Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. V., atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. R. dėl įpareigojimo grąžinti daiktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės direktorius ir atstovas advokatas teismo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir nurodytas aplinkybes. Ieškovės direktorius paaiškinimų metu papildomai nurodė, kad, be kita ko, atsakovas, pasiimdamas 2025 m. vasario 12 d. priekabą, labai skubėjo, sakė, kad grąžins po dviejų savaičių. Atsakovas iš pradžių sakė, kad sugedo, paskui nebeatsiliepė telefonu, ieškovės direktorius su juo paskutinį kartą kalbėjo 2025 m. balandžio mėn. Priekabos vertė apie 2 000,00 Eur, sveria 2,7 t, plotis 2 m, ilgis 6 m.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į teismo posėdį laikomi įteiktais tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Liudytojas LUD1 2026 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. vasario mėn. tarp 5 ir 6 valandos darbo aikštelėje atvažiavo asmuo, pasiėmė priekabėlę, buvo suderinta su V. V.. Liudytojas asmens nepažinojo, jo vardo nežino. Asmuo atvažiavo M. S., paklausė „traliuko“, liudytojas paklausė V. V., ar sutarta, jis pasakė, kad duotų, asmeniui parodė, kur priekaba, ir jis ją pasiėmė. Buvo aukštas stambus vyras, vyresnio amžiaus, žilstelėjęs. Priekaba buvo standartinė, dviejų ašių, sidabrinės spalvos, platforma, prikabinama prie autobusiuko, galima ant jos užvežti mašiną. Kiek liudytojas supranta, ieškovės direktorius priekabą nuomodavo. Liudytojas nurodė, kad priekaba būdavo teritorijoje, po 2025 m. vasario mėn. jos daugiau nematė. Liudytojas atpažino, kad bylos medžiagoje esančio asmens nuotrauka yra to asmens, kuris pasiėmė priekabą.

Liudytojas LUD2 2026 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo bendra teritorija, kurioje dirbo, ten būdavo atviri garažai, laikydavo asmenines mašinas, taip pat V. V. laikydavo savo „traliukus“, priekabėles. Pernai metais vasario mėn. atvažiavo po darbo žmogus, stambokas, vidutinio amžiaus, gal apie penkiasdešimt metų, pasiėmė priekabą, prisikabino ir išvažiavo. Iki pasiėmimo priekabą nuolatos matydavo teritorijoje, ji skirta transportuoti mašinoms, tai yra tralas, cinkuotas, pilka spalva, gabaritai apie du ir penkis–šešis metrus. Po to, kai asmuo priekabą pasiėmė, liudytojas daugiau jos nematė. V. V. maždaug po mėnesio pradėjo priekabos ieškoti. Liudytojas atpažino, kad bylos medžiagoje esančio asmens nuotrauka yra to asmens, kuris pasiėmė priekabą. Aikštelė, iš kurios priekaba paimta, yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 2 700 kg svorio, pilkos spalvos (toliau – priekaba), nuosavybės teise priklauso ieškovei (ieškinio (CBP-5797) priedas Nr. 3).

Priekaba pagal 2024 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartį (ieškinio (CBP-5797) priedas Nr. 2) buvo laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. sausio 3 d. išnuomota atsakovui. Atsakovas pagal šią nuomos sutartį išnuomotą priekabą grąžino ieškovei.

Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės direktoriaus paaiškinimų ir liudytojų E. A. ir V. P. parodymų 2026 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu nustatė, kad atsakovas iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario mėn. pasiėmė priekabą nuomos pagrindu ir jos ieškovei nebegrąžino. Nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Ieškovės direktorius dėl dingusios priekabos 2025 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą, kuris nurodė, kad nebuvo padaryta veikos, turinčios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, ir kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (ieškinio

(CBP-5797) priedas Nr. 4). Ieškovės direktorius 2025 m. gruodžio 21 d. raginimu (ieškinio (CBP-5797) priedas Nr. 5) kreipėsi į atsakovą dėl priekabos grąžinimo, raginimas atsakovui buvo įteiktas adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovas į šį raginimą atsakė, byloje duomenų nėra.

Teismas iš liudytojų E. A. ir V. P. parodymų, kurių metu atpažino atsakovą pagal bylos medžiagoje esančią jo nuotrauką (ieškinio (CBP-5797) priedas Nr. 6), nustatė, kad būtent atsakovas nuomos pagrindu 2025 m. vasario mėn. pasiėmė priekabą ir jos nebegrąžino.

Dėl priekabos grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Vienas iš teisinių pagrindų, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnio, numatančio, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taikymo sąlygas savo praktikoje yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-282-686/2015, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-7-229/2007).

Teismas iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų (priekabos registracijos dokumento, ieškovės direktoriaus paaiškinimų, liudytojų E. A. ir V. P. parodymų 2026 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu) nustatė, kad ieškovė 2025 m. vasario mėn., kai atsakovas pasiėmė priekabą, ir ieškinio pateikimo teismui metu buvo priekabos savininkė, todėl pirmoji vindikacinio ieškinio sąlyga (ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą) yra išpildoma. Ieškovė nurodo, ir teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių jau anksčiau buvusius trumpalaikius nuomos teisinius santykius (sprendimo 8 punktas), neturi pagrindo ja abejoti, kad atsakovas 2025 m. vasario mėn. pasiėmė priekabą iš aikštelės nuomos pagrindu ir šie nuomos teisiniai santykiai turėjo tęstis kelias dienas, tačiau atsakovas priekabos negrąžino, todėl teismas vertina, kad atsakovas toliau priekabą valdė (ir šiuo metu valdo) be teisinio pagrindo ir ieškovės valios, todėl yra tenkinamos trečioji ir ketvirtoji vindikacinio ieškinio sąlygos (daiktą valdo atsakovas ir jį valdo neteisėtai). Priekaba yra realus fizinis objektas ir egzistuoja natūra, todėl išpildoma ir penktoji vindikacijos taikymo sąlyga (daiktas yra natūra). Tačiau teismas, vertindamas byloje nustatyta aplinkybes, kad atsakovas priekabą 2025 m. vasario mėn. perėmė su ieškovės leidimu nuomos teisiniu pagrindu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra išpildomos antroji ir šeštoji daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios ir šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai) sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, vindikacijos instituto taikymui yra reikalinga nustatyti sąlygų visumą, teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje CK 4.95 straipsnis nėra taikomas.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog atsakovui 2025 m. vasario mėn. pasiėmus priekabą, šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, kurie, atsakovui priekabos negrąžinus po dviejų savaičių (ieškovės direktoriaus nurodytam nuomos terminui, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nes byloje nėra kitų aplinkybių, kurios leistų nustatyti kitaip), pasibaigė. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Įvertinus byloje pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė, priekabos ir jos registracijos dokumento nutrūkus nuomos teisiniams santykiams negrąžino, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą tai padaryti per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra tenkinamas.

Ieškovė teikia reikalavimą skirti atsakovui po 50,00 Eur baudą už kiekvieną sprendimo grąžinti priekabą ir jos registracijos dokumentą nevykdymo dieną. Teismas, įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas su ieškove nekomunikuoja ir nebendradarbiauja, daro išvadą, kad tokia sankcija yra pagrįsta ir šis reikalavimas tenkinamas. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama bauda, atsižvelgus į ieškovės direktoriaus nurodytą priekabos vertę (2 000,00 Eur, sprendimo 3 punktas), minėtą atsakovo nebendradarbiavimą, yra adekvati ir proporcinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl teismas sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai.

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje sumokėjo 115,00 Eur žyminį mokesti ir patyrė 1 144,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ieškinio (CBP-5797) priedas Nr. 8,

DOK-93731). Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, yra priteisiamos iš atsakovo kartu su žyminiu mokesčiu – iš viso 1 259,50 Eur.

Teismas patyrė 35,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį visiškai, jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilinę priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , ir jos registracijos liudijimą.

Skirti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už kiekvieną sprendimo grąžinti automobilinę priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , ir jos registracijos liudijimą ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nevykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai 1 259,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.