Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-2521-555/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2A-2521-555/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01617-2025-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
Atsakovas
A. S., L. S.
Ieškovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2521-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01617-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.5; 3.2.4.9.3.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko bei pranešėjo) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Ieškovė nurodė kad atsakovai A. S. ir L. S. atliko jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio neypatingosios kategorijos maitinimo paskirties pastato – kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kurie užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 17 d. kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), nurodant pastato kapitalinio remonto statybos rūšį, statybos pradžios ir pabaigos metus – 2024 m., baigtumo procentą – 100 procentų. 2024 m. rugsėjo 17 d. kadastrinių matavimų Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ir pastato savininko A. S. pateiktos 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2024 m. rugsėjo 23 d. atlikta teisinė pastato kapitalinio remonto registracija Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). VTPSI Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, 2024 m. spalio 17 d. – 2024 m. spalio 18 d. atliko deklaracijos, surašytos dėl pastato kapitalinio remonto darbų užbaigimo, teisėtumo patikrinimą. Atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu 2024 m. spalio 22 d. surašytas deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad deklaracija registruota neteisėtai. Tokia išvada padaryta, remiantis 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliktu faktiniu patikrinimu vietoje, kurio metu nustatyta, kad vykdomas pastato rekonstravimas, todėl deklaracijoje nurodyti kapitalinio remonto darbai neatitinka faktiškai atliktų statybos darbų ir negalėjo būti užbaigti registruojant deklaraciją pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28 straipsnio 4 dalį. Atlikus patikrinimą vietoje, 2024 m. rugsėjo 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas pastato rekonstravimas. Atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad pakeista stogo konstrukcija, t. y. naujai sumontuotos gegnės ir uždėta nauja stogo danga. Viduje sumontuotos 4 laikančios metalinės kolonos. Padidintas pastato aukštis nuo 3,40 m (2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenys) iki 4,30 m (2024 m. rugsėjo 17 d. kadastro duomenys). Pastato pietinėje pusėje sienų konstrukcijai sutvirtinti įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas. Vakarinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, sustiprinant metalinėmis sąramomis. Šiaurinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, kurios irgi sustiprintos metalo sąramomis. Pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena (naujas mūras bei monolitinis žiedas). Išvardinti darbai priskiriami statinio rekonstravimui. Vykdant statinio rekonstravimo darbus, remiantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, privalomas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Pastato statybos darbai negalėjo būti užbaigti tik registruojant deklaraciją pagal SĮ 28 straipsnio 4 dalį. SĮ 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, statinio rekonstravimo darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo deklaraciją, kurią tvirtina ekspertizės rangovas. Deklaracijos patikrinimo akte nustatyti teisės aktų pažeidimai: SĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 28 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 3 dalis. Deklaracijos turinyje nurodyta: „dėl deklaracijos pažymėjimo negaliojančia IS „Infostatyba“, pateikus statytojo laisvos formos prašymą raštu, STR 1.05.01:2017 109 punkte nustatyta tvarka galima kreiptis į VTPTI tiesiogiai arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“. Be to, pasirašydamas deklaraciją, statytojas – atsakovas A. S. patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie deklaracijos pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei jam yra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad pastato paprastojo remonto darbų užbaigimas deklaracijos pagrindu 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo įregistruotas NTR, statytojai (atsakovai) buvo informuoti (2024 m. spalio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad turi teisę per 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos (2024 m. spalio 22 d.), panaikinti deklaraciją arba pašalinti nustatytus pažeidimus ir apie tai nedelsiant raštu informuoti subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, ir VTPSI. Statytojai taip pat buvo informuoti, kad turi galimybę siūlyti sudaryti taikos sutartį su VTPSI dėl ilgesnio pažeidimų šalinimo termino, jeigu per 3 mėnesių terminą dėl objektyvių aplinkybių pažeidimų pašalinti negalės, bei jiems buvo išaiškinta, kad jeigu pažeidimų per 3 mėnesių terminą nepašalins, VTPSI per vieną mėnesį nuo 3 mėnesių termino pasibaigimo dienos kreipsis į teismą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, išskyrus, jeigu būtų įsigaliojusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. VTPSI negavo atsakymo ar siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo iš atsakovų bei neturi duomenų, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti. Atsakovai per nustatytą 3 mėnesių terminą nepanaikino deklaracijos. Atsakovai, veikdami kaip statytojai, nesilaikė ir nevykdė jiems nustatyto teisinio reguliavimo keliamų reikalavimų, nes ginčijama deklaracija 2024 m. rugsėjo 19 d. užregistruota nepateikus visų privalomų dokumentų, t. y. projekto ir statybą leidžiančio dokumento, bei neteikiant deklaracijos tvirtinti projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui. Be to, atsakovai negalėjo įgyvendinti statytojo teisės neturėdami statybą leidžiančio dokumento bei surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą, negalėdami būti statytojais. Ieškovė teigė, kad kavinės statybos darbai negalėjo būti užbaigti tik registruojant deklaraciją pagal SĮ 28 straipsnio 4 dalį. SĮ 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta statinio rekonstravimo darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo deklaraciją, kurią tvirtina ekspertizės rangovas. Deklaracijoje nurodyti statytojai neturėjo teisės būti statytojais, kaip tai numatyta SĮ 3 straipsnyje. Remiantis kadastro bylų (kad. duomenys nustatyti 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d.) duomenimis bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad vykdomas ne kapitalinis remontas, o kavinės rekonstravimas. Vykdant neypatingojo statinio rekonstravimą, vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 24 straipsnio 3 dalies reikalavimais, privalomas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi deklaracijoje nurodyti statytojai (atsakovai) statybą leidžiančio dokumento kavinės rekonstravimui neturėjo, tai remiantis SĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata neturėjo teisės būti statytojais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko, kad atlikti statybos darbai yra rekonstravimas, nes objekte (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo atlikti pastato – kavinės kapitalinio remonto darbai. Atsakovo objektas nepatenka į SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytus atvejus, todėl atliktiems kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantį dokumentą gauti yra neprivaloma. Pagal SĮ 28 straipsnio 4 dalį, statybos darbai galėjo būti užbaigti registruojant deklaraciją, netvirtinant jos ekspertizės rangovui. Atsakovo atlikti statybos darbai nepakeitė pastato išorės matmenų, todėl yra kapitalinio remonto darbai. Atsakovas pertvarkė laikančias konstrukcijas jas pakeisdamas ir sustiprindamas, bet nekeičiant pastato išorės matmenų, todėl jo atlikta statybos darbų rūšis yra kapitalinis remontas. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2024 m. birželio mėn. atsakymu į 2024 m. gegužės 23 d. prašymą „Dėl įtariamai neteisėtų pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini)“ neužfiksavo jokio pažeidimo, nurodydama, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą neprivalomas. Be to, vykdant statybos (deklaracijos) teisėtumo patikrinimą VTPSI darbuotoja, kuri atliko patikrinimą, atsakovui asmeniškai aiškiai patvirtino, kad jokių pažeidimų ji nenustatė. Dėl kokių priežasčių pasikeitė ieškovės nuomonė ir buvo surašytas 2024 m. spalio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas, atsakovas nesuprato. Atsakovas nesutiko, kad pakeista stogo konstrukcija – naujai sumontuotos gegnės, uždėta nauja stogo danga, yra rekonstravimo darbai. Stogo danga nėra laikanti konstrukcija, todėl tai nėra rekonstravimo požymis. Tuo tarpu stogo konstrukcija (gegnės) buvo pakeista, nes šiaurinė stogo dalis buvo įlūžusi, stogas buvo nusidėvėjęs, nebuvo sandarus, leido vandenį, todėl senos gegnės buvo sulūžusios, papuvusios, supelėjusios ir pan. Todėl netinkamos medinės gegnės buvo pakeistos naujomis gegnėmis ir uždėta nauja Classic skardos danga. Tačiau gegnių pakeitimas nėra rekonstravimo darbų požymis, nes dėl to nesikeitė pastato išorės matmenys. Atsakovas taip pat nesutiko, kad viduje sumontuotos 4 laikančios metalinės kolonos yra rekonstravimo darbai, nes metalinės kolonos buvo sumontuotos viduje, todėl neturi jokios įtakos išorės matmenims. Iš tiesų 2021 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimo byloje išorės aukštis nurodytas H-3.40, t. y. 3,40 m.. Tačiau šis aukštis buvo nurodytas klaidingai, t. y. matininkas padarė techninę klaidą, todėl ieškovas nepagrįstai pastato aukštį nustatė vadovaudamasis 2021 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų byla. Matininko UAB „Domo grupės“ direktorius 2024 m. rugsėjo 16 d. prašyme nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija, stogo danga ir pastato aukštis buvo paimta iš bylos, darytos 1997 m. rugsėjo 24 d., o 2024 m. rugsėjo 16 d. byla daroma, kad būtų ištaisytos klaidos. Pagal 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų bylą, buvo nurodyti ne pastato, be jo išorės sienų aukščiai, t. y. pietinė siena H=3,40, šiaurinė siena H=3,20, bet nenurodytas pastato aukštis. Akivaizdu, kad esant šlaitiniam (dviejų šlaitų) stogui, pastato aukštis ties kraigu negali būti lygus išorės sienai, nes konstrukciškai stogas nuo kraigo turi nuolydį (žemėja). Todėl 2021 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimo byloje nurodytas pastato aukštis H-3.40 akivaizdžiai yra klaidingas, nes sutampa su šiaurinės sienos aukščiu. Taigi UAB „Projekto partnerio“ matininkė 2021 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimo byloje pastato aukštį paėmė klaidingai panaudojusi 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų bylos pietinės sienos aukštį, t. y. faktiškai nematavo pastato aukščio ties kraigu. Atsakovas nedidino pastato aukščio iki 4,30 m. (H=4,30), kraigas buvo paliktas tame pačiame aukštyje, todėl atlikti darbai yra kapitalinio remonto darbai. Pastato pietinėje pusėje įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas. Atsakovas monolitinį žiedą įrengė vietoje mūrtašio, kuris buvo supuvęs. Faktiškai mūrtašis (atsakovo nurodomas kaip mūrlotas) buvo sumontuotas iš karto virš langų ant sienų, įskaitant sieneles tarp langų, t. y. virš langų nebuvo sąramų, o virš sienų nebuvo monolitinio žiedo. Todėl apkrovos buvo paskirstytos tik ant mūrtašio. Dėl mūrtašio nusidėvėjimo, sienelės tarp langų galėjo sugriūti. Todėl monolitinis žiedas buvo įrengtas vietoje mūrtašio, tokio paties dydžio, t. y. laikanti konstrukcija pakeista stipresne laikančia konstrukcija, nekeičiant jos aukščio. Ant monolitinio žiedo uždėjus mažą mūrtašį (7 cm), gegnės sumontuotos įleidžiant jas į mūrtašį, o ne montuotos ant mūrtašio. Todėl pietinės sienos aukštis faktiškai nepasikeitė. Ieškovės pateiktose nuotraukose iš „Google maps“, matavimai negali būti laikomi tiksliais, t. y. 3,30 m aukštis yra apytikslis, nes neaiški paviršiaus vidutinė altitudė, taip pat neaišku iki kurios vietos matuota – iki pakalimų ar iki gegnių, tuo labiau, kad matavimas iš fotonuotraukos akivaizdu, kad negali būti tikslus. Kaip minėta pagal 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų bylą pietinės sienos aukštis 3,40 m (H=3,40). Pagal UAB „Domus grupė“ matininko 2024 m. gruodžio 2 d. „Kontrolinę nuotrauką statinio aukščiai“ statinio pietinės sienos aukštis nuo 3,31 m iki 3,33 m iki gegnių (be pakalimų). Todėl ieškovo paskaičiavimas (matavimas), kad aukštis padidėjo iki 3,52 m yra neteisingas. Nesant įrengtų pakalimų, tikėtina, kad ieškovė aukštį matavo iki dangos (iki skardos). Taigi faktiškai pietinė siena nebuvo paaukštinta, todėl atlikti darbai yra kapitalinio remonto darbai. Atsakovas, analogiškai kaip ir pietinėje sienoje, vietoje supuvusio mūrtašio įrengė monolitinį žiedą. Tačiau šiaurinės sienos viršutinės plytos po supuvusiu mūrtašiu buvo sutrupėjusios, todėl viršutinėje sienos dalyje keraminės plytos buvo pakeistos silikatinėmis plytomis. Sienos aukštis negalėjo iš esmės pasikeisti, nes plytų mūro kiekis liko toks pats. Ieškovo pateiktose nuotraukose iš „Google maps“ matavimai negali būti laikomi tiksliais, t. y. 3,30 m aukštis yra apytikslis, nes neaiški paviršiaus vidutinė altitudė (paviršių dengia krūmas), taip pat neaišku iki kurios vietos matuota – iki pakalimų ar iki gegnių, tuo labiau, kad matavimas iš fotonuotraukos akivaizdu, kad negali būti tikslus. Pagal 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų bylą, šiaurinės sienos aukštis – 3,20 m (H=3,20). Pagal UAB „Domus grupės“ matininko 2024 m. gruodžio 2 d. „Kontrolinę nuotrauką statinio aukščiai“, statinio šiaurinės sienos aukštis – nuo 3,46 cm iki 3,49 cm iki gegnių (be pakalimų ir „gerbūvio“ darbų). Akivaizdu, kad 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų byloje šiaurinės sienos aukštis matuotas iki pakalimų. Todėl jei atsakovas būtų įrengęs pakalimus ir sutvarkęs „gerbūvį“, tai aukščiai iš esmės nesiskirtų. Vykdant statybos darbus, galimi nežymūs nukrypimai, nukrypimai gali atsirasti ne tik dėl statybos darbų, bet ir dėl skirtingų matavimų, todėl nukrypimai leidžiamose ribose nereiškia rekonstravimo darbų. Pastato šiaurinėje pusėje atsakovas įrengė tik 2 langus, trečias langas (vertikalaus stačiakampio formos) buvo. Tačiau langų įrengimas negali būti laikomas rekonstravimu, nes dėl to nekeičiami pastato išorės matmenys. Ieškovės specialistė visą laiką tikindavo, kad pažeidimų nėra ir gali tęsti pastato apšiltinimo remonto darbus toliau. Bevartant 2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų byloje pastebėta klaidų, todėl kreipėsi į matininką dėl situacijos patikslinimo. UAB „Domo grupės“ direktorius 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, kad leistų inicijuoti, t. y. taisyti 2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų bylą dėl stogo konstrukcijos, stogo dangos ir pastato aukščio. VĮ Registrų centrui leidus taisyti klaidas ir esant situacijai, kad faktiškai atlikti kapitalinio remonto darbai yra baigti, buvo padaryta 2024 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro byla ir įregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovas buvo labai nustebęs, gavęs 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu buvo pateiktas ir 2024 m. spalio 22 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas su nustatytais pažeidimais. Minėjoje deklaracijoje yra nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietoje, 2024 m. rugsėjo 25 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Taip pat deklaracijos išvadose nurodyta, kad remtasi patikrinimo aktu, kuriame fiksuoti pažeidimai. Tačiau patikrinimo akte nėra konstatuota patikrinimo išvada – kavinės rekonstravimas, kuri kaip esminis pažeidimas nurodyta deklaracijos patikrinimo akte. Taip pat patikrinimo akte ieškovės specialistės nurodyti statinio aukščiai jam sukėlė dvejonių. Gavęs deklaracijos patikrinimo aktą, telefonu bendravo su ieškovės patarėja, kuri kaip pokalbio metu paaiškėjo, surašant deklaracijos patikrinimo aktą, neturėjo dokumentų, teiktų ieškovės specialistei, t. y. duomenų apie matininko prašymą dėl klaidų taisymo, kuriuos pateikė spalio pradžioje. Nepagrįstai deklaracijos patikrinimo akte nurodytas pažeidimas dėl padidinto pastato aukščio nuo 3,40 iki 4,30 m. Taip pat labai gerai matosi ir iš surinktų duomenų, kad faktinis statinio aukštis 4,30 m nekito, todėl nurodytas pažeidimas yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Pastato aukštis 4,30 m atliekant kapitalinio remonto darbus nekito. Taip pat visiškai nepagrįstai nurodyti patikrinimo akte pastato aukščiai pietinėje ir šiaurinėje pusėje. Pastato šiaurinėje pusėje dalis raudonų plytų buvo nuardytos ir jų vietoje sumūrytos baltos, pastato aukščiai atliekant kapitalinio remonto darbus pietinėje ir šiaurinėje pusėje kito labai nežymiai.

Atsakovė L. S. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pastato – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos darbus vykdė jos sutuoktinis A. S., jai statybos aplinkybės nėra žinomos, nes statybos procese nedalyvavo ir statybos nematė. Kiek jai žinoma, statybos darbų rūšis buvo kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija, todėl SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, o statybos darbai galėjo būti užbaigti registruojant deklaraciją, pagal SĮ 28 straipsnio 4 dalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino atsakovo pateiktos, IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ Registrų centrui pateiktos 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; informavo NTR tvarkytoją apie įsiteisėjusį teismo sprendimą iškeltoje byloje; priteisė iš atsakovų ieškovės naudai po 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akto teismas nustatė, kad VTPSI nustatė šiuos pažeidimus: pakeista stogo konstrukcija, t. y. naujai sumontuotas gegnės ir uždėta nauja stogo danga; viduje sumontuotos 4 laikančios metalinės kolonos; padidintas pastato aukštis nuo 3,40 m (2021 m. lapkričio 16 d. kadastriniai duomenys) iki 4,30 m (2024 m. rugsėjo 17 d. kadastriniai duomenys); pastato pietinėje pusėje sienų konstrukcijai sutvirtinti įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas; vakarinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, sustiprinant metalinėmis sąramomis; šiaurinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, kurios irgi sustiprintos metalo sąramomis; pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena (naujas mūras bei monolitinis žiedas). Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės poziciją dėl atliktų rekonstrukcijos darbų ir paneigia atsakovų teiginius, jog buvo atliktas tik pastato kapitalinis remontas, po kurių, anot atsakovų, pastato matmenys nesikeitė. Pastato rekonstrukcijos fakto nustatymas įrodo, jog deklaracija apie statybos užbaigimą registruota neteisėtai, todėl jos galiojimas turi būti panaikintas.

VTPSI byloje pareikštu ieškiniu nekelia reikalavimų dėl statybos padarinių pašalinimo, t. y. nesiekia, kad statytojas atliktų konkrečius statybos darbus šalindamas neteisėtos statybos pasekmes. Byloje ginčijamas statybos užbaigimo procedūros baigiamasis dokumentas – deklaracija, kuri surašyta dėl visų faktiškai atliktų statybos darbų, deklaruojat jų pabaigą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vien tai, kad dalis statybos darbų, nepatenkančių į rekonstrukcijos apibrėžtį, galėtų būti atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento, nepatvirtina deklaracijos pagrįstumo ir teisėtumo, kai deklaracija apima ir faktiškai atliktus jau ne kartą paminėtus rekonstrukcijos darbus, kuriems privalomo statybą leidžiančio dokumento statytojas neturėjo.

Teismas pažymėjo, kad, kad Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42¹.1.1. punktas reglamentuoja atvejus, kai keičiami statinio projekto sprendiniai ir sprendžiama dėl naujos statinio projekto laidos rengimo. Tai suponuoja išvadą, kad šios normos taikymas galimas tik esant statinio projektui, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir galimybei palyginti faktiškai įgyvendintus sprendinius su projekte numatytais sprendiniais. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengtas statinio projektas ir nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato imperatyvią pareigą nekilnojamojo turto savininkui keisti kadastre įrašytus kadastro duomenis, jeigu buvo atlikta rekonstrukcija ir pasikeitė kadastro duomenys.

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. atliktų naujų kadastrinių matavimų teismas nustatė, kad kadastro duomenys neatitinka 2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą siūlė šalims apsvarstyti galimybę byloje atlikti statybos techninę ekspertizę statybos rūšies nustatymui, tačiau šalys šia teise nesinaudojo ir nurodė, kad prašymų dėl ekspertizės skyrimo neteiks. Teismas nurodė, kad netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų V skyrius. Vadovaujantis Nuostatų 201 punktu netikslūs, klaidingi, neišsamūs registro duomenys, neatitinkantys dokumentų ir (arba) duomenų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (toliau – netikslūs duomenys), taisomi registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (duomenų teikėjo, duomenų gavėjo, susijusio registro (kadastro) ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo arba duomenų subjekto) rašytinį prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų nuorašus. Registro tvarkytojo iniciatyva netikslūs duomenys gali būti taisomi tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks taisymas pažeis tiesiogiai su taisomais duomenimis susijusių asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl 2021 m. klaidingų kadastro duomenų ištaisymo byloje nėra.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atliekant statybos darbus atsakovams priklausančiame pastate – kavinėje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotos naujos sienų konstrukcijos, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą (iš dvišlaičio į vienšlaitį), per naujai įrengtą monolitinio žiedo plotį paaukštėjo pietinio pastato fasado siena, kas laikytina pastato išorės matmenų pasikeitimu (aukščio padidinimu įrengiant naują laikančiąją konstrukciją). Pakeitus stogo konstrukciją iš dvišlaičio į vienšlaitį buvo paaukštintas stogo šlaitas ir pasikeitė pastato matmenys toje vietoje, kur iki rekonstrukcijos buvo žemesnis šlaitas (šiaurinėje pastato pusėje). Taip pat pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena, sudedant naują mūrą (papildomas plytų eiles) bei monolitinį žiedą, kad siektų paaukštintą stogo konstrukciją, t. y. ant pakeltos sienos konstrukcijos paremta naujai įrengta šlaitinio stogo konstrukcija – gegnės ir stogo danga, tokiu būdu perstatant laikančiąsias konstrukcijas ir padidinat išorės matmenis šioje vietoje. Šiuos statybos darbus ir pasikeitusius pastato išorės duomenis patvirtina į bylą su ieškiniu ir papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi šiaurinės sienos paaukštėjimas, pridėjus naujas mūro plytas, dvišlaitį stogą pakeičiant vienšlaičiu ir pietinės sienos paaukštėjimas, pakeitus stogo konstrukciją, įrengiant naujas gegnes ir stogo dangą bei monolitinį žiedą. Teismas sutiko su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog stogo konstrukcija akivaizdžiai pakelta perstatant (paaukštinant) sieną, ant kurios atremtas vienas stogo šlaitas, tokiu būdu perstatant laikančiąsias konstrukcijas ir padidinant išorės matmenis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, atliekant statybos darbus ir vietoje dvišlaičio stogo padarant vienšlaitį stogą, buvo paaukštintos pastato laikančiosios konstrukcijos – laikančioji siena (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2 punktas (Redakcija galiojusi deklaracijos surašymo metu), kas patvirtino, kad buvo perstatyta laikančioji konstrukcija. Nurodyti stogo konstrukcijos pakeitimo darbai, t. y. naujai sumontuotos gegnės ir uždėta stogo danga atitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punkte nurodytą laikančiųjų konstrukcijų perstatymo būdą, kadangi pakeista stogo konstrukcija. Be to, statinio matmenų pasikeitimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga statinio statybą prilyginti rekonstrukcijai. Tokia situacija yra tuomet, kai perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Vadovaudamasis SĮ 2 straipsnio 68 punktu, teismas nurodė, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2 punktą, laikančiosios sienos laikytinos laikančiosiomis konstrukcijomis (išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą).

Teismas padarė išvadą, kad atlikti stogo pertvarkymo darbai, ko pasėkoje buvo pakeisti ir pietinės bei šiaurinės sienų aukščiai, dėl ko pasikeitė namo išorės matmenys, yra priskirtini rekonstrukcijos darbams. Stogo dalies keitimas jį pakeliant yra laikančiosios konstrukcijos keitimas, dėl kurios, kaip jau minėta, pasikeičia statinio išorės matmenys, t. y. ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan. (statinio aukštis iki aukščiausio taško, pakelto stogo vietoje esančios laikančiosios konstrukcijos – sienos matmenys ir pan.). Tais atvejais, kai įrengiamos naujos stogo konstrukcijos, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą, tokie statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui, nes jie pakeičia statinio matmenis stogo zonoje. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos tesimo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-541-730/2016).

Atsakovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio mėn. raštą „Dėl įtariamai neteisėtų pastato rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog gavus raštą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešosios skyriaus darbuotojas buvo nuvykęs į vietą ir neužfiksavo jokio nusižengimo, susijusio su pateiktais įtarimais. Teismas nustatė, Kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas buvo nuvykęs į vietą ir neužfiksavo jokio nusižengimo dėl įtariamų neteisėtų pastato rekonstrukcijos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Raštu informuojama, kad VĮ Registrų centras duomenimis pastato paskirtis yra – maitinimo, todėl norint atlikti šio pastato kapitalinį remontą, kurio metu nebus keičiama pastato paskirtis, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, nes pastatas nėra daugiabutis, viešas pastatas ar kultūros paveldo statinys. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI (ieškovė). Pagal TPSŽNVPĮ įstatymo 17 straipsnio nuostatas, VTPSI taip pat vykdo statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimus. Teismas konstatavo, kad savivaldybės atstovai, atlikdami patikrinimą pagal asmens gautą skundą, nėra įgalinti konstatuoti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo.

Teismas, konstatavęs, kad atsakovų atlikti statybos darbai yra priskirtini ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos statybos rūšiai, nurodė, kad jiems atlikti turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčijama deklaracija buvo surašyta ir užregistruota, nors patikrinimo akte fiksuoti pažeidimai (nėra nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento) draudžia statybą, įskaitant ir jos įteisinimą ginčijama deklaracija. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad tokioje deklaracijos tvirtinimo procedūroje VTPSI nedalyvauja ir deklaracijos netvirtina. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės surašyti ir teikti deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal teisės aktų reikalavimus) ir deklaracijos pagrindu įregistruoti 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama), kurios pagrindu 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta teisinė pastato kapitalinio remonto registracija VĮ Registrų centro NTR. Atsakovas deklaracijoje patvirtino, kad „įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei žinoma“. Teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismui panaikinti atsakovo pateiktos deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) galiojimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato atvejus, kuriems esant privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdant kapitalinio remonto darbus. Atlikti statybos darbai į šioje teisės normoje nustatytus atvejus nepatenka, todėl, nustačius, kad atsakovas atliko kapitalinio remonto, o ne rekonstravimo darbus, statybą leidžiantis dokumentas šiems darbams nebuvo privalomas, atitinkamai šiems darbams atlikti nebuvo privalomas ir statinio projektas. Dėl to vien aplinkybė, kad atsakovas atliko statybos darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savaime negali patvirtinti, statybos neteisėtumo. Priešingai, nustačius, kad buvo atliekamas kapitalinis remontas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebuvo privalomas, tokie darbai galėjo būti užbaigiami SĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – registruojant deklaraciją apie statybos užbaigimą, netvirtinant jos statinio (statybos) ekspertizės rangovui, kas sudarytų pagrindą ieškiniui atmesti. Iš esmės ir pati ieškovė pripažino, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas atliko kapitalinio remonto, o ne rekonstravimo darbus, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Taigi šioje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio reglamentavimo, o dėl faktinės aplinkybės – kokios rūšies statybos darbus faktiškai atliko atsakovas. Ieškovė savo reikalavimus grindžia būtent tuo, kad atsakovas atliko ne kapitalinio remonto, bet rekonstravimo darbus, todėl ieškovei tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad siekiant atriboti rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, svarbu nustatyti, ar perstatant (pertvarkant) laikančiąsias konstrukcijas pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan. taigi kapitalinio remonto metu konstrukcijos yra „pertvarkomos“ nekeičiant išorės matmenų, rekonstravimo atveju konstrukcijos yra „perstatomos“ taip, kad keičiami išorės matmenys. Atsakovas pertvarkė laikančias konstrukcijas pakeisdamas visą stogą įskaitant ir jo laikančiąsias konstrukcijas, bet nekeisdamas pastato išorės matmenų, todėl jo atlikta statybos darbų rūšis yra kapitalinis remontas. Teismas taip pat pažymėjo, jog statinio matmenų pasikeitimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga statinio statybą prilyginti, su kuo negalima nesutikti, nes rekonstrukcijai taip pat priskiriami ir kiti požymiai (pvz. rūsio įrengimas, dėl ko išorės matmenys nesikeičia). Šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad ir kapitalinio remonto atveju gali būti pakeista („pertvarkyta“) visa atitinkama konstrukcija (šiuo atveju stogas), nes pagal STR 1.01.08:2002 10 punktą laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Tačiau šioje byloje ginčas kilo ir teismas sprendimą grindė išimtinai dėl pasikeitusių išorės matmenų, nes padarė išvadą, kad atlikti stogo pertvarkymo darbai, ko pasėkoje buvo pakeisti ir pietinės bei šiaurinės sienų aukščiai, dėl ko pasikeitė namo išorės matmenys, yra priskirtini rekonstrukcijos darbams. Kitais rekonstravimo požymiais teismas sprendimo negrindė. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme negali būti išplečiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos ginčo aplinkybės, papildomai ieškant kitų galimų rekonstravimo požymių, kurie nebuvo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindas.

Atsakovas neturėjo tikslo keisti statinio matmenų, ką akivaizdžiai įrodo faktiškai atlikti darbai: pastato išorinės sienos nebuvo didinamos, pastatas nebuvo aukštinamas, jame neįrengta mansarda, antresolės ar papildomos patalpos. Faktiškai vietoje susidėvėjusio stogo tiesiog buvo montuojama nauja stogo konstrukcija, naudojant šiuolaikiškesnės statybos technologijas. Taigi atsakovo veiksmai buvo nukreipti tik į nusidėvėjusio stogo būklės pakeitimą, o ne į naujų konstrukcinių elementų, keičiančių pastato tūrį ar plotą, sukūrimą, kas atitinka kapitalinio remonto sąvoką. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2024 m. birželio mėn. atsakymu į 2024 m. gegužės 23 d. prašymą neužfiksavo jokio atsakovo padaryto pažeidimo, nurodydama, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą neprivalomas. Ieškovės argumentas, kad savivaldybės kompetencija neapima statybos teisėtumo tikrinimo, yra teisiškai nepagrįstas nes pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalį, būtent savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Vadinasi, savivaldybė turi kompetenciją ir specialiųjų žinių įvertinti, kada statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, o kada darbai gali būti vykdomi be jo. Pirmos instancijos teismas privalėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti šį oficialų valstybės (savivaldos) institucijos pateiktą vertinimą. Nors statybos valstybinę priežiūrą vykdo ieškovė, savivaldybės kaip statybą leidžiančio dokumento išduodančios institucijos pozicija taip pat yra leistinas įrodymas, patvirtinantis atsakovo veiksmų teisėtumą. Be to, pačios atsakovės darbuotojų vertinimai buvo dvejopi – tyrimą vykdžiusi ieškovės darbuotoja atsakovui asmeniškai patvirtino, kad ji jokių pažeidimų nenustatė, ką patvirtina 2026 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau kita darbuotoja surašė neigiamą patikrinimo aktą.

Stogo dangos keitimas nėra rekonstravimo požymis, nes tai net ne laikanti konstrukcija, gegnių pakeitimas taip pat nėra rekonstravimo požymis, nes nors tai laikanti konstrukcija, bet nedidinat pastato matmenų jas galima keisti naujomis atliekant kapitalinio remonto darbus ir t.t. Atsakovas sutinka su nuostata, jog bent vieną iš išvardytų darbų teisiškai pripažinus rekonstravimo, statybą leidžiantis dokumentas būtų privalomas. Būtent dėl šios priežasties byloje yra labai svarbu aiškiai atriboti ir žinoti, kokius konkrečiai darbus ieškovė teisiškai priskiria rekonstravimui. Ieškovė nepagrįstai skirtingas statybos rūšis sudėjo į vieną visumą, nors tik tie darbai, kurie faktiškai pakeičia bent vieną išorinių statinio matmenų parametrą, teisiškai gali būti rekonstravimo. Dėl to pirmos instancijos teismas ne kartą siūlė ieškovei aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą – nurodyti, kokie konkrečiai darbai yra rekonstravimo. Ieškovė teikė teismui paaiškinimus raštu dėl konkrečių darbų, kuriose nurodė, kad rekonstrukcijos darbams priskirti šie ieškinyje nurodyti darbai: pakeista stogo konstrukcija, pastato pietinėje pusėje įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas ir pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena, sudedant naują mūrą bei monolitinį žiedą. Teismas, patenkindamas ieškinį padarė išvadą, kad atlikti stogo pertvarkymo darbai, ko pasėkoje buvo pakeisti ir pietinės bei šiaurinės sienų aukščiai, dėl ko pasikeitė namo išorės matmenys, yra priskirtini rekonstrukcijos darbams. Taigi ieškovė aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, o teismas skundžiamame sprendime konstatavo pažeidimą tik dėl paaukštintų sienų, todėl apeliaciniame skunde pasisakoma tik dėl minėtų faktinių aplinkybių, nes apeliacinis procesas negali tapti platesnis už buvusį pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad nėra nustatyti sienų aukščiai buvę iki atsakovui atliekant statybos darbus. Atsakovas su tuo nesutinka, nes 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyti ne pastato, bet jo išorės sienų aukščiai t. y. pietinė siena H=3,40, šiaurinė siena H=3,20 (pastato išorės dalių aukščiai žymimi raide „H“, vidaus „h“). Bylos duomenys patvirtina, kad būtent faktiškai buvo įregistruoti ir galiojo 1998 m. balandžio 8 d. kadastro duomenys, kurie buvo paimti iš 1997 m. rugsėjo 24 d. bylos. Atsakovas visiškai sutinka, kad jis įrengė 28 cm aukščio monolitinį žiedą, tačiau dėl to nepadidėjo pastato sienų aukštis iki karnizo, nes monolitinis žiedas buvo įrengtas vietoje apie 25 cm buvusio medinio mūrloto (rąsto) „įleidžiant“ gegnes į mūrlotą (gegnes atremiant su išpjova (įranta) – gegnių suleidimu į nauja mažesnį 5 cm mūrlotą), t. y. buvo pakeista konstrukcija į tvirtesnę, nekeičiant pastato ties stogo karnizu aukščio. Iki kapitalinio remonto gegnės nebuvo su išpjovomis (įrantomis), todėl stogo aukštis įrengus naują mažesnį 5 cm mūrlotą, bet padarius gegnių išpjovas nepadidėjo, nes naujosios gegnės buvo įleistos į konstrukciją per padarytas atramines išpjovas. Tai, kad dėl įrengto monolitinio žiedo nepasikeitė sienų aukštis akivaizdžiai įrodo 2025m. lapkričio 25 d. pastato geodezinė nuotrauka. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai įrodo, kad po atliktų statybos darbų faktinis pastato išorės sienų aukštis išliko nepakitęs, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai konstatavo statinio matmenų padidėjimą, ignoruodamas specialisto atliktų faktinių matavimų rezultatus. Kaip minėta ieškovės pareiga yra įrodyti, kad pasikeitė pastato sienų aukštis.

Pirmos instancijos teismas sprendimą grindė ne oficialiais išorės sienų matmenimis, bet klaidingomis prielaidomis, kad: 1) įrengtas monolitinis žiedas, per kurį paaukštėjo fasado siena, 2) išorinė siena paaukštinta, sudedant naują mūrą (papildomas plytų eiles), 3) Google Maps sistemos 2022 m. nuotraukoje vizualiai matyti, jog stogo konstrukcija prasideda iš karto virš langų rėmų, taip pat virš durų matosi į vidų įgaubta statinio išorės siena. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo oficialių matavimų duomenų pakeisti asmeninėmis prielaidomis apie tai, kad naujo mūro ar žiedo atsiradimas savaime reiškia pastato paaukštinimą. Monolitinio žiedo įrengimas ir tam tikrų konstrukcijos dalių permūrijimas buvo atliktas ne siekiant padidinti pastato matmenis. Dėl vandenį leidžiančio stogo, dalis senų viršutinių raudonų plytų eilių šiaurinėje sienoje buvo pažeistos, todėl atsakovas pažeistas raudonas (keramines) plytas pakeitė naujomis baltomis (silikatinėmis) plytomis, neaukštindamas pačių sienų. Teismo klaidingą suvokimą atkleidžia Google Maps sistemos 2022 m. nuotraukoje vertinimas, pagal kurį teismo nuomone vizualiai matyti, jog stogo konstrukcija prasideda iš karto virš langų rėmų. Tokia teismo išvada prieštarauja pagrindiniams statybos technologijos bei logikos dėsniams. Šiuo atveju virš langų buvo įrengtas senasis medinis stogo pagrindas – mūrlotas, ant kurio ir gulėjo ankstesnis stogas. Kadangi dėl ilgalaikio drėgmės poveikio senasis medinis mūrlotas buvo visiškai sutrūnijęs, atsakovas jį demontavo ir jo vietoje įrengė šiuolaikiškesnę ir tvirtesnę laikančiąją konstrukciją – monolitinį žiedą. Monolitinio žiedo aukštis atitiko buvusio medinio mūrloto aukštį, virš pakeistų plytų eilių. Vadinasi, senasis supuvęs mūrlotas buvo iš esmės pakeistas analogišku gelžbetoniniu konstrukciniu elementu (žiedu), o ne suformuotas naujas sienos paaukštinimas. Pažymėtina, kad patys pastato langai (pietų pusėje) statybos darbų metu nebuvo keičiami, o tai patvirtina, jog buvo atliekami tik konstrukcijos virš langų atnaujinimo darbai, nekeičiant jokių žemiau esančių matmenų. Teismo pastebėtas vizualinis skirtumas nuotraukose yra lengvai paaiškinamas statybos architektūrine apdaila, o ne pastato aukščio pasikeitimu. Senojoje Google Maps sistemos fotofiksacijoje pastato stogas buvo įrengtas su vėjalentėmis bei pakalimais (stogo pakala). Kadangi pastato šlaitinio stogo karnizas yra išsikišęs virš šiaurinės ir pietinės sienų, senieji pakalimai ir vėjalentės vizualiai paslėpė (uždengė) medinį mūrlotą ir viršutinę sienos konstrukcijos dalį. Būtent dėl šios priežasties senojoje nuotraukoje susidaro optinė apgaulė, jog stogas prasideda iškart virš lango. Šiuo metu nesant šių apdailos elementų, konstrukcija yra visiškai atvira, nuotraukose tapo vizualiai matomas monolitinis žiedas (pakeitęs buvusį mūrlotą), tačiau tai nereiškia, kad aukštis yra pasikeitęs. Teismas šį atidengtos konstrukcijos vizualinį efektą klaidingai palaikė pastato sienų paaukštinimu, visiškai neįvertinęs to, kad viena laikančioji konstrukcija buvo tiesiog pakeista kita, išlaikant tą patį sienų aukštį, kurį patvirtina oficialūs geodeziniai matavimai.

Šiuo atveju vykdant statybos darbus objektyviai buvo nežymūs nuokrypiai, kuriuos lemia gelžbetoninio žiedo paklaidos ir išlyginimai, montavimo paklaidos, genių balnelio įleidimo gylis, netikslūs medienos matmenys, matavimų metodika ir t.t., todėl teisės aktai leidžia iki 20 cm nukrypimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42¹.1.1. punktą naujos (-ų) laidos (-ų) projektų ar projekto sprendinių dokumento pastatams rengti neprivaloma, jei keičiami pastatų išorės matmenys iki 0,2 m. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą ir siaurinančią išvadą, kad Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42¹.1.1. punktas reglamentuoja atvejus, kai keičiami statinio projekto sprendiniai ir sprendžiama dėl naujos statinio projekto laidos rengimo, todėl šios normos taikymas galimas tik esant statinio projektui, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir galimybei palyginti faktiškai įgyvendintus sprendinius su projekte numatytais sprendiniais. Jeigu teisės aktai leidžia vykdyti naujas statybas su 20 cm nuokrypiu net ir turint patvirtintą projektą, tai nulinės paklaidos (centimetrų tikslumu) reikalavimas atlikti seno pastato stogo remontą be projekto yra teisiškai neproporcingas. Nustatyti 4 cm ir 5 cm nuokrypiai yra net kelis kartus mažesni už teisės aktuose numatytą leistiną 20 cm ribą. Vien formalus matmens pasikeitimas, patenkantis į leistinas statybos tolerancijos ribas, nėra laikomas naujų statinio parametrų sukūrimu.

Pirmos instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovo A. S. argumentus, kad 2021 m. lapkričio 16 d. metų kadastro duomenys apie pastato aukštį yra netikslūs ir paimti iš 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų, kada pastato aukščių matavimo metodika skyrėsi, todėl nepagrįsta, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. kadastro byla buvo sudaryta, kad ištaisytų klaidas, nes klaidingų kadastro duomenų ištaisymo byloje nėra. Šis ginčas byloje buvo kilęs dėl paties pastato aukščių ties kraigu, o ne dėl sienų aukščio. Kaip minėta nei ieškovė paaiškinimu aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dėl dviejų darbų kuriuos pripažino rekonstrukcija – pakeista stogo konstrukcija, pastato pietinėje pusėje įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas ir pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena, sudedant naują mūrą bei monolitinį žiedą. Taigi teismas tenkino ieškinį dėl minėtų sienų konstrukcijos elementų, tačiau ne dėl bendrojo pastato aukščio padidėjimo ties kraigu. Todėl pastato aukštis ties kraigu nepatenka į ieškovės ir teismo sprendimu nustatytas bylos ribas, todėl jis negali būti apeliacijos dalyku.

2021 m. lapkričio 16 d. kadastriniuose matavimuose nurodytas pastato aukštis H=3,40 m yra akivaizdžiai klaidingas, nes jis mechaniškai paimtas iš 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų bylos, kurioje šis skaičius (H=3,40 m) fiksavo išimtinai tik pietinės sienos išorės aukštį. Kitaip tariant, 1997 m. rugsėjo 24 d. kadastrinių matavimų byloje buvo nustatyti pastato pietinės ir šiaurinės sienų aukščiai ties karnizu, o 2021 m. lapkričio 16 d. kadastriniuose matavimuose šis aukštis buvo klaidingai įrašytas kaip viso pastato aukštis ties stogo kraigu. Tokia mechaninė kadastro duomenų perkėlimo klaida, kai sienos aukštis prilyginamas stogo kraigo aukščiui, prieštarauja elementariems geometrijos dėsniams, statybinei mechanikai bei logikai. Pagal geometrijos taisykles, šlaitinio stogo aukštis ties kraigu (aukščiausiame pastato taške) fizinėje erdvėje objektyviai negali sutapti su išorinės sienos aukščiu ties karnizu (stogo atramos taške), išskyrus atvejį, jei stogas būtų visiškai plokščias (nulinio nuolydžio). Ginčo pastatas turi dvišlaitį stogą, kurio konstrukcija reikalauja tam tikro nuolydžio kampo, kad pagal fizikos dėsnius būtų užtikrintas natūralus lietaus vandens tekėjimas. Todėl, kad stogas turėtų nuolydį, stogo kraigas privalo būti reikšmingai aukščiau stogo karnizo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie oficialų klaidų ištaisymą, nes VĮ Registrų centras yra tik techninis registro tvarkytojas – jis negali pats koreguoti grafinių bei skaitmeninių duomenų įrašytų įregistruotose kadastriniuose brėžiniuose. Vienintelis teisiškai įmanomas būdas ištaisyti ankstesnėje įregistruotoje kadastro byloje įsivėlusią akivaizdžią techninę klaidą – užsakyti naujus kadastrinius matavimus.

Atsiliepimas

Ieškovė VTPSI pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rekonstrukcijos faktą grindė tik pietinės bei šiaurinės pastato sienų aukščio pasikeitimu, tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad teismas taip pat nustatė labai svarbią aplinkybę – „<...> stogo konstrukcija akivaizdžiai pakelta perstatant (paaukštinant) sieną, ant kurios atremtas vienas stogo šlaitas, tokiu būdu perstatant laikančiąsias konstrukcijas ir padidinant išorės matmenis.“ Teismas konstatavo, jog: „pakeitus stogo konstrukciją iš dvišlaičio į vienšlaitį buvo paaukštintas stogo šlaitas ir pasikeitė pastato matmenys toje vietoje, kur iki rekonstrukcijos buvo žemesnis šlaitas (šiaurinėje pastato pusėje)“. Taip pat teismas pasisakė: „stogo dalies keitimas jį pakeliant yra laikančiosios konstrukcijos keitimas, dėl kurios, kaip jau minėta, pasikeičia statinio išorės matmenys <...>.“ Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas sprendimą grindė ne tik sienų aukščių pasikeitimu, bet ir pastato matmenų pasikeitimu stogo zonoje.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė galimomis ir leistinomis priemonėmis įrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai atliko pastato rekonstravimo darbus. Priešingai, nei nurodo atsakovas, teismas byloje nustatė ir aiškiai įvardijo, kokie konkrečiai darbai priskirtini pastato rekonstravimui, dėl kurių pasikeitė pastato išorės matmenys.

Anot atsakovo, rašytiniai bylos duomenys – 1997 ir 1998 m. kadastro duomenys bei 2025 m. lapkričio 25 d. geodezinė nuotrauka pagrindžia, jog pastato sienų aukščiai nepasikeitė. Su tokiu atsakovo argumentu visiškai nesutiktina. Nesant nustatytiems pastato sienų aukščiams, buvusiems iki rekonstrukcijos, vadovaujantis ta pačia matavimo metodika, kaip ir atliekant matavimus po rekonstrukcijos, pastato sienų aukščių duomenys šioje byloje nelygintini ir jų skirtumai nenustatinėjami, o vertinami konkretūs atlikti pastato statybos darbai bei kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys pastato matmenų pasikeitimus, ką šiuo atveju ir vertino teismas. Dėl šios priežasties, atsakovo į bylą pateikta 2025 m. lapkričio 25 d. pastato geodezinė nuotrauka statybos rūšies nustatymui neturi reikšmės ir nebuvo vertinta. Teismas vertino pačius atliktus statybos darbus ir fotofiksacijas, iš kurių akivaizdžiai matyti abiejų sienų paaukštėjimas dėl atliktų statybos darbų. Taigi, būtent atliktų statybos darbų faktinis bei vizualinis vertinimas turėjo esminę reikšmę, nustatant rekonstrukcijos faktą.

Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė byloje neturi pareigos įrodyti, jog pasikeitė ir (ar) kiek pasikeitė pastato sienų aukščiai. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius rekonstrukcijos statybos darbų atlikimą ir įrodinėjo aplinkybę, jog dėl šių darbų pasikeitė pastato išorės matmenys, o ne įrodinėjo konkrečius sienų aukščių skirtumus iki rekonstrukcijos ir po jos. Rekonstravimo požymius apibrėžia statinio išorės matmenų pasikeitimas bet kurioje statinio vietoje atliekant laikančiųjų konstrukcijų perstatymo darbus. Dėl pietinės sienos aukščio VTPSI rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jos aukštis iki stogo konstrukcijos – karnizo – padidėjo apie 28 cm, t. y. tiek, kokio aukščio įrengtas naujas monolitinis žiedas – nauja laikančioji pastato konstrukcija, kurios anksčiau nebuvo, o dėl šiaurinės pastato fasado sienos – ši siena paaukštėjo ne tik per 28 cm. pločio monolitinį žiedą, bet ir keliomis plytų eilėmis, kurių anksčiau nebuvo. Taigi, būtent šiose vietose, kalbant apie pastato fasado šiaurinę ir pietinę sienas, pasikeitė (padidėjo) pastato matmenys. Kitą vertus, vienas aiškiausiai matomų rekonstrukcijos požymių yra ne sienų matmenų pasikeitimas, o pastato matmenų pasikeitimas stogo zonoje pakėlus stogo šlaitą. Pakeitus stogo konstrukciją iš dvišlaičio į vienšlaitį buvo paaukštintas stogo šlaitas ir pasikeitė pastato matmenys toje vietoje, kur iki rekonstrukcijos buvo žemesnis šlaitas (šiaurinėje pastato pusėje). Pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena, sudedant naują mūrą bei monolitinį žiedą tam, kad siektų paaukštintą stogo konstrukciją, t. y. ant pakeltos sienos konstrukcijos paremta naujai įrengta šlaitinio stogo konstrukcija – gegnės ir stogo danga, tokiu būdų perstatant laikančiąsias konstrukcijas ir padidinat išorės matmenis šioje vietoje. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės – pastato matmenų pasikeitimo stogo zonoje, aiškiai ir konkrečiai pasisakė sprendime, o atsakovas apeliaciniu skundu šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija.

Atsiliepimas

Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl 25 cm buvusio medinio mūrloto (rąsto) nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Priešingai, į bylą pateiktos iki rekonstrukcijos buvusio pastato pietinės sienos fotofiksacijos paneigia šiuos atsakovo teiginius. 2022 m. nuotraukoje vizualiai matyti, jog stogo konstrukcija prasideda iš karto virš langų rėmų, taip pat virš durų matosi į vidų įgaubta statinio išorės siena. 2024 m. atlikus rekonstrukciją iš karto virš tų pačių langų rėmų, kur buvo stogo konstrukcija, buvo įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas, kurio konstrukcija taip pat yra aukščiau išgaubtos išorės sienos, esančios virš pastato paradinių durų. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje esantys duomenys patvirtina šias ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas sprendime ir nedarė išvados, jog iki rekonstrukcijos stogo konstrukcija buvo įrengta ant langų rėmų. Teismas nustatė, kad per naujai įrengtą monolitinio žiedo plotį paaukštėjo pietinio pastato fasado siena, kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių iki rekonstrukcijos buvusias laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovo argumentai dėl optinės apgaulės dėl apdailos elementų yra niekuo nepagrįstas subjektyvus situacijos vertinimas. Pietinės pastato fasado sienos matmenų padidėjimą pagrindžia virš durų matoma į vidų įgaubta statinio išorės siena, virš kurios 2022 m. nuotraukoje nematyti 25 cm. buvęs medinis mūrlotas (rąstas), priešingai nei teigia atsakovas. Tačiau iš fotofiksacijos, atliktos po rekonstrukcijos, akivaizdžiai matyti, jog virš durų matomos į vidų įgaubtos statinio išorės sienos yra įrengtas 28 cm. monolitinis žiedas. Atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį, todėl teismas vertino ieškovės poziciją, kaip pagrįstą pagal byloje esančius duomenis. Teismas nustatė, jog dėl atliktų statybos darbų pasikeitė pastato išorės matmenys, todėl pagrįstai sprendė, jog buvo atlikti pastato rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbai.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio mėn. atsakymas patvirtina atsakovo veiksmų teisėtumą vykdant pastato statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį į bylą pateiktą įrodymą, vadovavosi TPSŽNVPĮ nuostatomis, o konkrečiai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, bei 17 straipsniu, pagal kurį VTPSI taip pat vykdo statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimus. Dėl to, priešingai, nei teigia atsakovas, teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino šį savivaldybės institucijos pateiktą atsakymą bei pagrįstai konstatavo, jog savivaldybės atstovai, atlikdami patikrinimą pagal asmens gautą skundą, nėra įgalinti konstatuoti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo. Taip pat svarbu pažymėti, jog iš aptariamo rašto turinio akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija rašte tik nurodė, jog „<...> norint atlikti šio pastato kapitalinį remontą, kurio metu nebus keičiama pastato paskirtis statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas <...>.“, o ne patvirtino jau atliktų rekonstrukcijos statybos darbų teisėtumą. Savivaldybės administracija neturi teisės aktais suteiktos kompetencijos patvirtinti atliktų statybos darbų teisėtumą, todėl aptariamas apelianto argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 421.1.1. punkto normos taikymas galimas tik esant statinio projektui, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir galimybei palyginti faktiškai įgyvendintus sprendinius su projekte numatytais sprendiniais. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengtas statinio projektas ir nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagrįstai sprendė, jog minėta norma netaikytina. Atsakovo argumentai, jog minėta norma, leidžianti iki 0,2 m. pastato matmenų nuokrypius, turėjo būti taikoma ir šiuo atveju, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

Atsakovas pats sau prieštaraudamas nurodo, jog ginčas byloje buvo kilęs dėl paties pastato aukščio ties kraigu, o ne dėl sienų aukščio, tačiau taip pat teigia, kad pastato aukštis ties kraigu nepatenka į ieškovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylos ribas, todėl jis negali būti apeliacijos dalyku. Ieškovė byloje akcentavo, jog 2021 m. ir 2024 m. kadastro duomenys patvirtina, jog pastato aukštis pasikeitė nuo 3,4 m. iki 4,3 m. po rekonstrukcijos. Atsakovas siekė įrodyti, jog pastato aukštis nepasikeitė teigdamas, jog 2021 m. kadastro duomenys apie pastato aukštį yra netikslūs ir paimti iš 1997 m. kadastro byloje esančių duomenų, kada pastato aukščių matavimo metodika skyrėsi, be to, anot atsakovo, kadastro byla 2024 m. buvo sudaryta, kad ištaisytų klaidas 2021 m. kadastro byloje. Teismas sprendimu šiuos atsakovo teiginius laikė nepagrįstais, kadangi duomenų, kad jis įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl 2021 m. klaidingų kadastro duomenų ištaisymo byloje nėra. Su tokia teismo išvada ieškovė visiškai sutinka. Byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių oficialius į viešą registrą įregistruotus kadastro duomenis, pastato aukščio skirtumas 2021 ir 2024 m. kadastro bylose taip pat įrodo rekonstrukcijos faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo.

Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovams A. S. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio neypatingosios kategorijos maitinimo paskirties pastatas – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai atliko jiems priklausančio pastato – kavinės statybos darbus, kurie užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 17 d. kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), nurodant pastato kapitalinio remonto statybos rūšį, statybos pradžios ir pabaigos metus – 2024 metus, baigtumo procentą – 100 procentų. 2024 m. rugsėjo 17 d. kadastrinių matavimų Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ir pastato savininko A. S. pateiktos 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2024 m. rugsėjo 23 d. atlikta teisinė pastato kapitalinio remonto registracija NTR. VTPSI, 2024 m. spalio 17 d. – 2024 m. spalio 18 d. atlikusi deklaracijos, surašytos dėl pastato kapitalinio remonto darbų užbaigimo, teisėtumo patikrinimą, patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad deklaracija registruota neteisėtai bei teismine tvarka pareiškė reikalavimą panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovai atliko neypatingojo statinio – kavinės pastato rekonstravimo darbus, neturėdami statybą leidžiančių dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas, ginčo sprendimu nustatęs, kad atlikus stogo pertvarkymo darbus buvo pakeisti pietinės bei šiaurinės sienų aukščiai, dėl ko pasikeitė namo išorės matmenys, padarė išvadą, jog šie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kuriems reikalingas statybos leidimas. Kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas A. S. neturėjo teisės surašyti ir teikti deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal teisės aktų reikalavimus), skundžiamu sprendimu nuspręsta panaikinti deklaraciją, kurios pagrindu įregistruota 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas (apeliantas) A. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad tiek VTPSI, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atliktus susidėvėjusio stogo keitimo darbus nepagrįstai pripažino rekonstrukcija. Atsakovo teigimu, stogo dangos, gegnių pakeitimas nėra rekonstravimo požymis, be to, atlikus šiuos darbus nenustatyta, kad pasikeitė namo išorės matmenys.

Minėta, kad VTPSI 2024 m. spalio 22 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atlikta pastato rekonstrukcija neturint statybą leidžiančio dokumento. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (SĮ 2 straipsnio 20 dalis). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (SĮ 2 straipsnio 18 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų SĮ 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys. Nurodyto punkto 6 papunktyje, be kita ko, įvardyta, kad laikoma, jog statinys rekonstruojamas, kai pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys. Pažymėtina, kad pagal nurodyto Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikti šie ginčo pastato statybos darbai: pakeista stogo konstrukcija, t. y. naujai sumontuotos gegnės ir uždėta nauja stogo danga, viduje sumontuotos 4 laikančios metalinės kolonos, pastato pietinėje pusėje sienų konstrukcijai sutvirtinti įrengtas 28 cm aukščio monolitinis žiedas, vakarinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, sustiprinant metalinėmis sąramomis, šiaurinėje pastato pusėje iškirstos trys langų angos, kurios irgi sustiprintos metalo sąramomis, pastato šiaurinėje pusėje paaukštinta išorinė siena (naujas mūras bei monolitinis žiedas). Taigi, rekonstrukcijos darbams priskirtini šie, atsakovo atlikti darbai: stogo konstrukcijos pakeitimas, pastato pietinėje pusėje 28 cm aukščio monolitinio žiedo įrengimas, pastato šiaurinėje pusėje naujo mūro bei monolitinio žiedo įrengimas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atlikti laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo darbai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatinėjo, ar egzistuoja antrasis statinio rekonstravimo požymis pagal SĮ 2 straipsnio 18 dalį – statinio išorės matmenų pakeitimas (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi šie statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Pažymėtina, kad dauguma statinio parametrų yra tarpusavyje susiję, t. y. vieno iš jų pasikeitimas lemia kito susijusio parametro pasikeitimą. Pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį ar aukštį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris ir pan. Atsakovas nors ir nesutiko su byloje pateiktas ginčo statinio kadastriniais duomenimis, tačiau įstatymų nustatyta tvarka dėl 2021 m. kadastro duomenų ištaisymo jis nesikreipė. Byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių oficialius į viešą registrą įregistruotus kadastro duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo argumentus dėl kadastro duomenų perkėlimo klaidos, matavimo metodikos ydingumo pripažinti nepagrįstais.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad atliekant statybos darbus, vietoje dvišlaičio stogo buvo įrengtas vienšlaitis stogas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes sprendė, kad dėl to pakito pastato išorės matmenys. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad po atliktų statybos darbų faktinis pastato išorės sienų aukštis išliko nepakitęs. Su šiais, apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi.

Byloje pateikti duomenys, jog šiaurinėje pastato pusėje ant esamos išorinės sienos sumūrytas naujas silikatinių plytų mūras (5 eilės) bei sumontuotas monolitinis žiedas apie 28 cm aukščio. Pamatuotas sienos aukštis nuo žemės iki karnizo 3,70 m (2021 m. lapkričio 16 d. kadastro bylos duomenimis aukštis – 3,3 m). Taip pat ir pietinėje pastato pusėje, ant esamos išorinės sienos naujai įrengtas monolitinis žiedas apie 28 cm aukščio. Pamatuotas sienos aukštis nuo žemės iki karnizo – 3,52 m (2021 m. lapkričio 16 d. kadastro bylos duomenimis aukštis – 3,3 m.). Ant paaukštintų išorinių pastato sienų naujai uždėtas mūrtašis ir sumontuotos gegnės, padidintas pastato aukštis nuo 3,40 m (2021 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenys) iki 4,30 m (2024 m. rugsėjo 17 d. kadastro duomenys). Taigi, būtent šiose vietose, pastato fasado šiaurinės ir pietinės sienose, pasikeitė (padidėjo) pastato matmenys. Kitą vertus, nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja pagrindiniams statybos technologijos bei logikos dėsniams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienas aiškiausiai matomų rekonstrukcijos požymių yra ne tik sienų matmenų pasikeitimas, tačiau pastato matmenų pasikeitimas stogo zonoje pakėlus stogo šlaitą. Pakeitus stogo konstrukciją iš dvišlaičio į vienšlaitį buvo paaukštintas stogo šlaitas ir pasikeitė pastato matmenys toje vietoje, kur iki rekonstrukcijos buvo žemesnis šlaitas. Akivaizdu, jog pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį ar aukštį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pastato sienos yra sudėtinė viso pastato dalis, todėl statytojas, paaukštinęs sienos elementus, padidina viso pastato matmenis (tūrį). Kadangi pastato tūrio pakeitimas neišvengiamai susijęs su kitų pastato matmenų (aukščio) pakeitimu, tai byloje nustatytos aplinkybės, kad, statybos darbais įrengus vienšlaitį stogą, buvo padidintas pastato tūris, suponuoja išvadą, kad pasikeitė ir šio pastato išorės matmenys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konkrečius atliktus pastato statybos darbus bei byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pastato matmenų pasikeitimus prieš ginčo statybos darbus ir po jų, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad pasikeitė išoriniai pastato matmenys, o atsakovų atlikti ginčo statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio mėn. atsakymo įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį į bylą pateiktą įrodymą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai vadovavosi TPSŽNVPĮ nuostatomis, o konkrečiai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, bei 17 straipsniu, pagal kurį VTPSI taip pat vykdo statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimus. Dėl to, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino šį savivaldybės institucijos pateiktą atsakymą bei pagrįstai konstatavo, jog savivaldybės atstovai, atlikdami patikrinimą pagal asmens gautą skundą, nėra įgalinti konstatuoti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas detaliai vertino ir analizavo visus pateiktus įrodymus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju atsakovui – palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovas pateikti į bylą įrodymai nepaneigia ieškovės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovų atlikti statybos darbai yra priskirtini ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos statybos rūšiai, nusprendė, kad, vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi atsakovai tokio statybą leidžiančio dokumento neturėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti atsakovo A. S. pateiktos, IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ „Registrų centrui“ pateiktos 2024 m. rugsėjo 19 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą / statinio jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statinio statybos rūšis, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis). Taigi, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovo A. S. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė