Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), TRA1 (toliau – Pareiškėjas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2026 m. birželio 4 d. 07.51 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) draudžiama lenkti – sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 8 ir 140.1 punktus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. rugpjūčio 14 d. gautas TRA1 skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma Nutarimą pakeisti neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais (b. l. 4–8):

Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo neneigia, pripažįsta savo sprendimo neteisėtumą ir labai gailisi. Pažeidimas buvo situacinis, o ne nulemtas siekio demonstruoti įžūlų ir pavojingą elgesį, kadangi jis buvo įsitikinęs, jog lenkimo manevrą baigs saugiai. Sutinka su jam paskirta administracine nuobauda – bauda, ir sutiktų ją sumokėti netgi didesnę, jeigu tai leistų išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Jo teigimu, administracinės atsakomybės tikslai galėtų būti pasiekti ir netaikant administracinio poveikio priemonės, todėl prašo peržiūrėti jos individualizavimą.

Pareiškėjas pažymi, kad turi pakankamai ilgą vairavimo stažą ir iki šio įvykio niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti. Visada vairuoja saugiai ir atsakingai, nes turi šeimą ir du mažamečius vaikus. Jis neteistas, niekada nebuvo baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamai asmenybę charakterizuojančius duomenis, šeimos ir darbo poreikius), Pareiškėjas mano, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus, o administracinės atsakomybės tikslai būtų pasiekti be perteklinio teisių suvaržymo.

2026 m. birželio 4 d. 07.51 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti – sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, taip pažeisdamas KET 8 ir 140.1 punktus ir padarydamas administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Institucija nurodo, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

Institucija nurodo, kad remiantis KET 140.1 punktu, lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, pagal yra viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių pažeidimų ir administracinė atsakomybė už jį taikoma nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, privertusią kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Institucija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių pažeidimų ir padaromas tik tyčiniais veiksmais, paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra proporcingas padarytam nusižengimui bei atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės atsakomybės tikslus – nubausti pažeidėją, atgrasyti jį ir kitus eismo dalyvius nuo panašių pažeidimų bei užtikrinti eismo saugumą.

Institucija nurodo, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, nes nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. ANK 34 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šiuo atveju Institucija mano, kad tokių aplinkybių byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra, tačiau skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, tai yra, prašoma neskirti sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su TRA1 skundžiamu Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumu ir dydžiu.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2026 m. liepos 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė Nutarimą, kuriuo TRA1 pripažintas pažeidusiu KET 8, 140.6 punktus ir padariusiu administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. TRA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. birželio 4 d. 07.51 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti – sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

ANK 420 straipsnio 6 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje nustatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau ne visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o sutrumpinant jos terminą. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti nustatant ir trumpesnį, nei 3 mėnesių šios priemonės taikymo terminą.

Teismas iš dalies sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad Pareiškėjo atliktas lenkimo manevras, vietoje, kurioje tai daryti draudžiama iš tiesų buvo itin rizikingas, vertinant vien tai, jog kiti eismo dalyviai pagrįstai gali tikėtis, kad šioje vietoje nebus atliekamas lenkimo manevras ir tokia situacija kelia pavojų eismo saugumui. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai apie tai, kad lenkimo manevrą jis pradėjo leidžiamoje vietoje, įsitikinęs, kad spės aplenkti automobilius, tuo metu nebuvo priešprieša važiuojančių automobilių, o sankryža gerai matoma visomis kryptimis, negali pašalinti jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes kelių eismo dalyvis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, turi būti itin atidus ir atsakingas, o Pareiškėjo atliktas veiksmas – automobilių kolonos lenkimas neleistinoje vietoje, buvo itin neatsakingas. Vis tik, nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant.

Pažymėtina, kad TRA1 kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nustatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl jo veiksmų būtų kilę neigiamos pasekmės kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas. Kartu iš šio registro duomenų matyti ir tai, kad Pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos.

Taip pat pažymėtina, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjui teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, kadangi dėl darbo pobūdžio jam beveik kasdien tenka važiuoti į susitikimus su klientais ir kitais asmenimis įvairiose vietose. Teisės vairuoti atėmimas sukeltų riziką sutrikdyti darbo santykius ir prarasti pajamas. Pažymėtina tai, kad jis su žmona augina du mažamečius vaikus, kurie mokosi kitame miestelyje, skirtingose ugdymo įstaigose. Žmonos darbo diena prasideda 07.30 val., todėl į darbą ji išvyksta apie 06.30 val. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu laiku ugdymo įstaigos dar nedirba, vaikus į ugdymo įstaigas vežioja jis. Pareiškėjas taip pat vieną iš vaikų reguliariai vežioja į gydymo įstaigą, kadangi šis serga sunkia liga, dėl kurios jam nuolatos tenka atlikti tyrimus. Taigi, šios aplinkybės nors ir nėra lemiančios švelnesnės poveikio priemonės skyrimo kontekste, tačiau leidžia turėti pagrįstą manymą, kad ateityje Pareiškėjas turėtų stengtis, kad tokie pažeidimai nepasikartotų siekiant vėl neprarasti teisės vairuoti, kuri jam yra pakankamai svarbi.

Įvertinus tai, kad padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta reali žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, o ne jos visiškai neskiriant.

Teismas pažymi, kad skunde Pareiškėjas prašė apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau teismo vertinimu, šį prašymą tenkinant pilna apimtimi, tai nepadėtų įgyvendinti įstatymų leidėjo nustatytų prevencinių administracinio poveikio priemonės tikslų. Šiuo atveju padarytas pažeidimas buvo gana pavojingas, padarytas tyčiniais Pareiškėjo veiksmais lenkiant 4 – 5 automobilių koloną, todėl ši aplinkybė teismui sudaro pagrindą spręsti, jog jam turi kilti griežtesnės teisinės pasekmės nei tik už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskirta bauda. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant 2026 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), TRA1 atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo TRA1 skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dėl TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.