Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. S., V. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolis 2026 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-26-32-16923 netenkino pareiškėjos skundo ir skundą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis nurodė, kad pareiškėja savo argumentus grindžia išimtinai vykdomosios bylos, pradėtos 2026 m. gegužės 14 d., aplinkybėmis, tačiau nevertina viso vykdymo proceso masto. Skolininko atžvilgiu vykdymo veiksmai atliekami nuo 2022 m., vykdant ne vieną vykdomąją bylą. Per šį laikotarpį buvo sistemingai tikrinami duomenys apie skolininko ir jo sutuoktinės turtą, pajamas, kitus galimus išieškojimo šaltinius. Visi atlikti vykdymo veiksmai ir jų rezultatai užfiksuoti vykdomosiose bylose. Antstolis asmeniškai įvykdė sprendimą dėl skolininko, jo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurį skolininkas nuomojo. Iškeldinimo metu nebuvo nustatyta turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėja nepateikė duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pajamas, kurių nenustatė antstolis, nenurodė konkrečių neatliktų vykdymo veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja, teikdama skundą, negalėjo remtis kitose vykdomosiose bylose esančia informacija, nes nėra kitų vykdomųjų bylų šalimi.

Antstolis, priimdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir užvesdamas vykdomąją bylą, iš esmės jau žinojo, jog nėra galimybių išieškoti skolą iš skolininko. Antstolis, gavęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto priėmimo, galėjo / turėjo susisiekti su pareiškėja ir ją informuoti, kad nėra galimybių išieškoti skolą iš skolininko, antstolis visose vykdomosiose bylose, užvestose skolininko atžvilgiu, ketina priimti išieškojimo negalimumo aktus. Tokiu atveju pareiškėja galimai apskritai nebūtų teikusi prašymo dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti. Antstolis, jau iš esmės žinodamas dėl skolos išieškojimo iš skolininko negalimumo, pareikalavo, kad pareiškėja sumokėtų 372,48 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, būtų patyręs 372,48 Eur ar daugiau administravimo išlaidų.

Išieškojimo negalimumo akto priėmimas yra antstolio teisė, bet ne pareiga. Skolininkas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo negalėjimą dirbti. Skolininkas gali gauti pajamų ar turto iš kitų šaltinių. Antstolis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, turi įvertinti visas išieškojimo perspektyvas ir į ateitį, o ne remtis momentine situacija dėl skolininko turto ir pajamų nebuvimo.

Priėmus išieškojimo negalimumo aktą, nebuvo išlaikyta vykdomosios bylos šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Priėmęs išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinęs vykdomąjį dokumentą pareiškėjai, antstolis iš esmės apgynė ne pareiškėjos, o skolininko interesus. Nors vykdomojo dokumento grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, tačiau šiuo konkrečiu atveju ši pareiškėjos teisė tampa formalia. Skolininkas yra fizinis asmuo, todėl pareiškėja neturi galimybių sužinoti, ar skolininkas įsidarbino, gauna kitų pajamų, įsigijo kokio nors turto.

Atskirajame skunde nenurodyta jokio konkretaus skolininkui priklausančio turto ar pajamų šaltinio, į kurį 2026 m. gegužės 27 d. galėjo būti realiai nukreiptas išieškojimas.

Pareiškėjos argumentai dėl galimų pajamų, būsimo įsidarbinimo, paveldėjimo ar pensijų fonde galimai esančių lėšų yra hipotetiniai. Galimybė, kad asmens turtinė padėtis kada nors ateityje pasikeis, egzistuoja beveik kiekvienoje vykdomojoje byloje, tačiau ji negali savaime pateisinti neriboto formalaus vykdymo proceso tęsimo.

Aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo kitų vykdomųjų bylų dalyvė, savaime nepaneigia tose bylose užfiksuotų objektyvių duomenų apie skolininko turtinę padėtį.

Skolininko turto ar pajamų nebuvimas nėra formali kliūtis priimti tinkamai išduotą ir galiojantį vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos siūlomi alternatyvūs antstolio veiksmai – atsisakyti priimti dokumentą, neformaliai pasiūlyti pareiškėjai jį atsiimti arba atidėti administravimo išlaidų sumokėjimą – nėra grindžiami konkrečia teisės norma. Antstolis privalėjo priimti tinkamai pateiktą vykdomąjį dokumentą, patikrinti aktualią skolininko turtinę padėtį ir, nenustatęs realaus išieškojimo šaltinio, spręsti dėl CPK 631 straipsnio taikymo.

Pareiškėja nereiškė savarankiško reikalavimo panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pripažinti neteisėtu vykdomojo dokumento priėmimą ar grąžinti sumokėtas administravimo išlaidas.

Išieškojimo negalimumo akto surašymas nepanaikina skolos, neatleidžia skolininko nuo prievolės ir nepanaikina vykdomojo dokumento teisinės galios. Jis tik užbaigia konkrečią vykdomąją bylą tuo metu objektyviai nesant realaus išieškojimo šaltinio. Vykdomosios bylos užbaigimas įstatyme tiesiogiai nustatytu pagrindu negali būti laikomas neteisėtu vien todėl, kad pareiškėja pageidauja nuolatinės skolininko turtinės padėties stebėsenos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis nuo 2026 m. gegužės 14 d. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0032/26/00924 pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo. 2026 m. gegužės 27 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-26-32-15094, konstatavęs, jog nėra galimybių išieškoti skolos iš skolininko. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2026 m. gegužės 27 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-26-32-15094. Pareiškėjos skundas buvo atmestas antstolio 2026 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-26-32-16923. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, jo taip pat netenkino, nustatęs, kad ne tik vykdomosios bylos Nr. 0032/26/00924, bet ir kitų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina antstolio konstatuotą aplinkybę, jog skolininkas šiuo metu neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėja taip pat nenurodė, kad skolininkas turi turto. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, jį grįsdama tuo, kad pareiškėja negalėjo žinoti kitų vykdomųjų bylų duomenų, galbūt nebūtų teikusi vykdomojo dokumento vykdyti, jeigu antstolis būtų pranešęs apie tai, jog skolininkas neturi jokio turto, antstolis, jau iš esmės žinodamas dėl skolos išieškojimo iš skolininko negalimumo, pareikalavo, kad pareiškėja sumokėtų 372,48 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas, skolininkas ateityje gali gauti pajamų ar turto, išieškojimo negalimo akto surašymu apginami skolininko, ne pareiškėjos interesai.

Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka yra vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šiuo metu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl nėra realių prielaidų įvykdyti teismo sprendimą. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad kitų vykdomųjų bylų, kuriuose vykdytas išieškojimas iš skolininko, duomenys jai nebuvo žinomi, ji neneigia antstolio teisės remtis šiais duomenimis. Taip pat pareiškėja atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti, pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių apie skolininko turimą realų turtą ar pajamas, kurių nenustatė antstolis. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš kitų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolis skolų išieškojimą iš skolininko vykdė nuo 2022 m., vykdymo proceso metu buvo periodiškai tikrinama skolininko ir jo sutuoktinės turtinė padėtis, rastas turtas panaudotas išieškotojų reikalavimams iš dalies patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti, tarp skolininko ir jo sutuoktinės 2023 m. birželio 21 d. sudaryta povedybinė sutartis, pagal kurią po šios sutarties pasirašymo dienos bet koks turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu, yra tą turtą įgijusio asmens nuosavybė, skolininkas šiuo metu neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0032/26/00924.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo prieštaringus argumentus, viena vertus, teigdama, kad antstolis turėjo pranešti jai apie išieškojimo iš skolininko negalimumą, dėl ko ji galbūt būtų neteikusi antstoliui prašymo dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti arba pasiūlyti pareiškėjai atsiimti pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėjai išvengiant 372,48 Eur vykdymo išlaidų apmokėjimo, kita vertus, prašydama panaikinti 2026 m. gegužės 27 d. išieškojimo negalimumo aktą ir tęsti skolos išieškojimą iš skolininko. Pareiškėja, atskirajame skunde nurodydama, kad antstolis neturėjo priimti vykdyti pareiškėjos pateikto vykdomojo dokumento, suteikti galimybę pareiškėjai jo nepateikti arba atsiimti dėl to, jog skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, iš esmės pripažįsta, kad išieškojimas iš skolininko šiuo metu yra neefektyvus. Nepaisant to, pareiškėja prašo panaikinti išieškojimo negalimumo aktą ir tęsti išieškojimą iš skolininko, aiškiai nenurodydama ir nepagrįsdama, tokio veiksmo tikslingumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja skundė antstolio veiksmus, susijusius su išieškojimo negalimumo akto priėmimu, tačiau neskundė antstolio patvarkymų dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Dėl to pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįsto vykdomojo dokumento priėmimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškojimo negalimumo akto priėmimas yra antstolio teisė, bet ne pareiga. Nepaisant to, pareiškėja nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šiuo metu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad skolininkas ateityje gali gauti pajamų ar turto iš kitų šaltinių, nepagrindžiant šių teiginių konkrečiais duomenimis, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis nepagrįstai surašė išieškojimo negalimumo aktą, o išieškojimą iš skolininko tikslinga tęsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užbaigus vykdomąją bylą dėl to, kad vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), vykdomoji byla gali būti pradėta iš naujo. Pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti; CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Taigi, pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, išieškojimas gali būti pradėtas iš naujo. CPK nėra nustatyta su tuo susijusių išimčių dėl to, kad skolininkas yra fizinis asmuo. Taigi, vien aplinkybė, jog antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjai, nereiškia, kad skola iš skolininko nebegali būti išieškota, o toks antstolio atliktas veiksmas neproporcingai pažeidžia pareiškėjos, kaip išieškotojos, teises ir teisėtus interesus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.