- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eP-24-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03416-2024-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas) 2024 m. gegužės 31 d. raštą Nr. D8(E)-2715 „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. D6-397) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas ginčija Aplinkos ministerijos Raštą, keldamas klausimus dėl prašomos informacijos, susijusios su atsakovo tarnybine veikla ir jo darbuotojais, neteikimo pagal pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą Aplinkos ministrui dėl tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos taikymo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktoriui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2264-331/2024, kurioje pareiškėjas, be kita ko, teismo prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Minėtoje byloje nagrinėjamas ginčas, kas turėjo teisę ir pareigą išnagrinėti pareiškimą ir pateikti pareiškėjui atsakymą, todėl pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. prašymu atsakovo prašė pateikti šią informaciją ir tai patvirtinančius dokumentus.
Atsakovas Raštu atsisakė pateikti informaciją. Rašte atsakovas tik citavo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) atitinkamus straipsnius ir nurodė, kad į pareiškėjo prašyme prašomų pateikti asmens duomenų apimtį patenka ir tie Aplinkos ministerijos darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti Aplinkos ministerijos neįpareigoja teisės aktai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi bei 7 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindama 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatytas Aprašo tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją, nurodytą Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (toliau – įstaigos), jų funkcijas, <...>. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktinė informacija“ turi būti pateikiami šie duomenys: 16.3. įstaigos darbuotojų sąrašas su kontaktine informacija (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar jo sudarymo tvarka); 16.4. kiekvieno darbuotojo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai jo pareigybei; 16.6. įstaigos struktūrinio padalinio, kuriam pavesta aptarnauti į įstaigą besikreipiančius asmenis, arba, jeigu tokio padalinio įstaigoje nėra, įstaigos darbuotojo, kuris atsakingas už asmenų aptarnavimą, kontaktinė informacija (telefono numeris (-iai), elektroninio pašto adresas ar informacija apie elektroninio pašto sudarymo tvarką, <...>, kuriomis asmenys įstaigai gali teikti savo prašymus ar skundus), darbo laikas, informacija apie kalbas, kuriomis įstaigoje gali būti aptarnaujami valstybinės kalbos nemokantys asmenys; 16.7. informacija apie įstaigos struktūrinius padalinius (jeigu įstaiga jų turi), kurioje būtų nurodytos struktūriniam padaliniui priskirtos įstaigos veiklos sritys (funkcijos).
Atsižvelgiant į tai, kad dalis prašomos pateikti informacijos yra privalomai viešai skelbiama, o kita dalis nėra susijusi su asmens duomenimis ir jų tvarkymu pagal BDAR, todėl, nenurodžiusi faktinių aplinkybių, nepateikusi jų įvertinimo ir nesusiejusi jų su šiuo konkrečiu atveju, tik formaliai nurodytu netaikytinu teisiniu pagrindu (BDAR), Aplinkos ministerija neteisėtai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, toks Raštas nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindais ir yra nemotyvuotas, dėl ko neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų imperatyvių reikalavimų.
Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas klaidina teismą. Atsakovas atsiliepime atkartojo Raštą ir jame nurodytus tuos pačius BDAR straipsnius, taip pat nurodoma, kad į pareiškėjo pašomų asmens duomenų apimtį patenka ir tie atsakovo darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti. Pareiškėjas pabrėžė, kad praktiškai identišku pareiškėjo atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad vien atsakovo Rašto teiginys, kad tai yra neteiktini atsakovo darbuotojų duomenys, nedaro informacijos tokia, todėl daroma išvada, kad šis atsisakymo suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją pagrindas yra nepagrįstas, toks Raštas naikinamas ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 11 punktas).
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:
Teikiant asmens duomenis, neturi likti abejonių dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo bei teikiamų asmens duomenų būtinumo pagrįstumo, taip pat turi būti įvertintas asmens duomenų teikimo tikslas, duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykis ir teikiami tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini atitinkamam tikslui pasiekti.
Į pareiškėjo prašomų asmens duomenų apimtį patenka ir tie atsakovo darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. Pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti atsakovo neįpareigoja teisės aktai. Norėdamas gauti tokius atsakovo darbuotojų asmens duomenis, pareiškėjas turėtų pagrįsti prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumą ir būtinumą, t. y. nurodyti jų gavimą pagrindžiantį teisinį pagrindą (išpildyti bent vieną iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumą sąlygų) bei teisėtą prašomų asmens duomenų panaudojimo tikslą.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas aptarė Reglamento 141, 68, 69, 52, 75 punktų, 47.2 ir 47.7 papunkčių, Aplinkos ministro 2024 m. gegužės 20 d. Nr. V-66 įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-511 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros, administracijos struktūros schemos, pareigybių sąrašo ir aplinkos ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, Aplinkos ministro 2023 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-511 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros, administracijos struktūros schemos, pareigybių sąrašo ir aplinkos ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus nuostatų 1 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, kuris numato, kad asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, bei teismų praktiką, vertino, kad Raštas atitinka pareiškėjo pateikto prašymo turinį, o pateikiama informacija yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio Raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų pusiausvyra niekaip nepasikeistų, kadangi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui šis Raštas nesukelia.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, vertindamas tai, kad pareiškėjas nepagrindė, koks yra teisinis pagrindas prašomų duomenų gavimo, nenurodyti teisės aktai, jų nuostatos, pagal kurias pareiškėjas turi teisę gauti ir kitaip tvarkyti atsakovo darbuotojų asmens duomenis. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti pareiškėjui duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykio.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog prašomi asmens duomenys bus naudojami pateikiant duomenis į bylą administracinėje byloje Nr. eI2-2264-331/2024, tačiau tokių aplinkybių Rašte pareiškėjas nebuvo minėjęs. Be to, pareiškėjas galėtų teikti procesinį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo pradėtoje administracinėje byloje.
Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl asmens duomenys gali būti teikiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Teikiant asmens duomenis, neturi likti abejonių dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo bei teikiamų asmens duomenų būtinumo pagrįstumo, taip pat turi būti įvertintas asmens duomenų teikimo tikslas, duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykis ir teikiami tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini atitinkamam tikslui pasiekti.
Teismas konstatavo, kad atsakovo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjo prašyme prašomus duomenis (darbuotojų vardus, pavardes). Pareiškėjas nenurodė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo sąlygų. Nustatęs, kad atsakovo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas be motyvų padarė išvadas, kad pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pateikti informaciją, susijusią su Aplinkos ministerijos darbuotojų (valstybės tarnautojų) konfidencialiais duomenimis.
Pagal Aprašo ir Teisės gauti informaciją įstatymą bei kitus tai reglamentuojančius teisės aktus bei suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimus, Aplinkos ministerijos privalomai teiktinai informacijai BDAR teisinis reguliavimas šiuo konkrečiu atveju nėra taikomas. Pareiškėjas kartu su papildomais paaiškinimais pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštus, kurie patvirtina, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į BDAR teisinio reguliavimo sritį ir nėra neteiktina.
Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio. Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui – užkerta galimybę pareiškėjui gauti informaciją.
Teismas netinkamai taikė Reglamento 75 punkto nuostatas.
Teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos. Raštą turėjo pasirašyti pagal kompetenciją išimtinai tik Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus patarėjas, o jo nesant – šio skyriaus vedėjas (Reglamento 52, 145 ir 146 punktai).Teismo sprendimas iš esmės buvo priimtas ir pagrįstas tik atsakovo atsiliepime nurodomais argumentais.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįstomis išvadomis, subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne objektyviais duomenimis ir įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Aplinkos ministerijos kancleriui yra pavaldus Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyrius, taip pat Reglamento 47.2 ir 47.7 papunkčiuose numatyta, kad Aplinkos ministerijos kancleris pasirašo kitus raštus ir dokumentus pagal kompetenciją, todėl nėra pagrindo sutikti su subjektyvia pareiškėjo nuomone, kad Aplinkos ministerijos kanclerė pasirašė Raštą viršydama jai nustatytą kompetenciją.
Pareiškėjo manymu, Aplinkos ministerija Raštu apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją (duomenis), kadangi Aplinkos ministerija nepateikė informacijos apie darbuotojų duomenis, kurie atlikto konkrečius veiksmus, susijusius su pareiškėjo prašymu, tačiau nesutiktina su šia pozicija, kuri grindžiama tik subjektyviu pareiškėjo vertinimu.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas neatsakė (netinkamai atsakė) į esminius pareiškėjo klausimus ir nepateikė prašomos informacijos.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas Rašte paaiškino, jog visų dokumentų registraciją Aplinkos ministerijos Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlieka Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotojai. Pareiškėjo pareiškimas gautas elektroniniu paštu info@am.lt, užregistruotas ir pagal kompetenciją perduotas nagrinėti (pavesta) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus darbuotojui, kurio vardas ir pavardė nurodytas Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 24 d. išsiųstame atsakyme. Pateiktame Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 24 d. atsakyme yra nurodyta jį rengusio ir sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir sprendimo apskundimo tvarka. Rašte taip pat paaiškinta, kad į pareiškėjo prašomų pateikti asmens duomenų apimtį patenka ir tie Aplinkos ministerijos darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti Aplinkos ministerijos neįpareigoja teisės aktai. Norėdamas gauti tokius Aplinkos ministerijos darbuotojų asmens duomenis, pareiškėjas turėtų pagrįsti prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumą ir būtinumą, t. y. nurodyti jų gavimą pagrindžiantį teisinį pagrindą (išpildyti bent vieną iš BDAR 6 str. 1 d. įtvirtintų teisėtumo sąlygų) bei teisėtą prašomų asmens duomenų panaudojimo tikslą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus ir įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui pateikta informacija atitiko prašymo turinį, be kita ko, pateikiama informacija buvo detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo Rašto (atsakymų į klausimus) ir pateiktos informacijos apimtis (kiekis), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad institucija nepateikė prašomos informacijos.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymas susijęs su pirminiu pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimu, kuriuo pareiškėjas siekė inicijuoti tarnybinį patikrinimą NŽT Bendrųjų reikalų departamento direktorei, atliekančiai direktoriaus funkcijas, G. R. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog administracinėje byloje Nr. eI2-692-641/2025 (Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimas, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) pareiškėjas buvo pateikęs prašymą teismui, kad įpareigotų Aplinkos ministeriją pateikti informaciją apie darbuotojus, kurie registravo pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą, jį nagrinėjo ir kt. Teismas tenkino šį pareiškėjo prašymą. Aplinkos ministerija, vykdydama teismo įpareigojimą, teikė į bylą duomenis apie darbuotojus, kurie registravo, rengė atsakymą dėl pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimo. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su detaliais duomenimis, pateiktais administracinėje byloje Nr. eI2-692-641/2025.
Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Raštą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
V.
Pareiškėjas J. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl byloje taikytinos teisės (poįstatyminių teisės aktų), teisės normų galiojimo, jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams vertinimų, teismas, nagrinėjantis bylą, turi pasisakyti ex officio (pagal pareigas) nepaisant to, ar ginčo šalys remiasi tokio pobūdžio argumentais savo skunde ar atsiliepime į jį bei paaiškinimuose teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-933-415/2020).
Pareiškėjo teigimu, jis apeliaciniame skunde prašė taikyti Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 6 dalies, 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, Aprašo 1 ir 16 punktų nuostatas. Pagal Aprašo 1 ir 16 punktų nuostatas, informacija apie Aplinkos ministerijos padalinius (padalinių pavadinimus) ir jų darbuotojus (vardas ir pavardė, pareigos) privalomai skelbiami viešai ir teikiami pagal tai reglamentuojančius ir kitus teisės aktus. Ministerijos darbuotojų vardai ir pavardės Rašte nenurodyti, į Prašymo 4 ir 5 punktus neatsakyta nieko, o dėl prašomų pateikti dokumentų nepasisakyta visai. Dėl šių teisės normų netaikymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendimo ir pareiškėjo apeliacinio skundo nepatikrino. Nieko nepasakė ir dėl Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio (ne)taikymo (nutartis šioje dalyje be motyvų). Todėl ir dėl nurodyto procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė akivaizdžius esminius proceso teisės normų pažeidimus (ABTĮ 56 str. 7 d.), neleistinai nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos ir neteisingai išsprendė bylą, kas taip pat sudaro pagrindus procesą byloje atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais. Kaip išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje, pareiškėjų skundai, pareiškimai, prašymai turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus. Taip pat išaiškinta, kad atsakovui laiku nereaguojant, pareiškėjo netgi toks pat (tapatus) pakartotinis prašymas jau yra nagrinėjamas pagal naują administracinę procedūrą, kuri yra savarankiška ir nesusijusi su administracine procedūra pagal pareiškėjo pirminį prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-334-442/2024 ir kt.). Identišku pareiškėjo atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo kaip teisiškai nereikšmingi atmetami ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas vėliau pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo, o prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta atsakovo kitu raštu, bei kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021). Pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymas turi būti nagrinėjamas pagal naują administracinę procedūrą, kuri yra savarankiška ir nesusijusi su administracine procedūra pagal pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą. Kai atsakovas nepateikia jokio atsakymo į prašymo bet kurį prašymo punktą, nors turi pareigą tai padaryti (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d., Taisyklių 32 p., 35 p.), konstatuojama, kad atsakovas vilkina atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus ir įpareigojamas tokį prašymą išnagrinėti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-314-629/2024).
Aplinkos ministerijos darbuotojų vardai ir pavardės Rašte nenurodyti, o į prašymo 4 ir 5 punktus neatsakyta. Pareiškėjas prašė pateikti ne tik informaciją, bet ir tai patvirtinančius dokumentus. Rašte ir dėl prašomų pateikti dokumentų nepasakyta nieko, o su Raštu dokumentai neteikti. Apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė (nutartis be motyvų).
Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas dėl Rašte pateiktos informacijos išsamumo sprendė ir iš Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 24 d. atsakymo į pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimą, kurio byloje nėra.
Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti šio prašymo.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu bei priimtu procesiniu sprendimu.
Pareiškėjo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų nepagrįsti, nes iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties 22–27, 29–30 punktų aiškiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl teisės gauti informaciją apimties ir ribų, įvertino Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo taikymą, aptarė asmens duomenų teikimo teisėtumo reikalavimus pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nuostatas, konstatavo, jog ginčijamas Aplinkos ministerijos raštas buvo informacinio pobūdžio ir atitiko prašymo turinį, motyvuotai pasisakė dėl argumentų, susijusių su atsakymo išsamumu ir dokumentų pateikimu. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nereiškia pareigos atskirai ir detaliai pasisakyti dėl kiekvienos teisės normos ar kiekvieno proceso šalies argumento.
Pareiškėjas teigia, kad teismas supainiojo dvi administracines procedūras, nepasisakė dėl prašomos informacijos nepateikimo, tačiau teismo nutarties 28 punkte teismas motyvuotai pasisakė dėl informacijos, pateiktos kitoje byloje, reikšmės. Pareiškėjas nepagrįstai teismo nutartyje dėstomą argumentaciją interpretuoja kaip procedūrų supainiojimą. Teismas, aptariamu atveju vertino bylos ir su ja susijusias aplinkybes tai siedamas ir, be kita ko, pagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjui buvo pateikta prašymo turinį atitinkanti informacija (teismo nutarties 26 punktas).
Pareiškėjo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pareiškėjas nenurodo nuo kokios konkrečios analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos buvo nukrypta, kokios bylos faktinės aplinkybės būtų tapačios nagrinėjamai bylai, kuo konkrečiai pasireiškia praktikos nesuderinamumas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo dėstomi argumentai nepagrindžia, kad egzistuoja reali ir objektyvi teismų praktikos kolizija ar aiškus nukrypimas nuo precedento. Priešingai, iš teismo nutarties 23, 27, 29 punktų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, ją citavo ir taikė nagrinėjamo ginčo aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
VI.
Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje
EŽTT praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).
Bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, todėl ABTĮ nesuteikia teisės proceso šalims atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-968/2025; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-20-502/2026; kt.).
Pažymėtina, kad pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 punkte nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime (nutartyje) teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime (nutartyje) kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, proceso šalies nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019; kt.).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinio nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo Aplinkos ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertino skundžiamą atsakovo Rašto turinį, kad atsakovas Rašte paaiškino, jog visų dokumentų registraciją Aplinkos ministerijos Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlieka Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotojai, pareiškėjo pareiškimas, gautas elektroniniu paštu info@am.lt, užregistruotas ir pagal kompetenciją perduotas nagrinėti (pavesta) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus darbuotojui, kurio vardas ir pavardė nurodytas Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 24 d. išsiųstame atsakyme, pateiktame Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 24 d. atsakyme yra nurodyta jį rengusio ir sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir sprendimo apskundimo tvarka, Rašte taip pat paaiškinta, kad į pareiškėjo prašomų pateikti asmens duomenų apimtį patenka ir tie Aplinkos ministerijos darbuotojų duomenys, kurie anksčiau nebuvo atskleisti (pvz. pareiškimą registravusio Aplinkos ministerijos darbuotojos vardas, pavardė) ir kurių teikti Aplinkos ministerijos neįpareigoja teisės aktai, norėdamas gauti tokius Aplinkos ministerijos darbuotojų asmens duomenis, pareiškėjas turėtų pagrįsti prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumą ir būtinumą, t. y. nurodyti jų gavimą pagrindžiantį teisinį pagrindą bei teisėtą prašomų asmens duomenų panaudojimo tikslą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui pateikta informacija atitiko prašymo turinį, pateikiama informacija buvo detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme, kad Raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymas yra susijęs su pirminiu pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimu, kuriuo pareiškėjas siekė inicijuoti tarnybinį patikrinimą NŽT Bendrųjų reikalų departamento direktorei, atliekančiai direktoriaus funkcijas, G. R., tačiau viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-692-641/2025, Aplinkos ministerija, vykdydama teismo įpareigojimą, teikė į bylą duomenis apie darbuotojus, kurie registravo, rengė atsakymą dėl pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimo, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su detaliais duomenimis. Kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus .(be kita ko, dėl duomenų viešumo, termino pratęsimo atsakymui pateikti, pasirašiusio Raštą asmens kompetencijos) apeliacinės instancijos teismas vertino kaip abstraktų nesutikimą su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, neturinčius teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (nutartį).
Vertinant pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus, pažymėtina ir tai, kad vien tam tikrų argumentų neaptarimas apeliacinės instancijos teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu šiame procesiniame sprendime apskritai, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
Pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar šis teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
Įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir dėl jų nepasisakė. Nutarties turinys patvirtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti ir nepripažinti pagrįstais, o tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir motyvams, jų teismo nutartyje nekartojo, nesuteikia pagrindo vertinti, kad teismo nutartyje nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nėra pasisakyta dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, vertino, ar pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma panaikinti atsakovo Raštą ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši teismo nutartis yra nemotyvuota (be motyvų), o iš jos turinio neaišku, kuo vadovaudamasis šis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų nutarties rezoliucinėje dalyje (t. y. pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu nėra pagrįsti.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.
Pareiškėjas atnaujinti procesą minėtu pagrindu prašo dėl to, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis nesivadovavo pareiškėjo skunde prašytais taikyti teisės aktais – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ 1 ir 16 punktais, Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Konvencijos 10 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą iš esmės tik išvardina šiuos teisės aktus, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ 1 ir 16 punktų nuostatas, informacija apie Aplinkos ministerijos padalinius (padalinių pavadinimus) ir jų darbuotojus (vardas ir pavardė, pareigos) privalomai skelbiami viešai ir teikiami pagal tai reglamentuojančius ir kitus teisės aktus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiais abstrakčiais argumentais neįrodė, kad buvo padarytas akivaizdus, esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, kuriais yra kritikuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartis, suponuoja išvadą, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų, juo labiau – akivaizdų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu
Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose P-97-502/2015, P-106-525/2015; kt.). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015; kt.).
Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartyje nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-334-442/2024, kurioje konstatuota, kad atsakovui nereaguojant, pareiškėjo netgi toks pat (tapatus) pakartotinis prašymas jau yra nagrinėjamas pagal naują procedūrą. Taip pat nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, kurioje kaip teisiškai nereikšmingi buvo atmesti apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas vėliau pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo, o prašoma informacija buvo pateikta atsakovo kitu raštu bei kitoje nagrinėjamoje byloje. Taip pat nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-314-629/2024, kuriame konstatuota, kad tuo atveju, kai atsakovas nepateikia atsakymo į prašymo bet kurį punktą, nors turi pareigą tai padaryti, konstatuojama, kad atsakovas vilkina atlikti jam teisės aktais priskirtinus veiksmus ir įpareigojamas tokį prašymą išnagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartyje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eAS-334-442/2024 buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius skundo ir administracinę bylą nutraukus. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas atsakovui pateikė du prašymus, antrąjį atsakovas patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antrojo prašymo dalyką, sprendė, kad antrojo prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pirmojo prašymo 4 reikalavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad pateikdamas naują prašymą, asmuo inicijuoja naują administracinę procedūrą, kuri yra savarankiška. Tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartyje, pasisakydamas, jog pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymas yra susijęs su pirminiu pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimu, kuriuo pareiškėjas siekė inicijuoti tarnybinį patikrinimą NŽT Bendrųjų reikalų departamento direktorei, atliekančiai direktoriaus funkcijas, G. R., supainiojo administracines procedūras. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas pats 2024 m. balandžio 26 d. prašyme atsakovui nurodė, jog jo teikiamas prašymas yra susijęs su 2023 m. liepos 9 d. pareiškimu. Akcentuotina ir tai, kad nenustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartyje būtų rėmęsis atsakovo 2023 m. liepos 24 d. atsakymu į pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. prašymą, kurio, kaip nurodo pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, byloje nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 buvo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas vėliau pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo ir prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1041-624/2025 faktinės aplinkybės skiriasi, nes šioje prašomoje atnaujinti administracinėje byloje nors ir konstatuota, kad Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-692-641/2025 Aplinkos ministerija teikė į bylą duomenis apie darbuotojus, kurie registravo, rengė atsakymą dėl pareiškėjo 2023 m. liepos 9 d. pareiškimo, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su detaliais duomenimis, tačiau taip pat konstatuota, jog Rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, kad, norėdamas gauti prašomus Aplinkos ministerijos darbuotojų asmens duomenis, pareiškėjas turėtų nurodyti jų gavimą pagrindžiantį teisinį pagrindą bei teisėtą prašomų asmens duomenų panaudojimo tikslą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-314-629/2024 ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymo 2 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kad atsakovas nepateikė atsakymo į Prašymo 2 punktą, nors turėjo pareigą tai padaryti, konstatavo, jog atsakovas vilkino atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartyje prašomoje atnaujinti administracinėje byloje nenustatė, kad atsakovas nebūtų išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo reikalavimų, todėl šių aptartų bylų faktinės aplinkybės taip pat skiriasi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartyje nukrypo nuo pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.), t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 neatnaujinamas (ABTĮ 162 str. 1 d.).
Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas, pareiškėjui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1041-624/2025 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.