- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1972-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00559-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, suinteresuotas asmuo J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti tarp pareiškėjos ir mirusiojo P. G. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri buvo patvirtinta 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2017, 7 punktą, papildant ir identifikuojant bendro nekilnojamojo turto duomenis taip:
P. G. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kito statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
A. G. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kito statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad su sutuoktiniu P. G. 1992 metais pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą – tvartą ir kitą statinį – šulinį, o 1993 metais – ūkinius pastatus – malkinę ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2011 pareiškėjos ir P. G. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punkte buvę sutuoktiniai pasidalino santuokos metu bendrai įsigytą turtą, įskaitant valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras neįregistruotą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai buvo susitarę, kad po santuokos nutraukimo minėtas gyvenamasis namas su priklausiniu jiems atitieks lygiomis dalimis. Kiti gyvenamojo namo priklausiniai – 1993 m. statybos malkinė su daržine bei 1992 m. statybos šulinys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo paminėti. Visas nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teismo sprendime nebuvo nurodyti jį identifikuojantys duomenys. P. G. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą priėmė dukra J. B.. Į palikimo sudėtį pirmiau paminėtas nekilnojamasis turtas nepateko, nes nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais 2019 m. kovo 25 ir 26 d. Deklaracijų apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą pagrindais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu. Pareiškėja visą nekilnojamąjį turtą nori padovanoti dukrai, tačiau notarė sandorio netvirtina, nes Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta ar turtas pareiškėjai priklauso asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registras 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus po ½ dalį pareiškėjai ir mirusiam sutuoktiniui P. G. netenkino, nes iš 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2011 negalėjo identifikuoti nekilnojamųjų daiktų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriuje nustatyta tvarka; išaiškino, kad pareiškėja ir (ar) palikėjo įpėdinė turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2011 buvo nutraukta pareiškėjos ir P. G. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 7 punkte išspręstas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodant, kad: P. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini); A. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime tarp pareiškėjų padalinto turto identifikaciniai numeriai nenurodyti, nes pareiškėjos teigimu, santuokos nutraukimo momentu dalijamas turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis pareiškėjų santuokos nutraukimo byla Nr. 2-1683-75/2011, pasibaigus saugojimo terminui, 2022 m. sausio 20 d. yra sunaikinta. Nuolatiniam saugojimui paliktas tik teismo sprendimas.
Teismas darė išvadą, kad santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-1683-75/2011 buvo spręstas klausimas dėl dviejų neidentifikuotų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo ir nežinomos paskirties ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo. Pareiškėja prašymu siekia ne tik pakeisti teismo sprendimo dalį, identifikuojant nekilnojamuosius daiktus, bet ir išspręsti santuokos nutraukimo byloje nedalintų, santuokoje įgytų ir (ar) sukurtų nekilnojamųjų daiktų – ūkinių pastatų ir kitų statinių, padalijimo klausimą. Teismas vertino, kad toks prašymas negali būti nagrinėjamas CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka.
Nurodė, kad mirus pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui iš santuokos nutraukimo pasekmių kylančių teisių perėmimas yra negalimas, todėl prašymas pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti priimtas ir šiuo pagrindu (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
Sprendė, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teisme CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, todėl prašymą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu (2026 m. liepos 17 d. DOK-72624) pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamoje nutartyje yra prieštaravimų, kadangi pirmiausia teismas nurodo, kad klausimas dėl neidentifikuoto nekilnojamojo turto padalinimo, įskaitant dėl papildomų pagalbinių pastatų, pagal teismų praktiką turi būti sprendžiamas iš naujo, atskiroje byloje, o vėliau nurodo, kad vienas iš buvusių sutuoktinių yra miręs, todėl neįmanomas iš santuokos nutraukimo pasekmių kylančių teisių perėmimas. Vadinasi, ieškininės teisenos tvarka buvusių sutuoktinių bendras turtas negali būti padalintas, nes negalimas teisių perėmimas, ir nėra atsakovo (bendras turtas dalinamas tarp sutuoktinių, o ne tarp sutuoktinio ir įpėdinio).
Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2011 yra padalintas apeliantės ir P. G. bendras nekilnojamasis turtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl pakartotinai dalinti to paties turto nėra galima. Apeliantės vertinimu, tai, kad 2011 m. gruodžio 29 d. teismo sprendime nepaminėti 1993 metų statybos malkinė su daržine bei 1992 metų statybos šulinys, nėra tiek esminiai, kiek svarbus yra padalintas gyvenamasis namas (su vienu ūkiniu pastatu), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi kiti statiniai yra tik jo priklausiniai. Šalčininkų rajono apylinkės teismas padalino tarp sutuoktinių neidentifikuotą nekilnojamąjį turtą, nors turėjo grąžinti sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, įpareigojant pateikti dalinamo nekilnojamojo turto identifikacinius duomenis. Tai yra teismo klaida, kurią reikia ištaisyti, nes priešingu atveju bus neįmanoma disponuoti minėtu turtu. Nurodo, kad VĮ Registrų centras nesutinka turto tinkamai registruoti, nesant identifikuojantiems duomenims, įpėdinė negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėja negali padovanoti savo turto dalies dukrai.
Teismas vadovavosi norma, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, bet išaiškino, kad pareiškėja ir (ar) palikėjo įpėdinė turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Teismas aiškiai nenurodė kur ir kokia tvarka (ginčo, ypatingąja, supaprastinta) pareiškėja turėtų kreiptis, kad būtų ištaisyta 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime padaryta klaida, padalinant neidentifikuotą ir nepaminint viso sutuoktinių nekilnojamojo turto (viso gyvenamojo namo priklausinių). Taigi teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, kaip nenagrinėtiną teisme, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriuje nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-75/2011 buvo nutraukta pareiškėjos ir P. G. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 7 punkte buvo išspręstas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodant, kad: P. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini); A. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime padalinto turto identifikaciniai numeriai nenurodyti, nes santuokos nutraukimo metu dalijamas turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat kiti gyvenamojo namo priklausiniai – 1993 m. statybos malkinė su daržine bei 1992 m. statybos šulinys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo paminėti. P. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą priėmė dukra J. B.. 2019 m. kovo 25 d. pareiškėja Nekilnojamojo turto registre savo vardu įregistravo gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. kovo 26 d. – ūkinį pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, prašydama pakeisti Sutarties 7 punktą, jį papildant ir identifikuojant pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio bendrojo nekilnojamojo turto duomenis ir Sutarties 7 punktą išdėstyti taip: P. G. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kito statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); A. G. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kito statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, išaiškindamas, kad pareiškėja ir (ar) palikėjo įpėdinė turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas nutartį argumentavo tuo, kad pareiškėja siekia ne tik pakeisti teismo sprendimo dalį, identifikuojant nekilnojamuosius daiktus, bet ir išspręsti santuokos nutraukimo byloje nedalintų, santuokoje įgytų ir (ar) sukurtų nekilnojamųjų daiktų – ūkinių pastatų ir kitų statinių, padalijimo klausimą. Nurodė, kad mirus pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui iš santuokos nutraukimo pasekmių kylančių teisių perėmimas yra negalimas, todėl prašymas pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti priimtas ir šiuo pagrindu (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje yra prieštaravimų, kadangi iš pradžių pirmosios instancijos teismas nurodo, jog klausimas dėl neidentifikuoto nekilnojamojo turto padalinimo, įskaitant dėl papildomų pagalbinių pastatų, pagal teismų praktiką turi būti sprendžiamas atskiroje byloje, o vėliau nurodo, kad vienam iš buvusių sutuoktinių mirus, yra neįmanomas iš santuokos nutraukimo pasekmių kylančių teisių perėmimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė kur ir kokia tvarka (ginčo, ypatingąja, supaprastinta) pareiškėja turėtų kreiptis, kad būtų ištaisyta 2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime padaryta klaida, padalinant neidentifikuotą turtą ir nepaminint viso sutuoktinių nekilnojamojo turto (viso gyvenamojo namo priklausinių). Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, kaip nenagrinėtiną teisme, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, išaiškindamas, kad pareiškėja (ar įpėdinė) šiuo atveju turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.
CPK 382 straipsnio 4 punktas numato, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalinti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidalinę notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi <...>.
CPK 385 straipsnis, CK 3.59 straipsnis imperatyviai numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo be kita ko, išspręsti turto padalinimo klausimą.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių <...>. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Pagal CPK 538 straipsnio 5 dalį, jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tokios pobūdžio bylos nagrinėjamos CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių.
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir savo teisių gynybos gali reikalauti tik remdamiesi bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo išspręstas klausimas dėl dviejų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, padalijimo. Kiti statiniai, kuriuos prašyme nurodo ir siekia padalinti apeliantė, Sutartyje nebuvo paminėti. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, esant situacijai, kai santuokos nutraukimo metu buvo padalintas ne visas nekilnojamasis turtas, buvę sutuoktiniai savo teises gali ginti vadovaudamiesi dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne prašydami pakeisti/papildyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi tokia sutartis gali būti keičiama tik esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms. Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su nekilnojamuoju turtu, kuris nebuvo identifikuotas ir visas padalintas nutraukiant santuoką, nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis. Svarbus momentas šiuo atveju yra ir tai, kad visas nekilnojamasis turtas – tiek tas, kuris buvo padalintas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (nežinomos paskirties)), tiek tas, kuris santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, tačiau kurį apeliantė prašymu dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo siekia padalinti (malkinė, daržinė, šulinys), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ne tik po santuokos nutraukimo, bet ir po sutuoktinio mirties. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą atsisakyti priimti ir nagrinėti apeliantės prašymą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad priešingai apeliantės nurodytiems atskirojo skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti jos prašymą kaip nenagrinėtiną CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, tinkamai taikė procesinės teisės normas, o vien tai, kad konkrečiai nenurodė kokia tvarka apeliantė turi teisę kreiptis į teismą, nesudaro skundžiamos teismo nutarties vertinti kaip nepagrįstos ar neteisėtos.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi vertinant teismo nutarties pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją vadovaujantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina apeliantei, kad ji turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės normas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.