Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance“ (toliau – ieškovė) prašo (DOK-7542) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ (toliau – atsakovė) 602,91 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

(toliau – butas Nr. 47), 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo aplietas dėl bute Nr. 51, kuris yra tame pačiame name (toliau – butas Nr. 51), esančio bendrojo naudojimo vamzdžio – kanalizacijos stovo nesandarumo. Butas Nr. 51 patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens. 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie avarinę situaciją, o 2022 m. rugsėjo 7 d. bute Nr. 51 atliko remonto darbus. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo prašomą priteisti sumą. Atsakovė yra daugiabučio namo administratorė ir atsakinga už bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą bei privalėjo laiku nustatyti jų avarinę būklę. Atsakovei dar iki įvykio buvo žinoma apie inžinerinių tinklų avarinę būklę, ką patvirtina 2022 m. gegužės 6 d. defektų aktas, 2022 m. gegužės 9 d. ir rugsėjo 2 d. atliktų darbų aktai. Atsakovė turėjo ne tik likviduoti avarijas, bet ir laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, tačiau šiuo atveju neveikė pakankami apdairiai, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžių metų palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir nurodytas aplinkybe bei, be kita ko, papildomai nurodė, kad draudiko atstovai vyko į apžiūrą po užliejimo, ekspertizės išvada nebuvo padaryta. Ieškovės atstovė nežino, ar draudėja žinojo apie stovo būklę. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovės atsakomybė kyla dėl neteisėto neveikimo, ji nevykdė pareigos šaukti susirinkimus. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio, atsakovė dėl to nepasisakė ir teismui nustačius terminą tai padaryti. Atsakovė turėjo organizuoti susirinkimus, jos atstovas advokatas nurodė, kad to atsakovė nedarė, susirinkimus organizuoja patys gyventojai. Atsakovė ne tik neįvykdė pareigos tinkamai administruoti daugiabutį namą, bet ir nežinojo šios savo pareigos. Nors atsakovė teigia, kad dėl įvykio kaltas buto Nr. 51 savininkas, nes nesudarė galimybės apžiūrėti nuotekų stovo, tačiau nepateikė duomenų, kad bent būtų norėjęs tai padaryti, ar kad buto Nr. 51 savininkas būtų atsisakęs įleisti administratorę ar kitaip neleidęs jai atlikti savo pareigas. Tai, ar vamzdis buvo uždengtas ir revizinės durelės buvo, ar ne, šioje byloje nėra svarbu, nes administratorė niekada jo apžiūrėti nėjo. Atsakovė žinojo apie vamzdžio būklę, byloje pateikti aktai, iš kurių matyti, kad jis jau buvo remontuojamas kituose butuose. Vamzdis trūko ne dėl revizinių durelių buvimo ar nebuvimo bute, bet dėl jo nepriežiūros, atsakovė perkelia pareigas gyventojams, kad jie patys turi apžiūrėti, prašyti to administratoriaus, šaukti susirinkimus.

Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžių metų palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir nurodytas aplinkybe bei, be kita ko, papildomai nurodė, kad yra neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė nenurodė, kaip balsavimo raštu susirinkimas yra susijęs su šia konkrečia žala ir vamzdžio defektu, be to, susirinkimai buvo organizuojami, paskutinis buvo dėl renovacijos, bet gyventojai nubalsavo, kad renovacijos nereikia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad koks nors bendro naudojimo objektas kam nors kėlė grėsmę. Byloje yra įrodymai, kad administratorius (atsakovė) ginčo stovą ir kitus stovus ne tik periodiškai apžiūrinėdavo, bet ir informavo gyventojus apie tai, kad nori atlikti atitinkamas vizualines apžiūras. Administratorius (atsakovė) asmeninių pranešimų nesiuntinėja, skelbimai yra skelbiami viešai. Administratorius (atsakovė) 2022 m. gegužės mėn. buvo įrašęs įrašą, kad jis pageidauja apžiūrėti ir informuoti gyventojus apie galimybę prieiti prie inžinerinių tinklų jų apžiūrai, jam nebuvo suteikta galimybė įeiti į butą Nr. 51 ir apžiūrėti vamzdžio (gegužės pabaigoje–birželį butas Nr. 51 buvo laisvas, trečiasis asmuo jame nesilankė). Tai, kad administratorius tvarkė kitus vamzdžius, neįrodo, kad jis turėjo žinoti, jog uždengtoji ginčo vamzdžio dalis taip pat yra bloga. Atstovas advokatas papildomai nurodė, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys, t. y. kad iš buto Nr. 51 vamzdžio nukentėjo butas Nr. 47.

2026 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovei pateikus duomenis dėl jos draudiko ir teismui jį įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, trečiajam asmeniui atsakovės draudikui pateikus atsiliepimą į patikslintą ieškinį, teismas įvertino, kad šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai jau buvo išklausyti, todėl 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nustatė terminą dalyvaujantiems byloje asmenims informuoti teismą, ar yra prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis) bei pateikti papildomus paaiškinimus / įrodymus, jeigu tokie yra. Dalyvaujantiems byloje asmenims nepateikus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ji buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo ieškovės apdraustas pagrindiniu pastato ir namų turto draudimu, į kurį, be kita ko, įėjo vandens (skysčio) rizikos (pvz., vandens išsiliejimo patalpose, prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandeniui skirtų stacionarių talpų) (gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0252058 / 2022, ieškinio ir patikslinto ieškinio (CBP-21125, DOK-7542) priedas Nr. 1).

2022 m. rugpjūčio 29 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietos buto Nr. 47 miegamojo (buto Nr. 47 plane patalpa pažymėta 47-6) lubos, sienos, tapetai. Butas Nr. 47 yra trečiame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). (toliau – daugiabutis namas) aukšte (apžiūros aktas, nuotraukos, buto Nr. 47 planas, ieškinio (CBP-21125) priedai Nr. 4 ir 9, patikslinto ieškinio (DOK-7542) priedai Nr. 2, 4 ir 7).

Ieškovė apskaičiavo žalos dydį (632,91 Eur), kurį sudarė: lubų perdažymas (19,7 m², 374,30 Eur, sienų apmušalų pakeitimas (9,33 m², 158,61 Eur), šviestuvų permontavimas (1 vnt., 8,00 Eur), patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas (10 m², 20,00 Eur) ir baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas (2 kompl., 72,00 Eur). Apskaičiuotam žalos dydžiui buvo pritaikyta 30,00 Eur išskaita ir ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. bankiniu mokėjimu draudėjai išmokėjo 602,91 Eur draudimo išmoką (nuostolių apskaičiavimo lentelė, mokėjimo nurodymas, ieškinio (CBP-21125) priedai Nr. 10, 12, patikslinto ieškinio (DOK-7542) priedai Nr. 10, 14).

Ieškovė 2023 m. vasario 23 d. paklausimu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją, ar ji buvo informuota apie įvykį, kokia įvykio priežastis ir / ar jis įvyko dėl bendrojo naudojimo objektų / defektų / avarijos, ar nustatytas įvykio kaltininkas, ir ar buvo surašytas dokumentas, patvirtinantis įvykio faktą. Atsakovė ieškovei nurodė, kad patikrinus veiklos istoriją minėtu laikotarpiu, užfiksuotų avarijų bendro naudojimo objektuose nebuvo (ieškinio (CBP-21125) priedai Nr. 2, 3).

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir patikėjimo teise yra valdomas trečiojo asmens (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, ieškinio (CBP-21125) priedas Nr. 8, patikslinto ieškinio (DOK-7542) priedas Nr. 7). Butas yra daugiabučio namo ketvirtame aukšte, jo tualeto patalpos sienoje yra sumontuotas bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis, kuris nutiestas vertikaliai daugiabučio ir taip pat eina per buto Nr. 47 kambario, plane pažymėto 47-6, sieną (byloje duoti dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimai, butų Nr. 47 ir 51 planai (DOK-3870), iš kurių pagal laiptų padėtį nustatyta, kad jeigu butai Nr. 47 ir 51 būtų viename aukšte, jie būtų gretimi vienas kitam ir buto Nr. 51 tualeto patalpa būtų prie buto Nr. 47 patalpos, plane pažymėtos 47-6, sienos arčiau patalpos durų).

Butas Nr. 51 nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. spalio 6 d. nebuvo trečiojo asmens nuomojamas (buto patikrinimo aktai, atsiliepimo į ieškinį (DOK-95939) priedai Nr. 1, 2).

Trečiojo asmens vidinėje programoje 2022 m. rugpjūčio 30 d. buto Nr. 51 adresu buvo užregistruotas pranešimas „SKUBU – avarinė situacija. Vonios patalpoje už tualeto demontuoti/montuoti plyteles atidengiant pagrindinį stovą. Demontavus plyteles pranešti administratoriui „Orenus“, vadybininko tel.: (duomenys neskelbtini).. Taip pat teikti komercinį pasiūlymą dėl gyvatuko keitimo. Butas laisvas, raktai Įmonėje.“ Teismas iš trečiojo asmens pateiktų nuotraukų, pavadinime nurodytų jų datų (20220831) bei patikrintų nuotraukų parametrų (paspaudus dešinį pelės klavišą parinkčių eilutė „properties“) duomenų (langelis „details“) nustatė, kad kitą dieną (2022 m. rugpjūčio 31 d.) buto Nr. 51 patalpoje buvo atidengtas bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas, kuris buvo aprūdijęs, matosi susikaupusi drėgmė (trečiojo asmens papildomi įrodymai, DOK-150076).

Bute Nr. 51 2022 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami šie statybos darbai – langų po atliktų darbų išvalymas, keramikinių plytelių siūlių užtaisymas, plovimas vandeniu, dangos išardymas, vidaus tinkuojamų paviršių armavimas sintetiniu tinkleliu, betono ir mūro ardymas, san. prietaisų plovimas vandeniu, vidaus paviršių viensluoksnis tinkavimas rankiniu būdu, sienų aptaisymas gipskartonio plokštėmis tvirtinant prie metalinio karkaso, sienų aptepimas (vidinių paviršių) pelėsio naikinimo priemonėmis, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų, medžiagų pernešimas, statybinių šiukšlių išvežimas, varčių ir staktų plovimas vandeniu (atliktų darbų aktas, atsiliepimo į ieškinį (DOK-95939) priedas Nr. 4).

Atsakovė 2022 m. rugsėjo 5 d. buto Nr. 51 tualeto patalpose atliko bendro naudojimo kanalizacijos stovo dalies keitimo darbus (atliktų darbų aktas Nr. Šalt54-2022-09-07,

DOK-128464).

Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. sausio, kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėn., 2021 m. sausio, kovo, gegužės, rugsėjo ir lapkričio mėn., 2022 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo ir gruodžio mėn., 2023 m. vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn., 2024 m. vasario, gegužės ir rugsėjo mėn., 2025 m. sausio, balandžio mėn. atliko statinio (daugiabučio namo) statinio būklės nuolatinio stebėjimo veiksmus (techninės priežiūros žurnalas, DOK-143412 priedas Nr. 1).

Atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. atliko daugiabučio namo stogo apžiūrą, 2022 m. vasario 14 d. – rūsyje esančio šalto vandens stovo trišakio keitimo darbus, 2022 m. kovo 3 d. – specialią inžinerinių tinklų apžiūrą (apžiūros tikslas magistralinio vandens apžiūra), 2022 m. balandžio 13 d. – vamzdyno užaklinimo darbus, 2022 m. gegužės 6 d. – kanalizacijos vamzdyno dalies nuo buto Nr. 61 iki buto Nr. 57 keitimo darbus, 2022 m. gegužės 9 d. – butų Nr. 6 ir 8 kanalizacijos stovo dalies dengimo darbus, 2022 m. birželio 6 d. – karšto ir šalto vandens dalies vamzdyno nuo buto Nr. 21 iki buto Nr. 25 ir prijungimo prie esamos PPR vamzdyno sistemos keitimo darbus, 2022 m. birželio 23 d. – karšto ir šalto vandens vamzdyno dalies nuo rūsio iki penkto aukšto keitimo darbus, 2022 m. rugsėjo 2 d. – buto Nr. 7 kanalizacijos stovo dalies keitimo darbus, 2022 m. rugsėjo 18 d. – rūsio šalto, karšto vandens stovų ventilių keitimo kartu įrengiant drenažą darbus (pranešimai, atliktų darbų aktai, defektų aktai, statinio apžiūros aktai, DOK-143412).

Atsakovė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia 2019 m. liepos 5 d. daugiabučio namo Šaltkalvių 54 bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų sutarties Nr. S-O-190705/1 (toliau – administravimo paslaugų sutartis) pagrindu (DOK-85612). Teismas 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, septynių dienų terminą nuo nutarties elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos pateikti nuomonę / poziciją dėl atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir juose nurodytų aplinkybių (DOK-85612), tačiau nuomonės / pozicijos pateiktos nebuvo.

Dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, atsakomybės už buto Nr. 47 užliejimą vandeniu.

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, yra atsakinga už butui Nr. 47 padarytą žalą trūkus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo daliai, esančiai ties buto Nr. 51 tualeto patalpa. Ieškovės ir trečiojo asmens teigimu, atsakomybė kyla atsakovei, nes ji, be kita ko, netinkamai atliko savo, kaip bendrojo naudojimo administratoriaus, pareigas, netinkamai vykdė inžinerinių tinklų priežiūrą ir laiku nenustatė jos avarinės būklės (žr. sprendimo 3, 4, 7, 8 punktus). Atsakovė su tokia pozicija nesutinka ir savo nesutikimą grindžia tuo, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, be to, savo pareigas atliko tinkamai, vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, šalino priežastis, dėl kurių galėjo kilti avarijos, neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), o buto Nr. 47 užliejimas įvyko dėl to, kad buto Nr. 51 valdytojas patikėjimo teise trečiasis asmuo nesudarė sąlygų atsakovei apžiūrėti kanalizacijos stovo, jį užaklino plytelėmis nepalikdamas revizinių durelių (žr. sprendimo 5, 6 punktus). Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatytas ir priežastinis ryšys, t. y. kad butas Nr. 47 nukentėjo dėl per buto Nr. 51 tualeto patalpų sienas einančio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, pirmiausia pasisako dėl avarijos, kurios metu buvo užlietas butas Nr. 47, šaltinio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas Nr. 47 yra daugiabučio namo trečiame aukšte, o butas Nr. 51 – ketvirtame. Butas Nr. 51 nėra tiesiogiai virš buto Nr. 47, tačiau jų išplanavimas yra toks, kad buto Nr. 51 tualeto patalpos sienoje sumontuotas bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis taip pat vertikaliai eina per buto Nr. 47 kambario sieną (žr. sprendimo 15 punktą). Byloje taip pat yra nustatyta, kad po buto Nr. 47 užliejimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo pranešimą apie avarinę situaciją buto Nr. 51 tualeto patalpoje ir yra reikalinga išmontuoti plyteles bei atidengti stovą. Byloje taip pat nustatyta, kad buto Nr. 51 tualeto patalpoje plytelės buvo išmontuotos ir kanalizacijos vamzdis atidengtas kitą dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d., bei buvo nustatyta, kad jis yra drėgnas (žr. sprendimo 17 punktą). Po šios kanalizacijos vamzdžio apžiūros atsakovė 2022 m. rugsėjo 5 d. atliko kanalizacijos vamzdžio dalies keitimo darbus (žr. sprendimo 19 punktą). Apie tai, kad daugiabučiame name artimu buto Nr. 47 užliejimo metu būtų fiksuota kitų avarijų, byloje duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog avarijos, lėmusios buto Nr. 47 užliejimą, šaltinis yra trūkęs kanalizacijos vamzdis, esantis buto Nr. 51 tualeto patalpos sienoje.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės žalą subrogacijos pagrindu. Subrogacija CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad per buto Nr. 51 tualeto sieną einantis kanalizacijos vamzdis, dėl kurio trūkimo buvo užlietas butas Nr. 47 (jo kambarys, plane pažymėtas 47-6), yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė. Todėl teismas vertina, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo pasirinkta tinkama ir toliau pasisako dėl jos, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, atsakomybės už butui Nr. 47 jo užliejimo metu padarytą žalą.

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y. užliejimo metu) reglamentuojama, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, pasisakydami dėl atsakovės atsakomybės, vadovavosi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatais (toliau – Nuostatai) (paaiškinimai teismo posėdžių metu, DOK-28555). Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administravo administravimo sutarties pagrindu (DOK-85612). Minėta, kad paaiškėjus šiai aplinkybei, teismas nustatė ieškovei ir tretiesiems asmenims terminą pateikti savo pozicijas, tačiau tas nebuvo padaryta (žr. sprendimo 22 punką). Teismas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų administratorius veikia administravimo sutarties pagrindu, jo veiklai yra taikomos būtent tos sutarties, bet ne Nuostatų, sąlygos. Tokią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016, kurio 9.4.3 punkte nurodyta, kad „administratoriaus, veikiančio sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, funkcijos nustatytos ne Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose, bet su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytoje sutartyje.“

Nagrinėjamu atveju administravimo paslaugų sutarties 1 punkte numatyta, kad administratorius atsakingas ir vykdo namo bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, naudojimą ir administravimą. Pagal sutarties 2.2 punktą namo bendrojo naudojimo objektams priskiriami bendrosios namo inžinerinės sistemos – namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Administravimo paslaugų sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atsakovė yra atsakinga už, be kita ko, namo, jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama administravimo paslaugų sutartį, atliko reguliarius daugiabučio namo būklės stebėjimo veiksmus (sprendimo 20 punktas), inžinerinių tinklų apžiūros veiksmus, kanalizacijos vamzdyno dalių pakeitimo darbus (sprendimo 21 punktas). Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2022 m. atsakovė didelį dėmesį skyrė bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams, įskaitant kanalizacijos vamzdžius – statinio techninės priežiūros žurnale (DOK-143412 priedas Nr. 1) 2022 m. gegužės mėn. yra žyma apie tai, kad yra reikalinga papildomai informuoti butų savininkus ir gyventojus apie galimybę prieiti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų apžiūros. Šio informavimo įgyvendinimą ir atsakovės atitinkamų veiksmų ėmimąsi patvirtina tai, kad atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. atliko kanalizacijos vamzdyno dalies nuo buto Nr. 61 iki buto Nr. 57 keitimo darbus, 2022 m. gegužės 9 d. – butų Nr. 6 ir 8 kanalizacijos stovo dalies dengimo, prijungimo prie esamos PPR vamzdyno sistemos keitimo darbus, 2022 m. birželio 23 d. – karšto ir šalto vandens vamzdyno dalies nuo rūsio iki penkto aukšto keitimo darbus, 2022 m. rugsėjo 2 d. – buto Nr. 7 kanalizacijos stovo dalies keitimo darbus (sprendimo 21 punktas). Atkreipiamas dėmesys, kad administravimo paslaugų sutarties sąlygose nėra numatyta, kaip dažnai atsakovė turi atlikti inžinerinių sistemų patikrinimą ir panašiai, taip pat kokiu būdu – vizualiai apžiūrint, nuleidžiant į vamzdį specialią kamerą ar kitaip. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į daugiabučio namo stebėjimo veiksmų dažnumą (tikrinimai atliekami kas kelis mėnesius), priemonių pakeisti kanalizacijos vamzdyno dalis pasitelkimą ir įgyvendinimą, atsakovė ėmėsi protingų ir adekvačių veiksmų įvertinti kanalizacijos vamzdyno būklę bei, jai esant nepatenkinamai / avarinei būklei, atlikti jos pagerinimui reikalingus darbus (pakeisti vamzdyno dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administravimo paslaugų sutarties 19 punkte nustatyta, jog informaciją, susijusią su valdomu namu, administratorius skelbia bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose, pateikdamas raštu į patalpų savininkų pašto dėžutes, išsiunčiant paštu arba elektriniu paštu. Iš šios nuostatos teismas vertina, kad administratorius (atsakovė) turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu informuos apie ketinamas atlikti apžiūras. Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad tai buvo daroma daugiabučio pranešimų lentoje, kuris minėtoje administravimo paslaugų sutarties nuostatoje yra numatomas kaip galimas alternatyvus pranešimo būdas ir, vertinant sutarties sąlygas, yra pakankamas.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste teismas pastebi, kad iš byloje turimų duomenų nustatyta, jog butas Nr. 51 nuo 2022 m. gegužės 24 d. nebuvo nuomojamas iki 2022 m. spalio 6 d. (sprendimo 16 punktas). Teismas papildomai pastebi, kad iš 2022 m. gegužės 24 d. buto patikrinimo akto Nr. 1400 (DOK-95939, priedas Nr. 1) nustatyta, jog iki jo sudarymo bute Nr. 51 taip pat kuris laikas nebuvo gyventa (akto 23.7 punktas, kuriame nurodyta, kad „A. P. šiuo metu gyvena globos namuose, išdeklaruota. Sūnus A. M. atsisakė buto, iš įkalinimo įstaigos parašė prašymą grąžinti butą, jo tėvas perdavė raktus.“). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog bute Nr. 51, atsakovei paskelbus pranešimą, kuriuo butų savininkai ir gyventojai informuoti apie galimybę prieiti prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų apžiūros, 2022 m. gegužės mėnesį (t. y., kai atsakovė paskelbė pranešimą) nei iki 2022 m. gegužės 24 d. akto sudarymo, nei po jo sudarymo iki 2022 m. spalio 6 d. (DOK-95939, priedas Nr. 2), niekas negyveno. Taigi, teismas vertina, kad atsakovė neturėjo galimybės patikrinti bute Nr. 51 esančio kanalizacijos vamzdžio stovo ir atitinkamai įvertinti jo dalies pakeitimo, ką padarė kituose daugiabučio namo butuose (sprendimo 21 punktas).

Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl to, kad buto Nr. 47 užliejimui turėjo įtaką revizinių durelių buto Nr. 51 tualeto patalpoje (ne)buvimas, pažymi, kad revizinių durelių (ne)buvimas nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė (jos įgalioti asmenys) į butą Nr. 51 neturėjo galimybės patekti apskritai, tačiau ne tai, kad atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti kanalizacijos vamzdyno dėl revizinių durelių (ne)buvimo ar dėl to, kad trečiasis asmuo būtų atsisakęs dėl revizinių durelių (ne)buvimo leisti atsakovei minėtą vamzdyną apžiūrėti.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtini neteisėti veiksmai (administravimo paslaugų sutarties pažeidimas, netinkamas pareigų vykdymas). Nesant nustatytai pirmajai civilinės atsakomybės sąlygai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė turi atlyginti žalą dėl buto Nr. 47 užliejimo, todėl ieškovės patikslintas ieškinys yra atmetamas.

Teismas pirmiau nurodytais motyvais atsakė į esminius argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė iš viso 4 114,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1) 605,00 Eur už įrodymų rinkimą ir prašymų teismui rengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. K1877, 2026 m. sausio 12 d. sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitų apmokėjimą) (DOK-144008, 3812); 2) 605,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (PVM sąskaita faktūra Nr. K1877, 2026 m. sausio 12 d. sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitų apmokėjimą) (DOK-144008, 3812); 3) 605,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (PVM sąskaita faktūra Nr. K1883, 2026 m. sausio 12 d. sąskaitos išrašas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą) (DOK-3812); 4) 484,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (PVM sąskaita faktūra Nr. K1890, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas)

(DOK-23836, 34039); 5) 605,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (PVM sąskaita faktūra Nr. K1912, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) (DOK-23836, 34039); 6) 1 210,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. K1918, jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) (DOK-34039).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, patikslintą ieškinį atmetus, yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina, kad šiuo klausimu yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ginčo suma nėra didelė, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo reikalinga aiškintis daug faktinių aplinkybių, vyko keturi posėdžiai, kuriuose atsakovė buvo atstovaujama advokato, advokatas teikė byloje įrodymus, išsamų atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Todėl, teismo vertinimu, atsakovei yra priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės, „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“, juridinio asmens kodas 304405390, naudai 4 114,00 Eur (keturių tūkstančių šimto keturiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.