Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-14 · Administracinė byla Nr. eAS-927-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
eAS-927-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00394-2026-0
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės, Vilkaviškio ligoninė
Atsakovas
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eAS-927-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00394-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilkaviškio ligoninė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovas, Ligonių kasa) 2026 m. sausio 19 d. ekspertizės pažymą apie VšĮ Vilkaviškio ligoninės planinio patikrinimo rezultatus Nr. KP-11 (toliau – ir Ekspertizės pažyma). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertizės pažymoje paskirtą poveikio priemonių taikymą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas atliko planinį pareiškėjo patikrinimą, kurio užduotys: 1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarių aktyviojo gydymo atvejų, priskiriamų A sudėtingumo lygmens. Giminingų diagnozių grupėms, pagrįstumo, tinkamumo ir išlaidų apmokėjimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. vertinimas; 2) dienos chirurgijos atvejų, kai pagrindinė diagnozė žymima kodais D17.7, D21 ir diagnozių kodais iš kodų grupių G00-G-99, M00-M99 ir S00-T98, kontrolė, siekiant įvertinti nurodytų diagnozių ir intervencijų kodavimo pagrįstumą pagal medicininiuose dokumentuose įrašytus duomenis už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.; 3) atvejų, pateiktų apmokėti kaip dienos chirurgijos ar dienos stacionarinės paslaugos, kurie atitinka ambulatorinės chirurgijos paslaugų apimtį, kontrolė už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.; 4) mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo reikalavimų vykdymo bei asmenų registravimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti reikalavimų vykdymo vertinimas pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1K-239 „Dėl Kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ patvirtintus kontrolinius klausimynus (toliau – Planinis patikrinimas).

Valstybinė ligonių kasa 2025 m. spalio 13 d. surašė atsakovo Planinio patikrinimo pažymą Nr. KP-70, kurioje nustatė pažeidimus. Pareiškėjas 2025 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimą atsakovui, su kuriuo kartu pateikė ligos istorijas Nr. 24-935 ir Nr. 25-20, siekdamas pagrįsti pažeidimų nebuvimą. Pareiškėjas 2026 m. sausio 19 d. surašė skundžiamą Ekspertizės pažymą, kurios 9 punkte priėmė sprendimą dėl bendros žalos PSDF biudžeto dydžio ir poveikio priemonių taikymo: 9.1. Dėl šios Ekspertizės pažymos 8.2.1, 8.2.2, 8.3.2 papunkčiuose nurodytų pažeidimų asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepagrįstai gavo 39 801,73 Eur PSDF biudžeto lėšų; 9.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo šios Ekspertizė pažymos priėmimo dienos turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą; 9.3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo šios Ekspertizės pažymos priėmimo dienos turi ištaisyti 19 statistinių kortelių, atsižvelgdama į 8.2.1, 8.2.2, 8.3.2 papunkčiuose nurodytas neatitiktis (detalesnė informacija pateikiama šios Ekspertizės pažymos priede). Skundžiamos Ekspertizės pažymos 10 punkte nurodyta, kad, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 5 punktu, asmens sveikatos priežiūros įstaigai per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos neįvykdžius ekspertizės pažymos 9.2 ir 9.3 papunkčiuose nurodyto sprendimo, 30 kalendorinių dienų bus stabdomas sutarties dalies dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vykdymas, o neįvykdžius sprendimo iki sutarties galiojimo sustabdymo termino pabaigos, bus nutraukta sutarties dalis dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Pareiškėjas su Skundžiama Ekspertizės pažyma ir jos rezoliucine dalimi bei priedais nesutiko, vertino, kad šie dokumentai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, kuriais privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškėjui yra taikomos net 2 poveikio priemonės, kurių neįvykdžius, nurodoma, jog papildomai bus taikoma ir trečia poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, atsakovo Ekspertizės pažyma pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl šis skundas dėl Ekspertizės pažymos teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas darė išvadą, kad Ekspertizės pažyma yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, nes joje konstatuojama, jog pareiškėja nepagrįstai gavo 39 801,73 Eur PSDF biudžeto lėšų, pareiškėja per 30 kalendorinių dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą bei ištaisyti 19 statistinių kortelių, Ekspertizės pažymoje pateikiamos rekomendacijos pareiškėjo administracijai, taip pat pareiškėjas įspėjamas apie Ekspertizės pažymoje nurodyto sprendimo neįvykdymo pasekmes. Ekspertizės pažymoje nėra priimtas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas pareiškėjui taikyti administracinio poveikio priemones. Nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, Ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti PSDF biudžetui padarytos žalos sumą bei ištaisyti kitus nustatytus pažeidimus.

Teismas pažymėjo, kad tokio išaiškinimo laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-502/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-819-525/2021).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo ir eilės kitų, susijusių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimai, kuriais, be kitų pokyčių, iš esmės buvo pakeistas teisinis reguliavimas Valstybinės ligonių kasos teisių ir nurodymų privalomumo apimtyje. Nagrinėjamame ginče aktualūs Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio pakeitimai.

Iš teisėkūros dokumentų matyti, kad įstatymų leidėjo valia, atliekant pakeitimus, būtent buvo siekis užtikrinti teisinį privalomumą Valstybinės ligonių kasos sprendimams, kuriais reikalaujama atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, pakeičiant iki šiol egzistavusį reglamentavimą bei teismų praktiką, t. y., kad ekspertizės pažymoje duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti PSDF biudžetui padarytos žalos sumą bei ištaisyti kitus nustatytus pažeidimus.

Teismo nutartis priimta remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1276-502/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-819-525/2021, kurios yra priimtos aiškinant šiai dienai nebegaliojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiama Ekspertizės pažyma yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių, nes, nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, Ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti PSDF biudžetui padarytos žalos sumą bei ištaisyti kitus nustatytus pažeidimus, todėl skundas dėl Ekspertizės pažymos panaikinimo nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nebeaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų pakeitimai, užtikrinantys teisinį privalomumą Valstybinės ligonių kasos sprendimams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien subjektyviu asmens suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-633-552/2017).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad jis, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl Ekspertizės pažymos, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1276-502/2021 ir 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-819-525/2021.

Šiose pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ir kitose po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-528-552/2019; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-437-463/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-1188/2025) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi pozicijos, kad Valstybinės ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) Ekspertizės pažymoje trūksta teisinio privalomumo galios, kadangi šiai institucijai nėra suteikta teisė PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, pareiškėjui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, Valstybinė ligonių kasa turės paduoti civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl minėtos žalos priteisimo. Aplinkybė, jog ekspertizės pažymoje yra nurodyta, kad ji gali būti skundžiama administraciniam teismui, priešingos išvados nesuponuoja, kadangi išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį, o ne nurodytą tokio sprendimo apskundimo tvarką. Sprendimas, kuriuo pareiškėjui Ekspertizės pažymos pagrindu bus (gali būti) taikytas sutarties galiojimo sustabdymas, ir yra tas individualus administracinis aktas, kuris galėtų būti ginčijamas teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-528-552/2019; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-819-525/2021).

Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9-1, 9-2, 11, 12-1, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26-1, 26-2, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu ir 32, 33, 34, 35, 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui, Sveikatos draudimo įstatymo papildytas 31¹straipsniu „Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą.“

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį, Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26¹ ir 26² straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, be kita ko, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo: įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas (3 p.); 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį (5 p.).

Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikęs pareiškėjo Planinį patikrinimą, 2025 m. spalio 13 d. surašė atsakovo Planinio patikrinimo pažymą Nr. KP-70, kurioje nustatė pažeidimus. Pareiškėjas 2025 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimą atsakovui. Pareiškėjas 2026 m. sausio 19 d. surašė skundžiamą Ekspertizės pažymą, kurios 9 punkte priėmė sprendimą dėl bendros žalos PSDF biudžeto dydžio ir poveikio priemonių taikymo: 9.1. Dėl šios Ekspertizės pažymos 8.2.1, 8.2.2, 8.3.2 papunkčiuose nurodytų pažeidimų asmens sveikatos priežiūros įstaiga nepagrįstai gavo 39 801,73 Eur PSDF biudžeto lėšų; 9.2. vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo šios Ekspertizė pažymos priėmimo dienos turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą; 9.3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo šios Ekspertizės pažymos priėmimo dienos turi ištaisyti 19 statistinių kortelių, atsižvelgdama į 8.2.1, 8.2.2, 8.3.2 papunkčiuose nurodytas neatitiktis (detalesnė informacija pateikiama šios pažymos priede). Skundžiamos Ekspertizės pažymos 10 punkte nurodyta, kad, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 5 punktu, asmens sveikatos priežiūros įstaigai per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos neįvykdžius Ekspertizės pažymos 9.2 ir 9.3 papunkčiuose nurodyto sprendimo, 30 kalendorinių dienų bus stabdomas sutarties dalies dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vykdymas, o neįvykdžius sprendimo iki sutarties galiojimo sustabdymo termino pabaigos, bus nutraukta sutarties dalis dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ekspertizės pažymoje taip pat nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. liepos 1 d. įstatyminiam reguliavimui pasikeitus, Sveikatos draudimo įstatymą papildžius 31¹ straipsniu, kurio 7 dalyje aiškiai nustatyta, jog Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėjas, be kita ko, skųsdamas atsakovo Ekspertizės pažymą, skundžia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimų taikyti poveikio priemones dalį, kuri priimta, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ekspertizės Pažymos panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanArūnas Sutkevičius