Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inventora“, V. R., I. R., S. D. G., G. G., trečiųjų asmenų R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S. ir atsakovės A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D. G., I. R., V. R., G. G., UAB „Inventora“ patikslintą ieškinį atsakovėms A. Š., namo administratorei UAB „Santermita“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, M. K., T. K., R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S., UAB „Kauno vandenys“, valstybės įmonė Registrų centras, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir pagal atsakovės A. Š. patikslintą priešieškinį atsakovams S. D. G., G. G., I. R., V. R., UAB „Inventora“, R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S. dėl pripažinimo atsakovei teisę be kitų bendraturčių sutikimo suderinti supaprastintą statybos projektą ir atlikti bendro naudojimo įrenginio (skaitiklio) iškėlimo darbus iš atsakovei priklausančios patalpos bei jų pridavimo, dėl šių darbų išlaidų atlyginimo atsakovei iš visų bendraturčių nustatymo, įpareigojimo perduoti atsakovei vieną raktų komplektą nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės ir netrukdyti atsakovei naudotis bendro naudojimo aikštele, dėl išlaidų už vamzdyno dalies pakeitimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., UAB „Santermita“, UAB „Kauno vandenys, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. D. G., I. R., V. R., G. G., UAB „Inventora“ (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu (2023-02-14 DOK-19417, pradinis ieškinys 2024-01-21 CBP-1382, patikslinti 2021-12-13 DOK-158936, 2022-07-20 DOK-93441), prašė:

panaikinti atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) 2022 m. birželio 23 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220623-11436 (toliau – Deklaracija);

įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius atstatyti savavališkai išgriautą monolitinio gelžbetonio aikštelę su pakopomis, kanalizacijos vamzdžius, namo pamatą ir įpareigoti atsakovę išpjovomis susilpnintą betoninį pamatą atkurti pagal parengtą projektą. Ieškovai 2025 m. birželio 2 d. pareiškimu (DOK-66265) atsisakė šio reikalavimo dalies – įpareigoti atsakovę per 2 (du) mėnesius atstatyti savavališkai išgriautą monolitinio gelžbetonio aikštelę su pakopomis, 2025 m. birželio 25 d. nutartimi priėmus ieškovų atsisakymą nuo šio reikalavimo dalies, ši bylos dalis nutraukta.

pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ 2021 metais paruoštą gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato, (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paprasto remonto projektą (statinio projekto numeris 21-172-01), pavedant statybos darbus organizuoti pastato administratorei atsakovei UAB „Santerminta“;

nustatyti pastato 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Pastatas 1A3p), įėjimo į gyvenamąsias patalpas ir laiptinę tvarką: šio pastato įėjimu ir laiptine į gyvenamąsias patalpas (butus) naudojasi gyvenamųjų patalpų (butų) Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4, 4A savininkai;

įpareigoti atsakovę nesinaudoti pastato 1A3p laiptine, kuria naudojasi gyvenamųjų patalpų – butų Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4, 4A – savininkai;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad atsakovė savavališkai panaikino ieškovams ir kitiems patalpų savininkams patekimą prie bendro naudojimo objektų, t. y. prie vandentiekio ir kanalizacijos įvado bei stovo, kurie priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai atsakovė atliko neturėdama gyvenamojo namo savininkų sutikimų. Be to, atsakovė panaikindama ieškovams patekimą prie bendro naudojimo objektų padidino jai priklausančių patalpų plotą. Po pirmo patikslinto ieškinio priėmimo atsakovė A. Š. jai priklausančiose patalpose pradėjo atlikinėti statybos darbus, nors buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl deklaracija apie statybos užbaigimą naikintina. Atsakovės veiksmai yra savavališka statyba, kuri priskiriama prie kapitalinio remonto. Pastato vandentiekio ir kanalizacijos įvadas bei stovas, kuris priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra rūsio patalpoje 5-1, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Š.. Tačiau atsakovė neleidžia ieškovams ir namo administratorei UAB „Santermita“ patekti prie stovo, tuo pažeisdama ieškovų teises. Todėl siekiant įgyvendinti ieškovų teises naudotis vandentiekio stovu, o taip pat pašalinti galimus atsakovės piktnaudžiavimo atvejus, vandentiekio įvadas atskirtinas iš atsakovės patalpos 5-1, suformuojant rūsyje po laiptais atskirą patalpą R-1. Ieškovams priklausančios gyvenamosios patalpos turi atskirą įėjimą – į gyvenamąsias patalpas yra atskira laiptinė, o atsakovei priklausančios prekybos paskirties patalpos turi atskirą įėjimą iš lauko, gyvenamosios paskirties patalpoms priklausanti laiptinė nuo atsakovei priklausančių patalpų yra atskirta užrakinamomis durimis. Tokia laiptinės naudojimosi tvarka buvo nustatyta visada. Todėl nustatytina, kad gyvenamojo namo laiptine naudosis tik ieškovai.

Atsakovė A. Š. atsiliepimais į ieškinį, patikslintą ieškinį (2021-02-23 DOK-24360, 2022-01-10 DOK-3415, 2022-03-02 DOK-27766, 2023-02-20 DOK-21585) prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastato ir jam priklausančių inžinerinių tinklų priežiūra yra perduota administratorei UAB „Santermita“. Ginčas su ieškovais kyla dėl to, kad ieškovai nesutinka, kad į vamzdynų remonto darbų sąskaitą būtų įtraukti prekybos patalpų atstatymo darbai. Atsakovė kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens stovo ir skaitiklių iškėlimo iš prekybos patalpų į kitas pastato patalpas. Ieškovai ieškinyje nenurodo ir neįrodo, kaip būtų pažeistos jų teisės, jei atsakovė naudotųsi pastato bendro naudojimo patalpa (laiptine) iki jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių prekybos patalpų bei patekimu į pastatą. Statybos inspekcijos raštuose, pateiktuose teismui atsakovės A. Š., nurodyta, kad jos atlikti vamzdyno pakeitimo darbai yra paprastas remontas, kuris apima laiptų demontavimą ir keitimą į naujus. Atsakovė atliko savo patalpose paprastojo remonto darbus dar iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, siekiant pakeisti avarinės būklės bendro naudojimo vamzdyną.

Atsakovė pagal patikslintą ieškinį ir trečiasis asmuo pagal patikslintą priešieškinį UAB „Santermita“ atsiliepimais į patikslintą ieškinį (2022-03-28 DOK-40217, 2023-03-03 DOK-27151) nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu pripažinti ieškovams UAB „INVENTORA“, V. R., I. R., S. D. G. ir G. G. be atsakovės A. Š. sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ 2021 metais paruoštą gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato, (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paprasto remonto projektą (statinio projekto numeris 21-172-01), pavedant statybos darbus organizuoti pastato administratorei ir atsakovei UAB „Santermita“ dalyje, kurioje teismo prašoma statybos darbus pavesti organizuoti UAB „Santermita“. Šioje dalyje UAB „Santermita“ teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Aptariamą ieškovų reikalavimą jo likusioje dalyje, o taip pat ir visus kitus patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus, UAB „Santermita“ teismo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė A. Š. priešieškiniu (2022-09-02 DOK-110141, patikslintu 2025 m. gegužės 22 d. DOK-61932) prašė:

Pripažinti atsakovei teisę be UAB „Inventora“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą „Įvadinio vandens apskaitos mazgo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“, su UAB „Kauno vandenys“ ir, gavus visus reikiamus teisės aktuose numatytus leidimus ir suderinimus, atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) iškėlimo darbus iš atsakovei priklausančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą „Įvadinio vandens apskaitos mazgo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“, bei priduoti UAB „Kauno vandenys“ teisės aktų nustatyta tvarka;

Nustatyti, kad įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) iškėlimo įgyvendinimui pagal UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą „Įvadinio vandens apskaitos mazgo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“ reikalingas išlaidas, įskaitant projekto parengimą, bendraturčiai atlygina atsakovei pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalį: UAB „Inventora“ – 0,224 dalį išlaidų, I. R. ir V. R. solidariai – 0,199 dalį išlaidų, S. D. G. ir G. G. solidariai – 0,072 dalį išlaidų, M. K. - 0,091 dalį išlaidų, S. G. - 0,071 dalį išlaidų, J. S. ir M. S. solidariai - 0,088 dalį išlaidų, E. S. ir A. S. solidariai – 0,096 dalį išlaidų, R. R. ir M. R. solidariai – 0,143 dalį išlaidų;

Įpareigoti ieškovus UAB „Inventora“, V. R., I. R., S. D. G., G. G. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti atsakovei vieną komplektą raktų nuo daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinės ir netrukdyti atsakovei naudotis šio daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo aikštele 1-6;

Priteisti atsakovei 314,76 Eur iš ieškovės UAB „Inventora“ už vamzdyno, tarnaujančio ieškovės UAB „Inventora“ patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), dalies pakeitimą.

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai rakina laiptinės duris ir nesutinka duoti atsakovei raktų nuo įėjimo į laiptinę, tačiau išėjimas į pirmo aukšto laiptinę atsakovei reikalingas dėl priešgaisrinio saugumo. Atsakovė atliko savo patalpose vandentiekio ir nuotekų vamzdynų pakeitimą – ir bendro naudojimo, ir jai priklausančių patalpų, ir ieškovės UAB „Inventora“ patalpoms tarnaujančią vamzdyno dalį. Todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovo UAB „Inventora“ 314,76 Eur už vamzdyno dalies pakeitimą.

Ieškovai atsiliepimais į priešieškinį, patikslintą priešieškinį (2022-09-26 DOK-120172, 2023-01-05 DOK-1938, 2025-06-16 DOK-72618) prašė patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės pateiktas supaprastintas statybos projektas pažeidžia ieškovų teises, neatitinka tesės aktų reikalavimų, o taip pat yra susijęs su papildomais darbais, kurių atsakovės priešieškinyje net nėra nurodyta.

Atsakovė UAB „Santermita“ atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (2025-06-09 DOK-69541) prašė patikslintą priešieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo pagal patikslintą ieškinį ir atsakovė pagal patikslintą priešieškinį E. S. pareiškimu (2025-04-27 DOK-51618) sutiko su ieškiniu, nesutiko su priešieškiniu.

Tretieji asmenys pagal patikslintą ieškinį ir atsakovai pagal patikslintą priešieškinį J. S. ir M. S. pareiškimu (2025-04-29 DOK-51623) sutiko su ieškiniu ir nesutiko su priešieškiniu.

Trečiasis asmuo pagal patikslintą ieškinį ir atsakovė pagal patikslintą priešieškinį S. G. pareiškimu (2025-05-05 DOK-53753) sutiko su ieškiniu, nesutiko su priešieškiniu.

Tretieji asmenys pagal patikslintą ieškinį ir atsakovai pagal patikslintą priešieškinį M. R. ir R. R. pareiškimu (2025-05-05 DOK-53939) sutiko su ieškiniu, nesutiko su priešieškiniu.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 2 d. išvadoje į ieškovų 2022 m. vasario 9 d. patikslintą ieškinį (2022-03-03 DOK-28539), 2022 m. spalio 13 d. išvadoje (2022-10-13 DOK-130534), 2022 m. lapkričio 30 d. išvadoje (2022-12-05 DOK-149405), 2025 m. birželio 4 d. išvadoje (2025-06-05 DOK-68670) nurodė, kad Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-108 (toliau – ir patikrinimo aktas) nustatyta, kad patalpoje keičiami seni laiptai į naujus, taip pat pakeisti seni avarinės būklės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai į naujus plastikinius vamzdžius. Nustatė, kad atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą ir projektas atlikti minėtą patalpos paprastąjį remontą neprivalomas. Statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Dėl konsultacinės eksperto išvados Nr. 22-01/03 (toliau – ir Išvada) Inspekcija nurodė, kad išvadoje teigiama, jog atliekant statybos darbus patalpoje buvo susilpnintas pamatas. Jei būtų pripažinta, jog atlikti statybos darbai patalpoje pagal rūšį priskiriami kapitaliniam remontui, būtų taikomas šis reglamentavimas: 1) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas vykdyti neypatingojo daugiabučio kapitalinio remonto darbus neprivalomas, tačiau pagal SĮ 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą – privalomas kapitalinio remonto projektas; 2) Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 69.3. punkte nurodyta, kad neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų projektų ar atskirų statinio projekto dalių projekto ekspertizė privaloma; 3) SĮ 2 dalies 46 punkte apibrėžta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, kai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, nėra savavališka statyba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovų pagal patikslintą priešieškinį UAB „INVENTORA“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S., ieškovei pagal patikslintą priešieškinį A. Š. 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų pagal patikslintą ieškinį UAB „INVENTORA“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., atsakovei pagal patikslintą ieškinį UAB „Santermita“ 13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų pagal patikslintą ieškinį UAB „INVENTORA“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., 630 Eur už eksperto S. Z. paslaugas pagal individualios įmonės „Kaumesta“ išrašytą sąskaitą faktūrą; priteisė iš ieškovų pagal patikslintą ieškinį UAB „Inventora“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., 507,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

Dėl reikalavimų panaikinti 2022 m. birželio 23 d. deklaraciją ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

Teismas sprendė, kad atsakovei A. Š. priklausančiose patalpose nėra jokių bendro naudojimo objektų, išskyrus namo bendro naudojimo vandentiekio įvado ir vamzdynų. Ieškovai neturi teisės įeiti į atsakovės patalpas be jos leidimo; be to, prižiūrėti ir aptarnauti bendro naudojimo objektus (vandens apskaitos mazgą) turi ne ieškovai, o namo administratorė – trečiasis asmuo UAB „Santermita“, be to, patekimą prie vandens apskaitos mazgo turi turėti UAB „Kauno vandenys“. Byloje nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė A. Š. ekspertizės akte nurodytas kanalizacijos L formos vertikalus kanalas buvo išfrezuotas (ištrabuotas) atsakovės. Ekspertas objektyviai konstatavo, kad šis pamato pažeidimas niekaip nėra susiję su 2021 – 2022 m. atliktais remonto darbais atsakovės patalpose ir egzistavo prieš tai. Ta aplinkybė, kad vamzdis nutiestas su netinkamu nuolydžiu, neleido teismui spręsti, jog atsakovės A. Š. atlikti darbai atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovė neatliko jokių pamatų silpninimo darbų. Avarinės būklės bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų vamzdynų dalis buvo pakeista toje pačioje vietoje, kurioje buvo anksčiau, jokių štrabų atsakovė nėra įrengusi. Vykdydama remonto darbus atsakovė nepažeidė jokių ieškovų teisių ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčijama deklaracija yra teisinga, joje teisingai nurodyta, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai ir jos naikinti nebuvo pagrindo.

Dėl reikalavimo pripažinti be atsakovės sutikimo atlikti statybos darbus ir pavedimo statybos darbus organizuoti pastato administratorei.

Teismas vertino, kad ieškovų pareikštas reikalavimas iš esmės nesuderinamas su nuosavybės neliečiamumo principu. Ekspertizės akto išvada teismui leido spręsti, jog ieškovų nurodomas projektas, pagal kurį suformuluotas reikalavimas pripažinti teisę atlikti darbus, yra neužbaigtas. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Santermita“ teiginiais, kad administratorė neturi pareigos organizuoti ieškovų pageidaujamos vykdyti statybos darbus.

Dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi laiptine tvarką ir įpareigojimo atsakovę nesinaudoti laiptine.

Teismas vertino, kad STR nenumato imperatyvaus draudimo turėti išėjimą į laiptinę, ir tai nereiškia, kad priešgaisrinės saugos užtikrinimui negali būti paliktas evakuacinis išėjimas į laiptinės patalpą. Byloje nebuvo įrodymų, jų nepateikė ir ieškovai, kad atsakovė, kaip buto savininkė ir pastato bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, neturi teisės naudotis bendru įėjimu į pastatą. Vertinant ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nors ir yra patogi ieškovams, tačiau pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes iš esmės užkertama galimybė atsakovei pasinaudoti avariniu išėjimui, esant nenumatytai (avarinei) situacijai. Teismas vertino, jog ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai nepagrįstai suteikia pirmenybę patiems ieškovams, atsakovei uždraudžiant naudotis avariniu išėjimu ir bendro naudojimo laiptine. Tenkinus ieškovų reikalavimus, būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.

Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų

Dėl reikalavimo pripažinti be bendraturčių sutikimo atlikti darbus

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktos laiptinės su numatoma darbų vieta nuotraukas (2023-01-09 DOK-3025), šalių paaiškinimus, ieškovams nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl pasirinktos vietos netinkamumo, sprendė, kad vandens apskaitos mazgo ir įvadinio skaitiklio perkėlimas į prie laiptų esančią laiptinės nišą yra galimas ir jo sumontavimas pasirinktoje vietoje nepažeis ieškovų teisių ir interesų. Teismas sprendė, kad šioje byloje žymiai svarbesnis aspektas yra tai, kad tarp šalių bus išspręstas jų įsisenėjęs konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos bus padalintos bendraturčių, teismas laikė kad ši suma kiekvienam iš jų nebus ženkli. Ieškovai nepateikė įtikinamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad darbai pagal atsakovės pateiktą projektą turės neigiamos įtakos gyvenamojo namo būklei. Teismas vertino, kad ieškovai nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad vandens apskaitos mazgo iškėlimo (rekonstrukcijos) darbai pagal atsakovės pateiktą projektą iš esmės pažeistų jų teises. Teismas iš bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų pozicijų sprendė, kad ieškovų nepritarimas atsakovės atliekamiems darbams, nulemtas ne objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių dėl jau minėtų atsakovės patalpos remontų (ir vamzdžių keitimo) darbų.

Dėl reikalavimo nustatyti projekto įgyvendinimui reikalingų išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos bus padalintos bendraturčių, teismas laikė kad ši suma kiekvienam iš jų nebus ženkli. Teismas pažymėjo, kad prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso T. K. ir M. K., todėl ir jiems tenkančią išlaidų dalį jie turėtų atlyginti solidariai, kai ir kiti bendraturčiai, iš kurių atsakovė prašo solidariai priteisti išlaidas, tačiau toks reikalavimas nereiškiamas. Ieškovai neginčijo atsakovės paskaičiuotų dalių apskaičiavimo. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaidų yra pagrįstas.

Dėl reikalavimų įpareigoti ieškovus perduoti atsakovei vieną komplektą raktų nuo daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinės ir netrukdyti atsakovei naudotis daugiabučio namo bendro naudojimo aikštele, pažymėta indeksu 1-6.

Byloje nebuvo įrodymų, jų nepateikė ir ieškovai, kad atsakovė, kaip buto savininkė ir pastato bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, neturi teisę naudotis bendru įėjimu į pastatą. Byloje nustatyta ir tai, kad nors ieškovams priklausančios patalpos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpos (butai), tačiau ieškovų atstovė neneigė, kad šiose patalpose ieškovai vykdo komercinę veiklą, naudoja ne gyvenamajai paskirčiai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovei iš esmės užkertama galimybė pasinaudoti avariniu išėjimui, esant nenumatytai (avarinei) situacijai. Tai neatitiktų protingumo, teisingumo principų ir iš esmės pažeistų šalių pusiausvyros reikalavimus. Siekiant išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuojančią, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimai yra pagrįsti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovai UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir tretieji asmenys pagal ieškinį/atsakovai pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. apeliaciniu skundu (2026-02-02 DOK-13571) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – atmesti patikslintą priešieškinį ir tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai išnagrinėjus šią bylą, pažeidus materialines ir procesines teisės normas, neatsižvelgus į eilę teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, įrodymų. Ginčijamu sprendimu teismas pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą, atlikti išsamų ir sistemingą įrodymų tyrimą bei vertinimą, neatskleidė bylos esmės, sprendimo turinyje nėra konkrečių ir savarankiškų įrodymų tyrimo eigoje padarytų teismo išvadų. Teismas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atmeta ieškovų nurodytus teisinius argumentus.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo rūsio laiptinė ir jos laiptai, kuriuos savavališkai nugriovė atsakovė A. Š., yra išimtinai atsakovės nuosavybė, o ne visų pastato butų ir patalpų savininkų bendra dalinė nuosavybė. Teismas prieštaringai vertino daugiabučio gyvenamojo namo elementą - laiptinę. Vienoje sprendimo dalyje teismas laiptinę vertino kaip asmeninį atsakovės turtą, bet jau kitoje sprendimo dalyje, kaip bendros dalinės nuosavybės objektą. Teismas rūsio laiptinę pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, tuo tarpu jau pirmojo aukšto laiptinę vertino priešingai, - kaip bendrą dalinę visų pastato savininkų nuosavybę. Tokios teismo išvados yra prieštaringos ir nenuoseklios, kaip ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Rūsio laiptinės statutas buvo vienas iš esminių bylos aspektų, nes tai sudarė atskirą pagrindą panaikinti deklaraciją, kaip pažeidžiančią ieškovų nuosavybės teises. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl 2022 m. birželio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo.

Teismo išvados, kad atsakovė teisėtai atliko darbus, kaip ir teisėtai parengė 2022 m. birželio 23 d. Deklaraciją, o jos atlikti veiksmai nepažeidžia jokių ieškovų teisių ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų yra visiškai neteisinga.

Atsakovė savavališkai be pastato butų savininkų sutikimo atliko bendro naudojimo objektų (rūsio laiptinės, inžinerinių tinklų, pamatinės sienos ir pamato) remonto/pertvarkymo darbus, tuo pažeisdama CK 4.85 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, todėl deklaracija apie statybos užbaigimą turėjo būti panaikinta, kaip deklaracija, nes atsakovės atlikti darbai kvalifikuotini ne kaip paprastasis remontas, o kaip kapitalinis remontas, kam reikėjo ne tik ieškovų sutikimo, bet ir leidimo ar bent jau suderinto projekto.

Atsakovės veiksmais, kuriuos įteisino Deklaracija, buvo atimta jų nuosavybė, o tuo pačiu ir teisė turimais butais tinkamai eksploatuoti, nes dėl atsakovės savavališkai atliktų darbų ieškovai neteko teisės naudotis bendro naudojimo objektais (rūsio laiptine) ir jų teisė patekti prie inžinerinių sistemų - viso namo įvado, vandens skaitliuko buvo eliminuota, nes atsakovė nugriovė dalį rūsio laiptinės laiptų. Kito patekimo prie bendro skaitiklio ir įvado (sklendės vandeniui užsukti), po laiptais nėra. Be to, būtent atsakovės nugriautais laiptais kelis dešimtmečius esami ir buvę butų savininkai ir patekdavo prie skaitliuko ir vandens įvado.

Atsakovės atliktus darbus patvirtina 2022 m. sausio 14 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-22-1 (su jame esančiomis nuotraukomis), UAB „Įraža“ eksperto P. B. 2022 m. sausio 27 d. Konsultacinė išvada Nr. 22-010/03, Minėtuose dokumentuose aiškiai fiksuota, kad pati atsakovė antstolei ir su ja buvusiam ekspertui P. B. parodė atliktus pakeitimus. Daugiabučio gyvenamojo namo administratorės UAB „Santermita“ 2022 m. sausio 6 d. defektinis statinio apžiūros aktas Nr. DA-22-01-06/4 patvirtina, kad atsakovė pusrūsio patalpose atliko bendro naudojimo buitinių nuotekų ir vandentiekio vamzdynų remontą, demontavo senus vamzdžius ir sumontavo naujus, nurodė, kad naujas buitinių nuotekų vamzdis sumontuotas su per dideliu nuolydžiu, kad buvo keičiama dalis stovo per rūsio perdangą, pamatuose įrengtas štrabas buitinių nuotekų vamzdžio sumontavimui, grindyse įrengta buitinių nuotekų pakėlimo stotelė. Šių darbų atlikimą ir eigą patvirtino pati atsakovė 2025 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu garso įrašas 1(25): min. nuo 14:17 iki 17:42 , ir nuo 19:05 iki 38:10. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodytais įrodymais, nes jie patvirtino būtinumą panaikinti Deklaraciją.

Atsakovės A. Š. liudytojos (matininkės) E. B. ir trečiojo asmens valstybinės įmonės Registrų centro atstovės J. A. paaiškinimai nesudarė pagrindo teismui atkartoti jų išvadų, nes teismui kilo pareiga savarankiškai atlikti šių svarbių ir esminių aplinkybių tyrimą ir vertinimą. Šioje byloje nebuvo nei vieno tiesioginio ir objektyvaus rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad rūsio laiptinė buvo/tapo išimtinai atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų nuosavybe. Jokia deklaracija, kadastrine byla ar kitokiu savininkų susitarimu rūsio laiptinė, nebuvo ir negalėjo būti prijungta prie vienam iš pastato bendraturčiui asmeniškai priklausančio turto. Tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, CK 4.82 straipsniui, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 daliai numatantiems imperatyvą, kad daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpos, laiptinės, o ir bendros inžinerinės sistemos yra visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

Teismo išvadą, kad rūsio laiptinė ir laiptai buvo asmeninė atsakovės nuosavybė paneigia ir tas faktas, kad pagal kadastro duomenų vertinimą, laiptinė yra ne atskira patalpa, ji neeksplikuojama ir neįtraukiama į vidaus namo plotą, kas reiškia, kad ir negalėjo būti įtraukta į atsakovei priklausančio patalpų Nr. 5 plotą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 203.p, 203.2 punkte ir jo papunkčiuose nurodyta, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus, būtina laikytis šių nurodymų: neįskaičiuojami plotai: žemesnių kaip 1,6 m nišų ir jose įrengtų spintų (203.2.1); erdvių po laiptais, kurios žemesnės kaip 1,6 m (203.2.2.); pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą, įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas) (203.2.3.); uždarų laiptinių, lifto šachtų (203.2.6); atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių (203.2.7.). Analogiškos nuostatos galiojo ir iki 2024 metų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, punktai 147 p. 147.2., 147.2.6., 147.2.7. Nors šias kadastro duomenų įrašymo taisyklių nuostatas ir jų taikymą ieškovai akcentavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas priimdamas sprendimą jų nevertino, o ir nenurodė, dėl kokių priežasčių jomis nesivadovauja.

Pagal teismų išaiškinimus, bendro naudojimo objektais laikomi ir objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Galimai teismas netinkamai vertino 2018 m. gruodžio 3 d. Amalgamacijos sutartį (keičiasi turto savininkas), kuria O. M. pardavė S. Z. ir S. Ž. jai priklausančią 3,39 kv.m. rūsio patalpą, plane pažymėtą R-4, buto, (duomenys neskelbtini), tikslu amalgamacijos būdu sujungti su greta esančia negyvenamąja patalpa - baru (kuri šiai dienai priklauso atsakovei). Nors prie šios sutarties nėra pridėtas planas, pažymint R-4, tačiau iš kitų planinių dokumentų, kadastro bylų matyti, kad R-4 patalpa yra ne rūsio laiptai, o patalpa (rūsyje) po pirmo aukšto laiptinės aikštele. Nei Amalgacijos sutartyje, nei jokiame kitame buvusių savininkų susitarime nėra numatyta, kad negyvenamųjų rūsio patalpų savininkui (ar tai buvusiam S. Z., ar tai atsakovei) būtų perduota rūsio laiptinė. Tai, kad rūsio laiptinė nebuvo perduota, patvirtina, kad patalpa po pirmo aukšto laiptinės aikštele po laiptais - R-4, buvo priskirta konkrečiai vienam iš O. M. būtų - Nr. 3, ir parduota, kaip šiam butui priskirta rūsio patalpa, t. y. ne kaip bendro naudojimo rūsio laiptinė, o kaip rūsio patalpa. Jeigu O. M. būtų tiek 2018 m. gruodžio 3 d. sutartimi ar kitu susitarimu perleidus bendro naudojimo objektą - laiptinę, tai jau tuo metu būtų spręstas klausimas dėl bendrų inžinerinių tinklų, vandens skaitiklio iškėlimo iš tuomet dar S. Ž. priklausiusių baro patalpų. Tačiau tokie veiksmai ne tik nebuvo atlikti, o trečiasis asmuo O. M. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad ji kelis dešimtmečius prie bendrų inžinerinių tinklų, vandens skaitiklio, esančių rūsyje (šiai dienai atsakovei priklausančiose patalpose) patekdavo per bendro naudojimo rūsio laiptinę ir joje esančius laiptus. Teismas sprendimo turinyje aiškiai neįvardijo, kokio konkretaus dokumento pagrindu, kuriuo konkrečiu susitarimu neva „buvę savininkai“ susitarė, kad bendro naudojimo laiptinė tapo atsakovės asmenine nuosavybe.

Teismas sprendime užsimena, kad kadastrinių matavimų duomenų ieškovai neginčijo, tačiau jeigu teismas manė, kad šioje situacijoje ieškovai turėjo ginčyti ir kadastro duomenų bylą, tai teismui kilo pareiga pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinio reikalavimus. Iš sprendimo turinio neaišku, kurią iš daugybės kadastro duomenų bylų ieškovai turėjo ginčyti. Jei teismas vertino, kad paskutiniąją, parengtą atsakovės, tai tokia išvada apskritai yra neteisėta, nes atsakovė kadastro bylą įregistravo tik 2022 m. birželio 23 d. Deklaracijos pagrindu. Todėl ieškovams pakako ginčyti tik pačią Deklaraciją, o ją panaikinus netektų galios ir paskutinieji kadastro duomenys.

Teismas priimdamas sprendimą nevertino trečiojo asmens O. M. pozicijos ir paaiškintų aplinkybių, jog nuo 1996 metų tarp jos, kito namo bendrasavininko ir S. Ž. buvo nustatyta laiptinės naudojimosi tvarka, pagal kurią ji kaip butų savininkė naudojosi namo laiptine ir durimis į rūsio patalpas priėjimui prie inžinerinių tinklų.

Viso gyvenamojo namo laiptinių išdėstymas aukštuose patvirtina, kad jos visos yra bendro naudojimo. Siekiant aiškumo, apeliantai su skundu teikia schemą, kurioje vizualiai pateikta visų pastato aukštų išklotinė ir iš jos matyti, kad nuo rūsio iki pat trečiojo aukšto ir pastogės visos laiptinės yra išdėstytos viena po kita, iš vienos laiptinės patenkama iki tam tikrų patalpų ir butų ir visos jos turi būti vertinamos kaip bendro naudojimo patalpos ir bendro naudojimo objektai - laiptai.

Išgriautų laiptų sąskaita padidinta atsakovei priklausančios nuosavybės dalis yra neteisėti atsakovės veiksmai. Tai patvirtina sugretinimas kadastro duomenų, registrų centro išrašų ir vertinimas pačios deklaracijos. Atsakovė įgijo tas pačias prekybos patalpas, kurių bendras plotas 49.43 kv. m, o Deklaracija įteisinus savo savavališkus veiksmus tų pačių patalpų plotą padidino iki 49,92 kv. m.

Neteisinga sprendimo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė A. Š. išfrezavo (ištrabavo) L formos vertikalų kanalą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kad Deklaracija naikinta ir tuo pagrindu, nes ja buvo pažeistos ieškovų teisės, o konkrečiai teisė į bendrų statinio konstrukcijų stabilumą ir ilgaamžiškumą. Šią teismo išvadą paneigia nuotraukos, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2022 sausio 27 d. Konsultacinė išvada, kurie patvirtina, kad būtent atsakovė A. Š. savavališkai keičiant kanalizacijos vamzdį, ištrobavo pamatinę sieną ir ne tik L formos vertikaliu kanalu, bet ir kitais veiksmais, tuo susilpnindama statinio konstrukciją, o tokie jos darbai kvalifikuotini kaip statinio kapitalinis remontas.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2022 sausio 27 d. Konsultacine išvada vien dėl to, nes ją parengė teismo eksperto kvalifikacijos neturintis ekspertas, t. y. asmuo neįrašytas į Teisingumo ministerijos tvirtinamą teismo ekspertų sąrašą. Tokie teismo veiksmai yra neteisingi, nes vien tas faktas, kad 2022 m. sausio 27 d. Konsultaciją parengęs ekspertas nėra teismo ekspertas, nesudaro pagrindo atmesti jo parengtos išvados. Tokiais argumentais teismai pažeidė CPK 185 ir 218 straipsnius bei šių straipsnių taikymo praktiką. Ieškovai teismui nurodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados nėra išsamios ir teisingos, nes neatitinka realiai atsakovės atliktų darbų apimties, jų kvalifikavimo. Tačiau pirmos instancijos teismas į ieškovų pastabas visiškai neatsižvelgė priimdamas spendimą.

Teismo eksperto išvados, kad atsakovės atlikti remonto darbai nėra niekaip susiję su konstatuotais mechaniniais pamato ir sienų iškirtimais, jų išfrezevimais montuojant vamzdžius, o egzistavo prieš tai yra aiškiai neteisingos ir padarytos remiantis ne objektyviais duomenimis, o išimtinai pačios atsakovės paaiškinimais.

Teismo eksperto vertinimu, visi pažeidimai, t. y. mechaniniai pamato sienų, pamato iškirtimai yra natūrali seno namo gyvavimo pasekmė, buvo padaryti statybos metu, tačiau tokia eksperto išvada yra visiškai neobjektyvi ir prieštaringa, nes jeigu tokie iškirtimai būtų egzistavę ankščiau, pvz. prieš 84 metus kaip nurodo ekspertas, tai jie progresuotų, ko pagal tą patį ekspertą vėlgi nebuvo.

Atsakovei nebūtų jokio būtinumo prieš antstolę ir Konsultacinę išvadą parengusį ekspertą, grindų lygyje iš 5-5 patalpos (žymėjimas inventorinio plano rūsio aukšte duomenimis) įrengti apie 23 cm gylio netolygaus paviršiaus - (78x75cm) nišą, ir ją apžiūros metu slėpti pridengiant gipskartonio plokšte (36, 37, 38 pav.), jeigu jos remonto darbai būtų nesusiję su šios didelės skylės išdaužymu. Kita vertus, iš teismo ekspertizės akto turinio suprantama, kad šios „78x75cm“ išdaužytos nišos teismo ekspertas net nepastebėjo, nes atsakovė atliekant ekspertizę buvo ją paslėpusi (galimai ir kitais statybos darbais). Šios aplinkybės nustatytos būtent 2022-01-27 Konsultacinėje išvadoje, konstatuojant, jog minėtos nišos įrengimu (o ir kitais veiksmais) buvo susilpnintas viso statinio, pamatas.

Teismo ekspertizės akto išvadų neteisingumą, t. y. jog pamato, sienų iškirtimai, jų išfrezavimas egzistavo iki atsakovei atliekant darbus yra paneigtos ieškovų į bylą pateiktomis nuotraukomis (2022-07-26 DOK-95240). Ieškovai gavo iš avarinės tarnybos UAB „Raguvėlė nuotraukas“, kuriose fiksuota atsakovei priklausančiose rūsio patalpose buvusių vamzdžių būklė 2020 m. lapkričio mėnesį šalinant nuotekų užsikimšimą, t. y. iki atsakovei savavališkai atliekant remontą. Iš šių nuotraukų matyti, kad stovas ir vamzdžiai buvo ne pamate ar sienoje (kaip yra šiai dienai), bet išorėje. Šios nuotraukos patvirtina, kad štrabą pamate padarė atsakovė vykdydama ginčo remonto darbus 2021-2022 metais. Pabrėžtina, kad niekas kitas be atsakovės negalėjo štrabuoti pamatinę sieną ir pamatą. Būtent šios nurodytos nuotraukos paaiškina, kodėl šiuo metu perdangoje atsakovės patalpose yra skylė. Šios nuotraukos akivaizdžiai paneigė teismo eksperto išvados teisingumą.

Nors byloje teismas įpareigojo teismo ekspertą pakomentuoti nuotraukas, o pastarasis nurodė, kad jo išvados nesikeičia, neeliminavo teismo pareigos savarankiškai vertinti byloje surinktą medžiagą. Šiuo, kaip ir eile kitų svarbių aspektų teismas neatliko savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, o pasirėmė teismo eksperto pozicija visiškai ignoruodamas ją paneigiančius kitus įrodymus. Tokie teismo veiksmai aiškiai nulėmė neteisingai išnagrinėtą bylą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Ekspertas pateikė visas išvadas vadovaudamasis esamu atsakovės išplanavimu ir vėliausiai įregistruotais kadastro duomenis tos pačios ginčijamos 2022 m. birželio 23 d. Deklaracijos pagrindu, kas įtakojo neteisingų išvadų pateikimą.

Ekspertizės aktas parengtas teismo ekspertui preziumuojant, kad atsakovė atliko avarinių bendrų namo kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių keitimo darbus, tačiau nei teismo ekspertui, nei šioje byloje, nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų „avarinę“ tiek vandentiekio, tiek nuotekų vamzdynų būklę.

Byloje pateiktos nuotraukos paneigė tiek teismo, tiek teismo eksperto, tiek ir Statybos inspekcijos poziciją, kad atsakovė atliko tik paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinį remontą. Atsakovė tyčia suklaidino Statybų inspekcijos darbuotojus, teismo ekspertą, nurodydama darbų apimtis (kad ne ji išfrezavo skyles pamatinėje sienoje vamzdžiui įdėti), nenurodė apie kitus savo pamatą silpninančius darbus. Ieškovų į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė silpnindama bendro pamato konstrukciją atliko kapitalinį remontą ir be bendraturčių sutikimo pakeitė daugiabučio gyvenamojo namo bendrą vamzdyną, įvadą.

Teismas privalėjo taikyti materialines teisės normos, ko visiškai nedarė.

Teismas iškreiptai ir neteisingai vertino atsakovės savavališkus darbus bendrose namo inžinerinėse sistemose pakeičiant vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Byloje nebuvo jokio įrodymo, kad šiuo atveju vamzdynų būklė buvo avarinės būklės ir buvo reikalingas skubus jų keitimas. Egzistuojant prastai (o ne avarinei) vamzdynų būklei, nei atsakovei, nei jokiam kitam savininkui negalima savavališkai atlikti bendrų inžinerinių sistemų keitimo darbų. Ginčo, kad atsakovė atliko darbus be butų ir kitų patalpų sutikimo nėra, kaip ir ginčo nėra, kad atsakovė nei organizavo susirinkimo, nei apskritai prašė leidimo. Tai, kad kelis kartus buvo kviesta avarinė tarnyba dėl nuotekų užsikimšimo, kuris buvo susijęs su lauko nuotekų šuliniais ir nieko bendro neturėjo su namo vidaus vamzdynu, nelaikytina pakankamu pagrindu be savininkų sutikimo pertvarkyti bendrus namo vidaus vamzdynus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vamzdžius pakeitė ne dėl grėsmės ar galimos žalos, o tiesiog dėl to, kad nutarė dovanojimo pagrindu įsigytas negyvenamosios paskirties patalpas pritaikyti nuolatiniam jos gyvenimui, tuo pačiu ir pasididinant patalpų plotą.

Teismas atsakovės atliktus darbus su defektais – netinkamai įrengtu nuotekų vamzdžio nuolydžiu (UAB „Santermita“ 2022-01-06 defektinis apžiūros aktas patvirtino vamzdžio per didelį nuolydį), aiškino kaip nepažeidžiančius ieškovų interesų, kas aiškiai prieštarauja pamatiniams teisingumo ir protingumo principams, o ir visų ieškovų teisei į tinkamą savo turto ir bendrų namo inžinerinių sistemų funkcionavimą. Teismo posėdžio metu aplinkybes apie atsakovės netinkamai įrengtą nuolydį patvirtino UAB „Santemita“ atstovė (2025-11-26 garso įrašas nuo 1.04:1:14). Jeigu nebūtų defekto ar vamzdynas būtų įrengtas tinkamai, tai daugiabučio administratorė nebūtų parengusi defektinio apžiūros akto. Teismo nurodomi argumentai, kad trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas teisme nurodė, kad šis defektas netrukdo naudojimui, nepaneigia rašytinio ir oficialaus įrodymo, kad atsakovė savavališkai be butų savininkų sutikimo ir be leidimų pakeitė bendras namo inžinerines sistemas – nuotekų vamzdyną ir dar tą padarė su netinkamu nuolydžiu. Netinkamas nuotekų vamzdžio nuolydis (tiek per mažas, tiek per didelis) yra viena dažniausių kanalizacijos užsikimšimo ir sistemos gedimų priežasčių.

Teismas neįvertino, kad tiek laiptų išgriovimo, bendrų namo inžinerinių tinklų, pamato ir kitų esminių konstrukcijų silpninimo darbus atsakovė atliko galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, tiesiogiai draudžiančioms atlikti tokius veiksmus. Iš to seka, kad pirmos instancijos teismas nevertino, kad atsakovės veiksmai, kuriuos jis pateisino sprendimu, prieštarauja to paties teismo priimtai 2022 m. sausio 19 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tuo pačiu ir CPK 18 straipsniui. Priešingai, teismas sprendime nurodė, kad atsakovės veiksmai buvo teisėti.

Teismas nevertino, kad atsakovė atliko tokios apimties statybos darbus be jokio tą leidžiančio projekto. Teismas tokius atsakovės veiksmus turėjo pripažinti savavališka statyba, juo labiau, kad jos atliktų darbų apimtis kvalifikuotina ne kaip paprastasis, bet kaip kapitalinis remontas.

Deklaraciją teismas privalėjo panaikinti vien jau tuo pagrindu, kad joje nurodomi duomenys apie atsakovei priklausančios patalpos paskirtį ir naudojimo būdą neatitinka faktinės situacijos.

Teismo sprendimas prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms bendros dalinės nuosavybės valdymą bei pamatiniams teisėtumo ir protingumo principams.

Teismas neteisėtai atmetė reikalavimą, kuriuo ieškovai prašė įpareigoti atsakovę A. Š. per 2 mėnesius atstatyti kanalizacijos vamzdžius (įrengtą su netinkamu nuolydžiu), namo pamatą bei įpareigoti atsakovę išpjovomis susilpnintą betoninį pamatą atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektą.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti teisę be atsakovės A. Š. sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ 2021 m. paruoštą gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato dalies patalpų paprasto remonto projektą (statinio projekto Nr. 21-172-01), pavedant statybos darbus organizuoti pastato administratorei ir kitai atsakovei - UAB „Santerminta“.

Teismas netinkamai vertino MB „Archcentras“ projektą ir jo sprendinius, t. y. kaip neva pažeidžiančius atsakovės interesus ir jos nuosavybės teises, kaip ir netinkamai vertino UAB „Hidrovisata“ projektą, pagal kurį įgalino atsakovę atlikti bendrų namo inžinerinių sistemų iškėlimo iš rūsio patalpų darbus. Jei atsakovė nebūtų savavališkai be bendraturčių sutikimo nugriovusi bendrus statinio rūsio laiptus, tai MB „Archcentras“ sprendiniai būtų įgyvendinti tinkamai ir nesumažinant atsakovės patalpų ploto. Tas aiškiai nustatyta ne tik MB „Archcentras“ parengtame projekte, bet ir 2022 m. gegužės 12 d. teismo ekspertizės akto išvadoje atsakant į 8 klausimą: „(...)tačiau projekte numatytas sprendimas techniškai galėtų būti įgyvendintas(..)“. Teismas šios išvados dalimi visiškai nesivadovavo ir ją ignoravo.

Atsakovė savo nuožiūra vieniems būtų savininkams paprašius užsukdavo vandenį visam namui apie tai net nepranešus, o ieškovams prašant užsukti vandenį dėl su visais butų savininkais suderintų remonto darbų – tą padaryti atsisako (net ir namo administratorės prašymu). Tokius atsakovės veiksmus teismas privalėjo vertintini, kaip pažeidžiančius CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose įtvirtintus civilinių teisių įgyvendinimo pricipus.

Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, kad atsakovė, kaip ir kiti pastato butų ir kitos paskirties patalpų savininkai sutiko su MB „Archcentras“ projektu, kurio sprendiniais į vandens apskaitos mazgą būtų patenkama neinant per atsakovei A. Š. priklausančias patalpas. Iš to seka, kad nors atsakovė su ieškiniu nesutiko, bet realiai ji sutiko su MB „Archcentras“ projektu ir jo sprendimais, kaip nevaržančiais jos nuosavybės teises arba sutinkant dėl tokio varžymo. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu, t. y. praėjus trejiems metams nuo sutikimo davimo, jį atšaukė, tačiau toks atšaukimas neturi juridinės galios ir negalėjo būti pagrindu atmesti ieškinio reikalavimo.

Teismas neįvertino, kad netgi atsakovės konkliudentiniai veiksmai patvirtino, kad ji sutiko su jai priklausančių patalpų pertvarkymu pagal MB „Archcentras“ projektą, nes pati atsakovė pradėjo atitinkamus darbus būtent pagal šį projektą.

Liko neišspręstas šalių ginčas, nes įgyvendinti darbus pagal UAB „Hidrovisata“ projektą objektyviai neįmanoma. Teismas, leidęs pagal atsakovės pateiktą projektą be bendraturčių sutikimo „iškelti“ vandentiekio apskaitos mazgą į pirmo aukšto laiptinės nišą, neverto reikšmingų aspektų, pvz., kad projekto įgyvendinimui bus reikalinga ne tik iškelti vandentiekio apskaitos mazgą, bet ir įrengti šildymą laiptinės patalpai, nes jo šiai dienai nėra, o temperatūra laiptinėje nesiekia nei projekte, nei reglamentuose nustatytą minimalią 5 laipsnių ribą; kad suprojektuotas vandens apskaitos mazgas su dėžute netilps į esančią nišą, reikės ne tik atlikti sienos griovimo darbus, bet ir pats apskaitos mazgas užims didelę dalį itin siaurų laiptinės laiptų (kas trukdys praeiti); teismas nevertino, kad pačiame projekte numatyti štrabuojant vamzdžius sienose pirmiausia įvertinti sienų būklę (namas 1900 m. statybos), tuo tarpu sienų būklės tyrimai nebuvo atlikti. Ieškovai neturi prievolės mokėti atsakovės kaštų gerinant savo turto naudojimo sąlygas, didinant savo nuosavybės plotą.

2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktas, kurį parengė S. Z., nepaneigė aptariamo ieškovų reikalavimų, t. y. nei ta dalis, kuria ekspertas pateikė išvadas dėl MB „Archcentras“ projekto, kaip parengto netinkamai; nei ta dalis, kuria apskaičiuotas tariamas projektu atsakovės patalpų sumažinimas 1 kv.m. Teismo eksperto išvada, kad MB „Archcentras“ 2021 m. parengtas projektas Nr. 21-172-01 su trūkumais, yra neteisinga, nes teismo ekspertas neturėjo galiojančio atestato tokiai išvadai teikti. Teismas į šiuos svarbius ieškovų argumentus ir juos patvirtinančius dokumentus niekaip nepasisakė, o tiesiog ignoravo. Ekspertas, vertindamas „Archcentras“ projektą su jame pateiktomis nuotraukomis, neįvertino pakeistos vandentiekio įvadinio skaitiklio vietos ir išardytos sienos, skyrusios atsakovės patalpas nuo bendro naudojimo laiptinės. Tačiau teismas šių neatitikimų tarp projekto, nuotraukų ir ekspertizės akte nurodytų nuotraukų, priimdamas sprendimą, nevertino ir nematė.

Būtent namo administratorė „Santermita“ 2021 m. liepos mėnesį pateikė MB „Archcentras“ pasiūlymą daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkams projektavimo darbams atlikti ir pateikė siūlomų atlikti darbų vykdymo preliminarias sąmatas (2021-09-15 DOK-116120). UAB „Santermita“ organizavo savininkų sutikimų gavimą remonto darbams atlikti pagal MB „Archcentras“ projektą (statinio projekto numeris 21-172-01), visus reikalingus sutikimus surinko (įskaitant atsakovės A. Š.). Dėl tos priežasties ieškovai ir suformavo ieškinio reikalavimus tokiu būdu, kas iš esmės reiškė, jog prašė pavesti namo administratorei UAB „Santermita“ tęsti jos pradėtus darbus. Tai yra UAB „Santermita“ kaip namo administratorei pavestų teisių ir pareigų turinys.

Teismas sprendimą priėmė neatskleidęs ypatingai reikšmingo fakto, kad tarp šalių kilęs ginčas iš esmės yra susijęs būtent su atsakovės neteisėtais veiksmais jai priklausančias patalpas naudojant ne pagal paskirtį, t. y. prekybos patalpas naudojant nuolatiniam gyvenimui, o ne prekybai. Kadangi atsakovė nutarė savavališkai prekybos patalpas pritaikyti savo nuolatiniam gyvenimui, tas ir nulėmė jos „atsiradusį nepatogumą“ dėl ieškovų pateikimo prie bendrų inžinerinių tinklų, vandentiekio apskaitos mazgo. Jeigu atsakovė jai priklausančias patalpas, įgytas dovanojimo pagrindu, naudotų pagal paskirtį, jai nebūtų poreikio atlikti tuos savavališkus darbus, kuriuos ji neteisėtai atliko ir įsiteisino ginčijamos Deklaracijos pagrindu. Teismo sprendimas neatitinka teisėtumo kriterijaus ir pažeidžia pamatinį teisės principą – iš neteisės teisė nekyla.

Teismo sprendimu užprogramuojami nauji ginčai tarp gyvenamojo namo gyventojų. Teismas, nustatęs pareigą ieškovams atlyginti atsakovei išlaidas už įvadinio geriamojo vandens apskaitos mazgo projekto iškėlimą iš rūsio patalpų pagal atsakovės UAB „Hidrovisata“ projektą, nenustatė nei konkrečios, nei preliminarios sumos, kurią ieškovus įpareigojo sumokėti atsakovei, t. y. teismas nustatė pareigą atlyginti išlaidas, kai tokių išlaidų dydis ir pagrįstumas byloje nebuvo įrodinėjamas, nebuvo įrodytas ir teismo sprendimo metu yra visiškai neaiškus. Tai, kad projekto įgyvendinimo kaštai sprendimo priėmimo dienai nebuvo žinomi būtent ir sudarė pagrindą atmesti šį neapibrėžtą ir neaiškų priešieškinio reikalavimą, o ne jį tenkinti.

Teismas pažeidė ieškovų teisę į teisingą teismą ir šalių lygiateisiškumo principą, nes atsisakė priimti ieškovų 2025 m. lapkričio 11 d. patikslintą ieškinį, nors vos prieš kelis mėnesius buvo priimtas atsakovės A. Š. patikslintas priešieškinis. Tuo tarpu 2025 m. lapkričio 11 d. patikslintu ieškiniu ieškovai pateikė alternatyvų reikalavimą ir alternatyvų pasiūlymų schemą (pagal MB „Deso projektai“ schemą), kuris buvo parengtas maksimaliai derinant visų savininkų interesus ir nepažeidžiant teisės reikalavimų dėl vandentiekio apskaitos mazgo buvimo vietos, jo apsaugojimo, kaip ir netrukdant ieškovams naudotis laiptine, tačiau vis tiek iškeliant vandens apskaitos mazgą iš atsakovei priklausančių rūsio patalpų.

Teismas neteisingai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos laiptine nustatymo, įpareigojimo atsakovę nesinaudoti laiptine ir nepagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimus įpareigoti netrukdyti ieškovus naudotis bendro naudojimo patalpomis.

Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pagal kurį faktinis ir nusistovėjęs daikto naudojimas yra esminis kriterijus nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, kaip ir neatsižvelgė, kad atsakovei neužtenka turimų nuosavybės dalių į žemės sklypą naudotis pirmo ir kitų aukštų laiptine. Teismas nesivadovavo bendraturčių interesų derinimo principais. Teismas sprendime formaliai atkartojo atsakovės atsiliepimo į ieškinį poziciją.

Teismas pažeidė CK normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą, nes įpareigojo ieškovus netrukdyti atsakovei naudotis pirmo aukšto laiptine, nors toks naudojimasis prieštarauja ilgametei (daugiau nei 20 metų) nusistovėjusiai pastato naudojimosi tvarkai, imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Buvusi savininkė O. M. paaiškino aplinkybes dėl nusistovėjusios laiptinės naudojimosi tvarkos; savininkai, kuriems iki atsakovės A. (P.) Š. priklausė nuosavybės teise prekybos patalpos, niekada nesinaudojo pastato laiptine, kuria patenkama į butus.

Teismas nevertino teisės principo, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu jis pats turi. Atsakovė įsigydama nekilnojamąjį turtą negalėjo turėti teisėto lūkesčio ir intereso naudotis butams skirta laiptine, kuria jai turtą padovanojęs S. S. Z. nesinaudojo.

Tiek rašytiniai dokumentai, tiek ir trečiojo asmens O. M. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad bus nustatyta tokia laiptinės naudojimosi tvarka, kuri galiojo net 30 metų iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.

Neteisinga teismo išvada, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė negali naudotis bendra laiptine, skirta daugiabučio namų butų savininkams iš lauko patekti į jiems priklausančius butus.

Tą patvirtino minėta ilgametė nusistovėjusi laiptinės tvarka ir prie ieškinio pateikti bendraturčių O. M. ir K. B. 1996 m. sutikimai S. Ž..

Nekilnojamojo turto registro išrašai, pastato planai, sutikimai, projektas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir su ieškiniu pateiktas ekspertizės aktas, atsakovės informacinis laiškas, ieškovų prašymas, darbų priėmimo aktas ir kiti patvirtina, kad atsakovės patalpos išėjimas ir įėjimas po 1996 metais leistos vykdyti rekonstrukcijos niekada nebuvo numatytas per daugiabučio namo būtų savininkams skirtą laiptinę.

Atsakovė neturi teisės naudotis gyvenamojo namo laiptine, kadangi pastato patalpų eksplikacija, kurioje nurodyta, kad 9,84 kv. m laiptinė yra priskiriama prie gyvenamosios paskirties patalpų. Kaip minėta, atsakovės patalpų paskirtis – prekybos.

Iš inventorinio rūsio plano (plano parengimo data 2019-04-26) matyti, kad atsakovei priklausančioms prekybos patalpoms nenumatytas išėjimas į butų bendro naudojimo laiptinę, durys nepažymėtos plane, todėl atsakovė įgydama prekybos patalpas turėjo tai įvertinti. Įėjimas į gyventojų laiptinę iš prekybos (kavinės) patalpų nenumatomas ir 1999 metais rengtame gyvenamojo namo rekonstravimo projekte, kadangi įrengtas atskiras įėjimas iš kiemo.

Faktą, kad atsakovė negalėjo naudotis laiptine, kuria patenkama į gyvenamąsias patalpas (butus), patvirtino ir teisinis reglamentavimas, kurį teismas netinkamai aiškino.

Teismo teisinio reglamentavimo aiškinimas yra ydingas ir neteisingas, kad statybų techninio reglamento nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo turėti išėjimą į laiptinę, ir tai nereiškia, kad priešgaisrinės saugos užtikrinimui negali būti paliktas evakuacinis išėjimas į laiptinės patalpą. Tai, kad įstatymų leidėjas pažodžiui neįvardijo, kad kitos paskirties patalpų savininkams draudžiama naudotis išėjimais į laiptinę, skirtais butų savininkams, nereiškia, kad kitos patalpų savininkai gali naudotis bendrais įėjimais ir išėjimais.

Teismas visiškai neįvertino ieškovų akcentuotų argumentų, kad atsakovė negali naudotis antru, o kaip teismas nurodė, „avariniu“ išėjimu per butų savininkams skirtą laiptinę, nes tam atsakovei nepakanka jos turimų žemės sklypo nuosavybės dalių. Savo pageidavimus naudotis butų savininkams skirta laiptine, kuria ji niekad nesinaudojo, grindė gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (TAR, 2021-09-20, Nr. 19687) (toliau – Gaisrinės saugos reikalavimai) 105 punktu. Tačiau minėtos nuostatos visiškai nesudarė pagrindo nei tenkinti priešieškinio, nei atmesti ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas net nesiteikė analizuoti įsakymo turinio. Teismas nepastebėjo, nors ieškovai ir akcentavo, kad pagal tų pačių Gaisrinės saugos reikalavimų 9 punktą, jis taikomas projektuojant ir statant naujus statinius; rekonstruojant ir remontuojant statinius ir dalis; keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį. Gaisrinių saugos reikalavimų 4 punktas nustato, kad taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Iš to seka, kad aptariami reikalavimai atsakovei nėra privalomi ir taikomi, nes jie taikomi išimtinai statytojams projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojant ir remontuojant senus, o ne sprendžiant daugiabučio butų ir patalpų savininkų tarpusavio nesutarimus dėl naudojimosi laiptine tvarkos. Teismas visiškai neįvertino, kad jo sprendimas leisti atsakovei naudotis butų laiptine, kaip „avariniu“ išėjimu prieštarauja imperatyviai Gaisrinių saugos reikalavimų 109 punkto nuostatai.

Teismas visiškai neįvertino ieškovų argumentų, kad jų prašomą naudojimosi tvarką būtina nustatyti dėl atsakovės neadekvačių ir savavališkų veiksmų, tarp pastato butų ir patalpų savininkų kylančių tarpusavio nesutarimų, kurie tik gilėja ir atsakovės visiškai neprognozuojamo elgesio.

Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti be bendraturčių sutikimo atlikti darbus pagal UAB „Hidrovisata “ projektą ir dėl išlaidų priteisimo. Ieškovai aiškiai išdėstė objektyvias priežastis, kurios patvirtino tiek atsakovės pateikto UAB „Hidrovisata“ projekto ydingumą, neatitikimą teisės aktams, tiek ieškovų pažeidžiamas teises iškėlus vandens apskaitos mazgą pagal projektą „Hidrovisata“.

Egzistuoja objektyvios kliūtys įgyvendinti projektą be papildomų darbų, t. y. projekto neįmanoma įgyvendinti neįrengiant šildymo sistemos laiptinėje. Teismas neįvertino, kad projektas realiai neįgyvendinamas dėl objektyvių priežasčių, nes neišlaikomi projekte numatyti reikalavimai dėl temperatūros. Klausimas dėl naujos šildymo sistemos įrengimo nešildomoje patalpoje nebuvo sprendžiamas.

UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projekte paties projektuotojo numatyta, kad numatoma pastatyti I-ame aukše laiptinėje naują vandens skaitiklį M25, (brėž.VN-3) montuojant sienoje su spintele. Būtina atsižvelgti į pastato sienų stiprumo savybes klojant vamzdžius štrabuojant sienose. Šiuo atveju, atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad 1900 metų statybos namo sienų štrabavimas 8 metrų vamzdžiais bus galimas pagal esamas pastatų sienų stiprumo savybes. Tuo tarpu, laikančiųjų sienų konstrukcijų silpninimas be jokių tyrimų kelia grėsmę pastato saugumui ir gali lemti sienų griūtį. Byloje pateikti duomenys, kad jau šiai dienai dėl atsakovės savavališkų darbų štrabuojant pamatines sienas suskilinėjo statinio sienos.

Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad esamos nišos dydžio nepakanka UAB „Hidrovisata“ projekto įgyvendinimui, kas reiškia, kad bus reikalingi papildomi laikančiųjų sienų griovimo darbai, kurie projekte net nenumatyti.

Teismas visiškai nevertino, kad vandentiekio įvado iškėlimas pagal atsakovės projektą prieštarauja teisės aktų reikalavimams, o konkrečiai: Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai, 69, 70, 72 punktams.

Teismas nevertino, kad UAB „Hidrovisata“ projektas parengtas nesivadovaujant aukštų planais bei galiojančiomis normomis ir taisyklėmis. Projektas prieštarauja ir STR 2.07.01:2003 65 punktui.

Teismas nevertino ir sprendime nenurodė, dėl ko atmeta ieškovų argumentus, kad atsakovė apskritai neturi subjektinės teisės vykdyti darbus pagal UAB „Hidrovisata“, nes tokio pobūdžio darbų atlikimas pavestas namo administratoriui.

Naikinta ir sprendimo dalis, kuria teismas nustatė pareigą ieškovams atlyginti atsakovei išlaidas už įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) iškėlimo įgyvendinimui pagal atsakovės projektą, išlaidų dydį apskaičiuojant proporcingai bendros dalinės nuosavybės daliai. Sprendimu teismas nenustatė konkrečios sumos, kurią ieškovai turėtų atlyginti ieškovei už UAB „Hidrovisata“ projekto parengimą ir įgyvendinimą, nes tokia suma byloje nebuvo nei įrodyta, nei įrodinėjama. Atsakovei, pareiškusiai priešieškinio reikalavimus, kilo pareiga surasti rangovus, kurie parengtų tikslią projekto įgyvendinimo sąmatą, o teismui kilo pareiga nesant įrodytam ir neaiškiam priešieškinio reikalavimui jį atmesti. Be to, ir išlaidų paskirstymo proporcija yra visiškai neaiški. Teismas apskritai neįvertino ieškovų akcentuotos aplinkybės, kad vandens apskaitos mazgo iškėlimo išlaidos pagal UAB „Hidrovisata“ projektą turėtų tekti išimtinai pačiai atsakovei, kurios interesais projektas buvo rengiamas ir bus įgyvendinamas.

Sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovei A. Š. iš ieškovės UAB „Inventora“ 314,76 Eur už vamzdyno, tarnaujančio ieškovės patalpoms dalies pakeitimą, turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje buvo nurodyti šios prašomos priteisti sumos nepagrįstumo argumentai, ką patvirtina 2025 m. spalio 6 d. garso įrašas 1(21) nuo 1:49 iki 2:02, tačiau teismų šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pateiktame kvite dėl šios sumos nėra žinomi nei pirkėjas, nei pardavėjas, tuo tarpu išlaidos turi būti pagrįstos tinkamais ir aiškiais dokumentais.

Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu priteisia išlaidas atsakovei iš ieškovės, nors teisės normos (CK 4.83 straipsnio 4 dalis ir 2 dalies 1 punktas) įtvirtina dvi atskiras teisines situacijas dėl išlaidų (ne)priteisimo. Teismo sprendimas pažeidžia CK 4.83 straipsnio 4 dalį, nes pagal šią normą ieškovė UAB „Inventora“ neturėjo pareigos atsakovei atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė savavališkai ir be ieškovės ir kitų butų ir patalpų sutikimo pakeitusi vamzdyną.

Tai, kad tam tikri pastato savininkai sutiko atsakovei atlyginti tokias išlaidas, nėra teisinis pagrindas šias išlaidas priteisti ir iš ieškovės UAB „Inventora“, nes teismas privalėjo taikyti materialines teisės normas, o ne remtis tuo, kad kiti savininkai nedėjo pastangų apginti savo pažeistas teises.

Šiuo atveju, neegzistavo CK 4.83 straipsnio 2 dalyje numatyta situacija, kuriai esant suteikiama teisė vienam iš buto/patalpų savininkų imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Nebuvo įrodinėjamas ir įrodytas faktas, kad atsakovės pakeisto vamzdžio, skirto aptarnauti ieškovės butą, keitimas buvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės išlaidas už netinkamai atliktus remonto darbus.

Turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria atsakovei UAB „Santermita“ iš ieškovų priteista net 13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Esminis ginčas byloje kilo ne su daugiabučio namo administratore UAB „Santermita“, o su atsakove A. Š.. Tuo tarpu, A. Š. teismas priteisė 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Santermita“ net 13 582,25 Eur. Byloje pagrinde atsakove buvo atsakovė A. Š., o UAB „Santermita“ į bylą atsakove buvo įtraukta tik dėl vieno iš daugybės ieškovų reikalavimų ir iš esmės tik dėl mažos jo dalies. Atsakovė į bylą buvo įtraukta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kurį būtent ji pati aktyviai neigė. Byloje nustatyta, kad būtent atsakovė UAB „Santermita“ organizavo absoliučiai visus reikalingus veiksmus tiek dėl to, kad MB „Archcentras“ parengtų projektą, tiek ieškojo rangovo, kuris būtent pagal šį projektą atliktų darbus. Dėl to ieškovai, formuodami ieškinio reikalavimus neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo suabejoti, kad pareiga organizuoti darbus pagal MB „Archcentras“ projektą įstatymu yra deleguota UAB „Santermita“.

13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidos peržengia bet kokias protingumo ribas, atsižvelgiant į atsakovės statusą byloje, į tai, kad su ja susijęs ginčas buvo itin mažos apimties, į atsakovę nukreipti reikalavimai buvo mažareikšmiai, o ir jos parengtų procesinių dokumentų turinys buvo paprastas. Nors UAB „Santermita“ atstovas rengė ne vieną procesinį dokumentą, tačiau atsakovės pozicija taip ir niekada nesikeitė, ji vėlesniuose dokumentuose tiesiog atkartodavo tuos pačius motyvus ir tą pačią poziciją. Be to, UAB „Santermita“ yra juridinis asmuo, kuriame dirba teisininkas, dėl ko atsakovei UAB „Santermita“ samdytis advokatą elementarioje byloje, vykstant ginčui tarp jos administruojamo pastato butų ir patalpų savininkų, nebuvo jokio būtinumo ir jos patirtos išlaidos yra jos prisiimtos rizikos pasekmė. Apeliantai prašo arba panaikinti šią sprendimo dalį, arba sumažinti iš ieškovų atsakovei UAB „Santermita“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingų.

Atsakovė A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-03-02 DOK-24661) prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, atmesti apeliantų prašymą priimti naujus įrodymus. Nurodomi šie argumentai:

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo, nepakankamai motyvavo sprendimą. Nors teismo sprendime ir perteiktas tam tikrų rašytinių įrodymų ir/ar procesinių dokumentų turinys, tačiau tai nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, jog sprendime nėra konkrečių ir savarankiškų įrodymų tyrimo eigoje padarytų teismo išvadų. Reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai nurodyti įrodymus ir motyvus pažeidimas negali būti pripažįstamas pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimu. Dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl teismo sprendimo motyvų, susijusių su deklaracijos vertinimu.

Ieškovai neįrodė, kad ginčijama deklaracija ir pagal šią deklaraciją atlikta registracija Nekilnojamojo turto registre buvo pažeistos ieškovų teisės ar įstatymų saugomas interesas, o tenkinus ieškovų reikalavimą dėl šios deklaracijos panaikinimo nebus modifikuotos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) kokios nors ieškovų teisės ar pareigos. Panaikinus Deklaraciją, ieškovams nebus įregistruota nuosavybės teisė į kokį nors objektą, todėl ieškovų reikalavimai panaikinti deklaraciją apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir pagal šią deklaraciją atliktą jo registraciją Nekilnojamojo turto registre negali būti tenkinami. Netgi patys apeliantai nurodo, kad Deklaracija yra susijusi su atsakovės patalpų, o ne bendro naudojimo patalpų kadastro duomenų pakeitimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės A. Š., liudytojos (matininkės) E. B. ir trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovės J. A. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad A. Š. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje išgriauti laiptai nėra visų namo butų savininkų bendra dalinė nuosavybė, nes jie buvo atsakovei priklausančiose patalpose. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus.

Apeliantai neatskiria, kuo skiriasi žodžiai „laiptai“ ir „laptinė“. Atsakovė neginčija, kad jos patalpose buvę laiptai anksčiau buvo naudojami butų ir kitų patalpų savininkams pateikti prie rūsyje esančių sandėliukų, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, namo bendro naudojimo laiptinė ir laiptai į rūsį yra atskirti durimis, laiptai į rūsį nėra vienoje bendroje erdvėje su namo laiptine. Tai patvirtina ir apeliantų skundo 65 p. nurodyta aplinkybė, jog „byloje nustatyta, kad gyvenamosios paskirties butams priklausanti laiptinė nuo atsakovei priklausančių patalpų yra atskirta užrakinamomis durimis, o atitinkamu laiku buvo įrengtos net ir metalinės grotos“. Suformavus ir įregistravus rūsio patalpas atskiru nekilnojamuoju daiktu, jų teisinis statusas pasikeitė – rūsyje esančios patalpos nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, o yra atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas atsakovės. Taigi, ankstesnių rūsio patalpų savininkų susitarimu ir vėliau sudarytu amalgamacijos sandoriu buvo suformuotos patalpos, į kurias pateko ir ginčo laiptai, o po patalpų pasidalijimo monolitinio gelžbetonio laiptai ir grindų lygyje buvusi gelžbetonio aikštelė pateko į suformuotą patalpą, priklausančią atsakovei.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad Deklaracija turi būti panaikinta, nes atsakovės atlikti darbai kvalifikuotini ne kaip paprastasis remontas, o kaip kapitalinis remontas.

Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog išvadą pasirašęs P. B. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl nei UAB „Įraža“, nei P. B. veiklos nereguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas, o išvada nelaikytina teismo ekspertizės išvada ar konsultacine išvada, kaip jas reglamentuoja minėtas įstatymas, todėl ji gali būti vertinama kaip ir kiti rašytiniai įrodymai CPK nustatyta tvarka.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktu, kurį surašė ekspertas S. Z., nebuvo galima vadovautis priimant sprendimą. Neįrodyta, kaip atsakovės patalpos kadastrinių duomenų pakeitimas ir aplinkybė, jog remonto darbai buvo atlikti nesant vamzdynų avarinės būklės, galėjo įtakoti eksperto išvadą dėl atliktų darbų priskyrimo paprastojo remonto darbų rūšiai.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog byloje pateiktos nuotraukos tuo pačiu paneigia tiek teismo, tiek teismo eksperto, tiek ir Statybos inspekcijos poziciją, kad atsakovė atliko tik paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinį remontą. Nei fotonuotraukos, nei 2022-01-14 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-22-1 (su jame esančiomis nuotraukomis), negali paneigti eksperto išvadų. Nuotraukos gali patvirtinti tik aplinkybę, jog nuotraukų padarymo dieną štrabas pamate yra, bet neįrodo, kad tai padarė atsakovė vykdydama ginčo remonto darbus 2021-2022 metais. Be to atsakovės pateiktos 2 fotonuotraukos (2022-07-26 DOK-95377), kurių viena padaryta iki remonto pražios 2021 m. gruodžio 15 d. „20211215_194157“ (su informacija apie nuotraukos padarymo laiką „Foto 1 info“), o kita – remonto eigoje 2021 m. gruodžio 17 d. „20211217_111012“ (su informacija apie nuotraukos padarymo laiką „Foto 1 info“) patvirtina, jog iki remonto darbų pradžios už metalinio karkaso ant sienos matosi užtinkuota štrabo vieta (nuotrauka „20211215_194157“), o pradėjus darbus matosi atidengtas/atidarytas štrabas (nuotrauka „20211217_111012“), kas visiškai paneigia apeliantų nurodytus argumentus, jog štrabą padarė atsakovė.

Nors apeliantai nesutinka su eksperto išvada, jog pamato pažeidimai yra natūrali seno namo gyvavimo pasekmė, tačiau byloje esančios 1994 m. kovo 1 d. Paminklosauginės ekspertizės akte nurodyta „Pietvakarinėje sienoje ties rūsio galu pastebimas skilimas iki antro aukšto“ (6 t. 130 psl.). Ši aplinkybė leižia daryti išvadą, jog jau 1994 metais buvo pastebėti pastato konstrukcijų – išorinių (t.y. laikančiųjų) sienų pažeidimai, kurie galimai atsirado dėl namo ilgalaikio gyvavimo. Pažymėtina, jog nei P. B., nei Ekspertas neatliko pastato konstrukcijų (laikančių sienų, pamatų) tyrimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės atliktų darbų atsirado kokie nors pamatų ar kitų laikančiųjų konstrukcijų pažeidimai.

Tai, kad atsakovė atliko paprastojo remonto darbus jai priklausančiose patalpose, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išvados. Patikrinimo aktu nustatyta, kad atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai. Tokiems darbams projektas ir statybos leidimas neprivalomas, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Inspekcija nenustatė.

Apeliantų argumentas, kad atsakovė tyčia suklaidino Statybos inspekcijos darbuotojus, teismo ekspertą, nurodydama darbų apimtis (kad ne ji išfrezavo skyles pamatinėje sienoje vamzdžiui įdėti), nenurodė apie kitus namo pamatą silpninančius darbus, yra grindžiamas tik apeliantų prielaidomis ir neįrodytas. Pažymėtina ir tai, jog prie Inspekcijos išvados (2022-03-03 DOK-28539) yra pridėtas faktinių aplinkybių patikrinimo aktas ir nuotraukos, kurios patvirtina, jog Inspekcijos specialistai matė atliktų darbų mastą, priešingai, nei teigia apeliantai.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas itin iškreiptai ir neteisingai vertino atsakovės savavališkus darbus bendrose namo inžinerinėse sistemose pakeičiant vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Patys ieškovai ieškinyje nurodė aplinkybes, jog atsakovė neleidžia atlikti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbus, kanalizacija yra avarinės būklės, užsikišusi, todėl bet kuriuo metu gali įvykti avarija. Tai, kad 2021 m. pabaigoje atsakovės patalpos buvo užliejamos, patvirtina ir atsakovės A. Š. pateiktas išrašas iš AB „Lietuvos draudimas“ internetinės programos www.savasld.lt apie įregistruotus pranešimus dėl patalpų (duomenys neskelbtini), užpylimo 2021 m. pabaigoje (2022-07-26 DOK-95377) ir UAB „Santermita“ pateiktas išrašas iš iškvietimų/ pranešimų registracijos sistemos (2025-10-02 DOK-114186 priedas 4). Atsakovė ėmėsi skubių veiksmų vamzdynų pakeitimui (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nors apeliantai argumentą, jog stovas įrengtas su netinkamu nuolydžiu, grindžia UAB „Santermita“ 2022 m. sausio 6 d. defektiniu statinio apžiūros aktu Nr. DA-22-01-06/4, tačiau pastatų nuotekų stovų įrengimą ir nuolydžius reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, kurio 248 p. nustatyta, jog nuotekų stovai daromi vertikalūs, o dėl konstrukcinių sumetimų prireikus pakeisti stovo vietą, galima jame įmontuoti atotrauką ar gulsčiąją dalį. Be to, šis reglamentas dažniausiai nustato minimalų reikiamą nuolydį (STR nurodoma kaip „ne mažesnį“) ir nenustato maksimalaus. Trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad esamas nuolydis netrukdo naudojimui, UAB „Kauno vandenys“ neturi pretenzijų atsakovei.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad rūsyje esanti laiptinė ir laiptai yra ne bendro naudojimo objektas, o išimtinai atsakovės nuosavybė, ir dėl to netinkamai vertino MB „Archcentras“ projektą ir jo sprendinius, kaip neva pažeidžiančius atsakovės interesus, nes juo būtų iš atsakovės atimta nuosavybė; jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, MB „Archcentras“ sprendiniai būtų įgyvendinti tinkamai ir nesumažinant atsakovės patalpų ploto.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog remiantis 2022 m. gegužės 12 d. teismo ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad įgyvendinant 2021 m. parengto MB „Archcentras“ projekto sprendinį, esamos patalpos 5-4 plotas sumažės apie 1,01 kv. m (1,12m x 0,9m), kad pagal minėtą projektą numatyti darbai turės būti atliekami atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išskiriant jos patalpų dalyje erdvę iš pirmo aukšto patekti prie vandens apskaitos mazgo. Taigi, nepaisant to, kad techniškai projekto sprendiniai gali būti įgyvendinti, toks ieškovų pareikštas reikalavimas iš esmės nesuderinamas su nuosavybės neliečiamumo principu.

Atsakovės 2021 m. spalio 4 d. sutikimas perplanuoti savo patalpas pagal MB „Archcentras“ projektą buvo išreikštas tik tam atvejui, jei byloje būtų sudaryta taikos sutartis, tačiau ieškovai atsisakė taikaus ginčo sprendimo būdo. 2023 m. vasario 18 d. atsakovė atšaukė savo duotą sutikimą. Atšaukimas teisėtas.

Priešingai, nei nurodo apeliantai, prie vandentiekio ir kanalizacijos įvado ir stovo neturi teisės patekti visi butų ir patalpų savininkai, o tik daugiabučio gyvenamojo namo administratorius ir/ar UAB „Kauno vandenys“ atstovai, esant būtinumui prižiūrėti bendro naudojimo objektus (UAB „Santermita“) ir/ar pakeisti įvadinį vandens skaitiklį (UAB „Kauno vandenys“). Todėl apeliantai gina savo tariamą teisę patekti prie įvado ir vamzdynų, esančių atsakovės patalpose.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įgalindamas atsakovę naudotis butams skirta laiptine, pažymėta 1-6, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos faktinis ir nusistovėjęs daikto naudojimas yra esminis kriterijus nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, neatsižvelgė, kad atsakovei neužtenka turimų nuosavybės dalių į žemės sklypą naudotis pirmo ir kitų aukštų laiptine, nesivadovavo bendraturčių interesų derinimo principais.

Aplinkybė, susijusi su nuosavybės į žemės sklypą dalies dydžiu, neturi jokios teisinės reikšmės bylai ir nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Iš byloje pateiktų 1996 m. birželio 8 d. ir 1996 m. rugpjūčio 26 d. K. B. ir O. M. sutikimų matyti, kad jie davė sutikimus S. Ž. įsirengti kavinę-barą ir sandėlius su atskiru įėjimu. Tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta, jog S. Ž. atsisako teisės naudotis gyvenamojo namo laiptine, juo labiau, šie dokumentai nepatvirtina, kad buvo nustatyta naudojimosi tvarka (CK 4.81 straipsnis).

Aikštelė 1-6, į kurią patenkama per įėjimą į namo laiptinę, ir į kurią yra įrengtas išėjimas iš atsakovei priklausančių patalpų Nr. 5, taip pat visa laiptinė yra pastato bendro naudojimo patalpos, priklausančios visiems pastato bendraturčiams, už kurių administravimą ir techninę priežiūrą moka visi bendraturčiai. Atsakovė ne tik turi teisę naudotis visais bendro naudojimo objektais, bet ir moka už bendros nuosavybės administravimą ir techninę priežiūrą proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo uždrausti atsakovei naudotis pastato laiptine, kuria naudojasi gyvenamųjų patalpų-butų Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4, 4A savininkai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir PAGD prie VRM Kauno PGV VPPS) rašte nurodyta, kad iš prekybos paskirties patalpų Nr. 5 galimi du išėjimai, taip pat nurodyta, kad PAGD prie VRM Kauno PGV VPPS neturi duomenų (projektinės dokumentacijos), kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kurie išėjimai iš patalpų, kadastro bylose pažymėtų Nr. 5, buvo projektuojami kaip evakuaciniai. PAGD prie VRM Kauno PGV VPPS nuomone, panaikinus išėjimą, vedantį į pirmo aukšto patalpas, situacija priešgaisrinio saugumo požiūriu pablogėtų.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog faktą, kad atsakovė negalėjo naudotis laiptine, kuria patenkama į gyvenamąsias patalpas (butus), patvirtino ir teisinis reglamentavimas, kurį teismas netinkamai aiškino. Priešingai, nei nurodė ieškovai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo turėti išėjimą į laiptinę, ir reikalavimas turėti atskirą įėjimą nereiškia, kad priešgaisrinės saugos užtikrinimui negali būti paliktas evakuacinis išėjimas į laiptinės patalpą.

Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl reikalavimo pripažinti atsakovei teisę be bendraturčių sutikimo atlikti darbus pagal UAB „Hidrovisata“ projektą ir darbų apmokėjimo.

Teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė patikslino pateiktą supaprastintą statybos projektą. Atsakovės pateikto projekto (priešieškinio 2022-12-15 DOK-153727 priedas „(duomenys neskelbtini) teisminiam nagrinėjimui“) 10 puslapyje yra UAB „Kauno vandenys“ spaudas „TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI. Projektas nederinamas, trūksta bendrasavininkų sutikimo. UAB „Kauno vandenys“ Techninio-projektų skyriaus Techninės grupės vyresnioji inžinierė G. V., 2022-11-28“ ir G. V. parašas. Teismo posėdyje UAB „Kauno vandenys“ atstovas paaiškino šio spaudo reikšmę – vandens tiekėją tenkina įvado vietos sprendinys, bet projektas nederinamas be bendrasavininkų sutikimo.

Pagal atsakovės pateiktą projektą numatyta įvadą įrengti ne laiptų zonoje, o prieš laiptus esančios aikštelės nišoje, tad asmenims judant laiptinėje yra galimybė praleisti vienas kitą laiptų aikštelėje 1-6.

Atsakovė neginčija, kad suprojektavus ir perkėlus įvadą pagal jos pateiktą projektą gali kilti poreikis atlikti papildomus darbus, nes projektu suprojektuotas tik įvadinio vandens mazgo pertvarkymas. Atsakovė pažymi, jog ir ieškovų pateiktas MB „Archcentras“ projektas, be to, kad pažeidžia atsakovės nuosavybės teises, ir kurio įgyvendinimo kaina pagal 2021 m. kainomis parengtą sąmatą yra 3093,97 Eur (7 t. 37 b. l.), taip pat neišsprendžia viso įvadinio mazgo perkėlimo problemos – projekte nurodyta, jog „Vandens įvado, apskaitos, vamzdyno pertvarkymas rengiamas atskiru VN projektu“ (2 t. 93 l.), paaiškinimas prie brėžinio „Rūsio plano fragmentas“).

Atsakovė nurodė galimus projekto įgyvendinimo kaštus, kurie atsižvelgiant į projekto pateikimo datą ir bylos nagrinėjimo trukmę gali keistis; pateikė V. V., vykdančio individualią veiklą, komercinį pasiūlymą dėl vandentiekio vamzdžio savireguliuojančio apšildymo nuo užšalimo adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo. Iš pasiūlymo matyti, kad jo įgyvendinimo kaina – 507 Eur.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė namo naudingąjį plotą (560,53 kv. m) ir pateikė konkrečius apskaičiavimus, kuriais remiantis nustatyta kiekvieno bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, nurodant kiekvieno bendraturčio konkrečią aritmetinę dalį bendrojoje nuosavybėje, o pagal šias dalis ateityje bus galima nustatyti kiekvieno bendraturčio mokamą sumą pagal faktiškai atliktų darbų vertę. Ieškovai neginčijo atsakovės paskaičiuotų dalių apskaičiavimo teisingumo.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismas priteisė 314,79 Eur atsakovei iš ieškovės UAB „Inventora“ nesivadovaudamas teisiniu reglamentavimu. Teismas visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad: ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami patys atlikti vamzdynų keitimo darbus, o atsakovė jiems neva trukdė; atsakovė atliko štrabe esančio nuotekų vamzdžio, tarnaujančio UAB „Inventora“ patalpoms, keitimą; darbų atlikimą pripažįsta ir ieškovai, prašo įpareigoti nuotekų vamzdyną atstatyti į pradinę padėtį; atsakovė įrodė, jog keisdama vamzdyną patyrė išlaidas.

Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu (2026-02-04 DOK-14686) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovų pagal patikslintą priešieškinį UAB „Inventora“, S. D. G., G. G., V. R., I. R., R. R., M. R., S. G., E. S., A. S., J. S., M. S. ieškovei pagal patikslintą priešieškinį A. Š. 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš minėtų asmenų A. Š. 7 352,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 612,69 Eur iš kiekvieno atsakovo pagal priešieškinį. Taip pat prašo priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Teismas tenkino atsakovės priešieškinį visą apimtimi. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė A. Š. patyrė tik 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje pateikti įrodymai ir atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patvirtina, jog atsakovė A. Š. patyrė 7 352,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių teismas turėtų/galėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl turėjo priteisti visas A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir tretieji asmenys pagal ieškinį/atsakovai pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-02-17 DOK-19037) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, tenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą. Taip pat prašo, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinį ir tenkino atsakovės priešieškinį, todėl nepagrįstai atsakovei A. Š. priteisė bylinėjimosi išlaidas, net ir ta apimtimi, kuri atsakovei atrodo per maža. Dėl netinkamai išnagrinėtos bylos ir teisės normų pažeidimo, naikintinas visas Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimas, įskaitant ir dalį dėl atsakovei priteistų 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų. Apeliantės skunde deklaruojamos aplinkybės, kad teismas neįvertino itin didelės apimties atsakovės pateiktų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, patvirtina ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ši byla pirmoje instancijoje buvo išnagrinėti aplaidžiai ir pažeidimais.

Teismas atsakovei A. Š. priteisė 2 807 Eur sumą iš jos prašytų priteisti 7 352,37 Eur galimai dėl to, kad atsakovė į bylą nepateikė didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė A. Š. šių aplinkybių išsamiau nepaaiškina, kaip ir nekomentuoja, ar visgi ji su advokate atsiskaitė už jos prašomas priteisti išlaidas ar ne, t. y. ar realiai patyrė tas išlaidas, kurios deklaruojamos 2025 m. gruodžio 5 d. prašyme.

Ieškovai UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-02-17 DOK-19042) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, tenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo pastaba: atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir ieškovų UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir trečiųjų asmenų pagal ieškinį/atsakovų pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (2026-02-17 DOK-19037), todėl pakartotinai nenurodomi.

Atsakovė UAB „Santermita“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (2026-03-03 DOK-25103) prašo atmesti ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be atsakovės A. Š. sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ projektą, pavedant statybos darbų organizavimą administratorei, ir administratorei priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos; likusioje dalyje apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra; priteisti apeliacinės instancijos teisme administratorės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

Ieškovų ir trečiųjų asmenų bei atsakovės apeliaciniuose skunduose nesąžiningai manipuliuojama faktinėmis aplinkybėmis ir nepagrįstai teigiama, kad neva MB „Archcentras“ projektas parengtas administratorės iniciatyva. MB „Archcentras“ projektas buvo parengtas namo bendraturčių bendru sprendimu ir užsakymu, šiems veikiant per atstovą – administratorę. Administratorė veikė ne savo iniciatyva. 2021 m. birželio 29 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bylos šalys susitarė dėl galimo taikaus ginčo užbaigimo. Administratorės atstovė (pastatų vadybininkė) šalių ir teismo prašymu sutiko padėti šalims taikiai išspręsti kilusį ginčą, šiuo tikslu užsakydama šalių sutartas sąlygas atitinkantį projektą (nurodytos aplinkybės užfiksuotos 2021-06-29 teismo posėdžio garso įraše Nr. 2). Administratorė teismui pateikė gautą projektuotojo pasiūlymą ir vamzdynų remonto sąmatą (DOK-93810). Šalys su projektavimo darbais sutiko, o su sąmata – ne. Kadangi administratorė, nepaisant teismo siūlymų ir/ar nurodymų, neturi teisės savo nuožiūra užsakyti tokių projektavimo darbų atlikimo ir sudaryti sutarties su projektuotoju, šiuo tikslu buvo suorganizuotas balsavimas raštu, kuriuo namo bendraturčių buvo prašoma išreikšti nuomonę dėl projektavimo darbų užsakymo pas nurodytą projektuotoją (MB „Archcentras“) už numatomą jų kainą (500 Eur). Balsų dauguma namo bendraturčiai pritarė nurodytų veiksmų atlikimui (DOK-114186 priedas Nr. 1). Atitinkamai, vykdydama bendraturčių priimtą sprendimą, administratorė sudarė 2021 m. rugpjūčio 3 d. Projektavimo darbų sutartį Nr. 21-215-01 su rangovu MB „Archcentras“, pagal kurią minėtas projektuotojas įsipareigojo atlikti „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato, (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paprastojo remonto projektas“ parengimo darbus už kainą, lygią 500 Eur (DOK-114186, priedas Nr. 2). Projekto rengimo kaina buvo sumokėta namo bendraturčių lėšomis. Byloje pateikta sąskaita patvirtina, kad namo gyventojams buvo išdalinta su projektuotoju sutarta projektavimo darbų kaina, kuriai gyventojai raštu pritarė (500 Eur) (DOK-114186, priedas Nr. 3). Parengtas projektas liko neįgyvendintas, nes pasikeitė šalių pozicija, dėl jo įgyvendinimo ir nagrinėjamoje byloje atitinkama taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Projekto įgyvendinimas net nebuvo pradėtas.

Ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu yra keliami klausimai, susiję su atskirų statinio elementų teisiniu statusu. Apeliantų teiginiai, kad: a) namo laiptinė yra bendrojo naudojimo objektas, tačiau juo gali naudotis tik kai kurių namo patalpų savininkai; b) atsakovės patalpose buvusius laiptus vadina laiptine ir teigia, kad tai yra bendrojo naudojimo objektas; c) po atsakovės patalpose buvusiais laiptais buvusią tuščią erdvę vadina bendro naudojimo patalpa, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, t. y.: a) byloje pateiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas (DOK-40217, priedas Nr. 2) patvirtina, kad daugiabučio namo laiptinė nuo pirmo iki paskutinio aukšto yra pastato bendraturčių bendrojo naudojimo objektas (bendrojo naudojimo patalpa) ir nėra nustatyta jokių apribojimų ar išimčių, kurie pastato patalpų savininkai gali ar negali šiuo objektu naudotis; b) nagrinėjamoje byloje teismo įtraukta dalyvauti VĮ Registrų centras, pateikė išvadą aktualiais byloje klausimais ir nurodė, kad visa ginčo patalpa priklauso atsakovei ir joje buvę laiptai nėra bendrojo naudojimo laiptai (DOK-113028); c) 2025-10-24 teismo posėdyje ieškovų prašymu apklausta liudytoja matininkė E. B. ir VĮ Registrų centro specialistė J. A. detaliai paaiškino, kad ieškovų samprotavimai apie erdvę po laiptais yra neteisingi, ši erdvė po laiptais nėra bendrojo naudojimo patalpa, visa negyvenamoji patalpa, kurioje buvo laiptai su erdve po jais, priklauso atsakovei.

Be atsakovės sutikimo ir atsakovės patalpose statybos darbai vienareikšmiškai negali būti atliekami, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai iš esmės nesuderinama su nuosavybės neliečiamumo principu. Atitinkamai, pripažintina, kad ieškovų patikslintas ieškinys aptariamoje jo dalyje pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo atmestas.

Reikalavimas dalyje dėl statybos darbų organizavimo pavedimo administratorei yra neapibrėžtas, netinkamai suformuluotas, todėl negali būti tenkinamas. Koks yra šios vartojamos sąvokos turinys, iš ieškinio neaišku. Kokius veiksmus apima „statybos darbų organizavimas“ ieškovai nepaaiškino. Ieškovai jiems reikalauja pripažinti statytojo teises, tačiau statytojo pareigų patys vykdyti nepageidauja, siekia šias pareigas perkelti kitiems asmenims. Pagal Statybos įstatymą statybos darbų vykdymui ir įgyvendinimui vadovauja užsakovo pasitelktas statybos darbų vadovas; statybos priežiūrą vykdo statybos techninis prižiūrėtojas (2 straipsnio 79 dalis, 83 dalis). Administratorė nėra nei vienas iš šių asmenų. Ieškovai, pageidaujantys būti statytoju ir atitinkamą reikalavimą reiškiantys teisme, turi suvokti, kad ieškovams pripažinus teisę be bendraturtės sutikimo atlikti statybos darbus, būtent ieškovai, o ne kiti asmenys įgis ir statytojo teises, ir statytojo pareigas.

Administratorė neturi pareigos organizuoti ieškovų pageidaujamos vykdyti statybos darbus. Pagal Statybos įstatymą tokia funkcija tenka statytojui. Ieškovai savo poziciją siekia pagrįsti poįstatyminiais teisės aktais. Ieškovų pageidaujami atlikti statybos darbai nėra priskirtini prie priežiūros darbų pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Statybos darbus ieškovai pageidauja vykdyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, dėl ko atsakovė netektų dalies savo nuosavybės, o atsakovė nesutinka atsisakyti dalies jai nuosavybės teise priklausančių patalpų. Taigi, kaip jau aptarta aukščiau, toks ieškovų pareikštas reikalavimas iš esmės nesuderinamas su nuosavybės neliečiamumo principu.

Reikalavimas administratorei nesavalaikis. Ieškovai dar net neturi tos teisės, kurios įgyvendinimą pageidauja pavesti administratorei. Tik teismui tenkinus ieškovų ieškinį galėtų būti sprendžiamas ieškovams suteiktos statytojo teisės įgyvendinimo klausimas. Ieškovai patvirtino, kad formuluojant reikalavimą į pasirinktą sąvoką „organizuoti statybos darbus“ jie siekia įtraukti ir finansinius statybos įgyvendinimo klausimus, nes, ieškovų nuomone, už jų pageidaujamus atlikti darbus turėtų sumokėti visi bendraturčiai ir/ar administratorė. Toks reikalavimas ieškiniu nesuformuluotas ir nepareikštas, o jeigu ir būtų pareikštas, tai tokiu atveju reikalavimas turėtų būti nukreiptas ne administratorei, o kitiems bendraturčiams, t. y. asmenims, kuriems ieškovai siekia perkelti savo, kaip statytojo, mokėjimo pareigą. Visgi, jeigu ieškovai siekia su kitais bendraturčiais dalintis savo, kaip statytojo, įgyjamomis pareigomis investuoti lėšas į statybą, tai šį klausimą ieškovai turėtų spręsti bendraturčių susirinkime, jau turėdami statytojo teises, bei tinkamai atskleidę savo ketinimus kitiems bendraturčiams.

Administratorė jokių su pareikštu reikalavimu susijusių ieškovų teisių nepažeidė ir jų neginčijo. Ieškovai nukreipė savo reikalavimą prieš administratorę, į kurią ieškovai ikiteismine tvarka net nesikreipė su atitinkamais prašymais, administratorė tokių prašymų nenagrinėjo ir jų neatmetė/dėl jų nepasisakė. Taigi ieškovų teisių administratorė nepažeidė, o nepažeistų teisių teismas negina.

Ieškovai patikslintame ieškinyje kartoja, kad ieškinį pareiškė siekdami apginti administratorės ir visų bendraturčių teisę patekti prie stovo ar prie vandens apskaitos mazgo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktą; 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019, 33-35 punktus). Taip pat ieškovams įstatymu nenumatyta teisė patekti prie stovo ir vandens apskaitos mazgo, esančių svetimose patalpose. AB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nėra jokio pagrindo kitiems bendraturčiams patekti į svetimas patalpas prie ten įrengtų stovų ar vandens apskaitos mazgo. Ieškovų poreikis patekti prie stovo ar vandens apskaitos mazgo yra menamas, dirbtinai sukurtas, o ne realus ir objektyvus poreikis, kurio neįgyvendinus būtų pažeistos ieškovų teisės. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad gali užsukti vandenį tada, kai tik ieškovams to reikės, tačiau ieškovės UAB „Inventora“ atstovė į tai atsakė – nereikia ir neprašysime, tegul teismas sprendžia. Ši aplinkybė, užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, patvirtina, kad ieškovai civilinę bylą iškėlė vedini principų, o ne siekdami apginti tariamai pažeistas teises.

Administratorė ne kartą siūlė ieškovams tikslinti pareikštą reikalavimą aptariamoje dalyje, nes, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo turinį, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijos vykdymas yra terminuotas ir sąlyginis. Šio atsiliepimo į apeliacinius skundus teikimo dieną, reikšmingai pasikeitus faktinėms aplinkybėms, aptariamas prieš administratorę nukreiptas ieškovų reikalavimas negali būti apeliacinės instancijos teismo patenkintas dar ir todėl, kad administratorė, baigiantis administraciniu aktu nustatytam administravimo terminui, atsisakė savo įgaliojimų ginčo name. Turimais duomenimis, savivaldybės vykdomoji institucija jau organizavo pirmąjį namo bendraturčių balsavimą raštu, siūlant pasirinkti naują administratorių. Balsavimas neįvyko, bendraturčiams negrąžinus nei vieno balsavimo biuletenio, todėl organizuojamas pakartotinis balsavimas raštu (žr. Priedą Nr. 1). Pagal taikytinus teisės aktus, administratorius savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu skiriamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu pabaigos ar susirinkimo dienos arba nuo pakartotinio balsavimo raštu pabaigos ar susirinkimo dienos, jeigu pirmasis balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko. Jeigu pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo neįvyksta, administratorių iš sąrašo, pradedant nuo sąrašo pradžios, skiria eilės tvarka savivaldybės vykdomoji institucija, praleisdama asmenis, kurie tokiais atvejais jau buvo paskirti arba ne seniau kaip prieš 12 mėnesių iki administratoriaus parinkimo dienos atsisakė būti paskirtais administratoriumi (žr., Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2025-02-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-16, 22 ir 26 punktus).

Visų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra iš esmės panašaus dydžio. Šiuo atveju nereikšminga, kiek ir kokių konkrečių ieškovų pareikštų reikalavimų buvo nukreipta prieš administratorę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalių, o taip pat ir administratorės, dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu. Siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, administratorė, gavusi teismo leidimą, keliuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Be to, administratorė privalėjo teikti atsiliepimus į ieškovų net kelis kartus tikslintą ieškinį, taip pat teikti paaiškinimus dėl ieškovų klaidingai dėstomų aplinkybių. Pasikeitus teismo sudėčiai, administratorė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, juose dalyvavo aktyviai, teismas ir šalys turėjo administratorei daug klausimų, prašė paaiškinimų įvairiais byloje reikšmingais klausimais. Teismui įpareigojus administratorę pateikti papildomus duomenis, administratorė privalėjo rengti rašytinius paaiškinimus ir teikti papildomus duomenis. Su tuo susijusias išlaidas administratorė patyrė iš esmės dėl ieškovų kaltės, nes ieškovai nesugebėjo bylos medžiagoje rasti konkrečių dokumentų, todėl reikalavo jų pakartotinio pateikimo iš administratorės.

Apeliantų teiginys, kad administratorė įtraukta dalyvauti byloje, nes tariamai teisės aktai nustato administratorei pareigą atlikti ieškinyje nurodytus remonto darbus pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, yra neteisingas. Ieškovų pageidaujami atlikti statybos darbai nėra priskirtini prie priežiūros darbų pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovai administratorei pareikštą reikalavimą grindė klaidingu suvokimu, kad administratorė turi pareigą atlikti bet kokius remonto darbus, jeigu tai bent kaip nors susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais. Pati ta aplinkybė, kad savo ieškinį ieškovai grindė fakto ir/ar teisės klaidomis, nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantų teiginiai, kad administratorė organizavo MB „Archcentras“ projekto parengimą ir ieškojo darbus atliksiančio rangovo, todėl reikšdami reikalavimą, ieškovai buvo įsitikinę, kad administratorė turi pareigą pagal įstatymą organizuoti darbus pagal MB „Archcentras“ projektą, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantų argumentas, kad administratorės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma peržengia protingumo ribas, yra nepagrįstas. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama net 5 metus, o per šį laikotarpį ieškovai nuolat tikslino savo pareikštą ieškinį, nuolat kėlė visus naujus procesinius prašymus. Tuo tarpu, administratorė neatliko jokių veiksmų, kurie trukdytų sklandžiam, operatyviam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjama civilinė byla laikytina elementaria. Byla yra sudėtinga tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl bylos medžiagos gausos. Įstatymas civilinės bylos šalims, įskaitant ir juridinius asmenis, numato teisę bylą vesti bylą per atstovą – advokatą.

Atsakovė savo apeliacinį skundą pareiškė tik procesiniu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, kuris nesusijęs su administratorės teisėmis ir/ar pareigomis, todėl šį apeliacinį skundą administratorė prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų teikimo

Apeliantai, siekiant aiškumo, su skundu teikia schemą, kurioje vizualiai pateikta visų pastato aukštų išklotinė ir iš jos matyti, kad nuo rūsio iki pat trečiojo aukšto ir pastogės visos laiptinės yra išdėstytos viena po kita, iš vienos laiptinės patenkama iki tam tikrų patalpų ir butų ir visos jos turi būti vertinamos kaip bendro naudojimo patalpos ir bendro naudojimo objektai - laiptai. Taip pat teikia 2 fotonuotraukas, kuriose pavaizduotas ant mūro sienos pritvirtintas termometras.

Atsakovė nurodo, kad pateikta schema nepasirašyta, neaišku, kas ir kada ją sudarė, kokiais oficialiais duomenimis ją sudarant buvo vadovautasi. Atsakovės nuomone, pridedama schema nepatvirtina, kad rūsio laiptinė yra bendra kitų aukštų laiptų dalis, ir prieštarauja byloje pateiktiems Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenims, VĮ Registrų centro atstovų paaiškinimams ir liudytojos E. B. parodymams. Ant teikiamų fotonuotraukų nėra nurodyta data, todėl neaišku, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jos padarytos. Todėl atsakovė mano, kad pateikiami įrodymai neatitinka įrodymų patikimumo kriterijų. Apeliantai nenurodė, kodėl naujai teikiamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Prašymas priimti prie bylos naujus įrodymus neturėtų būti tenkintas.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis ribojimas nėra absoliutus, todėl sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą turi būti įvertintos jų nepateikimo anksčiau priežastys, reikšmė teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat tai, ar jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Vien aplinkybė, kad įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teisme, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti juos priimti.

Nagrinėjamu atveju apeliantų pateikta pastato aukštų ir patalpų išsidėstymo schema iš esmės iliustruoja jų poziciją, kad laiptai, kuriais iš bendrojo naudojimo laiptinės patenkama į rūsį, sudaro vientisą bendrojo naudojimo laiptinės dalį. Tačiau byloje jau yra pastato kadastro bylos duomenys, aukštų planai, Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat kiti įrodymai, kurių pagrindu gali būti nustatytas patalpų išsidėstymas, jų nuosavybės teisinis režimas ir ginčo laiptų statusas. Apeliantų pateikta schema nėra oficialus kadastro dokumentas, o joje grafiškai pavaizduotas laiptų išsidėstymas savaime nepatvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje esantys laiptai ar jų užimta erdvė yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Taigi schema nepateikia naujų bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurių nebūtų galima nustatyti iš jau surinktų įrodymų.

Apeliantų pateiktos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas prie sienos pritvirtintas termometras, skirtos pagrįsti jų argumentams dėl laiptinės patalpos 1-6 temperatūros ir galimybės joje įrengti įvadinį geriamojo vandens apskaitos mazgą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės reikšmė ginčui vertintina atsižvelgiant į vandens apskaitos mazgo iškėlimo projektui keliamus reikalavimus. Tačiau pavienėse fotonuotraukose užfiksuoti termometro rodmenys, nesant patikimų duomenų apie matavimo laiką, sąlygas ir jų reprezentatyvumą, savaime nepatvirtina, kad patalpos temperatūra neatitinka projektavimo ar eksploatavimo reikalavimų. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad patalpos temperatūros klausimas buvo keliamas jau pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantai turėjo galimybę teikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus anksčiau. Nenustačius CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių taikymo pagrindo ir atsižvelgiant į tai, kad pateiktų įrodymų priėmimas nėra būtinas bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, apeliantų prašymas priimti naujus įrodymus netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ginče tarp daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, statybos darbų atlikimo ir naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis. Skundžiamu sprendimu: 1) atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovės deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo, dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti nuotekų vamzdžius, namo pamatą, dėl pripažinimo teisės ieškovams be atsakovės sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ 2021 m. parengtą projektą, pavedant šiuos darbus organizuoti pastato administratorei atsakovei UAB „Santermita“, nustatyti naudojimosi tvarką daugiabučio gyvenamojo namo laiptine, kuria naudojasi ieškovai įėjimui į jiems priklausančius butus Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4, 4A, uždraudžiant šia laiptine naudotis atsakovei; 2) patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl pripažinimo atsakovei teisės be kitų bendraturčių sutikimo suderinti UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą su UAB „Kauno vandenys“, ir gavus atitinkamus leidimus ir suderinimus, atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) iškėlimo darbus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 5 pagal UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą ir priduoti UAB „Kauno vandenys“ nustatyta tvarka; nustatyti, kad šių darbų (įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso iškėlimo) įgyvendinimui reikalingas išlaidas (įskaitant projekto parengimą) bendraturčiai atlygina atsakovei proporcingai pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalį; 3) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovai ir tretieji asmenys (daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai) apeliaciniu skundu ginčija visą sprendimą: dėl atmestų ieškinio reikalavimų, dėl patenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria jai priteistos ne visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Ginčas šioje byloje yra kilęs tarp daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliu – ir namas, pastatas) bendraturčių dėl jų valdomų nekilnojamojo turto objektų. Namas yra 1938 metų statybos, jis buvo dviejų aukštų, su rūsiu (kuriame yra atsakovės patalpa Nr. 5) ir pastoge, 2002 metais rekonstruotas (prie esamos pastato istorinės dalies iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusių buvo pastatyti tokio pat aukštingumo priestatai su rūsiais, ant viso pastato įrengtas papildomas, t. y trečias, aukštas su pastogės patalpomis). Bendras pastato plotas po reksontrukcijos yra 563,32 kv. m (gyvenamasis plotas – 215,85 kv. m, verslo plotas – 136,94 kv. m).

Po rekonstrukcijos (2002 m.) šiame pastate yra šeši butai (po du antrame ir trečiame aukštuose bei pastogėje) ir šešios prekybos paskirties patalpos (pirmame aukšte ir rūsyje):.

Ieškovei UAB „Inventora“ priklauso 3 butai: Nr. 2 (73,02 kv. m, 2 aukšte), 3A (38,66 kv. m, 3 aukšte) ir 4A (15,06 kv.m, pastogėje); ieškovams R. nuosavybės teise priklauso du vienas virš kito esantys butai: Nr. 3 (80,64 kv. m, 3 aukšte) ir Nr. 4 (31,43 kv. m, pastogėje); ieškovams G. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2A (40,83 kv. m, 2 aukšte). Ieškovai patekimui į jiems priklausančius butus naudojasi bendra laiptine. Atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklauso prekybos patalpos Nr. 5, 49,92 kv. m, rūsyje (istorinės namo dalies rūsyje), į kurias yra atskiras įėjimas iš lauko. Be to, į atsakovės patalpas rūsyje yra patekimas iš ieškovų naudojamos laiptinės, laiptais žemyn (kurie buvo įrengti istoriniame pastate, dar iki jo rekonstrukcijos).

Likusios 5 prekybos paskirties patalpos nuosavybės priklauso tretiesiems asmenims (jie, išskyrus K., yra atsakovai pagal atsakovės A. Š. priešieškinį): tretiesiems asmenims R. priklauso patalpa Nr. 1 (36,17 kv. m, rūsyje, į kairę nuo atsakovės patalpos Nr. 5), virš jos esanti patalpa Nr. 7 (40,30 kv. m, pirmame aukšte) priklauso S. G.; patalpa Nr. 8 (49,35 kv. m, pirmas aukštas, virš atsakovės patalpos Nr. 5) priklauso S., patalpa Nr. 6 (51,30 kv. m, rūsyje, į dešinę nuo atsakovės patalpos Nr. 5) priklauso K.; virš jos esanti patalpa Nr. 9 (53,85 kv. m, pirmas aukštas) priklauso S..

Ieškovai UAB „Inventora“, G. ir R. (butų Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4, 4A savininkai) nesutinka, kad atsakovė naudotųsi laiptine, o atsakovė reikalauja įpareigoti ieškovus duoti 1 komplektą raktų nuo bendro naudojimo laiptinės durų ir netrukdyti jai naudotis laiptinės bendrojo naudojimo aikštele. Atsakovei priklausančioje patalpoje Nr. 5 rūsyje yra bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai (juos atsakovė pakeitė naujais dėl prastos būklės ir dažno nuotekų kimšimosi) ir įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), įrengtas po laiptais. Dėl šių bendrojo naudojimo objektų kilę ginčai: ieškovai reikalauja sudaryti galimybę jiems netrukdomai prieiti prie šių objektų; atsakovė siekia, kad vandens apskaitos skaitiklis būtų iškeltas į bendro naudojimo laiptinę. Tarp bendraturčių kilęs ir dėl atsakovės patalpoje Nr. 5 atliktų remonto darbų (demontuotos į pirmą aukštą vedančios laiptų pakopos, nelaikanti pertvara tarp 5-4 ir 5-5 patalpų, naujai įrengtas sanmazgas/WC ir dušinė, atliekami apdailos darbai, suvienodinti grindų aukščiai, pakeisti atsakovės patalpos vamzdynai). Atsakovės atlikti darbai įteisinti 2022 m. birželio 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCC-100-220623-11436, kurią ieškovai prašo panaikinti. Ieškovų teigimu, atlikdama remonto darbus, atsakovė jos patalpoje pamato sienoje iškirto štrabą ir angas vamzdžių pratiesimui, tai susilpnino pastato konstrukcijas, todėl ieškovai reikalauja įpareigoti atsakovę atstatyti nuotekų vamzdžius ir namo pamatą, išpjovomis susilpnintą namo betoninį pamatą atkurti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektą. Tarp šalių kilęs ginčas ir dėl atsakovės atliktų remonto darbų kvalifikacijos (paprastas remontas ar kapitalinis remontas), taip pat dėl bendro naudojimo objekto – laiptinės statuso. Ieškovai yra įsitikinę, kad atsakovės patalpose buvę laiptai ir po jų išardymu likusi tuščia erdvė yra bendro naudojimo.

Po pastato rekonstrukcijos (2002 m.) visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai buvo O. M. (patalpos 2 ir 3 aukštuose bei pastogėje) ir S. Ž. (patalpos pirmame aukšte ir rūsyje), kuris turėdamas buvusių bendraturčių sutikimus, rūsyje įsirengė prekybos paskirties patalpas. Istorinės pastato dalies rūsio patalpų Nr. 5 savininkė nuo 2019 m. birželio 6 d. yra atsakovė A. Š.. Pagal vėlesnes pirkimo – pardavimo sutartis O. M. turėtų butų savininkais tapo ieškovai: UAB „Inventora“ (butas Nr. 2 įgytas 2019 m. liepos 2 d., butai Nr. 3A ir 4A – 2020 m. rugsėjo 15 d.), G. (butas Nr. 2A įgytas 2020 m. birželio 22 d.) ir R. (butai Nr. 3 ir 4 įgyti 2020 m. rugsėjo 15 d.). Nekilnomajojo turto registre nurodyta, kad ieškovei UAB „Inventora“ priklausantys butai Nr. 2 (73,02 kv. m) ir Nr. 3A (38,66 kv. m) yra su rūsiu, tačiau, faktiškai rūsio patalpų nėra – visa rūsio patalpa Nr. 5 (buvusi istoriniame name) nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Š.. Ieškovai yra įsitikinę, kad atsakovės patalpose buvę laiptai ir po jų išardymo likusi tuščia erdvė yra bendro naudojimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visa negyvenamoji patalpa (ir ta dalis, kurioje buvo laiptai su erdve po jais) priklauso atsakovei, ir atsakovės patalpoje Nr. 5 nėra jokių bendro naudojimo patalpų.

Pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. perdavimo - priėmimo aktą Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ bendrosios dalinės nuosavybės objektus ginčo gyvenamajame name perdavė valdyti ir prižiūrėti šio namo savininkams O. M. ir S. Ž.. Pastarieji jiems nuosavybės teise turėtus butus ir patalpas pardavė. Ginčo šalys 2019-2020 m. tapo šio namo butų ir kitų patalpų bendraturčiais, tuomet prasidėjo kofliktai. Ieškinys teismui pateiktas 2021-01-21, priimtas 2021-01-26, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2026-01-06. Ginčo laikotarpiu šio daugiabučio gyvenamojo namo admistratoriaus pareigas vykdė UAB „Santermita“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimu ir įrodymų vertinimu

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į esminius ieškovų argumentus ir netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas. Apeliantų nuomone, šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimo pagrįstumas siejamas su teismo pareiga nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti įrodymus ir pateikti išvadas, kuriomis grindžiamas ginčo išsprendimas. Pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vien tai, kad teismas tam tikrus įrodymus įvertino kitaip, negu siūlė viena iš bylos šalių, arba nepriėmė jos pateikto faktinių aplinkybių ir teisės normų aiškinimo, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą taip pat nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, jeigu iš sprendimo motyvų galima suprasti esmines faktines ir teisines išvadas, kuriomis grindžiamas ginčo išsprendimas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai nurodo įvairaus pobūdžio pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, susijusius tiek su ginčo patalpų nuosavybės teisiniu režimu, tiek su atsakovės atliktų statybos darbų teisėtumu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų tvarkymu, vandens apskaitos mazgo iškėlimo galimybe ir kitais šalių pareikštais reikalavimais. Todėl teisėjų kolegija šių argumentų pagrįstumą vertina pagal atskiras ginčo dalis, atsižvelgdama į kiekvienam reikalavimui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir taikytiną teisinį reglamentavimą.

Dėl reikalavimų panaikinti 2022 m. birželio 23 d. deklaraciją ir įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovų reikalavimas panaikinti atsakovės A. Š. 2022 m. birželio 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220623-11436 (toliau – Deklaracija). Jų teigimu, atsakovė be bendraturčių sutikimo išardė bendrojo naudojimo rūsio laiptus ir aikštelę, pertvarkė inžinerinius tinklus, pažeidė pastato pamatus ir atliko kapitaliniam, o ne paprastajam remontui priskirtinus darbus. Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Sprendžiant dėl Deklaracijos teisėtumo reikšminga nustatyti faktiškai atliktų darbų pobūdį, jų poveikį statinio konstrukcijoms, pertvarkytų objektų nuosavybės teisinį statusą ir darbų atlikimo metu galiojusius reikalavimus. Vien remonto darbų atlikimas daugiabučiame name savaime nereiškia, kad būtinas visų bendraturčių sutikimas; jo poreikis priklauso nuo darbų objekto ir pobūdžio.

Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančiose negyvenamosios paskirties patalpose Nr. 5 buvo išardyti patalpos 5-4 zonoje buvę monolitinio gelžbetonio laiptai ir aikštelė, pakeista patalpos 5-5 grindų konstrukcija, atlikti perplanavimo bei inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. Šie darbai aptarti 2022 m. gegužės 12 d. eksperto S. Z. ekspertizės akte. Ginčas kyla dėl darbų teisinio vertinimo, o ne dėl paties jų atlikimo fakto.

Apeliantai išardytus rūsio laiptus laiko bendrojo naudojimo objektu, nes jais anksčiau buvo patenkama prie bendrųjų inžinerinių tinklų. Vis dėlto ankstesnis faktinis naudojimas ar funkcinis ryšys su tinklais savaime nenulemia laiptų nuosavybės statuso. Pirmosios instancijos teismas vertino Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, 2019 m. sausio 24 d. bei gegužės 13 d. patalpų suformavimo susitarimus, matininkės E. B. ir VĮ Registrų centro atstovės J. A. paaiškinimus. Šių duomenų visuma teismui leido spręsti, kad ginčo laiptai pateko į atsakovei priklausančių patalpų Nr. 5 ribas. Apeliantai nepateikė pakankamų duomenų, paneigiančių šią išvadą ar patvirtinančių laiptų priklausymą visiems bendraturčiams.

Kita vertus, atsakovės patalpose esantys bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklai nepraranda bendrosios dalinės nuosavybės objekto statuso vien dėl savo buvimo vietos. Tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiams priklauso visos konstrukcijos, per kurias anksčiau buvo patenkama prie tinklų. Tinklų priežiūros ir prieigos klausimai spręstini atskirai nuo ginčo laiptų nuosavybės statuso ir savaime nelemia Deklaracijos neteisėtumo.

Darbų priskyrimas paprastajam ar kapitaliniam remontui priklauso ne nuo jų pavadinimo, o nuo faktiško poveikio statinio laikančiosioms konstrukcijoms ir tuo metu galiojusio statybos teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto S. Z. 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktu ir papildomais paaiškinimais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija bei 2022 m. sausio 18 d. patikrinimo aktu Nr. FAK-108, darbus kvalifikavo kaip paprastąjį remontą.

Apeliantai remiasi P. B. 2022 m. sausio 27 d. išvada Nr. 22-01/03, kurioje nurodytos pamatų išpjovos ir galimas jų poveikis konstrukcijų atsparumui. Ši konsultacinė išvada vertintina kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais bylos duomenimis; vien jos autoriaus statusas savaime nelemia nei išvados atmetimo, nei jos viršenybės. Esminis klausimas – ar nustatytus konstrukcijų pakitimus sukėlė būtent atsakovės 2021–2022 m. atlikti darbai.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos patvirtina užfiksuotą konstrukcijų būklę, tačiau vien iš jų negalima nustatyti išpjovų atsiradimo laiko ar priežastinio ryšio su atsakovės darbais. Ekspertas S. Z. 2022 m. rugsėjo 12 d. papildomuose paaiškinimuose (2022 m. rugsėjo 13 d. DOK-114127), įvertinęs iki remonto ir senųjų vamzdynų demontavimo darytas nuotraukas, nurodė, kad patalpoje 5-5 nuotekų vamzdynas jau anksčiau buvo nutiestas prie išorinio pamato, o patalpoje 5-1 – vidinėje sienoje (pamate), iš esmės tose pačiose vietose kaip po remonto. Papildoma medžiaga eksperto išvadų nepakeitė.

Lygindama P. B. konsultacinę išvadą ir S. Z. ekspertizės aktą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tyrimų apimtį, išvadų argumentavimą ir jų sąsają su kitais įrodymais. 2022 m. sausio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-22-1 nurodyta, kad sausio 14 d. apžiūra truko nuo 10.55 iki 12.10 val.; tačiau šis laikas apima visą procedūrą ir neleidžia spręsti apie konkrečių konstrukcijų tyrimo trukmę. Svarbiau tai, kad teismo ekspertas įvertino ir iki remonto darytas nuotraukas bei motyvuotai paaiškino, kodėl jos nekeičia ekspertizės išvadų. Todėl nagrinėjamu klausimu jo išvados laikytinos labiau pagrįstomis (CPK 185, 218 straipsniai).

Taigi byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad atsakovė naujai išpjovė pamatų konstrukcijas ar jas susilpnino. Vien tai, kad po remonto vamzdynas yra pamato konstrukcijoje, neįrodo, jog tokią jo įrengimo vietą suformavo atsakovė.

UAB „Santermita“ 2022 m. sausio 6 d. defektiniame apžiūros akte nurodytas per didelis nuotekų vamzdžio nuolydis, vertintas kartu su UAB „Kauno vandenys“ atstovo paaiškinimais dėl sistemos naudojimo. Šis nustatytas trūkumas, nesant pakankamų duomenų apie jo reikšmę Deklaracijos teisėtumui, savaime nėra pagrindas ją panaikinti.

Apeliantų argumentas dėl bendraturčių sutikimo nebuvimo taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai: byloje neįrodyta, kad išardyti laiptai priklausė visiems bendraturčiams ar kad atsakovė atliko kapitalinio remonto darbus. Kartu vien Deklaracijos pateikimas ir kadastro duomenų pakeitimas nepatvirtina kitų asmenų nuosavybės teisių pažeidimo. Tam reikėtų nustatyti konkretų Deklaracijos neatitikimą jos surašymo metu galiojusiems teisės aktams arba neteisėtą kitų asmenų turto teisinio statuso pakeitimą.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė darbų pobūdį, laiptų teisinį statusą, pamatų pakitimų aplinkybes ir specialistų išvadas. Tai, kad jis nepritarė apeliantų siūlomam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia CPK 185 straipsnio pažeidimo. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2022 m. birželio 23 d. Deklaraciją Nr. ARCCR-100-220623-11436; atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ projektą

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas pripažinti jiems teisę be atsakovės sutikimo atlikti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ 2021 m. parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paprastojo remonto projektą Nr. 21-172-01. Jų teigimu, projektu siekta užtikrinti patekimą prie bendrojo naudojimo vandens apskaitos mazgo ir vamzdynų, o atsakovė nepagrįstai atsisakė pritarti darbams. Apeliantai taip pat ginčija išvadas dėl rūsio patalpų teisinio statuso ir projekto poveikio atsakovės nuosavybei.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir 4.82 straipsnio 1 dalį bendraturčių teisės į bendrojo naudojimo objektus turi būti įgyvendinamos derinant visų savininkų interesus. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą negali būti savavališkas, tačiau teismo sprendimu jį pakeisti prašantys asmenys turi pagrįsti konkrečių darbų teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą bei pakankamą projekto apibrėžtumą (CPK 178 straipsnis). Bendrosios inžinerinės įrangos prieinamumo užtikrinimas savaime nesuteikia teisės be pakankamo pagrindo pertvarkyti kitam asmeniui individualios nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, patalpų suformavimo dokumentus, VĮ Registrų centro informaciją ir apklaustų specialistų paaiškinimus, nustatė, kad ginčo rūsio patalpa, įskaitant erdvę po buvusiais laiptais, priklauso atsakovei. Ankstesnis faktinis patekimas per šią patalpą prie bendrojo naudojimo įrangos savaime nekeičia jos nuosavybės teisinio statuso. Pagal 2022 m. gegužės 12 d. teismo ekspertizės aktą įgyvendinus MB „Archcentras“ projektą atsakovės patalpos 5-4 plotas sumažėtų apie 1,01 kv. m. Apeliantų nuoroda į ankstesnius atsakovės atliktus remonto darbus nepašalina pareigos savarankiškai pagrįsti tokio nuosavybės apribojimo būtinumą.

Ieškovų tikslas užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą yra teisėtas, tačiau byloje svarstytas ir alternatyvus sprendinys – vandens apskaitos mazgo iškėlimas iš atsakovės patalpų į bendrojo naudojimo laiptinę. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MB „Archcentras“ projekte nėra galutinai išspręsti visi jo įgyvendinimui reikšmingi vandentiekio ir nuotekų sistemų pertvarkymo klausimai. Teismo leidimas atlikti darbus be savininko sutikimo negali būti grindžiamas techniniu sprendiniu, kurio esminė apimtis ir poveikis nuosavybei lieka neapibrėžti.

Taigi atsakovės prieštaravimai susiję su konkrečiu projekto poveikiu jos patalpoms ir nepakankamu techninių sprendinių apibrėžtumu, o ieškovai neįrodė, kad būtent jų pasirinktas pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas bendrojo naudojimo įrangos prieinamumui užtikrinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą leisti atlikti darbus pagal MB „Archcentras“ projektą Nr. 21-172-01 be atsakovės sutikimo; ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti pastato administratorę organizuoti darbus

Apeliantai taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria atsisakyta įpareigoti UAB „Santermita“ organizuoti darbus pagal MB „Archcentras“ projektą. Jie remiasi tuo, kad administratorė inicijavo projektavimą, pateikė preliminarias sąmatas ir rinko savininkų sutikimus. Administratorė nurodo, kad bendraturčiai pritarė projektavimo paslaugų užsakymui, bet ne visų projekte numatytų darbų atlikimui.

Pagal CK 4.84 straipsnį ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, administratorius teisės aktų nustatytais atvejais organizuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remonto darbus bei įgyvendina tinkamai priimtus savininkų sprendimus. Tačiau ši pareiga nereiškia besąlyginio įpareigojimo vykdyti bet kurį atskirų bendraturčių pasirinktą projektą.

Administratorės 2025 m. spalio 2 d. rašytiniai paaiškinimai ir balsavimo dokumentai patvirtina, kad buvo organizuotas balsavimas dėl projektavimo paslaugų užsakymo už 500 Eur. Toks sprendimas nėra tapatus sprendimui patvirtinti konkrečius statybos darbus, jų finansavimą ir pavesti organizuoti rangą. Byloje nenustatyta, kad bendraturčiai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka būtų priėmę pastarojo turinio sprendimą. Preliminarių sąmatų pateikimas ir sutikimų rinkimas taip pat tėra parengiamieji veiksmai.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga prisidėti prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo savaime neįrodo, kad būtent MB „Archcentras“ projekte numatyti atsakovės patalpų pertvarkymo darbai buvo būtini. Nenustatyta ir konkreti administratorės nevykdoma privalomosios priežiūros pareiga, kurią būtų galima įgyvendinti tik šiuo projektu.

Nors pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statybos darbus organizuoja statytojas, savaime nepakankamas paneigti administratoriaus galimybę organizuoti bendrojo naudojimo objektų remontą, tai nekeičia ginčo rezultato. Nėra nustatyto savarankiško pagrindo įpareigoti administratorę įgyvendinti konkretų projektą, pagal kurį ieškovams pagrįstai nesuteikta teisė atlikti darbus be atsakovės sutikimo.

Be to, prašomas įpareigojimas „organizuoti statybos darbus“ neapibrėžia konkrečių administratorės veiksmų, rangovo parinkimo, sutarčių sudarymo ir finansavimo sąlygų. Nesant pakankamo teisinio bei faktinio pagrindo, toks įpareigojimas sukurtų neaiškias pareigas ir galėtų paveikti kitų bendraturčių turtinius interesus.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas įpareigoti UAB „Santermita“ organizuoti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ projektą Nr. 21-172-01 atmestas pagrįstai. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl rūsio patalpų suformavimo istorijos, laiptų teisinio statuso ir apeliantų argumentų dėl įrodymų vertinimo

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje Nr. 5 esantys laiptai ir laiptų aikštelės nėra bendrojo naudojimo objektai. Jų teigimu, ginčo laiptai istoriškai buvo naudojami visų pastato bendraturčių patekti į rūsio patalpas, todėl negalėjo prarasti bendrojo naudojimo objekto statuso vien dėl patalpų kadastrinių duomenų pakeitimo, jų amalgamacijos, padalijimo ar nuosavybės teisių įregistravimo. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai savarankiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro pateiktais paaiškinimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ginčo laiptų teisinio statuso būtina atskirti faktinį naudojimąsi tam tikru pastato elementu nuo nuosavybės teisės į jį. Vien aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu laiptais naudojosi kelių butų ar kitų patalpų savininkai, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad šie laiptai ir jų užimama erdvė išliko bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Kita vertus, vien nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimas ar atskiro nekilnojamojo daikto įregistravimas savaime nepanaikina kitų asmenų teisėtai turimų bendrosios nuosavybės teisių. Todėl ginčo laiptų statusas nustatytinas įvertinus jų funkcinę paskirtį, pastato ir rūsio patalpų formavimo istoriją, savininkų valią, statybos ir patalpų pertvarkymo dokumentus bei vėlesnius kadastro ir registro duomenis.

Nagrinėjamu atveju reikšmingi VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte, pateiktame atsakant į teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. paklausimą (2022-09-13 DOK-113028), išdėstyti duomenys ir prie šio rašto pridėti archyviniai dokumentai. Iš jų matyti, kad rūsio patalpų pertvarkymo ir jų pritaikymo negyvenamajai paskirčiai procesas prasidėjo gerokai iki 2019 m. sudarytų patalpų amalgamacijos ir padalijimo dokumentų. Pagal 1948 m. birželio 20 d. planą pastato rūsį sudarė trys patalpos. Vėliau, atliekant statybos darbus, rūsio patalpos buvo išplėstos, o jų pasikeitusi struktūra užfiksuota 1995 m. kovo 10 d. ir 2002 m. vasario 25 d. planuose.

Ypač reikšmingi byloje esantys 1996 m. birželio 8 d. ir 1996 m. rugpjūčio 26 d. pastato savininkų sutikimai (DOK-113028 priedai). 1996 m. birželio 8 d. buto Nr. 3 savininkas K. B. sutiko, kad bendrosios nuosavybės teisės dalyvis S. Ž. namo rūsyje įsirengtų kavinę-barą, įrengdamas atskirą įėjimą. 1996 m. rugpjūčio 26 d. buto Nr. 2 savininkė O. M. sutiko, kad namo bendraturtis S. Ž. jam priklausantį butą Nr. 1 su rūsiu pertvarkytų į negyvenamąsias patalpas, jose įrengdamas kavinę-barą, parduotuvę ir sandėlius, taip pat atskirą įėjimą. Šie dokumentai patvirtina, kad atitinkami tuometiniai pastato savininkai buvo informuoti apie numatomą rūsio patalpų pertvarkymą ir atskiro įėjimo įrengimą bei tokiems darbams pritarė. Nors šie sutikimai savaime nėra nuosavybės teisės į konkrečią rūsio patalpą ar laiptus perleidimo sandoriai, jie yra reikšmingi nustatant istorines rūsio patalpų pertvarkymo aplinkybes ir vertinant apeliantų teiginius, kad rūsio patalpų statusas buvo pakeistas be ankstesnių savininkų valios.

Iš Registrų centro rašte aptartų archyvinių dokumentų taip pat matyti, kad, turint gyvenamojo namo savininkų sutikimus ir statybą leidžiančius dokumentus, 1995 m. kovo 10 d. plane užfiksuotos patalpos buvo suformuotos ir įregistruotos S. Ž. nuosavybės teise, kaip nurodyta 1997 m. gruodžio 9 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akte. Vėlesni rūsio patalpų išplėtimo ir pertvarkymo darbai užfiksuoti 2002 m. vasario 25 d. plane, o jų pagrindu suformuotų prekybos patalpų teisinis statusas atsispindi 2002 m. rugsėjo 16 d. prekybos patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akte. Taigi patalpų formavimo, jų paskirties pakeitimo ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą sudarė ne vien vėlesni savininkų tarpusavio susitarimai, bet ir ankstesni statybos bei nekilnojamojo turto objektų suformavimo dokumentai.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Registrų centro rašto 3.9 punkte pateiktus paaiškinimus dėl buto Nr. 2, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Inventora“. Nurodyta, kad 1992 m. rugpjūčio 26 d. šis butas buvo privatizuotas su neidentifikuota rūsio patalpa. Registrų centras, patikrinęs buto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje esančius dokumentus bei 2019 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė, kad juose nėra identifikuota butui priklausanti rūsio patalpa, t. y. nenurodytas jos indeksas plane ir plotas. Todėl pagal turimus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kur yra butui Nr. 2 priklausantis rūsys ir ar jis patenka į atsakovei priklausančias patalpas Nr. 5. Ši aplinkybė savaime nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į buto priklausinį, tačiau taip pat nepatvirtina, kad toks priklausinys yra būtent atsakovės patalpose ar kad ieškovei priklauso ginčo laiptai.

Vertinant 1996 m. rugpjūčio 26 d. O. M. sutikimo reikšmę buto Nr. 2 privatizavimo dokumentų kontekste, pažymėtina, kad sutikimas atlikti S. Ž. priklausančių patalpų pertvarkymo darbus savaime nereiškia nuosavybės teisės į neidentifikuotą rūsio patalpą atsisakymo. Registrų centro rašte nurodyta aplinkybė, kad ankstesnė buto savininkė nepateikė dokumentų buto kadastro ir registro duomenims patikslinti, taip pat negali būti vertinama kaip savarankiškas nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Vis dėlto nurodytų aplinkybių visuma neleidžia vien iš buto Nr. 2 privatizavimo su rūsiu fakto daryti išvados, kad ieškovei priklauso atsakovės patalpose Nr. 5 esantys laiptai ar jų užimama erdvė.

Apeliantų argumentai dėl 2019 m. amalgamacijos sandorio ir vėlesnio patalpų padalijimo taip pat vertintini kartu su visa ankstesne patalpų formavimo istorija. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 83 punkte aptarė Nekilnojamojo turto registro išrašus su istorija, atsakovės patalpų Nr. 5 kadastrinių matavimų bylą, 2019 m. sausio 24 d. ir gegužės 13 d. susitarimus, taip pat 2019 m. balandžio 15 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Iš šių dokumentų matyti, kad po ankstesnių patalpų pertvarkymo ir vėlesnio jų padalijimo ginčo laiptai bei grindų lygyje buvusios monolitinio gelžbetonio aikštelės pateko į suformuotą patalpą Nr. 5. Nors amalgamacijos ir padalijimo sandoriai savaime negalėtų panaikinti kitų bendraturčių turimų nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, kad šiais sandoriais į atsakovės individualios nuosavybės objektą buvo neteisėtai įtraukta konkreti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusi laiptinė.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas ginčo laiptų statusą nustatė vien perėmęs Registrų centro specialistės nuomonę. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 83–85 punktų, teismas vertino ne tik Registrų centro 2022 m. rugsėjo 9 d. raštą, bet ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, kadastro dokumentus, ankstesnius savininkų susitarimus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Registrų centro rašte pateikti paaiškinimai nėra teismui privalomas nuosavybės teisės klausimo išsprendimas, tačiau šiame rašte apibendrinti archyviniai duomenys ir prie jo pridėti dokumentai yra reikšmingi rašytiniai įrodymai. Apeliantų nesutikimas su šių įrodymų vertinimo rezultatu savaime nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje Nr. 5 esantys ginčo laiptai ir laiptų aikštelės nėra visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo laiptinė. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsakovės patalpose yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų elementų – vandentiekio įvadas ir vamzdynai, nes jų buvimas individualios nuosavybės teise priklausančiose patalpose savaime nesuteikia visiems bendraturčiams nuosavybės teisės į pačias patalpas ar jose esančius ginčo laiptus. Apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo keisti šios sprendimo dalies.

Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo laiptine tvarką ir įpareigoti atsakovę ja nesinaudoti

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptine tvarką, uždraudžiant atsakovei naudotis laiptine, kuria patenkama į butus Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4 ir 4A. Apeliantų teigimu, atsakovė turi atskirą įėjimą į jai priklausančias negyvenamąsias patalpas Nr. 5, todėl neturi objektyvaus poreikio naudotis gyvenamųjų butų savininkams skirta laiptine. Jų nuomone, atsakovės naudojimasis šia laiptine pažeidžia kitų savininkų interesus ir neatitinka nusistovėjusios naudojimosi pastatu tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o nesutarus – teismo nustatyta tvarka. Šios teisės normos reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Vien tai, kad tam tikra bendrojo naudojimo patalpa dažniau naudojasi konkrečių butų savininkai, savaime nesuteikia jiems išimtinės teisės į šią patalpą ir nesudaro pagrindo pašalinti kitus bendraturčius iš jos naudojimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad laiptinė, kuria patenkama į butus Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4 ir 4A, yra pastato bendrojo naudojimo patalpa. Atsakovė, būdama šio pastato negyvenamųjų patalpų Nr. 5 savininkė, taip pat yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastato bendrojo naudojimo objektus dalyvė. Todėl jos teisė naudotis bendrąja laiptine kyla iš nuosavybės teisės, o ne iš būtinybės įrodyti, kad ši laiptinė yra vienintelis ar pagrindinis patekimo į jai priklausančias patalpas būdas.

Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė turi atskirą įėjimą iš lauko, nepaneigia jos, kaip bendraturtės, teisės naudotis bendrojo naudojimo laiptine. Atskiro įėjimo įrengimas savaime nereiškia atsakovės atsisakymo naudotis kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais ar jos teisių į juos pasibaigimo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vien dėl individualių patalpų išplanavimo ar alternatyvaus patekimo į jas galimybės bendraturčiui galėtų būti apribotos įstatymo suteikiamos teisės į bendrąjį turtą, nors tokio apribojimo teisinis pagrindas nenustatytas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, grindžiamus tuo, kad atsakovės patalpos yra negyvenamosios paskirties, o ginčo laiptinė naudojama patekti į gyvenamuosius butus. Apeliantų nurodytos statybos techninių reglamentų nuostatos, reglamentuojančios skirtingos paskirties patalpų įėjimų projektavimą ir įrengimą, savaime nepanaikina atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į jau esamas pastato bendrojo naudojimo patalpas. Statybos techniniai reikalavimai ir bendraturčių civilinės teisės į bendrąjį turtą nėra tapatūs teisinio reguliavimo dalykai. Todėl, nenustačius konkretaus imperatyvaus draudimo atsakovei naudotis esama laiptine, vien patalpų paskirties skirtumas nesudaro pagrindo apriboti jos, kaip bendraturtės, teises.

Vertinant apeliantų argumentus dėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog tam tikrą laiką bendrojo naudojimo laiptine daugiausia naudojosi gyvenamųjų butų savininkai, savaime nepatvirtina susitarimo suteikti jiems išimtinę teisę naudotis šiuo objektu. Byloje nenustatyta, kad bendraturčiai būtų teisės aktų nustatyta tvarka susitarę dėl tokios naudojimosi laiptine tvarkos, pagal kurią atsakovei būtų apribota teisė į ją patekti. Be to, ieškovų prašoma nustatyti tvarka savo turiniu reikštų ne vien naudojimosi bendruoju objektu būdo nustatymą, bet ir visišką vienos iš bendraturčių pašalinimą iš naudojimosi juo. Toks ribojimas galėtų būti pateisinamas tik nustačius pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą bei įvertinus jo proporcingumą siekiamam tikslui.

Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, kad atsakovės naudojimasis bendrojo naudojimo laiptine pagal jos paskirtį pažeistų kitų bendraturčių teises tokiu mastu, jog būtų būtina visiškai uždrausti atsakovei ja naudotis. Vien bendraturčių nesutarimai, skirtingi interesai ar apeliantų pageidavimas laiptinę naudoti tik patekimui į gyvenamuosius butus nėra pakankamas pagrindas tokiam draudimui nustatyti. Kartu pažymėtina, kad atsakovės teisė naudotis laiptine nereiškia teisės savavališkai keisti jos paskirtį, atlikti statybos darbus ar kitaip trukdyti kitiems bendraturčiams naudotis bendruoju turtu.

Nurodytos išvados nepaneigia ir apeliantų argumentai dėl atsakovės patalpų kadastriniuose planuose pavaizduotų įėjimų. Net jeigu tam tikruose planuose nepažymėtas įėjimas iš atsakovės patalpų į bendrojo naudojimo laiptinę, vien ši aplinkybė savaime nelemia jos nuosavybės teisių į bendrojo naudojimo objektus apimties. Klausimai dėl konkrečios durų angos įrengimo teisėtumo ir teisės naudotis bendrąja laiptine turi būti atribojami. Šioje ginčo dalyje sprendžiama dėl atsakovės, kaip bendraturtės, teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpa, o ne dėl leidimo atlikti ar įteisinti konkrečius statybos darbus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus nustatyti tokią naudojimosi bendrojo naudojimo laiptine tvarką, pagal kurią ja galėtų naudotis tik butų Nr. 2, 2A, 3, 3A, 4 ir 4A savininkai, ir įpareigoti atsakovę šia laiptine nesinaudoti. Atsakovė, būdama pastato patalpų savininkė ir bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi teisę naudotis ginčo laiptine pagal jos paskirtį, nepažeisdama kitų bendraturčių teisių. Apeliantai neįrodė teisinio pagrindo šiai teisei visiškai apriboti, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų už vamzdyno dalies pakeitimą priteisimo

Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisė jai iš ieškovės UAB „Inventora“ 314,76 Eur išlaidų už vamzdyno dalies pakeitimą. Teismas nustatė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose atliko vandentiekio ir nuotekų vamzdynų pakeitimo darbus, įskaitant vamzdynų dalį, tarnaujančią kitų pastato patalpų savininkų poreikiams. Atsakovė nurodė, kad už UAB „Inventora“ patalpoms tarnaujančios vamzdynų dalies pakeitimą sumokėjo 220 Eur už santechnikos darbus ir 94,76 Eur už medžiagas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tarp jų ir avarines situacijas, teismas pripažino atsakovės patirtas išlaidas pagrįstomis.

Apeliantai nesutinka su šia sprendimo dalimi, teigdami, kad atsakovė vamzdynus pakeitė savo iniciatyva, neturėdama kitų patalpų savininkų sutikimo, o jų avarinė būklė nebuvo įrodyta. Apeliantų teigimu, avarinės tarnybos iškvietimai buvo susiję su lauko nuotekų šulinių užsikimšimais, o ne su atsakovės pakeistu pastato vidaus vamzdynu. Jie taip pat ginčija pateiktų išlaidų dokumentų įrodomąją reikšmę ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamo teisinio pagrindo priteisti išlaidas iš UAB „Inventora“.

Atsakovė AS atsiliepime į apeliacinį skundą su šiais argumentais nesutinka. Ji pažymi, kad ginčo laikotarpiu buvo pasikartojančių nuotekų sistemos veikimo sutrikimų, dėl kurių buvo kviečiamos avarinės tarnybos, o jai priklausančios patalpos ne kartą buvo užlietos. Atsakovė taip pat nurodo, kad vamzdynų pakeitimo faktas byloje neginčijamas, jos patirtas išlaidas patvirtina pateikti dokumentai, o patys ieškovai buvo pareiškę reikalavimus dėl nuotekų vamzdynų tvarkymo ir jų ankstesnės padėties atkūrimo.

Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos arba pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų savininkų atlyginti dėl tokių priemonių patirtas išlaidas, proporcingas jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi įstatymas numato galimybę atlikti neatidėliotinus bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto darbus be išankstinio kitų bendraturčių sutikimo, kai tokie darbai objektyviai būtini žalai išvengti ar grėsmei pašalinti. Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo, turi būti įvertintos konkrečios darbų atlikimo aplinkybės, jų būtinumas, pobūdis ir patirtų išlaidų pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vamzdynų būklė ir jų eksploatavimo problemos negali būti vertinamos atsietai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 59 punkte nurodyta, kad atsakovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ išrašą apie 2021 m. lapkričio 8 d., gruodžio 13 d., gruodžio 24 d. ir 2022 m. sausio 3 d. registruotus pranešimus dėl jai priklausančių patalpų užliejimo. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie avarinių tarnybų iškvietimus dėl nuotekų sistemos veikimo sutrikimų, tarp jų pastato administratorės UAB „Santermita“ iškvietimų ir pranešimų registracijos sistemos išrašas (2025-10-02 DOK-114186, priedas Nr. 4). Šie duomenys patvirtina, kad nuotekų sistemos eksploatavimo problemos nebuvo vien hipotetinės.

Nors apeliantai teigia, kad avariniai iškvietimai buvo susiję su lauko nuotekų šuliniais, ši aplinkybė savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės imtis priemonių nuotekų sistemos veikimui užtikrinti. Vertinant pasikartojusius patalpų užliejimo atvejus, avarinių tarnybų iškvietimus ir aplinkybę, kad ginčo vamzdynai buvo pastato bendrosios inžinerinės sistemos dalis, buvo pagrindas spręsti, jog egzistavo reali nuotekų sistemos sutrikimų ir žalos atsiradimo rizika. Vien tai, kad nebuvo nustatyta tiksli kiekvieno užsikimšimo vieta, savaime nereiškia, kad atsakovės atlikti darbai negalėjo būti reikalingi šiai rizikai sumažinti.

Reikšminga ir tai, kad patys ieškovai, kreipdamiesi į teismą, nurodė nuotekų sistemos būklės problemas ir reiškė reikalavimus dėl vandentiekio bei nuotekų vamzdynų tvarkymo. Be to, ieškovai reikalavo įpareigoti atsakovę atkurti ankstesnę vamzdynų padėtį. Nors tokie reikalavimai savaime nereiškia ieškovų pripažinimo, kad visi atsakovės atlikti darbai buvo būtini ar tinkamai atlikti, jie patvirtina, jog ginčo vamzdynų būklė, jų pertvarkymas ir naudojimas buvo aktualūs ne tik atsakovei, bet ir kitiems pastato patalpų savininkams. Todėl nėra pagrindo šiuos darbus vien dėl jų atlikimo atsakovės iniciatyva laikyti išimtinai jos asmeninių poreikių tenkinimu.

Vertindama išlaidų dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje pateiktos sąskaitos už santechnikos darbus ir medžiagas, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė sprendimo 60 punkte (DOK-110141). Atsakovės nurodytos išlaidos sudaro 314,76 Eur, iš jų 220 Eur – už darbus ir 94,76 Eur – už medžiagas. Apeliantų argumentai dėl atskiro mokėjimo dokumento rekvizitų trūkumų vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad vamzdynų pakeitimo faktas byloje nustatytas, o atsakovės išlaidos pagrįstos pateiktais apskaitos dokumentais ir duomenimis apie atliktus mokėjimus, vien nurodyti dokumentų trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl išlaidų patyrimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės patirtų išlaidų pagrįstumo grindžiama ne vien atsakovės paaiškinimais, bet ir byloje nustatytu vamzdynų pakeitimo faktu, duomenimis apie pasikartojusius patalpų užliejimus, avarinių tarnybų iškvietimus bei pateiktais išlaidų dokumentais. Šių įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad atsakovė turėjo objektyvų pagrindą imtis priemonių nuotekų sistemos veikimo sutrikimų keliamai grėsmei šalinti.

Vertinant atsakovės reikalavimo priteisti 314,76 Eur išlaidas pagrįstumą, reikšminga ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 164 punkte nurodyta aplinkybė, kad kiti pastato bendraturčiai savo dalį lėšų už bendrojo naudojimo vamzdynų pakeitimą sumokėjo. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde šios aplinkybės iš esmės neginčija. Priešingai, jie patys nurodo, kad tam tikri pastato savininkai sutiko atsakovei atlyginti vamzdynų pakeitimo išlaidas, tačiau laikosi pozicijos, jog kitų savininkų sutikimas atlyginti išlaidas savaime nesukuria tokios pareigos UAB „Inventora“. Teisėjų kolegija sutinka, kad kitų bendraturčių atlikti mokėjimai savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas priteisti atitinkamas išlaidas iš ieškovės. Vis dėlto ši aplinkybė reikšminga vertinant atsakovės reikalavimo pobūdį ir jos nurodytų išlaidų paskirstymą tarp pastato bendraturčių. Ji leidžia spręsti, kad atsakovė nesiekė visų bendrojo naudojimo vamzdynų pakeitimo išlaidų perkelti vien ieškovei UAB „Inventora“, o reikalavo atlyginti konkrečią, su šios ieškovės patalpomis siejamą išlaidų dalį. Ši aplinkybė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais apie atliktų darbų būtinumą, jų apimtį ir patirtas išlaidas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 314,76 Eur išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovės UAB „Inventora“. Byloje nustatyti pasikartoję nuotekų sistemos veikimo sutrikimai, atsakovės patalpų užliejimo atvejai, avarinių tarnybų iškvietimai, faktiškai atlikti vamzdynų pakeitimo darbai ir pateikti išlaidų dokumentai patvirtina objektyvų atliktų darbų poreikį bei atsakovės patirtas išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad kiti bendraturčiai jiems tenkančias išlaidų dalis atlygino, o apeliantai šios aplinkybės iš esmės nepaneigė. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės teisės perkelti įvadinį vandens apskaitos mazgą

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) perkėlimo iš atsakovei priklausančių patalpų Nr. 5 pagal UAB „Hidrovisata“ parengtą supaprastintą statybos projektą. Taip pat nesutinka su sprendimo dalimis, kuria nustatyta, kad išlaidas, įskaitant projekto parengimo išlaidas, kiti pastato bendraturčiai privalo atlyginti atsakovei proporcingai jų dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino bendraturčių pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo ir būtino atnaujinimo išlaidų su pareiga finansuoti atsakovės iniciatyva ir pirmiausia jos interesais atliekamą vandens apskaitos mazgo perkėlimą.

Apeliantai nurodo, kad byloje neįrodyta būtinybė keisti esamą vandens apskaitos mazgo vietą, o pagal atsakovės pasirinktą projektą numatomi darbai nėra susiję su šio mazgo remontu ar jo techninės būklės atkūrimu. Jų vertinimu, projekto įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, susijusių su tinkamų temperatūros sąlygų užtikrinimu bendrojo naudojimo laiptinėje. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraturčių pareigą atlyginti būsimas išlaidas, neįvertino jų dydžio ir nepagrindė išvados, kad kiekvienam savininkui tenkanti finansinė našta nebus reikšminga.

Atsakovė su šiais argumentais nesutinka. Ji nurodo, kad įvadinis vandens apskaitos mazgas yra bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis, todėl jo perkėlimo išlaidos turi būti paskirstomos bendraturčiams proporcingai jų dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė taip pat pažymi, kad patikslintame priešieškinyje pateikė kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies apskaičiavimą pagal pastato patalpų plotus, o apeliantai šių aritmetinių skaičiavimų teisingumo nepaneigė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įskaitant bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto, atnaujinimo ir būtinų pagerinimų išlaidas. Tačiau ši teisės norma nereiškia, kad bet kokios vieno iš bendraturčių iniciatyva patirtos ar ateityje numatomos išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektu, savaime tampa privalomos kitiems savininkams. Sprendžiant dėl pareigos jas atlyginti, būtina nustatyti ne tik atitinkamo objekto bendrojo naudojimo pobūdį, bet ir konkrečių darbų paskirtį, būtinumą, jų ryšį su bendrojo naudojimo objekto tinkamu funkcionavimu, bendraturčių interesais bei išlaidų atsiradimo teisinį pagrindą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad įvadinis vandens apskaitos mazgas yra susijęs su viso pastato vandens tiekimo sistema. Tačiau vien ši aplinkybė nelemia, kad jo perkėlimo iš atsakovės individualios nuosavybės teise priklausančių patalpų į kitą vietą išlaidos visais atvejais privalo būti paskirstomos visiems pastato bendraturčiams. Kaip jau konstatuota vertinant atsakovės teisę inicijuoti šio mazgo perkėlimą, jos siekis pašalinti bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos elementą iš jai priklausančių patalpų gali būti teisėtas, jeigu darbai atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant kitų savininkų teisių. Vis dėlto atsakovės teisė atlikti tokius darbus ir kitų bendraturčių pareiga juos finansuoti yra savarankiški teisiniai klausimai, kurių sprendimui taikytinos skirtingos sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo naudojimo įrenginio buvimas vienam savininkui priklausančiose patalpose savaime nesukuria pareigos jį perkelti, tačiau nepaneigia savininko teisės siekti tokio perkėlimo. Nors nagrinėjamu atveju perkėlimas nėra techniškai būtinas, juo siekiama apsaugoti teisėtus atsakovės, kaip patalpų savininkės, interesus, užtikrinti bendrojo naudojimo įrenginio prieinamumą ir sumažinti bendraturčių konfliktų tikimybę. Tokie tikslai laikytini teisėtais, jeigu jų siekiama nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių.

Vertinant apeliantų argumentus dėl laiptinės susiaurėjimo, reikšminga tai, kad pagal projektą apskaitos spintelė numatyta esamoje laiptų aikštelės nišoje, o ne laiptų marše. Apeliantų nurodytas nedidelis laiptinės plotis savaime neįrodo, kad pasirinktas sprendinys neleistinai apsunkintų naudojimąsi bendrojo naudojimo patalpa ar pažeistų saugos reikalavimus. Byloje nepateikta pakankamų įrodymų tokiems pažeidimams konstatuoti.

Kita vertus, UAB „Hidrovisata“ projekte numatyta užtikrinti ne žemesnę kaip +5 °C temperatūrą, o laiptinė nešildoma. Atsakovė neneigia, kad šiai sąlygai įgyvendinti gali prireikti papildomų darbų. Šios aplinkybės savaime neįrodo, kad mazgo perkėlimas neįmanomas, tačiau reiškia, kad darbai negali būti atliekami neužtikrinus projekte nustatytų tinkamų įrenginio eksploatavimo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad atsakovės projektas buvo tikslintas atsižvelgiant į eksperto pastabas, o vandens tiekėjo atstovas iš esmės neprieštaravo pasirinktai mazgo vietai. Vis dėlto teismo sprendimas nepakeičia privalomų projekto suderinimų ir leidimų bei nesuteikia teisės be atskiro teisinio pagrindo atlikti papildomus bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo darbus, jeigu jų prireiktų tinkamoms mazgo eksploatavimo sąlygoms užtikrinti.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei pripažinta teisė be kitų bendraturčių sutikimo perkelti vandens apskaitos mazgą, laikantis teisės aktų ir techninių reikalavimų bei gavus būtinus leidimus ir suderinimus. Šios teisės pripažinimas savaime nesukuria kitiems bendraturčiams pareigos finansuoti perkėlimo darbus.

Dėl vandens apskaitos mazgo perkėlimo išlaidų paskirstymo

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jie įpareigoti proporcingai savo dalims bendrojoje nuosavybėje atlyginti atsakovei A. Š. vandens apskaitos mazgo perkėlimo ir projekto parengimo išlaidas. Jų teigimu, perkėlimas nėra būtinas vandens tiekimo sistemai prižiūrėti ar išsaugoti, atliekamas atsakovės iniciatyva, o jo kaina, įskaitant galimas papildomas išlaidas tinkamoms mazgo eksploatavimo sąlygoms užtikrinti, nenustatyta.

Atsakovė teigia, kad vandens apskaitos mazgas yra bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis, todėl jo perkėlimo išlaidas pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį privalo padengti visi bendraturčiai proporcingai savo dalims bendrojoje nuosavybėje.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį patalpų savininkai privalo proporcingai savo dalims apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo ir atnaujinimo išlaidas. Tačiau vien aplinkybė, kad darbai susiję su bendrojo naudojimo įrenginiu, savaime nesukuria pareigos visiems bendraturčiams juos finansuoti. Tam būtina nustatyti darbų būtinumą arba kitą teisėtą išlaidų paskirstymo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju vandens apskaitos mazgo perkėlimas nėra būtinas vandens tiekimo sistemai funkcionuoti ar išsaugoti, o juo pirmiausia siekiama užtikrinti atsakovės privatumą ir sumažinti bendraturčių konfliktus. Atsakovė patalpas įsigijo žinodama apie jose esančią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Tuo tarpu kiti bendraturčiai prieštarauja pasirinktam sprendiniui dėl galimo naudojimosi laiptine apsunkinimo ir papildomų išlaidų. Šiomis aplinkybėmis bendraturčių interesų pusiausvyra nesudaro pagrindo atsakovės iniciatyva pasirinktų, bendrojo naudojimo objektui išsaugoti nebūtinų darbų išlaidų perkelti kitiems savininkams.

Byloje nenustatyta bendraturčių sprendimo finansuoti šiuos darbus ar kito teisinio pagrindo tokiai pareigai atsirasti. Atsakovės pateikti bendraturčiams tenkančių išlaidų dalių apskaičiavimai šios išvados nekeičia, nes jie nepagrindžia pačios prievolės atsiradimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė pareigą atlyginti būsimas išlaidas, neįvertinęs jų apimties ir pagrįstumo, įskaitant galimas papildomas išlaidas tinkamoms mazgo eksploatavimo sąlygoms užtikrinti.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo kitus bendraturčius atlyginti atsakovei AS vandens apskaitos mazgo perkėlimo išlaidas. Ši sprendimo dalis panaikinama ir dėl šio priešieškinio reikalavimo priimamas naujas sprendimas – reikalavimas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai nepaneigia atsakovės teisės perkelti mazgą laikantis teisės aktų ir techninių reikalavimų bei neužkerta kelio ateityje, atsiradus savarankiškam teisiniam pagrindui, spręsti dėl konkrečių išlaidų atlyginimo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Santermita“ bylinėjimosi išlaidomis

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovų atsakovei UAB „Santermita“ priteista 13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jų teigimu, ši suma yra neproporcinga ginčo su administratore apimčiai, bylos sudėtingumui ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui. Apeliantai nurodo, kad pagrindinis ginčas byloje kilo su atsakove, o administratorei buvo pareikštas tik vienas reikalavimas – pavesti jai organizuoti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ parengtą projektą. Be to, administratorės procesinė pozicija nesikeitė, vėlesniuose dokumentuose buvo kartojami tie patys argumentai, o pačioje bendrovėje dirba teisininkas. Todėl apeliantai prašo panaikinti sprendimo dalį dėl šių išlaidų arba sumažinti jų dydį iki protingo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Santermita“ patyrė 13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo dokumentais (DOK-40691, DOK-95097, DOK-24169, DOK-45413, DOK-144319, DOK-51513, DOK-105211, DOK-124217, DOK-139625, DOK-140088). Konstatavęs, kad šios išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, ir atmetęs ieškovų patikslintą ieškinį, teismas priteisė administratorei visą prašomą sumą.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose nustatytus dydžius. Spręsdamas dėl šių išlaidų paskirstymo, teismas turi įvertinti šių išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir proporcingumą konkretaus ginčo aplinkybėms.

Nagrinėjamu atveju administratorė byloje dalyvavo ne vien formaliai. Jai buvo pareikštas reikalavimas organizuoti statybos darbus pagal MB „Archcentras“ projektą, todėl ji turėjo gintis nuo šio reikalavimo, teikti paaiškinimus dėl projekto parengimo aplinkybių, administratorės įgaliojimų apimties, statytojo funkcijų ir pareigos organizuoti ginčo darbus teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimas truko penkerius metus, o administratorės procesinis dalyvavimas apėmė procesinių dokumentų rengimą ir pozicijos palaikymą nagrinėjant bylą. Todėl vien aplinkybė, kad administratorei pareikštas reikalavimas sudarė tik dalį visų ieškinio reikalavimų, nepatvirtina jos atstovavimo išlaidų nepagrįstumo.

Apeliantų argumentas, kad UAB „Santermita“ dirba teisininkas, taip pat savaime nesudaro pagrindo atsisakyti atlyginti išlaidas advokato pagalbai. Proceso šalis turi teisę pasirinkti atstovavimo būdą, o juridinio asmens darbuotojų teisinė kvalifikacija nepaneigia jo teisės naudotis advokato paslaugomis. Vis dėlto ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti, ar konkrečios paslaugos buvo būtinos ir ar jų kaina pagrįsta.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad administratorė pati apibrėžė savo procesinės pozicijos ribas: ji nesutiko su reikalavimu pavesti jai organizuoti statybos darbus, o dėl kitų bendraturčių ginčo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Todėl vertinant atlygintinas išlaidas reikšminga, ar jos buvo susijusios su administratorės gynyba nuo jai pareikšto reikalavimo, ar neapėmė perteklinių, pasikartojančių arba su jos procesinių teisių gynimu tiesiogiai nesusijusių veiksmų. Vien apeliantų teiginiai apie procesinių dokumentų pasikartojimą, nenurodant konkrečių nepagrįstų išlaidų pozicijų, nėra pakankamas pagrindas mažinti priteistą sumą.

Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas administratorei UAB „Santermita“ pareikštas reikalavimas, bylos išnagrinėjimo rezultatas šios atsakovės atžvilgiu nesikeičia. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta vieną atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo mažinti administratorei priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes minėtas priešieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas administratorei. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme pasikeitusį bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė UAB „Santermita“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vien priteistos sumos dydis, lyginant ją su kitai atsakovei priteistomis išlaidomis, ar administratorei pareikštų reikalavimų skaičius nesudaro pakankamo pagrindo ją sumažinti. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Santermita“ priteistų 13 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetami, o ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus

Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Santermita“ atsistaydino iš administratoriaus pareigų. Klausimas dėl naujo administratoriaus parinkimo sprendžiamas nuo 2026 m. pradžios Per šį laikotarpį Kauno miesto savivaldybės administracija kelis kartus organizavo administratoriaus pasirinkimo procedūras, tačiau įmonės atsisakė administruoti pastatą, o savininkų balsavimai neįvyko dėl kvorumo trūkumo.

2026 m. administruoti namą atsisakė trys įmonės – UAB „Santermita“, UAB „Mano Būstas Kaunas“ ir UAB „Domus Tersus“. Nors UAB „Mano Būstas Kaunas“ buvo oficialiai paskirta mero potvarkiu, ji vėliau atsisakė administravimo. Savininkų balsavimai dėl kvorumo trūkumo neįvyko, todėl administratoriaus parinkimo procedūros buvo nuolat kartojamos. 2026 m. lapkričio 6 d. duomenimis, klausimas liko neišspręstas, o savivaldybė buvo nusprendusi administratoriaus pasirinkimo procedūrą pradėti iš naujo. Susidariusi situacija rodo užsitęsusią bendrojo naudojimo objektų administravimo problemą.

Dėl atsakovės A. Š. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis

Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoj priteistų 2 807 Eur priteisti 7 352,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, paskirstant jas atsakovams pagal priešieškinį lygiomis dalimis, t. y. po 612,69 Eur iš kiekvieno. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs jos priešieškinį, nepagrįstai nepriteisė visų byloje dokumentais patvirtintų išlaidų. Jos teigimu, teismas nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl turėjo priteisti visas patirtas išlaidas.

Ieškovai, nesutikdami su atsakovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Jie teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį, todėl atsakovei apskritai neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovų nuomone, atsakovė neįrodė faktiškai patyrusi visas prašomas atlyginti išlaidas, nes daliai jų pagrįsti nepateikė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs atsakovės A. Š. patikslintą priešieškinį, priteisė jai 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo 387 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 420 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatų teisinei pagalbai, ekspertizei, eksperto dalyvavimui teismo posėdyje ir duomenims iš VĮ Registrų centro gauti. Teismas nurodė, kad išlaidos pagrįstos sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo dokumentais, o išlaidos advokatų pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau sprendime neatskleista, kaip apskaičiuota 2 420 Eur suma ir dėl kokių priežasčių neįvertintos kitos atsakovės prašymuose nurodytos išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovės A. Š. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nustatė, kad atsakovė patyrė 5 299,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų: 1 089 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (DOK-37986); 1 040,60 Eur už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas (DOK-82590); 300 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teismo posėdyje (DOK-82590); 300 Eur už priešieškinio parengimą ir 150 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-124464); 2 420 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-124464, DOK-139577, DOK-142931). Be to, atsakovė patyrė 1 470 Eur ekspertizės išlaidų (DOK-40938, DOK-41782), 180 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų (DOK-83013, DOK-110451), 42,77 Eur duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro išlaidų (DOK-82590) ir 330 Eur žyminio mokesčio išlaidų (DOK-110448, DOK-153727). Bendra nustatytų išlaidų suma – 7 322,37 Eur.

Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė patyrusi 1 400,60 Eur advokatų profesinės bendrijos teisinių paslaugų išlaidų. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų nustatyta, kad šios išlaidos sudaro 1 040,60 Eur, todėl atsakovės nurodyta suma mažinama 360 Eur. Įvertinus visas byloje patvirtintas išlaidų pozicijas, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 322,37 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas nustatyti laimėjusiąją šalį ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas yra materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, teismas turi nustatyti jų faktinį patyrimą, ryšį su bylos nagrinėjimu ir dydžio pagrįstumą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį vertinamas bylos sudėtingumas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, advokato darbo ir laiko sąnaudos bei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Vien aplinkybė, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, savaime nereiškia, jog visa prašoma suma turi būti priteista. Teismas privalo įvertinti išlaidų būtinumą ir protingumą, o išvadą dėl jų dydžio tinkamai motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos susijusios su ilgai trukusiu bylos nagrinėjimu, procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir priešieškinio reikalavimų įrodinėjimu. Ieškovų argumentai, kad atsakovė neįrodė faktiškai patyrusi prašomas atlyginti išlaidas, paneigiami byloje pateiktais jų dydį ir apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Todėl vien šiuo pagrindu atsakovės apeliacinio skundo atmesti nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovės teisė į patirtų išlaidų atlyginimą priklauso nuo galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti kitus bendraturčius atlyginti vandens apskaitos mazgo perkėlimo išlaidas, atsakovės priešieškinis laikytinas patenkintu iš dalies. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė laimėjo ginčą visa apimtimi, nebeatitinka galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos iš naujo, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį, apimtį ir reikšmę ginčo išsprendimui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės A. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir nepakankamai motyvavo jų priteisimą. Tačiau atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti visas 7 352,37 Eur išlaidas negali būti tenkinamas, nes, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pasikeitė ir galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų pakeičiama, nustatant atlygintinų išlaidų dydį ir jas paskirstant pagal galutinį šalių pareikštų reikalavimų išsprendimo rezultatą.

Dėl atsakovės A. Š. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Spręsdama dėl atsakovės A. Š. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, pareikštų reikalavimų pobūdį, jų nagrinėjimo apimtį, proceso dalyvių procesinę padėtį bei patirtų išlaidų pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei A. Š. iš atsakovų pagal priešieškinį priteisė 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo dalimi, nurodydama, kad teismas neįvertino visų jos patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus teisinių paslaugų, ekspertizės, eksperto dalyvavimo teismo posėdyje, duomenų gavimo ir žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentus, nustato, kad atsakovė pagrindė 7 322,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 5 299,60 Eur sudaro teisinės pagalbos išlaidos, 1 470 Eur – ekspertizės išlaidos, 180 Eur – eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos, 42,77 Eur – Registrų centro paslaugų išlaidos ir 330 Eur – žyminis mokestis. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėtų reikalavimų apimtį ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis.

Paskirstant nurodytas išlaidas, reikšminga tai, kad pagrindinę bylos dalį sudarė ieškovų UAB „Inventora“, G. ir R. reikalavimai dėl atsakovės A. Š. galimai neteisėtai atliktų statybos ir remonto darbų, įskaitant laiptų pakopų išardymą, statinio pamato susilpninimą, vamzdyno pakeitimą ir kitus darbus, kuriuos ieškovai laikė savavališka statyba, taip pat dėl statybos užbaigimo deklaracijos teisėtumo, draudimo atsakovei naudotis bendrojo naudojimo laiptine. Ieškovai reikalavimus bylos nagrinėjimo metu keletą kartų tikslino ir keitė, bylos nagrinėjimas truko penkerius metus, todėl atsakovei teko nuo jų gintis, teikti atsikirtimus ir įrodymus. Ginčijamoms statybos techninėms aplinkybėms nustatyti teismas paskyrė statinio ekspertizę. Nors ekspertas papildomuose paaiškinimuose vertino ir vandens apskaitos mazgo perkėlimo projektą, didžioji bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo proceso dalis buvo susijusi su atsakovės gynyba nuo ieškovų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą sprendimo dalį, kuria visi ieškovų reikalavimai atmesti, atsakovės A. Š. procesinis rezultatas ginantis nuo ieškinio laikytinas visiškai palankiu. Taip pat lieka patenkinti jos priešieškinio reikalavimai dėl teisės be kitų bendraturčių sutikimo perkelti vandens apskaitos mazgą, laiptinės raktų perdavimo, netrukdymo naudotis bendrojo naudojimo aikštele ir 314,76 Eur vamzdyno pakeitimo išlaidų atlyginimo. Tačiau atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vandens apskaitos mazgo perkėlimo išlaidų finansavimo kitų bendraturčių lėšomis, atsakovės procesinis rezultatas pagal priešieškinį yra iš dalies palankus. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atskirų reikalavimų nagrinėjimo apimtį ir reikšmę bendram ginčui, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei atlygintina 90 proc. pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6 590,13 Eur.

Įvertinusi atskirų ginčo dalių pobūdį, nagrinėjimo trukmę, įrodinėjimo apimtį ir proceso dalyvių procesinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad 80 proc. atlygintinų išlaidų (5 272,10 Eur) priskirtina atsakovės gynybai nuo ieškinio, o 20 proc. (1 318,03 Eur) – patenkintiems priešieškinio reikalavimams. Gynybai nuo ieškinio priskirtinos išlaidos paskirstytinos ieškovams UAB „Inventora“, S. D. ir G. G. bei V. ir I. R., nustatant UAB „Inventora“ 40 proc., o G. ir R. – po 30 proc. šios išlaidų dalies. Didesnė ieškovei UAB „Inventora“ tenkanti dalis nustatoma atsižvelgiant į jos procesinę padėtį ir papildomai jos atžvilgiu patenkintą savarankišką priešieškinio reikalavimą dėl 314,76 Eur vamzdyno pakeitimo išlaidų atlyginimo.

Likusi 20 proc. atlygintinų išlaidų dalis paskirstomos lygiomis dalimis visoms septynioms atsakovų pagal priešieškinį grupėms – UAB „Inventora“, G., R., R., S. G., S. ir S.. Toks paskirstymas grindžiamas tuo, kad priešieškinio reikalavimas dėl teisės be kitų bendraturčių sutikimo perkelti vandens apskaitos mazgą patenkintas, todėl su šio reikalavimo nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo pareiga tenka ir kitiems bendraturčiams, kurie nebuvo pareiškę ieškinio reikalavimų. Kartu atsižvelgiama į tai, kad reikalavimas dėl mazgo perkėlimo išlaidų finansavimo atmestas, todėl šiems asmenims tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė nei ieškovams, kurių reikalavimai atmesti visiškai.

Taigi, iš viso atsakovei A. Š. priteisiama 6 590,13 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų: iš UAB „Inventora“ – 2 297,13 Eur, iš G. – 1 769,92 Eur, iš R. – 1 769,92 Eur, iš R., S. G., S. ir S. – po 188,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. Š. apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkiamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai priteista 2 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisiant 6 590,13 Eur, paskirstytus nurodytomis proporcijomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms (išskyrus sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad daugiabučio namo savininkai turi atlyginti vandens įvado ir apskaitos mazgo rekonstravimo išlaidas) ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus ieškovų ir trečiųjų bei atsakovės apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, išskyrus sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pripažinus atsakovei teisę atlikti vandens įvado ir vandens apskaitos mazgo rekonstrukciją (iškeliant iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų) šias išlaidas turi atlyginti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų turimai nuosavybės daliai, - ši sprendimo dalis panaikinama ir atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimai dėl šios ginčo dalies atmetami; atitinkamai paskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

Ieškovai UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir tretieji asmenys pagal ieškinį/atsakovai pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. prašo (2026-03-12 DOK-5550) priteisti 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 420 Eur išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu ir 726 Eur išlaidos susijusios su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu. Išlaidos grindžiamos 2026 m. sausio 12 d. PVM sąskaita-faktūra (2 420 Euri), 2026 m. sausio 13 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą (2 420 Eur), 2026 m. vasario 12 d. PVM sąskaita-faktūra (726 Eur) ir 2026 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu (726 Eur). Mokėtoja UAB „Inventora“. Taip pat patirtos 313 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, kurios grindžiamos 2026 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr.26 (mokėtojas UAB „Inventora“, 2026-02-02 DOK-13571 priedas).

Įvertinus ieškovų UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir trečiųjų asmenų pagal ieškinį/atsakovų pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų procentinę išraišką (10 proc. iš atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) A. Š. priteisiama kiekvienam apeliantui lygiomis dalimis po 28,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. (3 459 Eur x 10 proc.)/ 12 = 28,83 Eur).

Atsakovė A. Š. prašo (2026-03-31 DOK-7111) priteisti 847 Eur už advokatės teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliantų (atsakovų pagal priešieškinį) apeliacinį skundą, prašymas grindžiamas 2026 m. kovo 4 d. išankstinė sąskaita už teisines paslaugas, 2026 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas, 2026 m. kovo 5 d. ir 2026 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymais.

Įvertinus atmestų reikalavimų procentinę išraišką (90 proc.) atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) iš ieškovų UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir trečiųjų asmenų pagal ieškinį/atsakovų pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. kiekvieno jų priteisiama po 63,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. (847 Eur x 90 proc)/ 12 = 63,53 Eur).

Atsakovė UAB „Santermita“ prašo priteisti 3 055,25 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios grindžiamos 2026 m. kovo 6 d. PVM Sąskaita-faktūra (mokėtina suma 90,75 Eur), 2026 m. kovo 9 d. banko mokėjimo išrašu (90,75 Eur sumai), 2026 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu (2 117,50 Eur sumai) (2026-03-09 DOK-5254) ir 2026 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita-faktūra 847 Eur sumai (2026-04-17 DOK-8670 priedas).

Kadangi atsakovei UAB „Santermita“ buvo pareikšti ieškovų reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu netenkinus ieškovai ir tretieji asmenys pateikė apeliacinį skundą, ir UAB „Santermita“ atsiliepimu nesutiko su apeliacinį skundą pateikusių ieškovų UAB „Inventora“, I. R., V. R., S. D. G., G. G. ir trečiųjų asmenų pagal ieškinį/atsakovų pagal priešieškinį M. R., R. R., S. G., E. S., A. S., J. S. ir M. S. reikalavimais, atsakovei UAB „Santermita“ iš kiekvieno jų lygiomis dalimis priteisiama po 254,60 Eur (t. y. 3 055,25 Eur/12 = 254,60 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), iškėlimu pagal UAB „Hidrovisata“ supaprastintą statybos projektą, atlyginimo iš kitų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų, proporcingai jų turimai nuosavybės daliai – šią Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį panaikinti ir šią atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti atsakovei (ieškovei pagal patikslintą priešieškinį) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“, juridinio asmens kodas 300595490, 2 297,13 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 13 ct), iš S. D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno jų po 884,96 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 96 ct), iš trečiųjų asmenų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) R. R., asmens kodas 3680915056, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno jų po 94,15 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 15 ct), iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,29 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 29 ct).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei (ieškovei pagal patikslintą priešieškinį) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „INVENTORA“, juridinio asmens kodas 300595490, S. D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) R. R., asmens kodas 3680915056, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno jų po 63,53 Eur (šešiasdešimt tris eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (pagal patikslintą ieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, ieškovų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „INVENTORA“, juridinio asmens kodas 300595490, S. D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų (atsakovų pagal patikslintą priešieškinį) R. R., asmens kodas 3680915056, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno jų po 254,60 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 60ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovams (atsakovams pagal patikslintą priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „INVENTORA“, juridinio asmens kodas 300595490, S. D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims (atsakovams pagal patikslintą priešieškinį) R. R., asmens kodas 3680915056, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam jų po 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.