Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-1572-463/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-11
Bylos Nr.
eA-1572-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04773-2025-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-1572-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04773-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 41(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja PRS1 kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2025 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 21RE2-185 (AG2-164/16-2025) dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2025 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 5SD-5515 „Dėl Jūsų prašymų“ (toliau – ir Sprendimas) dalies dėl specialistės SPT2 nušalinimo panaikinimo; 2) Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl specialistės SPT2 nušalinimo.

Pareiškėja paaiškino, kad 2025 m. birželio 6 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu nušalinti specialistę SPT2 (toliau – ir Specialistė), Specialistė pareiškėjai paslaugas teikė esant pateiktam prašymui ją nušalinti ir Tarnybai neišsprendus pateikto prašymo, pvz., 2025 m. birželio 16 d. pareiškėja pateikė prašymą Nr. 5PR dėl laikinosios priežiūros nutraukimo, kurį nagrinėjo Specialistė. Pareiškėja teigė, kad dėl šios priežasties 2025 m. birželio 17 d. dar kartą pateikė prašymą dėl Specialistės nušalinimo, kuriame nurodė, jog Specialistė su pareiškėja bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu. Pareiškėja pažymėjo, kad 2025 m. birželio 19 d. 13 val. susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Specialistė, kaip Tarnybos atstovė, teikianti paslaugas pareiškėjai, buvo pareikštas nušalinimas Specialistei tuo pačiu pagrindu, nes neišnagrinėtas 2025 m. birželio 6 d. pareiškėjas prašymas dėl Specialistės nušalinimo. Pareiškėja nurodė, kad jos prašymai dėl Specialistės nušalinimo buvo išnagrinėti tik 2025 m. liepos 3 d., todėl, pareiškėjos vertinimu, Specialistė paslaugas jai galėjo pradėti teikti tik nuo 2025 m. liepos 4 d. Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, kad Specialistė buvo subjektyvi jos atžvilgiu, pagrindžia tai, jog paslaugas teikti pareiškėjai vėliau buvo paskirta kita Tarnybos specialistė – KTA5, o 2025 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas ir laikinas apgyvendinimas socialinių paslaugų įstaigoje nutrauktas.

Pareiškėja teigė, kad Specialistės, kurią ji prašė nušalinti, bendravimas su pareiškėja buvo neetiškas, grubus, žeminantis pareiškėją, Specialistė pareiškėjos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, grasino (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina ne vienas garso įrašas, kurie buvo pateikti Skyriui. Pareiškėjos vertinimu, Tarnybos specialistai, iš karto nepaskirdami kito specialisto, piktnaudžiavo valdžia, pareiškėja daug kartų prašė paskirti kitą specialistą, tačiau į jos prašymus nebuvo reaguojama, Skyriui 2025 m. rugpjūčio 13 d. pakartotinai buvo teiktas prašymas dėl Specialistės nušalinimo. Pareiškėjos teigimu, Skyrius neįrodė, kad dėl žmogiškųjų išteklių stokos ir esant pareiškėjos šeimos situacijai, neturi galimybės spręsti dėl kito specialisto pasitelkimo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Skyriaus vedėjai nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo pateikta jokių objektyvių, patikimų įrodymų ar faktų, kurie pagrįstų Specialistės šališkumą ar netinkamą elgesį, o subjektyvus pareiškėjos (ar kito asmens) nepasitenkinimas priimtais sprendimais savaime nesudaro pagrindo nušalinti Specialistę. Atsakovas teigė, kad Specialistės veiksmai ir sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu, laikantis Tarnybos vidaus norminių aktų, taisyklių bei išimtinai vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų viršenybės principu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl Specialistės profesinės etikos, kvalifikacijos ir gebėjimo objektyviai, nešališkai vykdyti savo pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad Specialistės veiksmai buvo nukreipti į nepilnamečio vaiko interesų apsaugą ir pagalbos nepilnamečiui vaikui ir šeimai organizavimą, o tai, kad priimti sprendimai neatitiko pareiškėjos lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti, jog Specialistė veikė šališkai. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog nušalinimo prašymo pateikimas savaime turėtų stabdyti atitinkamo specialisto funkcijų vykdymą su skundą pateikusio asmens šeima, nėra jokių duomenų, jog Specialistę ir pareiškėjos vaiko tėvą sietų giminystės ar partnerystės ryšiai, nenustatyta Specialistės šališkumo ir neobjektyvumo pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti ir privačių interesų konflikto, kadangi nėra duomenų, jog Skyriaus Specialistė turėjo suinteresuotumą asmenine turtine ir neturtine nauda ar kitu panašaus pobūdžio interesu, o vien pareiškėjos pateikti abstraktūs teiginiai ir subjektyvus situacijos vertinimas dėl Specialistės bendravimo tono nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Specialistė atliko savo funkcijas šališkai, neobjektyviai.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja ir anksčiau buvo teikusi prašymus nušalinti konkrečius Skyriaus specialistus teisininkus, reiškė nušalinimą visam Skyriui, tačiau, išnagrinėjus prašymus nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų specialistų nušalinimo būtinumą. Atsakovas paaiškino, kad specialistą pareiškėjai pakeitė, nes pareiškėja kelis kartus prašė nušalinti Specialistę, o ne dėl to, kad buvo pagrindas nušalinti Specialistę, o kito Skyriaus specialisto dalyvavimas atvejo vadybos posėdyje neturėjo jokios reikšmės ir įtakos sprendimui dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo nutraukimo, kadangi šis sprendimas Skyriuje buvo priimtas tik 2025 m. liepos 22 d.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos PRS1 skundą atmetė.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Centras) žinioje nuo 2024 m. balandžio 24 d. yra PRS1 (pareiškėjos) ir AST4 šeima. Tėvai turi mažametę dukrą ASM1, (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2025 m. birželio 6 d. Skyriui pateikė prašymą nušalinti vyr. specialistę SPT2 (5PR-236), kuriame nurodė, kad Specialistė yra šališka pareiškėjos atžvilgiu, t. y. akivaizdžiai palaiko vaiko tėvo poziciją, (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant pareiškėjos 2025 m. birželio 6 d. prašymą dėl nušalinimo buvo paprašyta Specialistės pateikti rašytinius paaiškinimus. Specialistė 2025 m. birželio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose Nr. 5TSD-1090 nurodė, kad, nagrinėdama pranešimus apie galimus pareiškėjos dukros vaiko teisių pažeidimus, nepalaiko nei vaiko tėvo, nei vaiko mamos pozicijos, pagrindinis jos interesas – užtikrinti vaiko gerovę ir jo teises, atlikdama savo pareigas, ji siekia priimti geriausius sprendimus vaiko, bet ne jo įstatyminių atstovų atžvilgiu. Specialistė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

Skyriaus vedėja DEV3 Sprendimu išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. birželio 6 d. prašymą, nenustatė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, jog Specialistė veikė šališkai pareiškėjos atžvilgiu, nenustatė, jog Specialistė netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas ir funkcijas.

Pareiškėjos atstovė 2025 m. liepos 17 d. pateikė Centrui prašymą spręsti dėl vaiko ir motinos laikinojo apgyvendinimo socialinių paslaugų įstaigoje adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo, toliau tęsti pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių vykdymą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad, siekiant negilinti susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir stengiantis koncentruotis išimtinai į nepilnamečio vaiko geriausių interesų užtikrinimą, siekiant surasti tinkamiausius sprendimus pareiškėjos šeimos situacijai, būtinus vaiko gerovės užtikrinimui, Skyriuje buvo priimtas sprendimas pavesti 2025 m. liepos 17 d. vykusiame pareiškėjos atvejo vadybos posėdyje dalyvauti kitam Skyriaus specialistui.

Centras 2025 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą laikiną apgyvendinimą socialinių paslaugų įstaigoje nutraukti.

LAGK skundžiamo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 21RE2-185 (AG2-164/16-2025) dalimi, netenkino pareiškėjos skundo dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, nustatančias atvejo vadybos ir atvejo vadybininko sąvokas, ir pažymėjo, kad šiame įstatyme ar atvejo vadybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas atvejo vadybininko / specialistų nušalinimo klausimas.

Teismas nurodė, kad ginčijami administraciniai sprendimai priimti vadovaujantis bendrosiomis nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis.

Teismas aptarė VAĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VAĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nušalinimo (nusišalinimo) klausimus ir pažymėjo, kad VAĮ nenumato, priešingai nei teigia pareiškėja, jog viešojo administravimo funkciją vykdančiam asmeniui nušalinimo pareiškimas stabdytų viešojo administravimo funkcijų vykdymą iki nušalinimo klausimo išsprendimo. Teismas vertino, kad tai nebūtų suderinama su viešajame administravime tiesiogiai taikytinais viešojo administravimo principais, tuo atveju, jei yra pagrindas nu(si)šalinti nuo tam tikro klausimo sprendimo, viešojo administravimo funkciją vykdantis asmuo privalo pats priimti sprendimą dėl nusišalinimo arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Teismas iš pareiškėjos 2025 m. birželio 6 d. prašymo nušalinti Specialistę nuo administracinės procedūros nustatė, kad jis buvo grindžiamas Specialistės šališkumu ir neobjektyvumu, nes, pareiškėjos vertinimu, Specialistė palaiko vaiko tėvo poziciją, tenkina jo skundus.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl interesų konflikto, pažymėjo, kad interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus, darant išvadą, jog yra galimybė kilti interesų konflikto situacijai, reikia duomenų, kad asmuo turi galimybę atlikti teisei priešingus veiksmus priimti ar dalyvauti priimant interesų konfliktą keliančius sprendimus, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta.

Teismas nurodė, kad Specialistė savo paaiškinimuose Skyriaus vadovei nurodė, jog nėra niekaip asmeniškai susijusi su nei viena bylos šalimi, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo, pareiškėja šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Todėl teismas pareiškėjos skundo argumentus dėl Specialistės šališkumo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas, išklausęs pareiškėjos su pirminiu skundu pateiktą garso įrašą vertino, kad jis darytas specialistėms nežinant, nes girdėti vidinis galbūt Skyriaus specialisčių apsitarimas dėl mamai (pareiškėjai) per dvi savaites nurodytų priemonių: (duomenys neskelbtini). Teismas, išklausęs su LAGK medžiaga pateiktus garso įrašus, nenustatė, kad Specialistė su pareiškėja būtų bendravusi netinkamu balso tonu, nenustatytas Specialistės asmeninis suinteresuotumas vertinant pareiškėjos šeimos atvejį.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nenustatė, kad Specialistė (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Specialistės atskirų priemonių atlikimas sprendžiant pareiškėjos šeimos atvejį ir sprendimų, sukeliančių pareiškėjai pasekmes priėmimas, negali savaime būti vertinamas kaip Specialistės šališkumo bei suinteresuotumo pareiškėjos šeimos atveju įrodymas, taip pat tai, kad vėliau specialistė buvo pakeista, nesudaro pagrindo teigti, jog ji buvo šališka, nenustačius jos nurodomą šališkumą patvirtinančių aplinkybių.

Teismas sprendė, kad iš pareiškėjos skundo subjektyvaus faktinių aplinkybių vertinimo argumentų nėra pagrindo konstatuoti privačių interesų konflikto, kadangi nenustatyta, jog Specialistė turėjo suinteresuotumą asmenine turtine ir neturtine nauda ar kitu panašaus pobūdžio interesu.

Teismas vertino, kad nebuvo pažeistos skundo nagrinėjimo procedūros, nes iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjant skundą buvo laikomasi VAĮ Trečiajame skyriuje nustatytos tvarkos.

Teismas konstatavo, kad ginčijami Tarnybos Sprendimas ir LAGK sprendimo dalis yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai, jis atitinka esminius VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjos skundo argumentus, kuriais grindžiamas sprendimų neteisėtumas.

III.

Pareiškėja PRS1 apeliaciniame skunde prašo patenkinti skundą ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Pareiškėja pažymi, kad nors teismas, remdamasis LAGK pateiktais garso įrašais, konstatavo, jog Specialistė tiesiogiai (duomenys neskelbtini), tokio pobūdžio pasisakymai, vertinami kontekste ir bendro Specialistės elgesio fone, jai sudarė spaudimo ir grėsmės įspūdį.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog Specialistės taikytos priemonės ir priimti sprendimai, sukėlę pareiškėjai reikšmingas neigiamas pasekmes, savaime negali būti laikomi Specialistės šališkumo ar suinteresuotumo įrodymais. Pareiškėjos vertinimu, būtent šių veiksmų visuma, jų kryptingumas ir pobūdis leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl Specialistės išankstinio nusistatymo pareiškėjos atžvilgiu. Be to, pareiškėja mano, kad aplinkybė, jog Specialistė vėliau buvo pakeista kitu specialistu, nors ir nevertinta teismo kaip savarankiškas šališkumo įrodymas, vis dėlto turėjo būti analizuojama kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą abejoti Specialistės nešališkumu ir objektyvumu sprendžiant pareiškėjos šeimos situaciją.

Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo Specialistės nešališkumą. Pareiškėjos vertinimu, Specialistės pastabos dėl (duomenys neskelbtini), vertinami kartu, gali sudaryti pagrįstą įspūdį, kad Specialistė buvo šališka. Pareiškėja teigia, kad teismo išvada dėl Sprendimų teisėtumo yra netinkamai motyvuota ir nepagrįstai neįvertintos pareiškėjos teisės į nešališką administracinę procedūra. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino šios visumos ir objektyvaus pagrindo abejoti nešališkumu, todėl jų išvados prieštarauja tiek nacionaliniams teisės principams, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo standartams.

Atsakovas tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad Skyriaus specialistai vykdo savo funkcijas vadovaudamiesi teisės aktais bei išimtinai atsižvelgdami į vaiko teisių ir interesų apsaugą, o tam tikrais atvejais, kai priimti sprendimai nėra palankūs pareiškėjai, ji linkusi interpretuoti specialistų veiksmus kaip šališkus, nors šie veiksmai yra nukreipti į vaiko gerovės užtikrinimą, tokio pobūdžio kaltinimai neretai kyla ne dėl objektyvių specialistų veiklos trūkumų, bet dėl skirtingo situacijos vertinimo, nepakankamai įvertinant vaiko pagalbos poreikius ir interesus. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos Specialistės nušalinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūros dėl Specialistės šališkumo nebuvo pažeistos, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė Specialistės asmeninio suinteresuotumo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti privačių interesų konflikto, o Tarnybos Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad Specialistė jos atžvilgiu buvo šališka ir suinteresuota, teigė patyrusi iš Specialistės spaudimą ir grėsmę, Specialistės pakeitimą kitu specialistu vertina kaip jos šališkumo patvirtinimą.

Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

VAĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai yra pažeistos šio asmens teisės, arba asmens, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai pažeistos tokio asmens teisės, yra tiesioginio pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Pagal šio straipsnio 2 dalį sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo ar nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Pagal šio straipsnio 3 dalį privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Pagal VAĮ 23 straipsnio 2 dalį draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aptartą reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad egzistavo VAĮ ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti pagrindai, dėl kurių Specialistė turėjo būti nušalinta atsižvelgiant į pareiškėjos 2025 m. birželio 6 d. prašyme (skunde) išdėstytus argumentus. Pažymėtina, kad Tarnybos Skyriuje buvo atliktas minėto pareiškėjos prašymo nagrinėjimas laikantis VAĮ 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. pareiškėjos prašymą nagrinėjo Skyriaus vedėja, buvo kreiptasi į Specialistę dėl paaiškinimo pateikimo, ji paaiškinimą pateikė, Sprendime buvo įvertinta ir išsamiai išdėstyta surinkta informacija, Sprendimas nenušalinti Specialistės pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, taigi Sprendimas (skundžiama jo dalis) atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog Specialistė teikiant paslaugas pareiškėjai vėliau buvo pakeista kitu Skyriaus specialistu, atsižvelgiant į bylos duomenis, nesuponuoja galimo Specialistės šališkumo, o iš esmės patvirtina Skyriaus siekį objektyviai ir nešališkai užtikrinti pareiškėjai teikiamas viešąsias paslaugas.

Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė