Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „RX Construct Lt“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Atsakovas sprendime nurodė, kad Bendrovės pateikti duomenys apie vykdomą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą neatitinka tikrovės. Tokia išvada padaryta remiantis Sodros informacinės sistemos 2026 m. balandžio 16 d. duomenimis, pagal kuriuos Bendrovėje nėra dirbančiųjų, o Bendrovės direktorius D. A. nėra įdarbintas.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai sutapatino juridinio asmens vadovą su pačiu juridiniu asmeniu. Tai yra atskiri teisės subjektai. Nustatyta tvarka neįdarbinus juridinio asmens vadovo, pažeidus kokių nors darbo teisės, mokesčių teisės aktų nuostatas, pats juridinis asmuo išlieka kaip subjektas ir gali dalyvauti teisiniuose santykiuose, vykdyti veiklą. Taip atsitiko ir šiuo atveju, tačiau atsakovas šių aplinkybių neišsiaiškino ir priėmė skubotą bei nepagrįstą Sprendimą.

Pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos Bendrovės vadovo įdarbinimui, todėl jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, tuo pačiu ir materialiniai nuostoliai, nes jis sumokėjo daug pinigų tam, kad galėtų atvykti dirbti į Europos Sąjungos valstybę.

Bendrovė vykdė veiklą prieš įdarbinant D. A., vykdė veiklą po fakto apie jo nušalinimą nuo pareigų, vykdo šią veiklą ir toliau. Tuo atveju, jei pats juridinio asmens vadovas, akcininkai ar kiti asmenys pažeidė teisės aktų nuostatas, jiems turėtų būti taikoma atitinkama teisinė atsakomybė. Paties juridinio asmens registravimas nėra panaikintas, jis moka mokesčius.

Pareiškėjo manymu, atsakovo Sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad, Registrų centro išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2024 m. gruodžio 20 d., Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. – D. A.. Bendrovės deklaruojama veikla yra pastatų statyba; naujų pastatų statyba; laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Sodros informacinės sistemos 2026 m. balandžio 16 d. duomenimis, Bendrovėje nėra dirbančių, Bendrovės direktorius D. A. nėra įdarbintas, kas reiškia, kad Bendrovės ekonominė veikla gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nėra vykdoma pastaruosius 6 mėnesius.

Bendrovė tarpininkavimo rašte pateikė duomenis, kad veikla, kuriai kviečiamas pareiškėjas – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, tačiau Migracijos departamento surinktais duomenimis Bendrovėje niekada nebuvo dirbančiųjų, kas reiškia, kad Bendrovės veikla nėra vykdoma pastaruosius 6 mėnesius, todėl Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Atitinkamai, pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimo laikinai gyventi išdavimui, o tai, kad, kaip nurodoma skunde, direktorius tik prieš keletą dienų sužinojo, jog jo funkcijos yra apribotos, niekaip nepakeičia ginčijamame Sprendime padarytų išvadų.

Remiantis Sodros duomenimis tik 2026 m. balandžio 1 d. įdarbintas pirmas Bendrovės darbuotojas, todėl Migracijos departamentas, remdamasis oficialiais kitų institucijų duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius nevykdė veiklos, dėl kurios yra kviečiamas pareiškėjas.

Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal jį kviečiančio darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą profesiją ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečiantis darbdavys turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu išduodamas, jeigu darbdavys, vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal tarpininkavimo rašte nurodytą profesiją darbui Lietuvos Respublikoje, nustatant visą darbo laiko normą, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog, tai, kad ne pareiškėjas kaltas, jog darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų, nekeičia faktinių aplinkybių, lemiančių teisinių santykių kvalifikavimą pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktus. Atitinkamai, tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis negalėjo daryti įtakos Bendrovės vadovo įdarbinimui, niekaip nepakeičia fakto, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamame Sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, skunde iš esmės nepagrindė konkrečių Migracijos departamento padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekė, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarytos Sprendime. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

II.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad Registrų centro išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2024 m. gruodžio 20 d., jos vadovas (direktorius) nuo 2024 m. gruodžio 20 d. yra D. A.. Bendrovės deklaruojama veikla – pastatų statyba, naujų pastatų statyba, laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. 2026 m. balandžio 16 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje nėra dirbančių asmenų, jos direktorius D. A. nėra įdarbintas. Atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovės ekonominė veikla nėra vykdoma pastaruosius 6 mėnesius.

Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendimo priėmimo pagrindas – duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 19 p.). Bendrovės, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį tinkuotoju, pateikti duomenys, kad Bendrovė vykdo statybų veiklą, kuriai kviečiasi asmenį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, neatitinka tikrovės, todėl Bendrovė neatitinka darbdaviui Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam nebuvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ar leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjas niekada neturėjo darbinių santykių su Lietuvos Respublikos darbdaviu ir šiuo metu neturi.

Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybe teismas konstatavo, kad Bendrovėje nebuvo dirbančiųjų, dėl ko jos veikla nėra vykdoma pastaruosius 6 mėnesius, todėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Ta aplinkybė, kad Bendrovės direktorius tik prieš keletą dienų sužinojo apie jo apribotas funkcijas, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas leidimo laikinai gyventi išdavimui. Sprendimo priėmimo metu Sodros informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie Bendrovės veiklą. Atsakovas pateikė duomenis teismui, kad tik 2026 m. balandžio 1 d. buvo įdarbintas pirmas Bendrovės darbuotojas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad tai, kad ne pareiškėjas kaltas, jog darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų, nekeičia faktinių aplinkybių, lemiančių teisinių santykių kvalifikavimą pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktus.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina Migracijos departamento išvadą, jog šiuo atveju Bendrovė nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistavo prielaidos atsisakyti suteikti leidimą laikinai gyventi, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. Bendrovei, kaip įmonei, kviečiančiai pareiškėją, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė Bendrovė, kviečianti pareiškėją, neatitinka tikrovės, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Bendrovėje jis ketino dirbti tinkuotoju. Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4100). Bendrovė tarpininkavimo rašte patvirtino, kad veiklą, kuriai kviečia pareiškėją, vykdo ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, Bendrovė, kuri įsipareigojo įdarbinti Užsienietį dirbti pagal darbo sutartį, nepagrindė, kad vykdo statybų veiklą, kuriai kviečia pareiškėją, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, o tai reiškia, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo padavė teismui skundą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai vertino, jog surinkti duomenys nepatvirtina, jog Bendrovė statybų veiklą, kuriai kvietėsi pareiškėją, vykdo ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikti įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2026 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „RX Construct Lt“ ketina dirbti pagal darbo sutartį tinkuotoju. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20260401-041031 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei patvirtino, kad veiklą, kuriai kviečiamas pareiškėjas, Bendrovė vykdo ne trumpiau kaip pastaruosius 6 mėnesius, nurodė ekonominės veiklos rūšis (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, skundžiamu 2026 m. balandžio 22 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, kadangi duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį dirbti pagal darbo sutartį, nepagrindžia, kad vykdo statybų veiklą, kuriai kviečia asmenį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, kas reiškia, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte pateikti duomenys, kad veikla, kuriai kviečiamas asmuo, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, neatitinka tikrovės.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punktą darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi, be kita ko, vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017; kt.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas vertino Bendrovės veiklos pobūdį, Bendrovės Sodrai pateiktus duomenis apie įdarbintus darbuotojus, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis apie Bendrovės deklaruojamą ekonominę veiklą.

Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovė nepagrindė, jog ji realiai vykdė tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą, kuriai kvietė pareiškėją ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius (iki įsipareigojimo įdarbinti užsienietį).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sodros duomenis pirmas Bendrovės darbuotojas įdarbintas tik 2026 m. balandžio 1 d., pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pagrįstai pripažino, kad Bendrovė ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius veiklos, kuriai pasikvietė pareiškėją, nevykdė, t. y. neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, o tarpininkavimo rašte nurodžiusi, kad šią sąlygą atitinka, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nepateikė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.