Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos LDT1 atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, nuspręsta paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „T. M. 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

2026 m. balandžio 3 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „T. M. 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat neginčija jo atžvilgiu taikytų laidavimo instituto nuostatų. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su ja paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskacija, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir taikyti automobilio vertės konfiskaciją bei ją sumažinti. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose ir pasisako tik jame keliamu klausimu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 teigia, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 72 straipsnio 2 dalį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, apylinkės teismas nepilnai įvertino šios priemonės ypatingai neigiamas pasekmes asmeniui, nesvarstė jos taikymo alternatyvų ir taip sutrukdė priimti teisingą bei įstatymais pagrįstą teismo sprendimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens KAL1 nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „T. M. 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Byloje esantys duomenys patvirtinta, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso KAL1 (1 t., b. l. 34). Nustatyta, kad jis pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas. Konfiskuotiną automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 promilių, vairavo Kėdainių mieste, kuriame vyksta intensyvus eismas, tuo keldamas didelį pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui. Apie galimas tokio elgesio pasekmes KAL1 neabejotinai turėjo suvokti. Nors apeliaciniame skunde pateikiama daugybė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jos pačios savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, – nesudaro galimybės neskirti automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo.

Apeliantas nurodo, kad savo darbinėje veikloje nuolat bendrauja su transporto priemones vairuojančiais asmenims, dėl savo išsilavinimo ir patirties turi galimybę tobulėti, todėl tai sudaro būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą ne tik savo pareigų įgyvendinimui (pvz., mokesčių sumokėjimui, bendravimui su klientais), bet ir teisių realizavimui (artimųjų, draugų lankymui ir pan.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šio nuosprendžio pasekmės tiesiogiai turės įtakos jo darbinei veiklai ta prasme, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo nuostatas bus panaikintas jo leidimas nešiotis / laikyti ginklą, kuris yra būtinas atliekant tarnybą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti minėti argumentai nėra niekuo išskirtiniai ar įtikinantys, jog taikomas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio turto, kuris yra nusikalstamos veikos priemonė, konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Pabrėžtina, kad konfiskuotas automobilis niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų, o neigiamas teisines pasekmes sukelia tik pačiam kaltinimui.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad transporto priemonė yra būtina darbinėje veikloje ir kasdieniniame gyvenime savo poreikių tvarkymui niekaip nepaneigia transporto priemonės konfiskavimo instituto privalomumo esant įstatyme numatytam pagrindui, juolab įvertinus aplinkybę, kad KAL1 nuosprendžiu atimta teisė vairuoti. Vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Be to, apelianto interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principo nepažeidė.

Apeliaciniame skunde prašoma konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę ar dalį vertės atitinkančią pinigų sumą ir ją sumažinti Kaip minėta, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios minėtoje įstatymo nuostatoje išvardytos priežastys, kurios teisėjų kolegijai leistų spręsti, kad šioje byloje turėtų būti netaikomas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.