Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, byla nutraukta, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 7 mėnesiams ir įspėjimas;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 8 mėnesiams;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63, 64¹ straipsniais, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

KAL2, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., taip pat tęsti mokslą;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 24 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 34 paros arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

7) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta 34 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 84 paros arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

9) Kauno apylinkės Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Kauno apylinkės Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto bausmė ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Arešto bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

2025 m. spalio 18 d., apie 17.40 val., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, KAL1 ir KAL2, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės alkoholio skyriaus lentynų KAL1 paėmus 2 butelius burbono „Jim Beam Kentucky Bourbon“, bendros 61,90 Eur vertės, bei iš kasoje esančios cigarečių lentynos paėmus cigarečių pakelį „Chesterfield Blue“, 4,95 Eur vertės, o KAL2 paėmus butelį degtinės „Stumbras Vodka, 19,99 Eur vertės, ir atvirai, matant parduotuvės klientams ir darbuotojams, išėjus iš parduotuvės nesusimokėjus už prekes, bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 86,84 Eur vertės turtą ir padarė jai 86,84 Eur dydžio turinę žalą. Šiais veiksmais KAL1 ir KAL2 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2025 m. spalio 18 d., apie 17.40 val., KAL1 ir KAL2, būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tyčia, KAL1 dešine koja ne mažiau kaip du kartus spyrus į parduotuvės durų stiklą, o KAL2 tuo pačiu metu iš lauko pusės naudojant jėgą rankomis bandant atidaryti duris, apgadino bei išdaužė parduotuvės durų stiklą, 235,71 Eur vertės bei sugadino parduotuvės durų mechanizmą, 3417,62 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3653,33 Eur vertės turtą ir padarė jai 3653,33 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais KAL1 ir KAL2 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu KAL2 paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę visiškai pripažįsta dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina blogai. Parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, daugiau įvykio aplinkybių nepamena, sutinka, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą atlygint sutinka, tačiau nežino iš ko tai padarys (t. 3, b. l. 144–147).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalimi pagarsino kaltinamojo KAL2 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad savo kaltę jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena kartu su močiute, yra vykdantis individualią veiklą, bet šiuo metu nedirba, anksčiau to jam reikėjo darbui su dėde. KAL1 jis pažįsta maždaug nuo 5 klasės, jie bendrauja, kartais susitinka. Įvykio dieną buvo stipriai išgėręs, todėl tikslių aplinkybių nepamena. Jis su KAL1 ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Tyrėjai parodžius vaizdo įrašų apžiūros fotolentelę pripažįsta, kad ten buvo jis su KAL1. Jis paėmė butelį degtinės ir jį atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, pavogė. Taip pat jis plėšė parduotuvės duris rankomis, dėl ko galėjo jas sugadinti. Ką pavogė ir ką durims padarė KAL1 nežino, nes nepamena, bet sutinka, kad galėjo vykti taip, kaip nurodyta pareikštame įtarime. Civilinio ieškinio atlyginti negalėtų, nes šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 9–10). Kaltinamasis KAL2 teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu KAL1 paaiškino, kad su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, savo kaltę visiškai pripažįsta dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Parodė, kad apie įvykio aplinkybes pamena tik tiek, kad ėjo į parduotuvę, paėmė butelį ir iš jos išėjo už prekę nesusimokėjęs (t. 3, b. l. 144–147).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalimi pagarsino kaltinamojo KAL1 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad savo kaltę jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. KAL2 pažįsta nuo 5 klasės. Civilinio ieškinio atlyginti negali (t. 2, b. l. 126).

Kaltinamiesiems KAL2 ir KAL1 kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų KAL2 ir KAL1 visiškų prisipažinimų ir parodymų, jų kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Liudytoja LUD1, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 18 d. apie 18:00 val. į parduotuvę atėjo jai iš pažiūros matytas asmuo. Sėdėdama apsaugos poste, per kamerą pamatė, kaip asmuo į savo striukės vidinę kišenę įsidėjo kažkokio alkoholinio gėrimo butelį. Iš apsaugos kambario su pulteliu užrakino parduotuvės duris ir nuėjus prie durų asmenį sustabdė bei paprašė parodyti savo striukės vidinių kišenių turinį, tačiau ten prekių nepastebėjo. Kadangi asmens iš parduotuvės neišleido, jis spyrė į durų apatinėje dalyje esantį stiklą. Tuo tarpu du minėto asmens pažįstami, su kuriais jis anksčiau lankėsi parduotuvėje, iš lauko tas pačias duris bandė atidaryti jėga ir jiems tai pavyko padaryti, taip apgadinant durų mechanizmą, signalizacijos daviklio dangtelį ir padarant kosmetinių apgadinimų aplink duris. Išlaužę duris, du minėti asmenys įėjo į parduotuvę ir nuėjo į alkoholio skyrių. Ką asmenys jame darė ji nematė. Prie durų pareikalavus asmenis sustoti tam, kad patikrintų, ar jie turi prekių, už kurias nesusimokėjo, jie ją pastūmė ir išėjo į lauką. Nurodyto įvykio metu ir po jo parduotuvės veikla sutrikusi nebuvo. Asmenims pasišalinus iš parduotuvės, pažiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir pamatė, kad asmenys šalinosi, nes į striukės vidines kišenes abu buvo įsidėję po vieną alkoholinio gėrimo butelį – degtinės „Stumbras“ ir viskio „Jim Beam“, bei vienas iš jų dar paėmė cigarečių. Už nurodytas prekes jie nesusimokėjo (t. 1, b. l. 32–35).

Liudytoja LUD1, papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), įėjus trims jai matytiems vaikinams, kurie jau ankščiau yra vogę prekių iš šios parduotuvės, ji iškart suprato, kad jie vėl gali vogti. Sėdėdama apsaugos poste per kamerą pamatė kaip asmuo, kuris buvo su juodos spalvos kepure, į savo striukės vidinę kišenę įsidėjo alkoholinio gėrimo butelį, todėl ji nusprendė užrakinti išėjimo duris ir pasitikti juos prie išėjimo. Atėjusi pamatė, kad pro kasas iš parduotuvės išeina du iš vaikinų, bet ji jų netikrino, nes nematė, kad šie paimtų kokią nors prekę, ir laukė trečiojo vaikino, kuris buvo su kepure. Tada ji matė, kad šis vaikinas jau ėjo pro kasas, tačiau pamatęs ją stovinčią prie išėjimo, apsisuko ir nuėjo atgal į prekybinę salę, todėl ji liko stovėti prie išėjimo. Netrukus minėtas vaikinas vėl atėjo prie kasų ir ėjo link išėjimo, ji jį sustabdė ir liepė atiduoti butelį, kurį šis paėmė. Vaikinas jai atsakė, kad butelio neturi, jį patikrino ir pamatė, kad jis sako tiesą. Tikrinant vaikiną, du jo draugai, būdami lauke, bandė atplėšti duris, todėl ji tikrinamam vaikinui pasakė, kad šis apramintų savo draugus ir tada ji duris atrakins. Tačiau netrukus vaikinas su kepure koja įspyrė į parduotuvės durų stiklą, o du lauke buvę jo draugai duris plėšė rankomis ir taip jas išlaužė, sugadino. Tada lauke buvę vaikinai įbėgo į parduotuvės prekybinę salę. Ji suprato, kad šie vaikinai nubėgo ten vogti. Netrukus, maždaug už 20 – 30 sekundžių, pamatė, kaip iš prekybinės salės pro kasas parbėga vienas iš vaikinų, vilkintis tamsiais drabužiais, ir bando išbėgti iš parduotuvės. Ji jam liepė sustoti, bandė sulaikyti, tačiau jis ją nustūmė ir juokdamasis išbėgo iš parduotuvės. Netrukus pamatė, kaip iš prekybinės salės parbėga kitas vaikinas su juodos spalvos kepure, ji jį bandė sustabdyti, bet ir šis ją nustūmė ir juokdamasis iš parduotuvės pabėgo. Ji suprato, kad vaikinai vagia prekes, ir pagal vaikinų elgesį akivaizdu, jog ir jie žinojo, kad vagia prekes, o ji juos bando sulaikyti. Nepastebėjo, ar parduotuvės pardavėja bandė vaikinus vytis ir, ar jai ji ką nors sakė. Įvykį matė ir parduotuvės lankytojai, kurie buvo pasibaisėję tokiu vaikinų elgesiu. Vėliau, peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, matė, kad abu vaikinai paėmė po butelį alkoholinio gėrimo ir cigarečių pakelį. Trečiasis vaikinas, vilkėjęs mėlynais drabužiais, visada stovėjo lauke ir laukė atbėgančių tų dviejų vaikinų. Vaikinams iš parduotuvės pasišalinus, apie įvykį ji pranešė policijai (t. 1, b. l. 38–41).

Liudytoja LUD1, papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio metu parduotuvėje buvęs asmuo išėjo iš parduotuvės, su juo jokio fizinio kontakto neturėjo. Tada į parduotuvę įbėgo kiti du vyrai, nubėgę iki alkoholio skyriaus pagriebė du alkoholinių gėrimų butelius ir vienas jų, išbėgdamas iš parduotuvės ranka pastūmė ją į šalį. Dėl stumtelėjimo fizinio skausmo nepajuto. Dėl įvykio pretenzijų neturi, jokia žala jai nepadaryta

(t. 1, b. l. 44–46).

Liudytoja LUD2, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. ji dirbo parduotuvės kasoje, aptarnavo klientus. Tuo metu matė, kad į parduotuvę įėjo trys jaunuoliai, kuriuos ji yra mačiusi, nes jie ir ankščiau yra vogę iš parduotuvės. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad du vaikinai iš parduotuvės išeina, o vienas, tamsiai apsirengęs vaikinas, su tamsia kepure su snapeliu, iš pradžių stabtelėjo prie kasų, tada apsisuko ir grįžo į prekybinę salę, o netrukus praėjo pro prekybines kasas, kur prie išėjimo durų jį sustabdė apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja prašė parodyti vaikino, ar šis nieko nepasiėmė ir pas jį nieko neradus, ji prašė jo susimokėti už jau ankščiau pavogtas prekes. Kadangi apsaugos darbuotoja jau žinojo tuos vaikinus, ji buvo užrakinusi išėjimo duris. Tada ji girdėjo, kad tarp apsaugos darbuotojos ir minėto vaikino vyko ginčas ir vėliau vaikinas koja spyrė į duris, dėl ko šios išlūžo. Apsaugos darbuotoja po įvykio sakė, kad tuo metu ir lauke buvę vaikinai bandė atlupti rankomis duris. Pati ji prie durų nėjo, nes turėjo aptarnauti į parduotuvę atėjusius klientus. Nepastebėjo, kada tie vaikinai dar kartą įėjo į parduotuvės prekybinę salę, nes buvo nusisukusi, bet visai netrukus pamatė, kad iš virš jos prekystalio buvusios lentynos vienas vaikinas su kepure ima cigarečių, galimai „Chesterfield“, pakelį. Ji atsisuko į jį ir sustingo, išsigando, bijojo kažką jam pasakyti, tada atsistojo nuo kėdės, galvojo pasakyti apsaugos darbuotojai, kad iš lentynos vaikinas vogė cigaretes, tačiau tas vaikinas prabėgo labai greitai pro sugadintas duris. Apsaugos darbuotoja, matydama minėtą vaikiną, bandė jį sulaikyti, tačiau jai nepavyko to padaryti ir jis pabėgo. Pati vaikino sulaikyti nebandė, nes bijo, kad einant vakare gatvėje jie jos neužgautų. Nematė, kad be cigarečių dar būtų kas nors vagiama, bet mano, kad jei jau vaikinai bėgo pro kasas, matyt tikrai kažką turėjo. Kai vaikinai pabėgo iš parduotuvės, jos apie įvykį pranešė policijai (t. 1, b. l. 49–52).

Liudytoja LUD3, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. spalio 18 d. jau buvo baigusi savo pamainą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo namo. Tuo metu parduotuvėje dirbo kitas parduotuvės vadovas (duomenys neskelbtini). Kiek žino, parduotuvėje įvyko vagystė, kurios metu iš kasoje dirbančios darbuotojos LUD2 buvo išplėštas cigarečių pakelis, o apsaugos darbuotoja LUD1 užblokavo parduotuvės įėjimo duris, ko pasėkoje jas iš rėmų išstūmė vagystę padarę asmenys. Durims jokia reali žala nepadaryta, kitos parduotuvės vietos taip pat neapgadintos. Po įvykio į parduotuvę atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir įstatė duris atgal (t. 1, b. l. 55–57).

2025 m. spalio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens pareiškimas apie tai, kad 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. matant prekybos centro darbuotojams, du nenustatyti asmenys pavogė prekių už 86,84 Eur (t. 1, b. l. 1–3).

2026 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. spalio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta prekių vagystė ir sudaužytas durų stiklas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. į parduotuvę užėjo trys vyrai. Pirmasis vyras dėvėjo mėlynos spalvos striukę ir ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, antrasis vyras dėvėjo juodos spalvos striukę ir ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, trečiasis vyras dėvėjo juodos spalvos liemenę, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Minėti vyrai nuėjo link alkoholio skyriaus. Pirmi du vyrai atsistojo kampe prie sulčių, o vyras su kepure paėmė nuo lentynų butelį burbono, užkišo jį už rūbų ir priėjo prie kitų dviejų vyrų. Vėliau pirmi du vyrai išėjo iš parduotuvės, o vyras su kepure pasiliko ir stebėjo situaciją. Šiam vyrui išeinant, jį pasitiko apsaugos darbuotojas, durys buvo užblokuotos, todėl vyras su koja trenkė į duris, išdaužė jų stiklą ir išėjo iš parduotuvės. Už kelių sekundžių vyras su kepure vėl grįžo į parduotuvę su vyru, dėvinčiu juodos spalvos striuke. Jie nuėjo link alkoholio skyriaus ir vyras, dėvintis juodos spalvos striukę, paėmė butelį degtinės, o vyras su kepure paėmė butelį burbono ir griebė iš atidarytos kasos, kur buvo parduotuvės darbuotojas, cigarečių pakelį. Atvirai, matant parduotuvės darbuotojams ir klientams, vyrai pasišalino iš parduotuvės nesusimokėję už prekes. Vyras su kepure pavogė 2 butelius burbono „Jim Beam Kentucky Bourbon, bendros 61,90 Eur vertės, pakelį cigarečių „Chesterfield Blue“, 4,95 Eur vertės. Vyras, dėvėjęs juodos spalvos striukę, pavogė butelį degtinės „Stumbras Vodka“, 19,99 Eur vertės. Bendra pavogtų prekių vertė – 86,84 Eur. Kadangi nuostolių aktas sudarytas ne vagystės dieną, kainos buvo patikrintos sistemoje ir pareiškime nurodomos vagystės dieną galiojusios kainos. Taip pat, įvykio metu buvo sugadintos durys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą, kuri susideda iš: techniko iškvietimo dėl sudaužyto centrinių durų stiklo – 34,71 Eur be PVM (su 21 proc. PVM būtų 42 Eur); remonto darbų (medžiagos – 3 653,33 Eur be PVM (su 21 proc. PVM būtų 4 420,53 Eur), keitimo darbai – 512,50 be PVM (su 21 proc. PVM būtų 620,13 Eur). Bendra durų remonto kaina – 4 165,83 Eur be PVM (su 21 proc. PVM būtų 5 040,65 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra padaryta žala 5 169,49 Eur (t. 1, b. l. 11–12).

2025 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas vieno aukšto raudonų plytų pastatas, virš jo pagrindinių durų kabo iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad durų mechanizmas apgadintas. Patekus į pastato vidų, virš durų dešiniajame kampe matomas signalizacijos daviklis su apgadintu dangteliu. Žiūrint iš pastato vidaus į įėjimo durų stiklą, ant jo matoma purvo dėmė. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 21–29).

2025 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Matoma parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybinė salė. Į parduotuvę įeina trys vyriškos lyties asmenys: asmuo Nr. 1, vilkintis mėlynos spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes bei avintis tamsios spalvos batus, asmuo Nr. 2, vilkintis tamsios spalvos striukę ir kelnes bei avintis tamsios spalvos batus, asmuo Nr. 3, vilkintis tamsios spalvos striukę ir kelnes bei dėvintis tamsios spalvos kepurę. Matoma, kaip asmuo Nr. 3 paima prekę ir nešasi ją rankoje. Tada apsaugos darbuotoja prieina prie parduotuvės išėjimo durų. Asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 pro prekybines kasas išeina iš parduotuvės. Tada matoma, kai pro prekybines kasas išeina ir asmuo Nr. 3, tačiau jis apsisuka ir grįžta į parduotuvės prekybinę salę, vėliau vėl išeina pro prekybines kasas, kur jį sustabdo apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja su asmeniu Nr. 3 bendrauja, jį patikrina, vėliau praleidžia jį link uždarytų išėjimo durų. Toliau matoma, kaip durys atsidaro ir parduotuvės prekybinę salę įeina asmuo Nr. 2, o paskui jį ir asmuo Nr. 3. Parduotuvės durys nebeužsidaro. Du minėti asmenys paima po vieną prekę, kišasi jas už striukių. Tada asmuo Nr. 2 praeina pro kasas ir eina link išėjimo, jį bando sustabdyti apsaugos darbuotoja, vyksta grumtynės. Tuo tarpu asmuo Nr. 3 galimai ima prekes iš lentynos, esančios virš prekybinės kasos, jį pastebi prekybinės kasos darbuotojas, kuris atsistoja ir eina link asmens Nr. 3. Asmuo Nr. 3, dešinėje rankoje galimai laikydamas prekę, pradeda bėgti pro prekybines kasas link išėjimo iš parduotuvės, apsaugos darbuotoja bando rankomis sugauti šį asmenį. Toliau matoma, kad asmenys Nr. 2 ir Nr. 3 iš parduotuvės yra pabėgę, o apsaugos darbuotoja eina link prekybinės salės. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 90–101).

2026 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra. Garso įraše girdima, kaip pranešėjas (duomenys neskelbtini) informuoja, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vagis išlaužė duris ir pasišalino. Pranešėjas nurodo, kad jis yra parduotuvės darbuotojas ir lauks joje (t. 1, b. l. 102–104).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

BK 178 straipsnyje nustatyta atsakomybė už svetimo turto grobimą. Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už slaptą vagystę, kai nėra kvalifikuojančių požymių. BK 178 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytos kvalifikuotos vagystės sudėtys, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta privilegijuota vagystės sudėtis – atsakomybė už slaptą nedidelės vertės turto vagystę.

Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių – vagystės būdas. Svetimo turto grobimą atviruoju būdu įstatymo leidėjas laiko pavojingesne veika ir už tai nustatyta griežtesnė atsakomybė. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal tą BK 178 straipsnio dalį, kurioje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas KAL1 ir KAL2, veikiant bendrai, 2025 m. spalio 18 d. atvirai pagrobus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – tris alkoholinių gėrimų butelius bei pakelį cigarečių, taip padarant parduotuvei 86,84 Eur turtinę žalą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, liudytojų parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir yra laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Kaltinamasis KAL2 pripažino, kad 2025 m. spalio 18 d. būdamas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), KAL1 paėmus du butelius burbono ir cigarečių pakelį, jis iš prekybos salės alkoholio lentynos paėmė butelį degtinės ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, kartu su KAL1 išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėję. Tą pripažino ir kaltinamasis KAL1, kuris nurodė, kad sutinka su kaltinime nurodytomis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaltinamųjų įvykdyta vagystė užfiksuota parduotuvės vaizdo įrašo medžiagoje, iš kurios matyti, kaip 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. į parduotuvės alkoholio skyrių įėję du vyrai paima po vieną prekę, kišasi jas už striukių, vienas iš vyrų dar paima prekes iš lentynos, esančios virš prekybinės kasos ir tada abu vyrai, juos bandant sustabdyti apsaugos darbuotojai, pabėga iš parduotuvės su prekėmis už jas nesusimokėję. Apsaugos darbuotoja, liudytoja LUD1 patvirtino, kad stebėdama vaizdo kameras pamatė asmenį, kuris už striukės slėpė alkoholinio gėrimo butelį, todėl ji užrakino parduotuvės duris ir nuėjo jo laukti prie išėjimo. Tuo tarpu du minėto asmens pažįstami, su kuriais jis anksčiau lankėsi parduotuvėje, įėjo į parduotuvę, nuėjo į alkoholio skyrių ir vėliau su prekėmis pabėgo iš parduotuvės nesusimokėję, nors ji juos bandė sulaikyti. Šie liudytojos parodymai patvirtina, jog vagystę jie įvykdė atvirai, t. y. matant ir tai suprantant aplinkiniams asmenims. Liudytoja LUD2 taip pat patvirtino, kad matė, jog iš virš jos prekystalio buvusios lentynos vienas vaikinas, dėvėjęs kepurę, ėmė cigarečių pakelį ir pabėgo iš parduotuvės, nors apsaugos darbuotoja jį bandė sulaikyti. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens pareiškimas apie tai, kad 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. matant prekybos centro darbuotojams, du nenustatyti asmenys pavogė prekių už 86,84 Eur. Kaltinamųjų pagrobtų prekių vertė ir parduotuvei padaryta žala užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, iš kurio matoma, kad kaltinamieji KAL1 bei KAL2 iš parduotuvės viso pagrobė tris alkoholinių gėrimų butelius ir pakelį cigarečių, kurių vertė – 86,84 Eur.

Šie aptarti įrodymai patvirtina, jog KAL1 ir KAL2 svetimą turtą – alkoholinius gėrimus ir pakelį cigarečių pagrobė matant kitiems asmenims, t. y. svetimą turtą užvaldė atviruoju būdu. Kaltinamieji taip pat nereagavo į parduotuvės apsaugos darbuotojos raginimus sustoti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jų veiksmų teisėtas daiktų savininkas jų neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo, siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad KAL1 ir KAL2, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės alkoholio skyriaus lentynų KAL1 paėmė 2 butelius burbono „Jim Beam Kentucky Bourbon“, bendros 61,90 Eur vertės bei iš kasoje esančios cigarečių lentynos paėmė cigarečių pakelį „Chesterfield Blue“, 4,95 Eur vertės, o KAL2 paėmė butelį degtinės „Stumbras Vodka, 19,99 Eur vertės, ir atvirai, matant parduotuvės klientams ir darbuotojams, išėjo iš parduotuvės nesusimokėję už prekes, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė prekių už 86,84 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 86,84 Eur turinę žalą.

Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji atvirosios vagystės požymiai ir jie atitiko BK 178 straipsnio 2 dalies požymius.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme nustatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas KAL1 ir KAL2, veikiant bendrai, 2025 m. spalio 18 d., sugadinus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, liudytojų parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir yra laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Kaltinamasis KAL1 pripažino, kad 2025 m. spalio 18 d. apie 17.40 val. būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), po to, kai pagrobė parduotuvei priklausančias prekes, norėdamas su jomis pasišalinti iš parduotuvės, ne mažiau du kartus spyrė į parduotuvės durų stiklą ir taip jį išdaužė. Kaltinamasis KAL2 taip pat pripažino, kad 2025 m. spalio 18 d. būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), su KAL1, šiam bandant pasišalinti iš parduotuvės, jis tuo pačiu metu iš lauko pusės naudodamas jėgą rankomis bandė atidaryti užblokuotas parduotuvės duris ir taip sugadino jų mechanizmą. Kaltinamųjų kaltė sugadinus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, užfiksuota vaizdo įrašų medžiagoje, kur matoma, kaip parduotuvės apsaugos darbuotojai prie uždarytų išėjimo durų patikrinus vaikiną, vilkintį tamsios spalvos striukę ir kelnes bei dėvintį tamsios spalvos kepurę, ir po to jį paleidus, netrukus į parduotuvę sugrįžta anksčiau minėtas vaikinas kartu su vaikinu, vilkinčiu tamsios spalvos striukę ir kelnes bei avinčiu tamsios spalvos batus, ir tuo metu durys yra atidarytos bei daugiau nebeužsidaro. Apsaugos darbuotoja, liudytoja LUD1 patvirtino, kad prieš einant į prekybos salę, iš apsaugos kambario su pulteliu ji užrakino parduotuvės duris. Kadangi tikrinamo asmens ji iš parduotuvės neišleido, jis spyrė į durų apatinėje dalyje esantį stiklą ir jį išdaužė, o tuo tarpu du minėto asmens pažįstami, su kuriais jis anksčiau lankėsi parduotuvėje, iš lauko tas pačias duris bandė atidaryti jėga ir jiems tai pavyko padaryti, taip apgadinant durų mechanizmą, signalizacijos daviklio dangtelį ir padarant kosmetinių apgadinimų aplink duris. Liudytojas LUD2 patvirtino, kad įvykio metu dirbdama kasoje girdėjo, kaip konflikto tarp tikrinamo asmens ir apsaugos darbuotojos metu, dužo durų stiklas, tik nematė, kaip vaikinai iš lauko duris bandė atidaryti jėga, nes tuo metu kasoje aptarnavo klientus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matoma, kad užfiksuota, jog parduotuvės durų mechanizmas bei signalizacijos daviklio dangtelis yra apgadinti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto pareiškimo matyti, kad kaltinamieji bendrais veiksmais sugadino parduotuvės duris, kurių vertė yra 3653,33 Eur.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – durys, po įvykio buvo sugadintos, o sugadinto turto vertė viršija 10 MGL dydį. Be to, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas buvo sugadintas kaltinamajam KAL1 tyčia ne mažiau du kartus spyrus į parduotuvės durų stiklą ir kaltinamajam KAL2 tyčia iš lauko pusės naudojant jėgą bandant rankomis atidaryti užblokuotas parduotuvės duris, t. y. kaltinamųjų neteisėtas veikimas susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis –UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimu.

Kaltinamieji KAL1 ir KAL2, būdami pakaltinami asmenys, neabejotinai suprato, kad taip elgdamiesi – sąmoningai, tyčia darydami parduotuvės durims fizinį poveikį, gali jas sugadinti, t. y. kaltinamieji suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir siekė tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto sugadinimo požymiai, jų veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl kaltinamajam KAL1 skirtinos bausmės

Kaltinamasis KAL1 padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika) priskiriama apysunkių nusikaltimų, kita (BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su KAL2 (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

KAL1 nusikalstamas veikas įvykdė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo bei nuosprendžio įsiteisėjimo. Vis tik, veikas, už kurių padarymą jis buvo nuteistas minėtu nuosprendžiu, kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu. Dėl šios aplinkybės teismas neturi pagrindo KAL1 pripažinti recidyvistu.

Vertinant KAL1 asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia, kad anksčiau jis daug kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per vienų metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, nemažai iš jų – už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 94–112). Kaltinamasis VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė (t. 2, b. l. 19), nuo 2019 m. spalio 30 d. gydėsi/buvo konsultuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21).

Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas, nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, negebantį paklusti taisyklėms, nesilaikantį jokių apribojimų. Tai neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kitokia bausme nei realus laisvės atėmimas. Šie motyvai taip pat neleidžia daryti išvados, kad realus laisvės atėmimas bus per griežta ar neproporcinga bausmė KAL1 ir taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su švelnesnės bausmės paskyrimu ar alternatyvų realiam laisvės atėmimui taikymui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis KAL1 teisiamas 9 kartą, anksčiau jau teistas už analogiškų veikų padarymą, daug kartų už turtinio pobūdžio nusižengimus baustas administracine tvarka, taip pat įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, KAL1 už abi nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose nustatytos bausmių rūšys: už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 (devyniems) mėnesiams.

Kadangi padarytos dvi nusikalstamos veikos ir abi veikos, tiek vagystė, tiek turto sugadinimas, padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl kaltinamajam KAL1 paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme – 1 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo, apimant švelnesnę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, ir paskiriant kaltinamajam subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis KAL1 kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos prieš paskutinį KAL1 atžvilgiu priimtą – Kauno apylinkės Kauno rūmų 2026 m. sausio 28 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartimi, taip pat į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, KAL1 paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartimi, prie griežtesnės, nutartimi paskirtos bausmės – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį.

Dėl kaltinamajam KAL2 skirtinos bausmės

Kaltinamasis KAL2 padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika) priskiriama apysunkių nusikaltimų, kita (BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su KAL1 (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

KAL2 nusikalstamas veikas įvykdė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudos bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, priėmimo bei teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad veiką, už kurios padarymą jis buvo nuteistas minėtu baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis padarė būdamas itin jaunas – vos prieš dvi dienas būdamas sulaukęs 18 metų amžiaus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo KAL2 pripažinti recidyvistu.

Vertinant KAL2 asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia, kad anksčiau jis daug kartų teistas, per vienų metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, nemažai iš jų – už smulkias vagystes iš parduotuvių, daugumos paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 144–153). Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (t. 1, b. l. 122), gydėsi LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119), tačiau 2026 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad KAL2 skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 124), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo skirta arešto bausmė, laisvės atėmimo bausme nebaustas. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas, nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, negebantį paklusti taisyklėms, nesilaikantį jokių apribojimų. Tai neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kitokia bausme nei realus laisvės atėmimas. Šie motyvai taip pat neleidžia daryti išvados, kad realus laisvės atėmimas bus per griežta ar neproporcinga bausmė KAL2 ir taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su švelnesnės bausmės paskyrimu ar alternatyvų realiam laisvės atėmimui taikymui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis KAL2 teisiamas 10 kartą, anksčiau jau yra teistas už atvirosios vagystės padarymą, daug kartų už turtinio pobūdžio nusižengimus baustas administracine tvarka, taip pat įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, KAL2 už abi nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose nustatytos bausmių rūšys, už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 (devyniems) mėnesiams, kurių vykdymo atidėti nėra teisinio pagrindo, nes asmuo savo netinkamo elgesio akivaizdžiai nekeičia, todėl tik realus bausmės vykdymas gali pasiekti jos tikslus.

Kadangi padarytos dvi nusikalstamos veikos ir abi veikos, tiek vagystė, tiek turto sugadinimas, padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl kaltinamajam KAL2 paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme – 1 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo, apimant švelnesnę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, ir paskiriant kaltinamajam subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis KAL2 kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 169,49 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 63– 65), kuriuo prašo priteisti 86,86 Eur už 2025 m. spalio 18 d. vagystės metu pagrobtas prekes, 42 Eur už techniko iškvietimą dėl sudaužyto centrinių durų stiklo ir 5 040,65 Eur už sugadintas duris bei jų keitimo darbus.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji KAL1 ir KAL2 bendrais veiksmais pagrobė du alkoholio butelius ir pakelį cigarečių, kurių bendra vertė 86,84 Eur, taip pat KAL1 ir KAL2 bendrais veiksmais sugadino parduotuvės duris. Šiais kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala civilinei ieškovei. Pagrobtų prekių vertė ir padarytos žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia, kaltinamieji civilinio ieškinio dydžio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai už pagrobtas prekes solidariai iš KAL1 ir KAL2 priteisiant 5 169,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 456,25 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, kaltinamasis baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis, kurių nemoka, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamąjį siekti atlyginti žalą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Kaltinamasis KAL2 ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo

Kaltinamajam KAL2 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, su dviem CD diskais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti KAL1 subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 skirti subendrintą sumažintą bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, KAL1 paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartimi, prie griežtesnės, nutartimi paskirtos bausmės – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

KAL2 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KAL2 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti KAL2 subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL2 skirti subendrintą sumažintą bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio KAL2 sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš KAL1 ir KAL2 solidariai priteisti 5 169,49 Eur (penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt devynis eurus keturiasdešimt devynis ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 nepriteisti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su dviem CD diskais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.