- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eAS-3040-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03077-2024-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Milda Vainienė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-113-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. D.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teisės į I. D. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1200 ha žemės sklype, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,2098 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikti paaiškinimus dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Regionų administraciniame teisme 2026 m. rugpjūčio 7 d. gauti atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) paaiškinimai.
Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: 1) priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo NŽT ir Administracijai atlikti veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo atlikti veiksmus – taikymo ir prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 2) pakeisti Administracijos procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą (bendraatsakovą); 3) pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas, t. y. Potvarkis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 4) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutes; 5) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 6) įpareigoti NŽT, gavus iš Administracijos šio prašymo 4 punkte nurodytus žemės sklypus, atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos: į iš naujo formuojamą pretendentams siūlomų sklypų sąrašą įtraukti visus 4 punkte nurodytus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jo vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, bei tik po šių veiksmų organizuoti pareiškėjui naują sklypo pasirinkimo procedūrą. Kol Administracija neįvykdys šio prašymo 4 punkte nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; 7) įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti aukščiau minimus veiksmus, panaikinti NŽT Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš NŽT ir Administracijos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad, nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“, patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Pareiškėjo teigimu, tokie Administracijos veiksmai apsunkina žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sudaro papildomas kliūtis realiai atkurti pretendentų nuosavybės teises (dalis ginčo sklypų perduoti panaudos sutartimis ir kt.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. D. 2026 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-421-561/2026 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. birželio 26 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjo skundą pareiškėjui išsiųsti 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę tikslinti skundą per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų gavimo dienos, tačiau patikslintą skundą teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame reiškiami nauji reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nelaikytinas skundo pagrindo ir dalyko tikslinimu, nes jame reiškiami iš esmės nauji reikalavimai, be to, patikslintas skundas buvo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl atsisakė jį priimti.
Pasisakydamas dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas vertino, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių buvo galima spręsti, jog pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai, kad Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt. nesudarė pagrindo, kad pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026, kuriuo pripažino, kad Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas neprieštarauja įstatymo viršenybės principui ir yra teisėti. Likusią administracinės bylos dalį nutraukė. Tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (adm. b. Nr. eA-2243-552/2026), apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Kadangi atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Potvarkis, kuriuo yra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, yra aktualus nagrinėjamojoje byloje, o pareiškėjas prašė teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (Potvarkis) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams, teismas sprendė, kad administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 priimtas teismo sprendimas reikšmingas sprendžiant nagrinėjamoje byloje ginčą dėl NŽT Sprendimo teisėtumo.
Apibendrinęs teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla sustabdytina iki Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas (apeliacinės instancijos bylos
Nr. eA-2243-552/2026).
III.
Pareiškėjas L. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir: uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių bei Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs jos tiesioginį ryšį su Regionų administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. eI3-4874-535/2024.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (administracinės byla Nr. eI3-4874-535/2024), kuriuo buvo panaikintas Įsakymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Administracija, patvirtinusi miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir jį viešai paskelbusi savivaldybės interneto svetainėje, neturėjo teisės vėlesniais administracijos direktoriaus įsakymais iš šio sąrašo išbraukti ginčo teritorijų (žemės sklypų).
Priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, NŽT ir Administracijai kilo pareiga atnaujinti ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės buvo pažeistos neteisėtais Administracijos veiksmais. Administracija turėjo suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žinion žemės sklypus, nurodytus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose piliečiams bus formuojami ir neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse, taip pat Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti jiems neatlygintinai, sąrašo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eilutėse. Savo ruožtu NŽT, gavusi iš Administracijos nurodytus žemės sklypus, turėjo atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo žemės sklypo pasirinkimo stadijos, t. y. į naujai sudaromą pretendentams siūlomų žemės sklypų sąrašą įtraukti visus minėtus sklypus, atkurti pareiškėjo procesinę padėtį ir jų vietą pretendentų eilėje, buvusią iki pasirinkimo iš neteisėtai sumažinto sąrašo, ir tik atlikusi šiuos veiksmus organizuoti naują pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimo procedūrą.
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis pateikti paaiškinimus dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Taigi, 2026 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, atsirado objektyvus pagrindas patikslinti skundą – įtraukti Administraciją į bylą bendraatsakovu ir pareikšti reikalavimus įpareigoti Administraciją bei NŽT atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus pareiškėjo nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pareiškėjas, teismui atnaujinus sustabdytos administracinės bylos nagrinėjimą, per protingą terminą patikslino skundą, atsižvelgdamos į įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jame pateiktą aktualių teisės normų aiškinimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek NŽT, tiek Administracija bylos nagrinėjimo metu, įpareigoti pirmosios instancijos teismo, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės patikslino ir papildė savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Kadangi NŽT ir Administracija savo paaiškinimais iš esmės patikslino anksčiau pateiktus atsiliepimus, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, taip pat turi būti suteikta teisė per 14 kalendorinių dienų atitinkamai patikslinti skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas NŽT ir Administracijos pateiktų paaiškinimų dar nėra priėmęs ir išsiuntęs pareiškėjui susipažinti, minėtas 14 kalendorinių dienų terminas nėra net prasidėjęs, todėl negali būti laikomas praleistu.
Pareiškėjas teigia, kad, atsisakius priimti patikslintą skundą, iš esmės užkertama galimybė veiksmingai tęsti bylos nagrinėjimą ir realiai apginti pažeistas jo teises. Net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, tačiau neįpareigojus Administracijos ir NŽT atnaujinti bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pareiškėjo pažeistos teisės nebūtų atkurtos: jam nebūtų sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypą iš teisėtai sudaryto, platesnio žemės sklypų sąrašo. Dėl to pareiškėjas atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje nei iki pirminio skundo pateikimo. Toks aiškinimas paneigtų teismo sprendimo prasmę ir neužtikrintų veiksmingo pažeistų pareiškėjo teisių atkūrimo.
Analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėjas per protingą terminą po sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimo patikslino skundą, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aiškinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-621-602/2022 47–48 p.). Todėl nepagrįstas atsisakymas priimti pareiškėjo patikslintą skundą ne tik apribotų jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, bet ir galėtų lemti viso būsimo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. birželio 26 d., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimai į pareiškėjo skundą pareiškėjui buvo išsiųsti 2024 m. liepos 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę tikslinti skundą per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų gavimo dienos, o pareiškėjas patikslintą skundą teismui pateikė tik 2026 m. rugpjūčio 28 d. Nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą yra neskundžiama vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi.
Administracija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas patikslintu skundu siekia modifikuoti šią nagrinėjamą bylą į bylos Nr. eI3-4874-535/2024 vykdymo procesą (nors teismo sprendimas yra jau įvykdytas). Šios nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra konkretus NŽT Sprendimas. NŽT ginčijamą sprendimą tada kai pats pareiškėjas pasirinko sklypą, t. y. išreiškė valią ir pasirinko sklypą iš NŽT patvirtinto galutinio sąrašo.
Administracija pabrėžia, kad sisteminis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų vertinimas rodo, kad NŽT pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlo vadovaudamasi ne Administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Administracijos direktoriaus įsakymas savaime nesukūrė pretendentams subjektinės teisės reikalauti konkretaus žemės sklypo perdavimo ar jo įtraukimo į NŽT siūlytinų pasirinkti žemės sklypų sąrašą; įsakymai buvo skirti nusimatyti teritorijas, jas išanalizuoti ir atitinkamai esant galimybei suprojektuoti grąžinimui sklypus, o tuomet atskirus žemės sklypus (arba kelis žemės sklypus viename kvartale) patvirtinus atskirais Administracijos direktoriaus įsakymais, raštais (lydraščiais) buvo perduodamos NŽT.
Administracija įgyvendindama savo pareigas, suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypus, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, kai tuo tarpu NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT 2024 m. sausio 8 d. Įsakymas) buvo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas, kuriame buvo įrašyti 633 pretendentai ir bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į eilę, yra 66 ha žemės, t. y. perduotas žemės sklypų plotas (195 ha) beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Todėl pareiškėjas tikslindamas skundą siekia per šią administracinę bylą įgyvendinti savo įsivaizduojamą lūkestį dėl sklypų sąrašo tvirtinimo, kurio tikėjosi jis ir kiti pretendentai administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024.
Administracija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį 2026 m. gegužės 26 d., o prašymas dėl skundo patikslinimo gautas tik 2026 m. rugpjūčio 28 d., t. y. po 3 mėnesių nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo, todėl tai nėra protingas terminas. Be to, pats pareiškėjas painiojasi savo paaiškinimuose, t. y. atskirojo skundo 24 punkte nurodo, kad poreikis tikslinti skundą atsirado po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, o vėliau rašo, kad patikslintas skundas teikiamas reaguojant į NŽT ir Administracijos rašytinius paaiškinimus, kurie pateikti 2026 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjo patikslintas skundas pateiktas 2026 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praleidus 14 dienų terminą (NŽT ir Administracija rašytinius paaiškinimus pateikė 2026 m. rugpjūčio 7 d., tai rodo, kad pareiškėjas galėjo skundą patikslinti iki 2026 m. rugpjūčio 21 d. imtinai).
Administracija, pasisakydama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, pabrėžė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tai, jog Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt., nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala.
Administracija laikosi pozicijos, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku – NŽT Sprendimu, nors ginčijamas konkretus NŽT Sprendimas, reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį sudaro draudimas Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, todėl laikytina, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonių turinys neturi jokio ryšio su nagrinėjama administracine byla.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo L. D. skundą, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-113-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. D.“.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir įpareigojo proceso šalis iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikti paaiškinimus dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrįstumo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-98-822/2026) pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Regionų administraciniame teisme 2026 m. rugpjūčio 7 d. gauti atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos paaiškinimai.
Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Regionų administraciniam teismui patikslintą skundą.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti; pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino; sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-421-561/2026 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7).
Regionų administraciniame teisme 2026 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies panaikinimo, t. y. pareiškėjas prašo panaikinti 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria teismas nepriėmė pareiškėjo patikslinto skundo ir netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, atsisakė priimti.
Atsižvelgiant į tai, kad priimta nagrinėti tik ta pareiškėjo atskirojo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik šiuo aspektu.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).
Taigi yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo.
Teisėjų kolegija sutinka su Administracijos argumentu, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 yra įvykdyta, t. y. Įsakymas pažymėtas kaip netekusiu galios, todėl Administracijos direktoriaus Įsakymas savaime nesukūrė teisės pretendentams reikalauti konkretaus žemės sklypo ar jo įtraukimo į NŽT siūlytinų pasirinkti žemės sklypų sąrašą.
NŽT pretendentams siūlo žemės sklypus pagal savo įsakymu patvirtintą galutinį sklypų sąrašą, o ne pagal Administracijos direktoriaus įsakymą. NŽT 2024 m. sausio 8 d. Įsakymu patvirtino 633 pretendentų, kuriems bus pasiūlyta neatlygintinai nuosavybėn gauti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą ir bendrą plotą, į kurį jie turi teisę atkurti nuosavybės teises. Minėtas įsakymas nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad bus pažeistas pareiškėjo pasirinkimas dėl sklypų sąrašo tvirtinimo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024).
Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-3106-624/2026, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03077-2024-8). Šiuo aspektu pažymėtina, kad tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepriimtas pareiškėjo patikslintas skundas, yra nepagrįsta, pareiškėjas turės galimybę dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas patikslintame skunde nurodytų materialiųjų skundo reikalavimų įvykdymas.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.