- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1503-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02865-2024-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Jurgita Sujetienė, Daina Lisaitė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- A. A., V. A.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dainos Lisaitės ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir V. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus, pakeisti kadastrinius matavimus, užpildyti ir pateikti deklaraciją bei duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturčio sutikimo pripažinimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. A. ir V. A. patikslintu ieškiniu prašė: 1) leisti ieškovui be atsakovo V. A. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tipinis projektas“ parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastatų 2I2p, 4I2p, 3I2p, 5I1p, 6I1p,10I2p, apjungimo į vieną statinį, skaldymo į tris turtinius vienetus bei vieno turtinio vieneto patalpų paskirties keitimo projektą, pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I2p; pastato – garažo, plane pažymėtas indeksu 3I2p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 4I2p; pastato – garažo, plane pažymėto indeksu 5I1p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 6I1p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 10I2p, apjungimui į vieną statinį, skaldymui į tris turtinius vienetus bei vieno turtinio vieneto patalpų paskirties keitimui į gyvenamosios paskirties; 2) pagal UAB „Tipinis projektas“ parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastatų 2I2p, 4I2p, 3I2p, 5I1p, 6I1p,10I2p, apjungimo į vieną statinį, skaldymo į tris turtinius vienetus bei vieno turtinio vieneto patalpų paskirties keitimo projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą pakeisti pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I2p; pastato – garažo, plane pažymėtas indeksu 3I2p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 4I2p; pastato – garažo, plane pažymėto indeksu 5I1p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 6I1p; pastato – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 10I2p, kadastro duomenis, užpildyti ir pateikti ekspertizės rangovui deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją lydinčius dokumentus bei šiuos duomenis įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre; 3) priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovui priklauso 403/1206 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui - 603/1206 dalys. Ieškovui ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso ir po 1/2 dalį sklype esančių 6 pagalbinio ūkio paskirties pastatų. Atsakovas sutiko, jog ieškovas, siekdamas pakeisti jo faktiškai naudojamų pastatuose esančių patalpų paskirtį iš pagalbinio ūkio paskirties į gyvenamąją paskirtį, savo lėšomis organizuotų bei atliktų patalpų paskirties pakeitimą. Atsakovas pritarė parengto projekto sprendiniams. Pagal pirminį projektą ieškovui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas pateikė pranešimą „Dėl sutikimo atšaukimo“, kuriame buvo nurodoma, kad išduotas Leidimas ir jame numatyti atlikti darbai iš dalies neatitinka atsakovo duoto 2021 m. liepos 2 d. sutikimo. Leidimas iš tiesų neatitiko bendraturčių susitarimo, kadangi leidime nurodoma, jog yra keičiama visų šešių pastatų paskirtis į gyvenamąją. Ieškovas pripažino įsivėlusią klaidą. Atsakovas pateikė pasirašytą 2023 m. birželio 15 d. sutikimą, kurio turinys neatitiko nei šalių suderintos pozicijos, nei teisės aktų reikalavimų, kadangi juo buvo siekiama sukurti perteklines pareigas ieškovui bei pažeisti bendraturčių interesų pusiausvyrą. Bendraturčiai iš naujo susitarė dėl naudojimosi pastatų patalpomis, todėl ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl tinkamo sutikimo išdavimo, bet 2023 m. spalio 31 d. atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas jau yra pateikęs sutikimą (2023 m. birželio 15 d. sutikimą) ir jo turinio keisti nesiruošia. Tačiau dabartiniai projektiniai sprendiniai skiriasi nuo nurodytų 2023 m. birželio 15 d. sutikime. Atsakovo atstovė pateikė 2024 m. vasario 23 d. atsakovo pasirašytą patalpų schemą. Ieškovas sutinka, jog sutikime būtų sąlyga, kad pastatai privalo atitikti jiems keliamus reikalavimus, tačiau nesutinka dėl sutikime nurodytos sąlygos, jog turi užsitikrinti, kad į jam priklausančias patalpas neprasiskverbtų teršalai ir garsai. Atsakovui yra puikiai žinoma, jog gyvenamosios patalpos pastatuose buvo įrengtos prieš 40 metų ieškovo ir atsakovo tėvų ir ieškovai jose visą laiką gyvena.
Ieškovė V. A. prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad ieškovai pagal įstatymus nori ir privalo pakeisti patalpų paskirtį, nori tame pastate gyventi, kadangi čia jau gyvena 41 metus. Atsakovo sutikime nurodyta sąlyga dėl teršalų fiziškai ir teisiškai neįvykdoma. Statiniai nuosavybės teise priklauso sutuoktiniui, tačiau ieškovai susituokę jau 41 metus, bendrai kuria gerbūvį, puoselėja namus, todėl statiniai laikytini bendru sutuoktinių turtu.
Atsakovas V. A. prašė: 1) atmesti ieškovų patikslintą ieškinį; 2) priteisti iš ieškovų atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti procesinę baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5 000 Eur, pusę iš šios sumos paskiriant atsakovo naudai; 4) taikyti procesinę baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5 000 Eur, pusę iš šios sumos paskiriant atsakovo naudai.
Nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio 15 d. jau yra išdavęs sutikimą atlikti ieškiniu prašomus veiksmus. Sutikimas išduotas ir galiojantis. Aplinkybė, kad sutikimas nepatinka ieškovui, savaime nedaro jo negaliojančiu. Ieškovas nepateikė nei vienos kompetentingos institucijos dokumento, patvirtinančio, kad sutikimas su atsakovo išreikšta sąlyga negalimas, neįvykdomas, prieštarauja teisės aktams. Sutikime atsakovas yra nurodęs sąlygas, kurios jam yra svarbios: pirma - pastato pagrindinė naudojimo paskirtis išliks pagalbinio ūkio. Šios sąlygos ieškovas neginčija, su ja sutiko. Antra – ieškovas turi užtikrinti garso izoliaciją savo patalpose, ir trečia - ieškovas turi užtikrinti, jog į ieškovo patalpas nepateks teršalai, kvapai. Sutikime nurodytos sąlygos dėl garso izoliacijos ir teršalų, kvapų neprasiskverbimo yra įtrauktos siekiant apginti atsakovo teises ir interesus. Ieškovas atsakovui nuolat grasina, kad atsakovas negalės naudotis savo garažu po to, kai ieškovas įsiteisins savavališką statybą. Atsakovas vykdė savo bendradarbiavimo pareigą, priešingai nei ieškovas, kuris nesilaikė pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią. Pažymėjo, kad ieškovė nevaldo nuosavybės teise jokio turto ginčo adresu, kas lemia, kad jokio bendraturčio tarpusavio teisinio santykio ieškovė su atsakovu neturi. Ieškiniu ieškovė neįrodinėja jokio savo teisių pažeidimo ir nieko teismo neprašo (neturi savarankiško prašymo). Tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas ieškinį pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, t. y. pateikė ieškinį turėdamas išduotą sutikimą, nesuderinęs projektinių sprendinių su atsakovu, o nutraukęs projekto klaidų taisymą ir nepateikęs atsakymų į atsakovo klausimus, neįvykdė reikalavimo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 6 202,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2023 m. birželio 15 d. duoto sutikimo turinio, t. y. kokiomis sąlygomis turėtų būti išduodamas sutikimas dėl ieškovo naudojimui priskirtų patalpų (pirmajame aukšte esančios patalpos schemoje žymimos indeksu 301 bei antrajame aukšte esančių patalpų schemoje žymimų indeksais 302, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 310) paskirties pakeitimo į gyvenamąsias patalpas. Ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo nurodytos sąlygos, kad ieškovas savo lėšomis turi užtikrinti, jog į patalpas nepatektų / neprasiskverbtų teršalai, pašaliniai kvapai iš pagalbinio ūkio paskirties patalpų, ieškovams teigiant, jog minėta sąlyga yra nepagrįsta, perteklinė, sukurianti bendraturčiui perteklines pareigas, kurios nėra numatytos teisės aktuose.
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovai turi teisę kreiptis į teismą siekiant išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą, net ir tuo atveju, kai atsakovas yra išdavęs sutikimą, be to, vien tai, kad nėra reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl sutikimo nuginčijimo, nesudaro pagrindo ieškovų ieškinį laikyti nepagrįstu.
Dėl sutikime įtvirtintos sąlygos užtikrinti, kad į patalpas nepatektų / neprasiskverbtų teršalai ir pašaliniai kvapai iš pagalbinio ūkio paskirties patalpų (ne)pagrįstumo
Teismo vertinimu, atsakovo sutikime vartojama formuluotė lemia, kad ieškovai, kaip statytojai, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus gyvenamosioms patalpoms kelia teisės aktų reikalavimai, turėtų užsitikrinti, kad į jų patalpas jokiu būdu nepatektų teršalai ir kvapai iš pagalbinio ūkio patalpų, kas yra objektyviai neįgyvendinama. Tai patvirtina ir atsakovo nurodytame Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ vartojamos formuluotės, kurios yra nukreiptos į prevencinius tikslus, o ne į atitinkamos pareigos įtvirtinimą. Ši sąlyga ieškovą įpareigoja labiau, nei kad galiojantis teisinis reglamentavimas.
Teismas, spręsdamas dėl minėtos sąlygos ir jos (ne)atitikimo bendraturčių interesų pusiausvyrai, pažymėjo, kad sąlygų formuluotės, priešingai nei nurodo atsakovas, iš esmės yra nukreiptos ne į atsakovo teisių ir teisėtų interesų gynybą, bet į ieškovų, kaip minėtų patalpų naudotojų, interesų užtikrinimą. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl vienos ar kitos šalies atliekamų darbų būtų viršijamos kenksmingų medžiagų leistinos ribos, triukšmo lygis. Teismo vertinimu, jei atsakovas jam priklausančiomis patalpomis naudojasi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (t. y. neviršijant leistinų ribinių garso ar kenksmingų medžiagų kiekių), būtent ieškovai, jei patalpas įsirengė (įsirengs) nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, turės prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes, tačiau ieškovų elgesys teikiant skundus pats savaime nesudaro pagrindo atsakovui piktnaudžiauti savo kaip bendraturčio teisėmis, nustatant sutikime objektyviai neįgyvendinamas sąlygas. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, jog tuo atveju, jei atsakovo sutikimo sąlyga dėl teršalų ir kvapų neprasiskverbimo / nepatekimo būtų pripažinta teisėta, jie prarastų galimybę reikšti pretenzijas atsakovui net ir tuo atveju, jei dėl pastarojo veiklos į ieškovų patalpas patektų bet kokios formos teršalai. Toks teisės ribojimas nėra pagrįstas.
Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas neįrodė minėtos sąlygos būtinybės, t. y. jog neužtikrinus minėtos sąlygos jo kaip bendraturčio teisės ir teisėti interesai bus pažeidžiami, minėtai sąlygai esant esminei, laikė, jog atsakovo duotas sutikimas negali būti vertinamas kaip sutikimas, numatytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktuose, ir nusprendė, kad atsakovas sutikimo nėra davęs, dėl ko ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be statytojo sutikimo.
Dėl projekto (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams ir galimybių įgyvendinti projekto sprendinius (ne)buvimo
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovai patalpų paskirties keitimą bei atskirų turtinių vienetų formavimą planuoja atlikti neatliekant jokių statybos darbų. Pateiktame projekte yra numatyta, kad patalpos turi atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, taip pat nurodyti sprendiniai, todėl teismo vertinimu, projekte pakankamai atskleisti duomenys dėl ieškovo inicijuojamų pakeitimų.
Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovų pateikto projekto galimo neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams, konkrečių sprendinių jame nenumatymo atsakovo teisės naudotis jam priklausančiomis patalpomis gali būti pažeistos. Kita vertus, galutinį sprendimą dėl projekto atitikimo ar neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams priims kompetentinga institucija, todėl teismas atsakovo argumentų dėl projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams jame nenumačius konkrečių sprendinių, netinkamos projekto laidos nurodymo, pavadinimo neatitikimo, nevertino kaip sudarančių pagrindą netenkinti ieškinio. Pažymėjo, kad kompetentinga institucija turi teisę teikti pastabas dėl projekto, o ieškovai jį taisyti ar tikslinti, todėl jei paaiškėtų, kad projektas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, ieškovai turės galimybę jį tikslinti.
Teismas, pripažinęs, kad atsakovo sutikime nurodyta sąlyga yra perteklinė, nepagrįsta ir laikydamas, kad atsakovas sutikimo šiuo atveju nėra davęs, vertino, kad atsakovas sutikimą, reikalingą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, duoti atsisakė nepagrįstai, todėl tokį sutikimą davė. Tačiau pažymėjo, jog tai savaime nereiškia, jog ieškovo projektas atitinka visus reikalavimus ir galės būti įgyvendintas.
Dėl reikalavimo leisti be bendraturčio sutikimo pakeisti kadastro duomenis, užpildyti ir pateikti ekspertizės rangovui deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją lydinčius dokumentus bei šiuos duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre
Teismas nurodė, kad jei statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas, ieškovai turėtų teisę atlikti ir kitus su statybos projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus, tolimesnes statybos procedūras, todėl galėtų būti sprendžiamas atliktų darbų užbaigimo ir įregistravimo klausimas, todėl ieškovų reikalavimą tenkino.
Dėl ieškovės V. A.
Teismas, įvertinęs galimybę sutuoktiniams jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, spendė, kad teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos ieškovės V. A. teisėms bei interesams. Taip pat pažymėjo, kad ginčo patalpose ieškovai gyvena, todėl abu ieškovai kaip sutuoktiniai turi teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties pakeitimo į gyvenamąją. Vien tai, kad statytoju gali būti tik vienas iš sutuoktinių, dėl ko patikslinto ieškinio reikalavimai formuluojami dėl statybos leidimo išdavimo bei kitų veiksmų atlikimo ieškovui, kaip statytojui, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių ieškovei. Todėl nėra pagrindo ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti.
Dėl baudos skyrimo
Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra tenkinamas, t. y. nenustatyta, kad ieškovai būtų pareiškę aiškiai nepagrįstą ieškinį ar piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas savo kaip bendraturčio teises įgyvendino netinkamai, neįvykdė jam, kaip bendraturčiui keliamos bendradarbiavimo pareigos. Tai, kad ieškovė, kaip bendraturčio sutuoktinė, bendraturčiui įgyvendinant statytojo teises, kartu su juo pareiškė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, nereikšdama savarankiško reikalavimo, taip pat neleidžia konstatuoti jos netinkamo procesinio elgesio. Todėl atsakovo reikalavimo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovai byloje turėjo 7 780,50 Eur išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti ir 218 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, išskyrus ieškovų atstovės nurodytas išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą (1 089,00 Eur), taikos sutarties parengimą ir pateikimą (302,50 Eur), kadangi taikos sutartis civilinėje byloje nesudaryta, bei išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą (404,21 Eur). Nurodytomis sumomis sumažino ieškovų turėtas išlaidas advokato pagalbai (7 780,50 Eur – (1 089,00 Eur + 302,50 Eur + 404,21 Eur) ) = 5 984,79 Eur. Ieškinį tenkinus, ieškovams iš atsakovo priteisė 5 987,79 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 218 Eur žyminį mokestį, iš viso 6 202,79 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovų atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl sutikimo. Bendraturčio sutikimas yra sandoris, vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1-3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 86 p.), todėl teismas spręsdamas, kad nereikia ginčyti sutikimo įstatymų nustatyta tvarka, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Byloje nustatyta, kad sutikimas ieškovui jau yra išduotas ir yra galiojantis. Teismas esant išduotam ir galiojančiam sutikimui, sprendė, jog sutikimo nėra, netinkamai pritaikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą.
Dėl sutikimo sąlygų. Teismas pats interpretavo ir plečiamai aiškino sutikimo sąlygas. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovo sutikimo sąlyga dėl pagrindinės pastato paskirties „pagalbinio ūkio“ yra teisėta ir pagrįsta. Teismas leisdamas ieškovams vykdyti statybos darbus be atsakovo sutikimo, iš esmės paneigė šią atsakovui svarbią sąlygą dėl pagrindinės pastato paskirties. Teismas netinkamai vertino įrodymus, juos taikė selektyviai, spręsdamas, kad projekte jau yra numatyti reikalavimai higienai, sveikatai, aplinkos apsaugai, bei apsaugai nuo triukšmo. Byloje yra projekto ekspertizę atlikusių specialistų MB „Getelit“ išvada, kad projekte nenumatyti nei garso izoliacijos, nei oro taršos sprendiniai, tą patvirtino ir liudytojas projekto vadovas Š. K. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pagalbinio ūkio pastatuose įrengiant gyvenamas patalpas jis būtų įvykdęs normatyvinius reikalavimus, taikomus gyvenamosioms patalpoms.
Dėl projekto netinkamumo. Teismas netinkamai įvertino projektą ir su juo susijusias bylos aplinkybes. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šešiuose pagalbinio ūkio paskirties nesudėtinguose statiniuose įrengti gyvenimui naudojami kambariai, virtuvė, san. mazgas, kas lemia, jog pastatuose buvo atlikti statybos darbai, kurie priskirtini kapitalinio remonto darbams, nes buvo perstatytos minėtų pastatų laikančiosios konstrukcijos. Projektas privalo būti parengtas kapitalinio remonto darbams ir reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą. Projektas parengtas iki 2024 m. lapkričio 1 d., o nuo šios datos iš esmės pakeisti statybos normatyviniai dokumentai, statybos įstatymas. Projektas pažeidžia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 priedo 9 punktą. Normatyvai neleidžia pagalbinio ūkio patalpose suformuoti atskirai gyvenamųjų patalpų. Todėl ieškovų pateiktas į bylą ir pagal kurį prašoma teismo leisti atlikti statybos darbus, negalėtų būti įgyvendintas išvis, pagal jį institucija negalėtų išduoti statybą leidžiančio dokumento. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tokį esminį Projekto trūkumą, dėl kurio Projekto įgyvendinti neįmanoma. Taigi, teismas priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įgyvendinti.
Dėl ieškovės procesinės padėties. Bylos duomenimis ieškovė nevaldo nuosavybės teise jokio turto ginčo adresu, kas lemia, kad jokio bendraturčio tarpusavio teisinio santykio ieškovė su atsakovu neturi. Taip pat ieškiniu ieškovė neįrodinėjo jokių savo teisių pažeidimo ir esminis dalykas – nieko teismo neprašė (neturėjo savarankiško prašymo).Todėl teismas netinkamai taikė CPK normas, dėl ko priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškovės atžvilgiu, netinkamai skirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bendradarbiavimo pareigos. Teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo. Atsakovas vykdė bendradarbiavimo pareigą - yra išduoti du sutikimai, niekada neatsisakė derinti projektinės dokumentacijos, nors ji nuolat buvo teikiama su klaidomis, derino Projektą. O ieškovas pažeidė pirmo sutikimo sąlygas, uždraudė projektuotojui teikti Sutikimą institucijoms, nei karto nepateikė atsakovui išbaigto, be klaidų parengto Projekto, nutraukė Projekto derinimą ir kreipėsi į teismą. Taigi, ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovo nuolat, be jokio pagrindo teikiami skundai dėl atsakovo įvairioms institucijoms iki šiol nesulaukė tinkamo atsako, dėl ko ieškovas, jausdamas nebaudžiamumą už savo elgesį, savo piktnaudžiavimą jau perkėlė į teismą, toliau siekdamas keršyti atsakovui, daryti spaudimą vykdyti visus ir bet kokius ieškovo įgeidžius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į ieškovų procesinį elgesį – kiek teismo posėdžių neįvyko, buvo atidėti būtent dėl ieškovų neatvykimo, nepaisymo nagrinėti bylą teismo salėje, atstovės 2 dienų ligos ir atsisakymo nagrinėti nuotoliu, teismo įpareigojimų pateikti dokumentus prieš 3 darbo dienas ar nustatytu terminu – nepaisymą ir teikimą prieš pat teismo posėdį, kuris sąlygojo papildomas išlaidas byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2023 m. birželio 15 d. sutikime yra įtraukta sąlyga, kuri neatitinka šalių derybų, iškreipia bendraturčių interesų pusiausvyrą ir sukuria perteklinę bei jokiais pagrindais nepagrįstą pareigą statytojui ieškovui. Todėl vien tik faktas, kad bendraturtis yra davęs sutikimą, negali panaikinti savo teises siekiančio įgyvendinti bendraturčio galimybės kreiptis į teismą, jeigu jis mano, kad duoto sutikimo turinys pažeidžia jo teises ir (ar) teisėtus interesus.
Apeliaciniame skunde pateikiamos atsakovo interpretacijos neatitinka realaus sutikimo turinio bei pozicijos, kurios laikėsi atsakovas. Ieškovai niekada neneigė aplinkybės, jog projekto įgyvendinimas privalo atitikti normatyvius reikalavimus. Tuo tarpu, 2023 m. birželio 15 d. sutikime yra reikalaujama ne tik to, kad projekto įgyvendinimas atitiktų normatyvius reikalavimus, tačiau ieškovams sukuriama ir papildoma, jokiuose teisės aktuose nenustatyta pareiga „užtikrinti, kad į patalpas nepatektų/neprasiskverbtų teršalai, pašaliniai kvapai iš pagalbinio ūkio paskirties patalpų“. Tai nėra teisės aktuose įtvirtintas normatyvinis reikalavimas, o tik nepagrista atsakovo užgaida, siekis išvengti ieškovų pretenzijų dėl atsakovo naudojamu medžiagų bei skleidžiamo triukšmo. Atsakovas neįrodė aptartos 2023 m. birželio 15 d. sutikimo sąlygos būtinybės, t. y. jog neužtikrinus minėtos sąlygos jo kaip bendraturčio teisės ir teisėti interesai bus pažeidžiami. Todėl atsakovo duotas 2023 m. birželio 15 d. sutikimas negali būti vertinamas kaip sutikimas, numatytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktuose, todėl laikytina, kad atsakovas apskritai nėra davęs sutikimo, o pats atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.
Sutikimo išdavimo stadijoje nėra vertinama projekto atitiktis norminių teisės aktų reikalavimams ir tai nėra bendraturčio kompetencija. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl projekto (ne)tinkamumo neturi būti vertinama.
Apeliaciniame skunde nėra pateikiami argumentai, kurie pagrįstų kaip ieškovės dalyvavimas byloje ieškovo statusu pažeidė atsakovo interesus ar nulėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Nesant tokių motyvų ši apeliacinio skundo dalis laikytina deklaratyvia ir negali būti patenkinta.
Šalies argumentai
Ieškovas dėjo maksimalias pastangas siekdamas derybų būdų išspręsti ginčą, tačiau to nepavykus padaryti per beveik du metus, galiausiai kreipėsi į teismą. Ieškovų veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi jie elgėsi visiškai teisėtai. Priešingai vertintinas atsakovo elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl apeliacinio skundo esmės
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl teisės be bendraturčio sutikimo atlikti veiksmus - gauti statybą leidžiančius dokumentus, pakeisti kadastrinius matavimus, užpildyti ir pateikti deklaraciją bei duomenis įregistruoti viešajame registre tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių 6 pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendraturčiai. Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. vasario 28 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą „Pagalbinio ūkio paskirties pastatų 6I1p, 2I2p, 4I2p, 3I2p, 10I2p, 5I1p sujungimo ir paskirties keitimo į gyvenamojo (vieno buto) pastato su pagalbinio ūkio paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“. Paaiškėjus, kad išduotas statybą leidžiantis dokumentas neatitinka atsakovo duoto sutikimo turinio, jog nebūtų keičiama statinio pagalbinio ūkio paskirtis, atsakovas minėtą sutikimą atšaukė. Ieškovas 2022 m. liepos 29 d. pranešimu atsakovui pateikė atnaujinto sutikimo projektą, pažymint, kad ieškovas niekuomet neketino keisti visų patalpų paskirties į gyvenamąją paskirtį ir išduodant statybos leidimą buvo padaryta techninė klaida, tačiau atsakovas minėto sutikimo nepasirašė. Atsakovas 2023 m. birželio 15 d. pasirašė sutikimą. Ieškovas 2023 m. spalio 31 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti atsakovo pasirašytą sutikimą dėl ūkio paskirties pastatų 6I1p, 2I2p, 4I2p, 3I2p, 10I2p, 5I1p apjungimo, skaldymo į tris turtinius vienetus ir vieno turtinio vieneto patalpų paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties patalpas, nes atsakovo pasirašytas 2023 m. birželio 15 d. sutikimo turinys neatitinka nei šalių suderintos valios, nei teisės aktų reikalavimų. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovo atstovė el. laiške nurodė, kad atsakovas jau yra išdavęs sutikimą ir sutikimo turinys galėtų būti pakeistas, jei kompetentingos institucijos pareikš motyvuotas pastabas. UAB „Tipinis projektas“ 2023 m. gruodžio 4 d. atliko Pagalbinio ūkio pastatų (2I2/P, 3I2/P, 4I2/P 5I1/P, 6I1/P, 10I2/P (duomenys neskelbtini), apjungimo į vieną statinį ir skaidymo į tris turtinius vienetus, bei vieno turtinio vieneto patalpų paskirties keitimo, projektą. Projekte nurodyta, kad statytojas / užsakovas yra A. A.
Ieškovai kreipėsi į teismą dėl bendraturčio teisės įgyvendinti statytojo teises keičiant dalies pastate esančių patalpų paskirtį kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą šiems veiksmams atlikti tuo pagrindu, jog jau duotas 2023 m. birželio 15 d. sutikimas su sąlygomis. Tačiau ieškovai nesutikdami su atsakovo sutikime nurodytomis sąlygomis ir laikydami, kad tokiu atveju sutikimas iš viso nėra išduotas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus, pakeisti kadastrinius matavimus, užpildyti ir pateikti deklaraciją bei duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturčio sutikimo pripažinimo. Ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo sutikime nurodytos sąlygos, kad ieškovas savo lėšomis turi užtikrinti, jog į patalpas nepatektų / neprasiskverbtų teršalai, pašaliniai kvapai iš pagalbinio ūkio paskirties patalpų, ieškovams teigiant, jog minėta sąlyga yra nepagrįsta, perteklinė, sukurianti bendraturčiui perteklines pareigas, kurios nėra numatytos teisės aktuose, todėl laikytina, kad sutikimas nėra duotas.
Visų pirma, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovai turi teisę kreiptis į teismą siekiant išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą, net ir tuo atveju, kai atsakovas yra išdavęs sutikimą, nes ieškovas, kaip bendraturtis, sprendžia dėl galimai savo, kaip bendraturčio teisių pažeidimo, todėl manydamas, kad sutikimas pažeidžia jo interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Apeliantas su tokia išvada nesutinka.
Jei bendraturčiai nesutaria dėl bendro turto valdymo (pavyzdžiui, vienas atsisako duoti pagrįstą sutikimą arba duoda neteisėtą sutikimą), nesutarimai sprendžiami teismine tvarka. Teismo sprendimas gali pakeisti trūkstamą arba neteisėtą bendraturčio sutikimą. Šioje byloje pagal atsakovo duoto sutikimo turinį matyti, kad jis yra sąlyginis, duotas su trimis sąlygomis, todėl kilus ginčui tarp bendraturčių dėl minėtame sutikime įtvirtintų sąlygų (iš esmės tik dėl vienos iš jų), turi būti įvertinama, ar minėtos sąlygos nėra perteklinės ir nepagrįstai ribojančios ieškovų teises, ar sutikimas teisėtas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl ieškovų teisės kreiptis į teismą neturėjimo šiuo atveju.
Taip pat apeliantas teigia, kad jo sutikime nurodytas reikalavimas yra susijęs išimtinai su normatyvų laikymųsi, t. y. kad patalpos būtų įrengtos pagal joms keliamus normatyvinius reikalavimus dėl garso izoliacijos, oro taršos ir nekelia jokių papildomų reikalavimų, todėl teismas pats interpretavo ir plečiamai aiškino pateikto sutikimo sąlygas, netinkamai vertino įrodymus ir atleido ieškovą nuo normatyvų įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, privalėjo įvertinti atsakovo 2023 m. birželio 15 d. sutikimo turinį ir jame pateikiamų sąlygų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl ir pateikė sąlygos, dėl kurios kilo ginčas, teisinį įvertinimą. Pagal teismų praktiką, kaip nurodo ir pats atsakovas, sutikimą davusio asmens valios turinys turi būti nustatomas remiantis ne vien pažodiniu sutikimo teksto aiškinimu, tačiau būtina aiškintis tikruosius jį davusio asmens ketinimus atsižvelgiant į sutikimo davimo ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovai pripažino ir sutiko, jog parengto projekto įgyvendinimas privalo atitikti normatyvius reikalavimus, tačiau teisės aktuose nėra nustatytos pareigos „užtikrinti, kad į patalpas nepatektų/neprasiskverbtų teršalai, pašaliniai kvapai iš pagalbinio ūkio paskirties patalpų“. Atsakovas procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog gyvenamųjų patalpų atsiradimas trukdys jo galimybėms naudotis pagalbinio ūkio patalpomis pagal jų paskirtį bei atnaujinti vandens motociklų remonto veiklą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), jog ginčijamą sąlygą į sutikimą atsakovas įtraukė siekdamas išvengti ieškovų pretenzijų dėl naudojamų medžiagų bei skleidžiamo triukšmo vykdant veiklą, o ne reikalauti, kad statybos darbai bendrame turte atitiktų normatyvinius reikalavimus, kaip teigia pats atsakovas. Taigi, nėra jokio pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad ginčijama atsakovo sutikimo sąlyga ieškovus įpareigoja labiau, nei galiojantys teisės aktai, yra pažeidžianti ieškovų teises bei teisėtus interesus, todėl neteisėta ir perteklinė.
Remiantis teismų praktika, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagristas, turi atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Taigi, būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo jokių argumentų, kad pastatų apjungimas ir vieno iš naujai sudaromų turtinių vienetų paskirties pakeitimas į gyvenamosios paskirties patalpas, lems atsakovo kaip bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, pablogins esamą pastato techninę būklę ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nekilo, jog ieškovai neplanuoja atlikti jokių faktinių statybos darbų, nes jų valdomos ginčo patalpos yra įrengtos kaip gyvenamosios. Taigi teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo sutikimo ginčijamos sąlygos būtinybės, kas reiškia, kad nėra duotas sutikimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktai) ir atsisakymas jį duoti yra nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus dėl ieškovo pateikto projekto netinkamumo, jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, atsakovas manydamas, jog projektas pažeidžia jo teises, privalėjo aiškiai atsisakyti duoti sutikimą ir nurodyti tokio atsisakymo motyvus, antra, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bus pažeista jo nuosavybės teisė, kad pablogės pastato techninė būklė, kad ieškovo projektiniai pasiūlymai gali turėti poveikį atsakovo materialinei padėčiai ar sukels pavojų sveikatai ir gerovei, trečia, projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, turinti teisę jį pripažinti neatitinkančiu teisės aktų reikalavimams bei neleisti jo įgyvendinti. Taigi, teismo sprendimas byloje dėl veiksmų atlikimo be bendraturčio sutikimo nesukuria teises įgyvendinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, tačiau tik tokio sprendimo pagrindu ieškovas galį įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šios aplinkybės iš esmės nurodytos ir pirmosios instancijos teismo sprendime.
Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija ieškovės V. A. procesinę padėtį, kadangi ji nėra pastatų bendrasavininkė, todėl neturėjo teisės reikšti reikalavimą atsakovui. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais. Byloje nekilo ginčo, kad ginčo pastatai priklauso ieškovui A. A., o V. A. yra ieškovo A. A. sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abu ieškovai kaip sutuoktiniai turi teisinį suinteresuotumą dėl pastatų paskirties pakeitimo į gyvenamąją. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, be to, atsakovas nenurodė, kaip V. A. dalyvavimas byloje ieškovės pozicijoje įtakojo teismo sprendimo (ne)teisėtumą.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių neatsižvelgė į ieškovų netinkamą procesinį elgesį, t. y. atsakovas kelia laimėjusios bylą šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinant jos procesinį elgesį sąžiningumo aspektu. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad byloje nenustatyta, jog ieškovai būtų reiškę nepagrįstus prašymus, vilkinę procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo sąlygų, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas, o visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastį, buvo būtinos ir pagrįstos, ir tai sudarė pagrindą taikyti bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę - tenkinus ieškovų atsakovui pareikštą materialųjį ieškinio reikalavimą, ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytai galutinei išvadai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apelianto apeliacinį skundą atmetus, jam turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovai turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto dydžio, yra pagrįstos, todėl jos priteisiamos ieškovei V. A. (išlaidas sumokėjęs asmuo) iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.