Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo ieškinys (patikslinus ieškinio reikalavimą ieškinio faktinis pagrindas nebuvo keičiamas), kurį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip prevencinį ieškinį, yra grindžiamas tuo, kad atsakovė neleidžia PAGD pareigūnams patikrinti jai priklausančiose patalpose priešgaisrinį saugumą. PAGD pareigūnai 2025 m. rugsėjo 9 d. įėjo į atsakovės rūsio patalpas. Pareigūnai patikrino ir įvertino atsakovės rūsio patalpose įrengtos šildymo sistemos priešgaisrinį saugumą. Taigi, nors ieškovo į savo patalpas atsakovė neįleido, jos rūsio patalpos ir patalpose esančios šildymo sistemos priešgaisrinis saugumas buvo patikrintas. Patikrinimo dieną neatitikčių bendriesiems gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams nenustatyta. Taigi, atsakovei 2025 m. rugsėjo 9 d. įleidus PAGD pareigūnus į savo patalpas ir jiems patikrinus patalpų ir įrenginių priešgaisrinį saugumą (kurį atlikti siekė ieškovas prevenciniu ieškiniu) ieškovui nedalyvaujant, nebeliko atsakovės veiksmų tęstinumo, dėl to nebeliko pagrindo ieškovo nepatekimo į atsakovei priklausančias patalpas vertinti kaip ateityje keliančio grėsmę ieškovo teisėms ir galinčio padaryti žalos ieškovui ar jo turtui (prevencinio ieškinio įrodinėjimo dalykas).

2015 m. kovo 12 d. ieškovas, atsakovė ir jų mama A. V. pasirašė susitarimą dėl namo dalių perskaičiavimo, kuris parengtas pagal 2015 m. kovo 10 d. pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį ginčo rūsio patalpos priskirtos lygiomis dalimis atsakovės ir A. V. nuosavybėn. 2015 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartyje buvo nustatyta ieškovo ir atsakovės gyvenamojo namo naudojimosi šalių mamos iš savo nuosavybės teise turimo 413/1000 gyvenamojo namo dalių dovanotomis patalpomis tvarka pagal dovanotas namo dalis, kurioje nustatyta, jog būtent atsakovė naudosis jai perleista ½ dalimi rūsio patalpų R-1 ir R-5 (dovanojimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktai), kuri patenka būtent į atsakovei padovanotą namo dalį. Dėl to ginčo patalpos priklauso atsakovei, tai nėra bendro naudojimo patalpos. Neįleisdama ieškovo į savo patalpas, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o savaime teisėti veiksmai nėra prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga.

Teismas pagrįstai nustatė, jog byloje esantys PAGD raštai dėl patikrinimų atlikimo patvirtina, jog atsakovė vengė į rūsio patalpas įleisti tiek PAGD pareigūnus, tiek ir ieškovą, kuriam nuosavybės teise priklauso inžineriniai įrenginiai ir kurie iki šiol nėra iškelti iš atsakovės naudojamų patalpų. Pagal pareikštus ieškovo reikalavimus, atsakovė, iškėlus bylą, ieškovo reikalavimą įvykdė priverstine tvarka, todėl laikytina, jog šis ieškovo ieškinio reikalavimas buvo pilnai patenkintas (t. y. buvo patenkintas ne gera valia ir ne iki bylos iškėlimo). Tai, kad pažeidimas nebuvo rastas, neturi jokios reikšmės bylos rezultatui, nes byla iškelta ne dėl pažeidimo buvimo, o dėl galimybės valstybės įgaliotiems pareigūnams patikrinti esamą padėtį. Įvykdžius šį reikalavimą, ieškovas teisme savo reikalavimą patikslino, prašydamas įleisti ieškovą į atsakovei nuosavybės teise priklausančias ginčo rūsio patalpas, grindžiant reikalavimą bendro naudojimo inžinerinių sistemų buvimu, būtinybe atlikti jų priežiūrą.

Bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl atsakovės patalpose esančių inžinerinių sistemų, jų naudojimo ir kitų aplinkybių, susijusių su ieškovo būtinumu patekti į patalpas, tokiu būdu papildant (išplečiant) faktinį ieškinio pagrindą, tačiau toks procesinis veiksmas, kitaip negu argumentuoja atsakovė, nelaikytinas faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme. Iš pradinio ieškinio bei teismo posėdžio metu ieškovo duotų paaiškinimų matyti, kad faktinės aplinkybės, kuriomis pirmiausia buvo grindžiami ieškinio reikalavimai (būtinybė įvertinti galimybę ieškovui prisijungti prie bendros gyvenamajame name esančios šildymo sistemos, priešgaisrinės saugos užtikrinimas), nebuvo pašalintos iš faktinio ieškinio pagrindo, t. y. šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir toliau buvo remiamasi įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o patikslintam ieškinio reikalavimui pagrįsti nurodytos papildomos faktinės aplinkybės (kitų ieškovui ar bendrai šalims priklausančių įrengimų buvimas atsakovei priklausančioje patalpoje).

Ieškovas savo reikalavimą grindė prevencinio ieškinio institutu – būtinybe prieiti prie bendro naudojimo inžinierinės sistemos, nepriklausomai nuo jos sudedamųjų dalių. Tokios teisės nesuteikimą jam jis pagrįstai vertino ir vertina kaip aplinkybes, galinčias sukelti žalą jo ir bendram turtui. Tikslo nurodymas patekti prie nuosavybės teise priklausančių namo inžinierinių sistemų vertintina tik kaip šalutinė aplinkybė, ginčui neturinti jokios teisinės reikšmės. Šio ginčo atveju neleidimas ieškovui patekti į patalpą bendrųjų namo inžinierinių sistemų apžiūros, įvertinimo tikslais, neleidimas jų prižiūrėti pagal įstatymą jam pačiam priklausančių įrenginių aiškiai patvirtina visas kasacinio teismo sąlygas, kurioms esant ieškinys pilnai atitinka prevencinio ieškinio sąlygas.

Vienkartiniu ieškovo įleidimu nebus pažeistos atsakovės teisės, joms nebus padaryta jokia įtaka/poveikis. Atsakovės veiksmai pažeidžia proporcingumo principus, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovui ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 29 d. sudarant dovanojimo sutartį tarp šalių buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad ginčo rūsio patalpomis naudojasi atsakovė, šiose patalpose yra ieškovui priklausantys inžineriniai įrenginiai, ieškovas neturi galimybės patekti į nurodytas patalpas. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo pareikštą ieškinį ir įpareigojo atsakovę įleisti ieškovą į ginčo rūsio patalpas, nustatė, jog ieškovo apsilankymas ginčo rūsio patalpose truks iki 30 minučių. Atsakovė dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. PAGD pareigūnams patikrinus patalpų ir įrenginių priešgaisrinį saugumą, nebeliko atsakovės veiksmų tęstinumo, dėl to nebeliko pagrindo ieškovo nepatekimo į atsakovei priklausančias patalpas vertinti kaip ateityje keliančio grėsmę ieškovo teisėms ir galinčio padaryti žalos ieškovui ar jo turtui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu.

Iš Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2025 m. rugsėjo 16 d. rašto nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. PAGD pareigūnai, dalyvaujant atsakovei ir jai atstovaujančiai advokatei, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje savo kompetencijos ribose. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, jog gyvenamojo namo rūsio patalpose R-5 ir R1 įrengta šildymo sistema, naudojanti kietąjį kurą, kurią eksploatuoja atsakovė. Rūsio patalpose buvo tikrinama, kaip laikomasi teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir atsižvelgiama į kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. Patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus atsakovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas R-5 ir R1 patalpas ir jose esančią šildymo sistemą, naudojančią kietąjį kurą pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), patikrinimo dieną neatitikčių bendriesiems gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog PAGD pareigūnai patikrino ginčo rūsio patalpose esančią šildymo sistemą, į šias patalpas neįleidus ieškovo, šis negalėjo įvertinti galimybės prisijungti prie gyvenamajame name esančios šildymo sistemos. Taip pat atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo rūsio patalpose yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai įrenginiai, kurių nepriežiūra gali ateityje kelti žalą ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės inžineriniams įrenginiams. Kadangi 2025 m. rugsėjo 9 d. į ginčo rūsio patalpas įleido tik PAGD pareigūnus, tačiau neįleido ieškovo, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovo nepatekimas į atsakovei priklausančias patalpas nevertintinas kaip ateityje keliantis grėsmę ieškovo teisėms ir galintis padaryti žalos ieškovui ar jo turtui.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nors ieškovas neginčija, jog turi alternatyvių šildymo būdų, tačiau pagrindinei šildymo sistemos daliai esant atsakovei paskirtoje naudotis rūsio patalpoje, ieškovas turi teisę ją apžiūrėti ir tai negali būti laikoma nuosavybės teisės pažeidimu konstitucine prasme. Be to, tose pačiose patalpose yra ir ieškovui priklausančių inžinerinių įrenginių, už kurių tinkamą veikimą atsakingas yra ieškovas. Atsakovė, neleisdama ieškovui patekti į ginčo rūsio patalpas, elgiasi neteisėtai ir dėl to ieškovui gali kilti žala ateityje. Nustatęs šias sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ieškinį, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovo bylos nagrinėjimo metu neteisėtai pakeistą ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.

Ieškovas byloje pareiškė materialaus pobūdžio reikalavimą įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovą ir PAGD pareigūnus į atsakovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog atsakovė nepagrįstai atsisako ieškovą ir PAGD pareigūnus įsileisti į nurodytas patalpas, todėl nėra galimybės įvertinti priešgaisrinio saugumo šioje namo dalyje, ieškovas negali nustatyti, ar yra galimybė prisijungti prie gyvenamajame name esančios šildymo sistemos. PAGD pareigūnams patikrinus atsakovės rūsio patalpose esančios šildymo sistemos priešgaisrinį saugumą, ieškovas atsisakė su tuo susijusio ieškinio reikalavimo, tačiau ir toliau palaikė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo įsileisti ieškovą į atsakovės naudojamas ginčo rūsio patalpas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ir abiejų šalių atsikirtimai į viena kitos argumentus. Atsakovei remiantis tuo, kad ieškovui nėra pagrindo patekti į jos naudojamas ginčo rūsio patalpas, ieškovas papildomai paaiškino, kad patekimas į atsakovės rūsio patalpas būtinas tiek dėl galimybės prisijungti prie gyvenamajame name esančios šildymo sistemos nustatymo, tiek dėl būtinybės įvertinti ieškovui priklausančių inžinerinių įrenginių būklę, siekiant išvengti žalos dėl jų nepriežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo argumentai, kuriais atsikirsta į atsakovės teiginius, paaiškinta ir pagrįsta ieškovo teisė įeiti į atsakovės naudojamas patalpas, neleidžia daryti išvados, kad byloje buvo pakeistas ieškinio pagrindas. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė ieškinio pagrindą, t. y. ieškinio reikalavimą pradėjo grįsti kardinaliai priešingomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas, nurodydamas aplinkybes, susijusias su būtinybe ieškovui patekti į patalpas, papildė (išplėtė) faktinį ieškinio pagrindą, tačiau toks procesinis veiksmas nelaikytinas faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai modifikavo ieškovo ieškinio reikalavimą, kadangi šiam neprašant savo iniciatyva nustatė, jog ieškovo apsilankymas ginčo rūsio patalpose truks iki 30 minučių. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės teiginius vertina kaip nepagrįstus.

Visos teismo sprendimo dalys (įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė) yra betarpiškai susijusios ir aiškinamos kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko, kad jo įleidimo į patalpą laikas būtų ribojamas laiko limitu, atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas sumažinti ateityje galinčio kilti ginčo tikimybę, numatė, jog ieškovas patalpoje gali praleisti iki 30 minučių, paaiškino šį savo sprendimą, todėl atsakovės pasvarstymai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo įleidimo į patalpą laiko limitą, peržengė ieškinio ribas, nėra teisiškai pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovo turėtos 968 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 554,2 Eur × 1,3 = 3 320,46 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliaciniame procese.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.