- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-638-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00373-2024-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- KAL1
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Juditos Sungailaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 4 000 (keturis tūkstančius) eurų.
KAL1 taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – ne mažiau kaip 4 000 (keturis tūkstančius) eurų.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 13 d. iki 2026 m. gegužės 28 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas, iš KAL1 priteista 41 259,13 Eur (keturiasdešimt vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 13 cnt) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš KAL1 priteistos proceso išlaidos: ekstradicijos išlaidos – 3 590,03 Eur, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 6 050 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nuosprendžiu KAL1 nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pagal 2023 m. balandžio 28 d. automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp KAL1 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 10 000 eurų avansą bei sutarties pagrindu gavo naudotis 33 800 eurų vertės automobilį „BMW 320d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio teisėtas valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmokų pagal sudarytą mokėjimų grafiką (sutarties priedas Nr. 3) nemokėjo, automobilio negrąžino ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį „BMW 320d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Tautvydas Tomkus prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir KAL1 paskirti piniginę baudą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvertino BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų, t. y. nevertino vieno iš bausmės skyrimo pagrindų – pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės, šio bausmės skyrimo pagrindo visiškai neaiškino, dėl jo nepasisakė. Taip pat netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes klaidingai individualizavo paskirtą bausmės rūšį, neatsižvelgdamas į bausmės skyrimo pagrindus. Jo ginamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kardomajame kalinime išbuvo nuo 2026 m. vasario 13 d. iki gegužės 28 d., nors pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, neprieštaravo dėl civilinio ieškinio. Šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista jo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tokiu būdu baudžiamasis procesas pernelyg užsitęsė, ko pirmosios instancijos teismas nevertino skirdamas bausmę. Tokios trukmės baudžiamasis procesas bei kardomasis kalinimas, kuomet įtariamasis prisipažįsta, nėra pateisinamas ir turėjo būti įvertintas skiriant bausmę.
Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, su kuo apeliantas nesutinka. Įstatyme numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026, 63 punktas). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261- 511/2023, 23 punktas). Bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiuo atveju teismas bausmės teisingumą iš esmės susiejo tik su nubaudimu, akcentuodamas bausmės prevencinę funkciją, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad, nors nuteistasis Lietuvoje pastaruoju metu negyveno, tačiau būdamas kardomajame kalinime atstatė socialinius ryšius, įsidarbino, pradėjo bendrauti su sūnumi.
Teismas patenkino civilinį ieškinį, kurio bendra suma 41 259,13 Eur. Vienu iš racionalios baudžiamosios politikos elementų laikytinas siekis skatinti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Nuteistasis darbingas, sveikas, todėl pasiruošęs dirbti ir atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos intensyvios priežiūros neturi galimybės išvykti į užsienį užsidirbti pinigų žalai atlyginti, jam dėl paskirtos bausmės rūšies yra užkirstas kelias tai padaryti. Nors šiuo metu padaryta žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta, tačiau išvykęs iš Lietuvos ketina atlyginti ją visą. Baudžiamojo proceso metu neturėjo galimybės atlyginti padarytos žalos, kadangi buvo suimtas. Šiuo metu negali atlyginti žalos, kadangi gaunamas darbo užmokestis Lietuvoje nėra pakankamas.
Skiriant bausmę svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ko teismas tinkamai neatliko. Padaryta veika priskiriama ekonominių, finansinių nusikalstamų veikų rūšiai, todėl šios veikos nėra padaromos dėl chuliganiškų paskatų, siekiant šiurkščiai paniekinti visuomenės tvarką ir pan. Negana to, nusikalstama veika buvo padaryta nuteistąjį apgavus ir jo užstatytą transporto priemonę realizavus anksčiau laiko. Todėl už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas veiksmingiausia bausmės rūšis yra piniginė bauda. Nagrinėjamu atveju, nėra būtina intensyvi priežiūra, kadangi jis nėra išskirtinai pavojingas ir nenuspėjamas. Nors padarė apysunkį nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas, tačiau neteisėti veiksmai nesitęsė ilgą laiko tarpą, jų padarymo mechanizmas elementarus, dėl nusikalstamos veikos kilo neigiamos pasekmės – buvo įgytas labai didelės vertės svetimas turtas, padaryta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turtinė žala, kuri nėra atlyginta, tačiau net ir vykdant lizingo sutartį nukentėjęs juridinis asmuo iš karto nebūtų gavęs visų pinigų už automobilį iš karto, ko teismas nevertino.
Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė – intensyvi priežiūra, nėra teisinga ir proporcinga, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos. Negana to, paskirtu įpareigojimu per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ne mažiau kaip 4 000 Eur, bus sukurta ilgalaikė pareiga išlaikyti darbinį užimtumą, susijusį su tinkamu ir savalaikiu nusikalstama veika sukeltos žalos atlyginimu, taip efektyviau užtikrinant nukentėjusio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Nuteistasis gana ilgą ir nepertraukiamą laikotarpį privalės dėti aktyvias pastangas ir švelninti nusikaltimo padarinius, neslėpti finansinių šaltinių ir pan., todėl tokie ribojimai sukels reikšmingas pasekmes jo gyvenime. Tuo tarpu baudos bausmės paskyrimas neapsunkins priteistos žalos atlyginimo, nes finansiniai ištekliai pirmiausia bus nukreipiami nukentėjusiam asmeniui.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Muliuolytė pateikė atsiliepimą į nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
3.1. Teismo parinkta bausmės rūšis yra teisinga, o jos dydis adekvatus. Prašymas pakeisti laisvės apribojimo bausmę į baudą yra nepagrįstas ir nelogiškas, įvertinus tai, kad nuteistasis turi didelių įsiskolinimų, neturi pastovaus darbo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad būdamas suėmime nuo 2026 m. vasario 13 d. iki gegužės 28 d. neturėjo galimybės atlyginti padarytos žalos, tačiau šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas, nes, nepaisant to, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo treji metai, jis net nesistengė atlyginti ir neatlygino bent dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos, už administracinius pažeidimus skirtų baudų taip pat nėra sumokėjęs. Skunde teigiama, kad nuteistajam nėra būtina intensyvi priežiūra, tačiau laisvės apribojimo bausmė jam paskirta be intensyvios priežiūros.
4. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas AGI1 pateikė atsiliepimą į nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti išlaidas patirtas už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nuteistasis prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda, savo prašymą grįsdamas tuo, kad Lietuvoje gaunamo darbo užmokesčio nepakanka civiliniam ieškiniui atlyginti, todėl nurodo ketinantis išvykti į užsienį. Su minėtais argumentais nesutinka. Baudos paskyrimas sukurtų papildomą finansinę naštą nuteistajam, tačiau neužtikrintų nei žalos atlyginimo, nei kitų bausmės tikslų įgyvendinimo.
4.2. Iki šiol nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie pozityvius gyvenimo būdo ar elgesio pokyčius, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę baudos bausmę. Priešingai, suėmimo metu teigė, kad yra sudaręs darbo sutartį ir siekia dirbti, tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo sutartį jau yra nutraukęs. Nuteistasis iki šiol nesiėmė ir jokių realių veiksmų žalai atlyginti ir nėra atlyginęs net nedidelės dalies nusikalstama veika padarytos žalos, kas sudaro prielaidas pagrįstai abejoti jo skunde deklaruojamų ketinimų dėl žalos atlyginimo išvykti į užsienį, realumu. Todėl vien deklaruojami teiginiai apie ketinimą išvykti į užsienį ir gauti didesnes pajamas nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje žala bus realiai atlyginama. Priešingai, pakeitus paskirtą laisvės apribojimo bausmę bauda, susidarytų situacija, kai nuteistajam būtų nustatyta papildoma piniginė prievolė valstybei, tačiau nebūtų užtikrintas nei realus nusikalstama veika padalytos žalos atlyginimas, nei bausmės tikslai.
4.3. Nuteistasis ilgą laiką buvo išvykęs į užsienį ir ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo institucijų. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog jis yra pasirengęs savanoriškai ir tinkamai vykdyti jam nustatytas pareigas bei laikytis teisės aktų reikalavimų. Baudos paskyrimas neužtikrintų pakankamo jo elgesio kontrolės, o atsižvelgiant į ankstesnį slapstymąsi ir ketinimą išvykti į užsienį, tokios kontrolės reikšmė nagrinėjamu atveju yra ypač svarbi. Be to, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas — vieną suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Nuteistasis suėmime išbuvo 105 dienas, todėl į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką jau įskaityta 315 dienų. Atsižvelgiant į įskaitytą suėmime išbūtą laiką, realiai atliktinas laisvės apribojimo bausmės laikotarpis yra dar trumpesnis.
4.4. Teismas išsamiai motyvavo sprendimą skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, ją individualizavo atsižvelgdamas į jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir konkrečias veikos padarymo aplinkybes, o kartu su laisvės apribojimo bausme paskyrė ir konkretų įpareigojimą susijusį su žalos atlyginimu. Be to, paskirta laisvės apribojimo bausmė yra gerokai švelnesnė už BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas galimas bausmes. Minėta bausmė atitinka ir nuteistojo finansinę padėtį, bauda ją dar labiau apsunkintų, nepaskatintų nuteistąjį vykdyti įsipareigojimų, o laisvės apribojimas – atvirkščiai, skatina finansinę padėtį gerinti, reabilituotis, o kartu su teismo nustatytu įpareigojimu sudaro sąlygas kontroliuoti nuteistojo elgesį ir siekti realaus žalos atlyginimo. Taigi, nuteistojo ankstesnis slapstymasis nuo teisėsaugos institucijų, ketinimas išvykti į užsienį, šiai dienai visiškai neatlyginta nusikalstama veika padalyta žala ir pats nuteistojo nurodomas finansinių galimybių trūkumas sudaro pagrindą palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nes būtent ši bausmė, priešingai nei bauda, leidžia kartu su nustatytais įpareigojimais užtikrinti nuteistojo elgesio kontrolę, jo resocializaciją ir žalos atlyginimą.
4.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje patyrė 211,75 Eur išlaidų, skirtų advokato teisinių paslaugų atlygiui mokėti už atsiliepimo į KAL1 apeliacinį skundą parengimą. Minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos patirtos dėl nusikalstamos veikos ir sietinos su ja bei jo kaltininku priežastiniu ryšiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausmės rūšimi, prašoma vietoj laisvės apribojimo bausmės paskirti baudą.
Dėl paskirtos bausmės
BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 4 000 eurų.
Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam KAL1 bausmę, įvertino tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgė į tai, kad jis dirba, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie nepakaltinamumą nėra. Pripažino ir įvertino KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl nusikaltimo padarymo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Vertinant nusikalstamos veikos pobūdį (apysunkis nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia), tai, kad net nedidelė dalis turtinės žalos iki šiol nėra atlyginta, nors nuo inkriminuojamo nusikaltimo praėjo daugiau kaip trys su puse metų, darytina išvada, kad nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės apribojimo bausmė.
Įvertinus susiklosčiusią situaciją, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad jis išvyko į užsienį, civiliniam ieškovui nepranešė, ryšius nutraukė, per visą laikotarpį ir vykstantį baudžiamąjį procesą nei mažos dalies turtinės žalos neatlygino, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmės rūšis atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis atstatė socialinius ryšius, įsidarbino, pradėjo bendrauti su sūnumi, vertinamos teigiamai, tačiau aukščiau aptartų duomenų visumoje nesuteikia pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies.
Apeliaciniame skunde, prašant pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę į baudą, nurodoma, kad nuteistasis dėl paskirtos intensyvios priežiūros neturi galimybės išvykti į užsienį, nes išvykęs iš Lietuvos ketina atlyginti visą žalą, kurios neturėjo galimybės atlyginti dėl to, kad buvo suimtas ir gaunamas darbo užmokestis Lietuvoje nėra pakankamas. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nuteistajam laisvės apribojimas buvo paskirtas be intensyvios priežiūros, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su intensyvios priežiūros paskyrimu nepasisakoma. Tuo tarpu, vertinant skundo teiginius apie nuteistojo deklaruojamą norą atlyginti žalą išvykus dirbti į užsienį, įvertinama skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis buvo sulaikytas užsienyje, nusikaltimas padarytas prieš daugiau ne tris metus, tačiau būdamas užsienyje ir žinodamas apie finansinį įsiskolinimą žalos nepradėjo atlyginti. Nuteistasis buvo suimtas tris su puse mėnesio, po jo paleidimo iš suėmimo jau yra praėję daugiau negu keturi mėnesiai. Jokių duomenų, kad nuteistasis per šį laikotarpį pradėjo atlyginti žalą byloje taip pat nėra. Taigi nuteistasis turėjo pakankamai laiko bent daliai žalos atlyginti tiek būnant užsienyje, tiek po paleidimo iš suėmimo, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę baudos bausmę. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir nuteistojo turtinę padėtį. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam priteista atlyginti civiliniam ieškovui 41 259,13 Eur žalos, Policijos departamentui 3 590 Eur ekstradicijos išlaidų bei 6 050 Eur proceso išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (4 t., b. l. 34-53). Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto nuteistasis neturi, transporto priemonių taip pat neturi, ilgalaikių ir pastovių darbinių pajamų neturi. Taigi, vertinamu atveju skirti nuteistojo prašomą baudos bausmę nėra pagrindo, ji nebūtų efektyvi ir neužtikrintų bausme siekiamų tikslų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neįvertino, vieno iš bausmės skyrimo pagrindo – pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Apelianto teigimu, buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, ir tokiu būdu baudžiamasis procesas pernelyg užsitęsė, ko pirmosios instancijos teismas nevertino skirdamas bausmę. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo institucijoje gautas 2024 m. gegužės 21 d., ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai (buvo aiškinamasi dėl automobilio buvimo vieta, savininkas ir kt., bendradarbiauta su užsienio institucijomis, kas objektyviai ilgino tyrimo trukmę, dėl reikalingų vertimų, duomenų siuntimo į užsienio šalį), tačiau ikiteisminis tyrimas užtruko dėl to, kad KAL1 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas tik 2026 m. vasario 13 d. Ispanijos karalystėje. 2026 m. kovo 5 d. buvo perimtas ir konvojuotas į Lietuvos Respubliką, 2026 m. gegužės 13 d. byla su kaltinamuoju akte perduota Kauno apylinkės teismui, skundžiamas nuosprendis priimtas 2026 m. liepos 28 d. Įvertinus aptartą proceso veiksmų eigą, matyti, kad baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo metu užtruko dėl nuteistojo paieškos. Teisme baudžiamoji byla išnagrinėta operatyviai, per mažiau nei tris mėnesius. Todėl konstatuojama, kad nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeista nebuvo ir tai negali būti pagrindu švelninti jam bausmę.
Apibendrinant konstatuojama, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga, nėra pagrindo ją keisti švelnesne bausmės rūšimi – bauda. Paskirtoji bausmė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
Civilinio ieškovo atstovas advokatas AGI1 Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime prašo priteisti civilinio ieškovo dėl atsiliepimo į nuteistojo skundą parengimo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 211,75 Eur. Kartu pateikiami patvirtinantys sumokėtas proceso išlaidas duomenys PVM sąskaita faktūra ir bankinio mokėjimo nurodymo nuorašas.
BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia civiliniam ieškovui, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Atstovas teikė apygardos teismui atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl civilinio ieškovo patirtas išlaidas, teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas ir proporcingas advokato suteiktai teisinei pagalbai ir jas priteisia iš nuteistojo KAL1 pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo KAL1 civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų ir 75 centus) atstovavimo išlaidų, sudariusių dėl atstovo advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.