Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo skundas ir paliktas galioti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 5 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę – 2 metus 6 mėnesius, ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (181 diena), taip pat pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2026 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2030 m. kovo 29 d.

Komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam NUT1 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Buvo atsižvelgta, kad tai yra antras NUT1 teistumas, jis antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors NUT1 yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, tačiau menkina savo nusikalstamas veikas, savianalizės įgūdžiai silpni. Jam būdingas impulsyvus ir kontroliuojantis elgesys, instrumentinė agresija, nepakankamai atpažįsta problemines sritis ir suvokia savo elgesio pasekmes.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Atas Molis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundas atmestas, o Komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir socialinio tyrimo išvados duomenis, konstatavo, kad, nepaisant žemos ir mažėjančios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei teigiamų resocializacijos rezultatų, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su nepakankamais problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžiais, savitvardos, empatijos ir savo elgesio pasekmių suvokimo stoka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teismas sprendė, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčiai šioje bausmės atlikimo stadijoje dar nėra pakankami pagrįstai išvadai, jog likusią bausmės dalį jis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo NUT1 gynėjas skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam NUT1 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad NUT1 yra atlikęs tik nedidelę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra nepagrįsta, nes nuteistasis dar 2026 m. birželio 26 d. atliko pusę jam paskirtos bausmės ir atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą. Be to, nuteistasis savo noru atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės, jos atlikimo nevengė, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių ir nepažeidinėjo nustatytų įpareigojimų.

Skunde pažymima, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai: yra atlyginęs priteistą žalą, neturi finansinių įsiskolinimų, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, deda pastangas analizuoti savo nusikalstamą elgesį, o jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius ir jo pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Gynėjas akcentuoja, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nuo bausmės atlikimo pradžios nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o vėlesnio vertinimo metu konstatuota jos mažėjimo tendencija. Be to, nustatyti šią riziką mažinantys veiksniai. Skunde nesutinkama su išvadomis dėl nuteistajam būdingos instrumentinės agresijos, smurtinio elgesio, ilgalaikių kriminalinių ryšių ir asocialios aplinkos įtakos. Gynėjo teigimu, byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, o bausmės atlikimo metu nenustatyta nuteistojo konfliktų, drausmės pažeidimų ar kitokio netinkamo elgesio. Taip pat pažymima, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo NUT1 nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Todėl, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nepakankamai atsižvelgdamas į nuteistojo teigiamą elgesį ir nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajam nustatytos vidutinės didelės žalos rizikos visuomenei ir pažįstamiems asmenims. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam esant įkalinimo įstaigoje ši rizika įvertinta kaip žema, o bausmės atlikimo metu nenustatyta agresyvaus, konfliktiško ar kitokio netinkamo elgesio atvejų. Gynėjo nuomone, teismas nepakankamai pagrindė, kokie konkretūs duomenys patvirtina didesnę žalos riziką ar būtinybę toliau taikyti elgesio korekcijos priemones. Be to, nuteistasis kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, pripažįsta savo kaltę ir dėl jos gailisi.

Gynėjas nurodo, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbinės patirties, teisėto užimtumo galimybių, nors jo darbingumas dėl sveikatos būklės yra ribotas. NUT1 palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, nuolat su jais bendrauja, sulaukia emocinės ir finansinės paramos. Lygtinio paleidimo atveju jis galėtų grįžti pas sutuoktinę ir nepilnametę dukrą, susirasti darbą bei prisidėti prie vaiko išlaikymo ir priežiūros. Skunde pabrėžiama, kad socialiniai ryšiai su šeima yra reikšmingas apsauginis veiksnys, galintis padėti nuteistajam sėkmingai integruotis į visuomenę ir mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Gynėjo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, nes nuteistajam būtų taikoma probacija, nustatomi atitinkami įpareigojimai ir elgesio apribojimai, o jų nesilaikymas galėtų lemti lygtinio paleidimo panaikinimą ir grąžinimą atlikti likusią bausmės dalį. Gynėjo nuomone, nuteistojo teigiamas elgesys, žema ir mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įsitraukimas į resocializacijos procesą, glaudūs socialiniai ryšiai ir pasirengimas gyventi teisėtai sudaro pakankamą pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ato Molio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta ilgesnė kaip ketverių metų, bet ne ilgesnė kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, gali būti lygtinai paleisti atlikę pusę paskirtos bausmės.

Sprendžiant dėl šio instituto taikymo, būtina individualiai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, resocializacijos proceso rezultatus, nustatytus kriminogeninius ir apsauginius veiksnius bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad žema nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant įstatyme įtvirtintos kaip alternatyvios sąlygos, todėl nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, negali būti keliamas papildomas reikalavimas įrodyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vis dėlto ir tokiu atveju turi būti įvertinta, ar byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis, likusią bausmės dalį atlikdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė Komisijos sprendimui netaikyti NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistajam palankias aplinkybes, įskaitant žemą ir mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tinkamą elgesį bausmės atlikimo metu ir dalyvavimą resocializacijos procese, tiek socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų sąsajas su ankstesniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir pasiektus elgesio korekcijos rezultatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo daryti kitokią išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo, negu padarė pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, kuriais grindžiamas poreikis tęsti nuteistojo resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NUT1 2026 m. birželio 26 d. atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o pagal „OASys“ metodiką įvertinta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nuteistasis yra atlikęs tik nedidelę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nėra tikslus. Vis dėlto ši aplinkybė savaime nepaneigia skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo. Nors pagal vykdomą nuosprendį laisvės atėmimo bausmę NUT1 pradėjo atlikti 2026 m. kovo 26 d., vertinant jo pasirengimą lygtiniam paleidimui reikšminga ne vien faktinė dabartinio bausmės atlikimo laikotarpio trukmė, bet ir tai, kokių elgesio bei nuostatų pokyčių per šį laikotarpį pasiekta, ar šie pokyčiai ilgalaikiai ir ar nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaka yra sumažėjusi tiek, kad likusią bausmės dalį nuteistasis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad NUT1 bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas, laikosi nustatytos tvarkos, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, darbinės patirties, užsiima individualia sporto konsultanto veikla, yra atlyginęs ankstesniu nuosprendžiu priteistą žalą ir neturi kitų finansinių įsiskolinimų. Be to, pagal „OASys“ metodiką nustatyta ne tik žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet ir jos mažėjimo tendencija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina jo pastangas keisti savo elgesį bei pasirengti grįžti į visuomenę. Tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo reikšminga įvertinti ir tai, ar nustatyti teigiami pokyčiai yra pakankami su ankstesniu nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninių veiksnių įtakai sumažinti, kad nuteistojo elgesys laisvėje galėtų būti veiksmingai kontroliuojamas taikant probaciją.

Vertinant nuteistojo resocializacijos proceso rezultatus, reikšminga tai, kad NUT1 nuo 2026 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. liepos 14 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, kurių metu buvo analizuojamos jo nusikalstamo elgesio priežastys ir pasekmės, ugdomi savianalizės įgūdžiai. Konsultacijų metu nuteistasis buvo aktyvus ir motyvuotas, gebėjo atpažinti bei įvardyti savo emocijas, jo elgesys buvo disciplinuotas. Tačiau po šių konsultacijų parengtoje socialinio tyrimo išvadoje ir toliau nurodomi nuteistojo sunkumai atpažįstant problemines situacijas, pasirenkant tinkamus jų bei konfliktų sprendimo būdus, įvertinant savo elgesio pasekmes, taip pat nepakankama empatija nukentėjusiesiems. Taigi, nors nuteistojo dalyvavimas resocializacijos procese ir jo metu stebimi teigiami pokyčiai patvirtina dedamas pastangas koreguoti savo elgesį, šie duomenys, vertinami kartu su aktualioje socialinio tyrimo išvadoje nustatytais kriminogeniniais veiksniais, dar neleidžia spręsti, kad su ankstesniu nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys yra pakankamai pakitusios.

Nuo 2026 m. kovo 26 d., kai NUT1 pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal vykdomą nuosprendį, jo elgesys buvo tinkamas, drausmės pažeidimų ar konfliktų su kitais nuteistaisiais nenustatyta, stebimi teigiami resocializacijos rezultatai. Šios aplinkybės palankiai apibūdina nuteistąjį, tačiau savaime nepaneigia socialinio tyrimo išvadoje nustatytų su ankstesniu nusikalstamu elgesiu susijusių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo reikšminga ne tik tai, kad nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei mažėjanti, bet ir tai, ar nustatyti elgesio bei nuostatų pokyčiai leidžia pagrįstai spręsti, kad likusią bausmės dalį jis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis, taip pat dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvusi ar esama asocialios grupės įtaka, agresyvus elgesys, savitvardos problemos, nepakankami problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžiai, empatijos stoka, sunkumai sprendžiant konfliktus ir įvertinant savo elgesio pasekmes. Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema ir mažėjanti, 2026 m. balandžio 16 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims, o nuteistajam esant įkalinimo įstaigoje ši rizika įvertinta kaip žema. Pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir didelės žalos rizika apibūdina skirtingus vertinimo aspektus, todėl šie duomenys vienas kito nepaneigia. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti savitvardos, problemų ir konfliktų sprendimo, empatijos bei savo elgesio pasekmių suvokimo sunkumai yra susiję su ankstesniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu, kuriam buvo būdingas prievartos naudojimas siekiant savo tikslų. Todėl, nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, šių veiksnių reikšmė turi būti įvertinta sprendžiant, ar nuteistasis yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik ankstesnį NUT1 nusikalstamą elgesį, bet ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, gebėjimą suvokti jų priežastis bei pasekmes, taip pat pokalbių su resocializacijos specialistais metu gautus duomenis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis nepakankamai atpažįsta problemines savo elgesio sritis, nusikalstamą elgesį aiškina susiklosčiusiomis aplinkybėmis, menkina savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir stokoja empatijos nukentėjusiesiems. Nors išvadoje yra duomenų apie kaltės pripažinimą pokalbio metu, gėdos jausmą ir kitų elgesio alternatyvų suvokimą, joje taip pat nurodomi kaltės neigimo ir nepakankamo savo veiksmų pasekmių įvertinimo požymiai. Sutiktina su gynėjo argumentais, kad bausmės atlikimo metu nebuvo užfiksuota nuteistojo konfliktų su kitais asmenimis ar nustatytos tvarkos pažeidimų. Vis dėlto šios aplinkybės, kaip ir skunde nurodomas naujų teisės pažeidimų nepadarymas iki nuosprendžio priėmimo, savaime nepaneigia socialinio tyrimo išvadoje nustatytų sunkumų, susijusių su nusikalstamo elgesio priežasčių ir pasekmių suvokimu bei tinkamų problemų sprendimo būdų pasirinkimu. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė Komisijos teiginių apie organizuotą grupę ir ilgalaikius kriminalinius ryšius savarankišku atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindu, nes galutinio nuosprendžio duomenimis nustatytas veikimas bendrininkų grupėje, o tiesioginių duomenų apie nuoseklius nuteistojo gyvenimo būdo ar artimiausios socialinės aplinkos ryšius su nusikalstamu elgesiu socialinio tyrimo išvadoje nenustatyta. Tačiau kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vertinami kartu su nuteistojo resocializacijos proceso rezultatais, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti.

Vertinant nustatytų kriminogeninių veiksnių reikšmę, atsižvelgtina ir į nusikalstamų veikų, už kurias NUT1 atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, nuteistasis pripažintas kaltu dėl didelės vertės turto prievartavimo, o ankstesniu, 2018 m. gruodžio 6 d., nuosprendžiu – dėl pasikėsinimo nužudyti ir svetimo turto sugadinimo. Iš šių nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad nuteistasis, siekdamas savo tikslų, naudojo prievartą, todėl socialinio tyrimo išvadoje nustatyti sunkumai sprendžiant konfliktus, valdant savo elgesį ir įvertinant jo pasekmes, yra reikšmingi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Kartu pažymėtina, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, kaip ir ankstesnė nuteistojo procesinė pozicija dėl kaltės pripažinimo, savaime negali būti laikomi kliūtimi taikyti šį institutą. Nagrinėjamu atveju reikšminga ne pakartotinai vertinti nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, o nustatyti, ar bausmės atlikimo metu pakankamai sumažinta tų kriminogeninių veiksnių, kurie susiję su ankstesniu prievartiniu elgesiu, įtaka. Nors nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese, laikosi nustatytos tvarkos ir jo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, aktualūs socialinio tyrimo išvados duomenys dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad šie veiksniai yra pakankamai suvaldyti ir likusią bausmės dalį nuteistasis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad NUT1 palaikomi glaudūs ryšiai su šeimos nariais, turima gyvenamoji vieta, darbinė patirtis, galimybė užsiimti teisėta veikla ir finansinių įsiskolinimų nebuvimas yra reikšmingos nuteistajam palankios aplinkybės, galinčios prisidėti prie sėkmingos jo resocializacijos ir mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje artimi santykiai su šeimos nariais taip pat įvardyti kaip apsauginis veiksnys. Vis dėlto vertinant šių aplinkybių reikšmę nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis ir iki nusikalstamų veikų padarymo palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo darbinės patirties ir teisėtų pragyvenimo šaltinių, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, susijusio su neteisėtos turtinės naudos siekimu ir prievartos naudojimu. Šios aplinkybės nepaneigia dabartinių socialinių ryšių ir teisėto užimtumo galimybių apsauginės reikšmės, tačiau, vertinamos kartu su socialinio tyrimo išvadoje nustatytais ir vis dar aktualiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į skundo argumentą, kad lygtinio paleidimo atveju NUT1 būtų taikoma probacija, kurios metu vykdoma nuteistojo priežiūra ir kontrolė, nustatomi atitinkami įpareigojimai bei elgesio apribojimai. Sutiktina, kad probacijos metu taikomos priemonės yra skirtos nuteistojo elgesiui kontroliuoti, jo resocializacijai užtikrinti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti. Vis dėlto galimybė taikyti šias priemones savaime nelemia išvados, kad konkrečiu atveju jos būtų pakankamos nustatytiems kriminogeniniams veiksniams valdyti. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad, nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir teigiamų resocializacijos rezultatų, nuteistajam vis dar nustatyti su ankstesniu prievartiniu elgesiu susiję savitvardos, konfliktų sprendimo ir savo veiksmų pasekmių suvokimo sunkumai, taip pat vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims. Šių aplinkybių visuma, įvertinus ir nuteistajam palankius duomenis, šiuo metu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad nustatytų rizikos veiksnių įtaka galėtų būti veiksmingai valdoma vien probacijos metu taikomomis priežiūros ir elgesio kontrolės priemonėmis.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo taikyti NUT1 lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mažėjanti, o bausmės atlikimo metu stebimi teigiami elgesio pokyčiai, socialinio tyrimo išvadoje tebėra nustatyti su ankstesniu prievartiniu elgesiu susiję savitvardos, problemų ir konfliktų sprendimo bei savo veiksmų pasekmių suvokimo sunkumai. Šie duomenys, vertinami kartu su nustatyta vidutine didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims bei nuteistojo resocializacijos proceso rezultatais, dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad likusią bausmės dalį jis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo, o gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo NUT1 gynėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.