Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eAS-3250-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eAS-3250-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04986-2024-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius, Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
Č. D.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eAS-3250-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04986-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 49(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. D. (Č. D.) atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. D. (Č. D.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Č. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 2S-475-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0913 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0913 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0544 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: 1) priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo atlikti veiksmus – taikymo ir prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 2) pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); 3) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas, t. y. Potvarkis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 4) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes (toliau – Sąrašuose nurodyti Žemės sklypai); 5) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 6) įpareigoti NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; 7) įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti NŽT Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš NŽT ir Administracijos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad, nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“, patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Pareiškėjo teigimu, tokie Administracijos veiksmai apsunkina žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sudaro papildomas kliūtis realiai atkurti pretendentų nuosavybės teises (dalis ginčo sklypų perduoti panaudos sutartimis ir kt.).

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų perdavimą (grąžinimą) NŽT.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Č. D. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nutarė pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo ir kitų procesinių prašymų klausimus spręsti po teisėjų kolegijos bylos nagrinėjimui sudarymo.

Teismas, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pažymėjo, kad pareiškėjas byloje ginčija NŽT Sprendimą, skundą teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. Jokių įrodymų, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo arba po skundo teismui padavimo Administracija atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie apsunkintų Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėjas nepateikė. Teismas nurodė, kad Administracijos veiksmai atlikti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ir skundo padavimo teismui nelėmė išvados, kad tokius veiksmus Administracija ketina atlikti ir ateityje. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Administracija ir toliau atsisako grąžinti Sąrašuose nurodytus Žemės sklypus, pareiškėjas teismui taip pat nepateikė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvai buvo abstraktaus ir menamojo pobūdžio, grindžiami prielaidomis ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino. Teismas pabrėžė, jog jeigu ateityje bus priimti pareiškėjo teises įtakojantys sprendimai, jam nebus užkirsta galimybė tokius sprendimus ginčyti teisme.

Teismas nusprendė, pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo ir kitų procesinių prašymų klausimus spręsti po teisėjų kolegijos bylos nagrinėjimui sudarymo.

III.

Pareiškėjas Č. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir: uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (administracinės byla Nr. eI3-4874-535/2024), kuriuo buvo panaikintas Įsakymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Administracija, patvirtinusi miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir jį viešai paskelbusi savivaldybės interneto svetainėje, neturėjo teisės vėlesniais administracijos direktoriaus įsakymais iš šio sąrašo išbraukti ginčo teritorijų (žemės sklypų).

Priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, NŽT ir Administracijai kilo pareiga atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės buvo pažeistos neteisėtais Administracijos veiksmais. Administracija turėjo suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žinion žemės sklypus, nurodytus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose piliečiams bus formuojami ir neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse, taip pat Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti jiems neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse. Savo ruožtu NŽT, gavusi iš Administracijos nurodytus žemės sklypus, turėjo atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo žemės sklypo pasirinkimo stadijos, t. y. į naujai sudaromą pretendentams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti visus minėtus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jų vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, ir tik atlikusi šiuos veiksmus organizuoti naują pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimo procedūrą.

Pareiškėjas nurodė, kad, nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus Įsakymas, Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Pareiškėjo teigimu, tokie Administracijos veiksmai apsunkina žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sudaro papildomas kliūtis realiai atkurti pretendentų nuosavybės teises (dalis ginčo sklypų perduoti panaudos sutartimis ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, jog Administracija, suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis. Tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjo nuosavybės teises. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjo nuosavybės teises.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad tai, jog pareiškėjas šioje byloje ginčija NŽT Sprendimą, skundą teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. Tačiau jokių įrodymų, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo arba po skundo teismui padavimo Administracija atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie apsunkintų Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nepateikė. Administracijos veiksmai atlikti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ir skundo padavimo teismui nelemia išvados, kad tokius veiksmus Administracija ketina atlikti ir ateityje. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Administracija ir toliau atsisako grąžinti Sąrašuose nurodytus Žemės sklypus, pareiškėjas teismui taip pat nepateikė. Be to, pareiškėjo nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvai yra abstraktūs ir menamojo pobūdžio, grindžiami prielaidomis ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Administracija nurodo, jog atskirajame skunde dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas pasisako lakoniškai ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad iš tiesų yra poreikis jas taikyti. Iš pateiktų dokumentų neaišku, koks yra realus poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku. Nors ginčijamas konkretus NŽT Sprendimas, reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį sudaro draudimas Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pradinio skundo reikalavimo pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo arba po skundo teismui padavimo Administracija atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie apsunkintų Sąrašuose nurodytų Žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl prašymo netenkino.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turėjo būti tenkintas, nes Administracija sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl ateityje gali būti kliūčių atkurti pareiškėjo nuosavybės teises šiuose žemės sklypuose.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su pradiniu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo NŽT 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 2S-475-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0913 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0913 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0544 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo materialiuosius reikalavimus NŽT ir Administracijai, procesinio pobūdžio reikalavimą uždrausti Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus – perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl ateityje gali būti kliūčių atkurti pareiškėjo nuosavybės teises šiuose žemės sklypuose.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nėra išsprendęs pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimo.

Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog jis siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, tačiau jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas (padėties sureguliavimas) nėra tiesiogiai susietas su teisme nagrinėjamu reikalavimu dėl atsakovo NŽT Sprendimo panaikinimo.

Pažymėtina, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Šiuo atveju pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas argumentus, kuriais prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės sieja tik su patikslintame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir suformuluotais materialiaisiais reikalavimais, bei nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirminio skundo reikalavimu panaikinti NŽT Sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamo ginčo pagal pradinį skundą (dėl NŽT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo) aplinkybes, pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 28 d. nutarties, bet Regionų administracinis teismas 2026 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, panaikinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tuo atveju, jei pareiškėjas pateiks atskirąjį skundą ir bus nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepriimtas pareiškėjo patikslintas skundas, yra nepagrįsta, pareiškėjas turės galimybę dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas patikslintame skunde nurodytų materialiųjų skundo reikalavimų įvykdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Č. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo Č. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė