Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „HISK“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2026 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą skundą (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. skundas), kuriame nurodė tokius reikalavimus: 1) patenkinti pareiškimą ir išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš AB HISK dokumento formą, būtiną VSDFV dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 2) taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str.); 3) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją [ABTĮ 50 str. 3 d.] už, neteisėta veika, sukurtą emocinį/moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus...) diskomfortą ir, to pasėkoje patirtą moralinę/materialinę žalą.

Pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: 1) tinkamai suformuluoti pirmą reikalavimą arba jo atsisakyti; 2) nurodyti, kokį teritorinio skyriaus socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą siekia nuginčyti; 3) pateikti įrodymus apie pasinaudojimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; 4) pateikti nesutikimo su skundžiamais sprendimais motyvus; 4) nurodyti, kokio dydžio turtinės ir kokio dydžio neturtinės žalos reikalauja, su kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ar neveikimu sieja tokios žalos atsiradimą, kuo pasireiškė turtinė ir neturtinė žala.

Pareiškėjas pateikė 2026 m. balandžio 7 d. patikslintą skundą (toliau – ir 2026 m. balandžio 7 d. skundas), kuriame nurodė tokius skundo reikalavimus: 1) panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, 2) panaikinti 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386, pareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių, žr. Konstitucija, 52 str.] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABT Į 88 str.); 3) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją, 4) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, Švedijos kompetentingai įstaigai, jo pateiktos / išsiųstos informacijos [dėl pareiškėjo noro / atsisakymo gauti pensiją] kopiją; 5) taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą , patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str.); 6) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją [skaityti / suprasti / priimti ABTĮ 50 str. 3 d.] už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus...) diskomfortą ir to pasėkoje patirtą moralinę / materialinę žalą [būsiant įvardintą / pagrįstą, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu].

II.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu, neištaisius teismo nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015).

Įvertinusi pareiškėjo pirminio skundo turinį ir Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, teisėjų kolegija sutinka su minėtoje nutartyje nustatytais skundo trūkumais (aptartais šios nutarties I skyriuje). Konstatuotina, kad aptariama nutartis yra aiški, sudariusi realias galimybes pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Minėtoje nutartyje nustatyti skundo trūkumai yra esminiai, trukdantys pradėti administracinę teiseną, todėl šiais aspektais pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė 2026 m. kovo 17 d. skundą, kurį įvertinęs, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: 1) tinkamai suformuluoti pirmą reikalavimą arba jo atsisakyti; 2) nurodyti, kokį teritorinio skyriaus socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą siekia nuginčyti; 3) pateikti įrodymus apie pasinaudojimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; 4) pateikti nesutikimo su skundžiamais sprendimais motyvus; 4) nurodyti, kokio dydžio turtinės ir kokio dydžio neturtinės žalos reikalauja, su kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ar neveikimu sieja tokios žalos atsiradimą, kuo pasireiškė turtinė ir neturtinė žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2026 m. kovo 17 d. skundą ir Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį, pažymi, kad nors šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad 2026 m. kovo 17 d. skundo, kaip ir pirminio skundo, 2 reikalavimu pareiškėjas ginčija VSDFV 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (13-12E) 1-1141 (2026 m. kovo 17 d. skunde pareiškėjas prašė panaikinti kitą aktą – VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433), tačiau teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, ginčydamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, turi pateikti įrodymus apie pasinaudojimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pateikti konkrečius duomenis apie patirtą žalą ir kt., ir šie nustatyti patikslinto skundo trūkumai buvo esminiai, trukdantys pradėti administracinę teiseną, todėl šiais aspektais pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo pateiktą 2026 m. balandžio 7 d. skundą bei Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 10 d. ir 26 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 17 d. skunde ir 2026 m. balandžio 7 d. skunde prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šis sprendimas buvo apskųstas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taigi, nepašalino 2026 m. kovo 26 d. nutartyje nurodyto trūkumo. Be to, pareiškėjas, 2026 m. balandžio 7 d. skunde prašydamas panaikinti 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 ir 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą – atėmusį teisę – į Švedijos paskirtą pensiją, teismui šių raštų nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato pareigą pateikti su skundu skundžiamą aktą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis skundo trūkumas nebuvo pašalintas. Be to, pareiškėjas 2026 m. balandžio 7 d. skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia nesutikimą su skundžiamais administraciniais aktais, taip pat nenurodė, kokio dydžio turtinės ir kokio dydžio neturtinės žalos reikalauja, su kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ar neveikimu sieja tokios žalos atsiradimą, kuo pasireiškė turtinė ir neturtinė žala, t. y. nenurodė ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta minimali informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Esant šiomis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjui nepašalinus nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundžiama 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.), taigi atskirajame skunde pateiktas toks prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.