Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria teismas, patenkinęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą, pakeitė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. LK-N-404 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam NUT1 netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka NUT1, gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 18 d.).

Bausmės pradžia – 2025 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 31 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau –Komisija) 2026 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-404 taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotini nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Padaryta nusikalstama veika yra sunki – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, susijęs su platinimo tikslu. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, linkęs ją švelninti ir pateisinti sveikatos problemomis ar aplinkybėmis. Nuteistojo ankstesnė darbinė patirtis buvo ganėtinai menka ir nepakankamai stabili, jo vykdyta nusikalstama veika finansinio pobūdžio, siekiant materialinės naudos sau. Kriminalinę karjerą pradėjo brandžiame amžiuje, todėl jo elgesio modelis nėra būdingas asmenims turintiems ilgalaikį ar sistemingą nusikalstamumo pobūdį. Nuo bausmės pradžios demonstravo teigiamą motyvaciją darbui. 2025 m. sausio 17 d. nuteistajam pavesta vykdyti darbinę veiklą pagalbinio darbuotojo pareigose, nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimą atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad jam nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis. Yra pristatęs pažymą apie galimą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo taikymo atveju. Jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, pažeidimų nenustatyta, finansinių įsiskolinimų neturi. Įkalinimo įstaigoje elgiasi disciplinuotai, pažeidimų nefiksuota. Šiuo metu priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų rizika vertinama kaip žema, nėra fiksuota medžiagų vartojimo ar apsvaigimo atvejų. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius ir apsauginius veiksnius, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau resocializacijos procese stebima nuosekli ir teigiama pažanga, be to, tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra 10 metų tarpas, kuomet nuteistasis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį ir tai rodo, jog jis geba laikytis visuomenėje priimtų normų ir nenusikalsti.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutartimi teismas prokurorės skundą tenkino, Komisijos nutarimą pakeitė ir netaikė nuteistajam NUT1 netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir dinaminius veiksnius ir padaręs išvadą, kad šiuo nėra pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Akcentuojama, kad nuteistasis, atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, neilgai trukus įsitraukė į darbinę veiklą, už gerai atliekamą darbą buvo paskatintas, siekdamas koreguoti mąstymo ir elgesio sritį, 2025 m. I ir II ketvirtį dalyvavo 12-oje grupinių įgūdžių lavinimo užsiėmimų pas Resocializacijos skyriaus psichologą. Susitikimo metu lavino dėmesingumą, įtampos valdymą, emocijų reguliavimą ir bendravimo įgūdžius. Dalyvavimas fiksuotas kaip aktyvus. Nuteistasis lankė individualias psichologo konsultacijas nuo 202 m. vasario 25 d. iki 2025 m. birželio 3 d. (5 konsultacijos). Socialines situacijas vertina teisingai, yra dėmesingas, koncentruotas ir komunikabilus. Pasižymi gerais socialiniais įgūdžiais, socialiai prisitaikęs, nekonfliktiškas, gynybiškumo nedemonstruoja, o mąstymas pakankamai lankstus. Emocinė būsena stabili, nuotaikų kaitos nėra, visuomet pozityviai nusiteikęs ir nepasiduoda manipuliacijoms. Savo kriminogeninę istoriją vertina kritiškai.

Toliau skunde gynėjas teigia, kad, jeigu palyginti aukščiau paminėtas aplinkybes su paskutiniu vertinimu, galima būtų manyti, kad asmuo, kuriam šis vertinimas yra atliktas, ne tik nedaro pažangos, bet greičiau atvirkščiai, atsiranda vis naujų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Logiška būtų manyti, kad esant tokiai situacijai, tai turėtų rodyti duomenys esantys byloje, tačiau taip nėra.

Tokia situacija, gynėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, o apsiribojo šablonišku, formaliu tariamų kriminogeninių veiksnių perrašymu į nutartį. Taigi, yra daugiau nei akivaizdu, kad apylinkės teismas neatsispyrė pagundai pasirinkti paprasčiausią sprendimą.

Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Todėl vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 spalio 24 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Skundo autoriaus vertinimu, priimant skundžiamą nutartį pasireiškė formalus teisingumas, kurį lėmė procesinis patogumas. Apylinkės teismui apsiribojus vien formaliu minėtų kriminogeninių veiksnių konstatavimu, kurie nieko bendro neturi su konkrečiu nuteistuoju, o nevertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių kaip vientisos visumos, kyla pavojus, kad baudžiamasis procesas (bausmių vykdymo procesas) veikia ne kaip teisingumo, o kaip procesinio patogumo instrumentas. Akcentuoja, kad teisėjo profesija negali būti suvokiama vien kaip techninis teisės normų taikymas.

Gynėjas taip pat nurodo, kad paskutiniuose vertinimuose nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra akivaizdžiai nepriskirtini NUT1, nes tai prieštarauja ankstesniems vertinimams, o ir jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, kad jam būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, narkotikų vartojimas ir įsigijimas būtų buvusi jo pagrindinė veikla, kad jam būtų būdingas pernelyg geras, nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš 2026 m. gegužės mėn. Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką buvo vertinta tris kartus. Visų vertinimų metu nuteistajam nustatyta ta pati vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant minėtą riziką, kuri leistų spręsti apie galimybes pageidaujamų nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių siekti sumažinus jo izoliavimo nuo visuomenės mastą, priežiūrą bei kontrolę.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, jis taikomas asmenims, kurie yra ne tik verti pasitikėjimo, bet ir tokį pasitikėjimą pateisina.

Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, 2026 m. gegužės mėn. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo grupiniuose įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, lankė individualias psichologo konsultacijas, aktyviai ir reguliariai dalyvavo sielovados užsiėmimuose, sportinėje veikloje bei edukacinėse programose, nevengia savęs realizuoti darbinėje veikloje – yra įdarbintas, darbdavių vertinamas teigiamai, užduotis atlieka tinkamai. Už gerai atliekamą darbą buvo paskatintas padidinant pirkimo įstaigos parduotuvėje sumos limitą mėnesiui. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė. Situacijas vertina teisingai, yra dėmesingas, komunikabilus, socialiai prisitaikęs, nekonfliktiškas. Taigi, be jokių abejonių, bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo resocializacijos pažanga. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, šie pokyčiai savaime nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir, kad nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tuo pačiu pastebėtina, kad reaguojant į nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu jie neliko nepastebėti ir nuteistajam buvo švelninamos bausmės atlikimo sąlygos – nuo 2025 m. gegužės 16 d. jis bausmę atliko lengvos grupės sąlygomis, o nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. jis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektus. Visgi, skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas visiškai pagrįstai vertino bei atsižvelgė ir į nuteistąjį neigiamai apibūdinančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai vertino, kad nuteistojo elgesio korekcija, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, yra nepakankama, patvirtina nekintanti vidutinio nusikalstamo elgesio rizika ir ją lydintys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir nors nuteistasis jau pakankamą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad esmingiems elgesio pokyčiams ir įsitraukimui į juos, išlieka abejingas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus. Tuo tarpu vertinat nuteistojo teigiamus pokyčius sutiktina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kas, kaip minėta buvo įvertinta jam sušvelninat kalinimo sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia būtent NUT1 atžvilgiu nustatyta gausybė kriminogeninių veiksnių, iš kurių nustatyti tokie dinaminiai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės /bendruomenės atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nuo bausmės atlikimo pradžios gausybė nuteistojo atžvilgiu nustatytų dinaminių veiksnių nepakito – iš esmės išlieka tie patys. Tuo tarpu nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą, palaikomi ir tęsimi šeiminiai santykiai, dinaminių veiksnių savo esme nepadengia. Prokurorės skunde pagrįsta nurodyta, kad nors šiuo metu akcentuojamas teigiamas nuteistojo požiūris į darbinį užimtumą, tačiau darbinės patirties stoka, ankstesnės patirtys, išlieka gana dideliu kriminogeniniu veiksniu, nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai ir susidūręs su nepalankia finansine situacija, priėmė pasiūlymus dalyvauti kriminalinėje veikloje, nesvarstydamas savo elgesio pasekmių.

Pažymėtina, kad nors dalis nuteistojo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių yra siejami su jo elgesiu praeityje, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad dalis jų vis dar gali būti taisomi nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kadangi būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Ta aplinkybė, kad NUT1 atžvilgiu fiksuojami dinaminiai veiksniai nuo pirminio vertinimo iš esmės nėra pakitę, patvirtina, kad nuteistasis vis dar nepakankamai įsitraukia į elgesio korekcijos procesą.

Kaip minėta, kad nežiūrint į paskutinio vertinimo pagal OASys metodiką metu akcentuotus teigiamus pokyčius nuteistajam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visgi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nemažėja, o esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios, neužfiksuota.

Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo metu dar negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistojo pasiekti rezultatai mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. dar labiau mažinama jo priežiūra bei kontrolė. Manytina, kad NUT1 nusikalstamo elgesio rizika turi ir toliau būti mažinama valdant socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Svarių argumentų, kodėl lygtinio paleidimo institutas turėtų taikomas nuteistajam NUT1, gynėjas skunde nenurodė.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria žemesniojo teismo pozicijai, kad šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog NUT1 padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų mažinti jo izoliavimo nuo visuomenės mastą. Šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog tuo tarpu nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra užtektini ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas visapusiškai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutartimi pagrįstai tenkino prokurorės skundą ir pakeitė Komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. LK-N-404 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam NUT1 netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.