Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Visi Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai, atliekantys nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, atitinka visus keliamus reikalavimus ir jų turima kvalifikacija nėra pagrindo abejoti. Siekiant įvertinti įvykusius pasikeitimus, kurie galėtų būti reikšmingi nuteistojo teisinei padėčiai (sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą), buvo atliktas pareiškėjo pastarasis – 2025 m. balandžio 7 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, atitinkamai nuteistajam yra taikomas vidutinis resocializacijos intensyvumas. Ankstesnio 2024 m. liepos 25 d. vertinimo duomenimis pareiškėjo keliamos didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje buvo vidutinis, o visuomenėje labai aukštas. 2025 m. balandžio 7 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje vidutinis, o visuomenėje kito iš labai aukšto į aukštą.

Nuteistojo resocializacijos procesas yra vykdomas remiantis sudarytu nuteistojo individualiu resocializacijos planu (toliau – ir NIRP). NIRP sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 53 str. 2 d.). NIRP, jo rengimo ir peržiūrėjimo metodiką tvirtina teisingumo ministras (BVK 53 str. 5 d.). Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), XXVI skyriuje yra reglamentuotas NIRP rengimo ir peržiūrėjimo tvarka. Įvertinus NIRP poreikį korekcijai ir papildomų priemonių reikalingumą, yra peržiūrimas jau esamas NIRP. Po pastarojo vertinimo, atliepiant NIRP III dalyje išgrynintus kriminogeninius poreikius bei atsižvelgiant į resocializacijos intensyvumą, nuteistajam numatytos NIRP IV dalyje korekcinės priemonės, atliepiančios jo kriminogeninius poreikius.

LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. balandžio 28 d. buvo gautas nuteistojo skundas Nr. NPS-22-12036, kuriame jis reiškė nepasitenkinimą dėl administracijos veiksmų (neveikimo), reikalavo taikyti intensyvų resocializacijos procesą. Nuteistasis buvo kreipęsis su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę, skundas buvo persiųstas Tarnybai. Pagal atliktą nuteistojo vertinimą yra labai svarbūs nuteistojo socializavimosi įgūdžiai, nuteistasis skatinamas dalyvauti priemonėse orientuotose į tinkamų socialinių ryšių palaikymą, skatinamas visuomeniškai aktyvių socialinių ryšių išlaikymui. Grupiniuose užsiėmimuose ugdomi socializavimosi įgūdžiai, skatinamas nuteistojo aktyvumas, ugdomas nuteistojo iniciatyvumas, kuriant gerus santykius su asmenimis, kurie nedarytų įtakos daryti nusikaltimus ir kt. Nuteistajam neatimta galimybė kreiptis dėl individualių konsultacijų. Kiekvienu atveju, įvertinus poreikį, planuojamos ir numatomos individualios psichologo konsultacijos. Bausmės atlikimo metu nuteistiesiems taikomų resocializacijos priemonių tikslingumas įvertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus nuteistojo poreikius, jam taikomas bausmės atlikimo sąlygas, asmenybinius ypatumus ir kt. Turimi riboti žmogiškieji ištekliai kalėjime daro tam tikrą įtaką numatant galimybes dirbti individualiai, tačiau tikrai ne absoliučią. Tikslingumą dirbti su asmeniu individualiai ar grupėje įvertina specialistai. Kalėjimo darbuotojai visada geranoriškai žvelgia į nuteistųjų išsakytus poreikius ir kiek leidžia darbo sąlygos ar darbo krūvis taikosi. Pravieniškių 1-ajame kalėjime dirbantys specialistai yra suinteresuoti, kad nuteistasis savo elgesį koreguotų teigiama linkme, deda visas pastangas, kad padėtų nuteistajam grįžti į visuomenę, įstatymus bei visuomenines vertybes gerbiančiu piliečiu. Pareiškėjo reiškiamas nepasitenkinimas tuo, kad „rizikos visuomenei lygis pakitęs iš labai aukšto tik į aukštą“ signalizuoja apie tai, kad nuteistasis nevisiškai suvokia tai, jog NIRP nustatytų korekcinių priemonių vykdymas, siekiant sėkmingos ir adekvačios nuteistojo korekcijos rezultatų, yra nuteistojo, o ne administracijos atstovų pareiga.

Nuteistųjų/suimtųjų asmenų apsipirkimas vykdomas pagal kalėjimo viršininko patvirtintą grafiką. Grafikas, atsižvelgiant į šventines dienas arba kitas nenumatytas aplinkybes (pvz. neramumai, užkrečiamų ligų epidemija ir pan.) gali keistis. Nuteistųjų apsipirkimas vykdomas du kartus į savaitę, todėl neįsigijus norimos prekės apsipirkimo dieną, tai visada galima padaryti kitą, tos pačios savaitės dieną, bet tik kalėjimo administracijos nustatytu apsipirkimo, o taip pat ir parduotuvės darbo laiku. Paslaugos teikėjas parduotuvėje įsipareigojęs vykdyti nuteistųjų, suimtųjų apiprekinimą pagal kalėjimo viršininko patvirtintus suimtųjų, nuteistųjų apsipirkimo grafikus, taip pat vykdyti asmenų atvykusių į ilgalaikius pasimatymus apiprekinimą (kiekvieną darbo dieną, taip pat šeštadieniais). Pardavėjų darbo laikas tęsiasi iki patvirtinto grafiko, paskutinio būrio visų nuteistųjų apiprekinimo. Pareiškėjas nuolatos apsipirkinėja nuteistųjų parduotuvėje, taigi kalėjimo administracija yra sudariusi galimybes pareiškėjui apsipirkti nuteistųjų parduotuvėje. Dėl kokių priežasčių pareiškėjas 2025 m. kovo 10–14 d. neapsipirko ar nenorėjo apsipirkti, Tarnyba negali nurodyti, kadangi nuteistųjų/suimtųjų apiprekinimo paslaugas organizuoja ir tiesiogiai vykdo UAB „Galiasas“, o Tarnyba nuteistųjų apiprekinimo procese tiesiogiai nedalyvauja.

II.

Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas pagal jo sveikatos būklę, teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. prašymu Nr. NPS-22-2555 pasirinko valgiaraštį vyrams (veganams), jis buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu

Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą veganinį valgiaraštį. Kadangi šiame valgiaraštyje nenumatyta teikti kiaušinių ir pieno produktų ir jie sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi fiziologinius poreikius, teismas sprendė, kad tiekiamas maitinimas užtikrino maisto energetinę vertę, kaloringumą. Pareiškėjo teigimu, sveikatos būklei (pilvo pūtimas, viduriavimas) negerėjant, o Pravieniškių 1-o kalėjimo administracijai nereaguojant į prašymus skirti individualų, jo sveikatos būklę atitinkantį maitinimą, jis 2025 m. gegužės 30 d. prašymu pasirinko paprastą maitinimą. KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. balandžio 30 d. tyrimų protokolo Nr. 3490 duomenimis, tikrinant patiekalą pagal 2025 m. balandžio 23 d. valgiaraštį dirbantiems vyrams (veganams), pažeidimų nebuvo nustatyta. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius atliko netikėtą patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. 33VMĮP-14), kurio metu nustatyta, jog, įvertinus pristatytus patiekalus, jie buvo būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius atliko pakartotinį netikėtą patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. 33VMĮP-35), kurio metu nustatyta, kad patiekalai buvo būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo, konsistencijos. Šiuose patikrinimuose tikrinti konkrečiai ir veganinio valgiaraščio maisto daviniai. Taip pat Turto valdymo skyriaus darbuotojai 2025 m. balandžio 23 d. atrinko mėnesio 23 dienos veganinio maitinimo, dirbantiems vyrams, visos dienos maisto gaminius ir nuvežė į KTU. Tyrimo protokole Nr. 3490 išdėstyta visa energetinė vertė, kuri patvirtino, kad valgiaraščiu užtikrinta maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Šie duomenys patvirtino, kad nuteistiesiems teikiamo patiekalo energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės normą, tiekiant maitinimą pareiškėjui buvo laikomasi Fiziologinių mitybos normų, teikiamas maistas pagal patvirtintus valgiaraščius, laikomasi nustatyto kiekio ir kokybės.

Iš byloje pateikto Tarnybos E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 12 d. skundėsi, jog suvalgius pieno, kiaušinių baltymų prasideda pilvo skausmas, diegimas, gurguliavimas, viduriavimas 3-4 k/p. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas, nustatytos diagnozės, alergijų nerasta, skirtas gydymas vaistais. Kiti į bylą pateikti ginčo laikotarpio Tarnybos Ambulatorinių apsilankymų aprašymai patvirtino, kad pareiškėjas skundėsi dėl sveikatos sutrikimų nesusijusių su pilvo pūtimu ir viduriavimu. Teismas pažymėjo, jog gydytojų rekomendacijose nenurodytas privalomas išskirtinis maitinimas pareiškėjui, taip pat nenurodyta ir tai, kad pareiškėjas netoleruoja atitinkamų produktų (pareiškėjo teigimu, jis alergiškas laktozei), ar jam skiriamas dietinis maitinimas, todėl Tarnyba savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui maitinimą pagal pareiškėjo norus (be laktozės).

Be to, Tarnybos 2025 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2S-3923 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad valgiaraščius sudarinėja ne Turto valdymo skyriaus darbuotojai, o Tarnybos specialistai-dietologai, atsižvelgdami į nuteistųjų fiziologines mitybos normas. Patvirtinti valgiaraščiai užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Tarnyba pakartotinai informavo (atsakymas 2025 m. balandžio 14 d. Nr. 2S-2711 į 2025 m. kovo 26 d. Prašymą Nr. 22-8743), jog Pravieniškių 1-o kalėjimo nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-135. Paaiškino, kad, esant sveikatos pablogėjimui, kalėjime nustatyta tvarka, pareiškėjas visada gali kreiptis į PASPS sveikatos priežiūros specialistus, kurie, įvertinę sveikatos būklę, suteiks pagalbą savo kompetencijos ribose, nesant galimybės užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reikiama apimtimi, teisės aktų nustatyta tvarka, organizuos šių paslaugų suteikimą kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ar parinks tinkamą maitinimą. Pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu, gauta iš pareiškėjo medicininė informacija ir kitos aplinkybės, nesudaro pagrindo Turto valdymo skyriaus darbuotojams, bei UAB „Catering“ darbuotojoms teikti pareiškėjui kombinuotą maitinimą pagal jo pageidavimą, kad nepakenktų pareiškėjo sveikatai, kadangi šie darbuotojai neturi tinkamos kompetencijos sudarinėti maisto produktų derinamumą ir pateikti juos pareiškėjui maitinimo metu. Maitinimo valgiaraščius sudarinėja dietologai ir savavališkai keisti jų negali.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė savaip interpretuoti teisės aktų, ji privalo vykdyti įsakymus, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos (iki jos neteko galios), jos yra teisėtos. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo ir nevisaverčio maisto yra abstraktūs, nurodytos aplinkybės nedetalizuotos, pareiškėjo sveikatos sutrikimų ginčo laikotarpiu dėl nevisaverčio ir netinkamo maitinimo nenustatyta. Be to, vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. pažymoje

Nr. LV-36162 „Apie nuteistojo PRS1 maitinimą“ pateikta informacija. Iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo kalinimo įstaigos parduotuvėje, todėl nepagrįstais laikyti pareiškėjo argumentai, jog jis nuolatos jautė alkį. Faktas, kad pareiškėjas naudojosi šia galimybe nepatvirtino, jog jam kalinimo metu tiekiamas maistas buvo nekokybiškas ir nevisavertis. Byloje pateikta medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas teikė įstaigai skundus dėl maitinimo, į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta, nurodyti teisės aktai, pateikta informaciją apie valgiaraščių sudarymą, pareiškėjui teikiamą maistą.

Teismo vertinimu, Pravieniškių 1-o kalėjimo atsakingi darbuotojai ginčo laikotarpiu pagal teisės aktus kontroliavo ir prižiūrėjo, kad pasirinktos maitinimo paslaugos pareiškėjui atitiktų jų kiekio ir kokybės reikalavimus. Pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, ėmėsi turimų priemonių tam, kad užtikrintų tinkamą pareiškėjo pasirinktą maitinimo būdą. Į bylą pateiktuose atliktų nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktuose neužfiksuoti maitinimo normų nukrypimai, kurie galėjo sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ar išgyvenimų pareiškėjui. Taigi byloje nenustatyti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų skiriant pareiškėjui maitinimą. Pareiškėjas neįrodė, jog skiriant jam maitinimą buvo nesilaikoma Fiziologinių mitybos normų, maistas teikiamas ne pagal patvirtintus valgiaraščius, nesilaikoma nustatyto kiekio ir kokybės.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2025 m. balandžio 10 d. siūlymą dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo Nr. RV-22-2167, 2025 m. balandžio 7 d. pažymą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą Nr. RV-22-2083, 2025 m. balandžio 14 d. pranešimą Nr. SN-22-1049, 2025 m. gegužės 15 d. raštas dėl skundo išnagrinėjimo Nr. 2S-3612, 2025 m. gegužės 29 d. raštas dėl skundo išnagrinėjimo Nr. 2S-4089, 2025 m. birželio 30 d. pažymą dėl nuteistojo skundo Nr. RV-22-3879), teismas nurodė, kad pareiškėjui taikomos resocializacijos priemonės buvo taikomos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl resocializacijos taikymo yra subjektyvaus pobūdžio, pagrįsti asmeniniu aplinkybių interpretavimu bei subjektyviu suvokimu apie bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teisinės padėties, atsižvelgiama į faktines aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų vykdymu ir draudimų laikymusi, reagavimu į resocializacijos priemones). Vien tai, jog vienam vertintojui (resocializacijos pareigūnui) tenka didesnis skaičius nuteistųjų, o ne tiek, kaip numato teisės aktai (su šia aplinkybe Tarnyba sutiko), nėra Tarnybos kaltė, juo labiau, neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti pagrindas pareiškėjui priteisti prašomą žalą. Tokios bendro pobūdžio problemos niekaip nėra susijusios priežastiniu ryšiu su prašoma priteisti žala. Šiuo atveju nesvarbu, ar vienas vertintojas dirba su mažesniu nuteistųjų, ar su didesniu skaičiumi nuteistųjų, svarbu, kad visi privalomi veiksmai būtų atlikti.

Nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų –neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Tarnybos Pravieniškių 1-o kalėjimo) ar jo darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, kadangi Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamo maitinimo, tinkamo resocializacijos standarto ir galimybės apsipirkti 2025 m. kovo 10–14 d., atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog Tarnyba 2025 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2S-3923 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ jo prašymą išnagrinėjo ne pagal kompetenciją, nes turėjo jį persiųsti nagrinėti specialistams-dietologams, įstaigoje teikiamas veganiškas maitinimas yra nepilnavertis, nes pupelės, kurios jam sukelia stiprius negalavimus, duodamos 3 kartus per dieną, buvo pažeistas resocializacijos standartas, nes nebuvo reikiamo kiekio tam tikrų specialistų, o 2025 m. kovo 10–14 d. jis neturėjo galimybės apsipirkti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad pareiškėjo teisė į veganinį maitinimą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.). Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi) (6 p.). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 p.).

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtinti valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams; valgiaraštis nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbančioms moterims; valgiaraštis nedirbančioms moterims; valgiaraštis nepilnamečiams; valgiaraštis nėščioms moterims; valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštis; valgiaraštis nedirbantiems vyrams (veganams); skiriamų maisto produktų vidutinį kiekis vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą; valgiaraštis dirbantiems vyrams (veganams); valgiaraštis (be kiaulienos) dirbantiems vyrams; valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams; valgiaraštis (be kiaulienos) dirbančioms moterims; valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbančioms moterims.

Taigi teisės aktais yra įtvirtintas ne tik įkalinimo įstaigose laikomų asmenų maitinimas pagal atitinkamus valgiaraščius, atsižvelgiant į objektyviuosius tokių asmenų požymius (amžių, lytį, darbą, sveikatos būklę), bet ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų teisė pasirinkti valgiaraštį, kiek įmanoma atitinkantį jų mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus. Pastaroji teisė (jei įkalinimo įstaigose laikomo asmens netenkina pagal objektyviuosius požymius jam skirtas maitinimas) gali būti realizuojama, asmeniui išreiškus valią gauti konkretų maitinimą, atitinkantį jo mitybos įpročius ir (ar) įsitikinimus, t. y. pateikus įstaigos, kurioje toks asmuo yra laikomas, administracijai prašymą dėl maitinimo pagal kitą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą valgiaraštį. Teisės aktai taip pat neriboja įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų teisės, pasikeitus jo maitinimosi įpročiams, teikti prašymą dėl pasirinkto valgiaraščio pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. prašymu Nr.

NPS-22-2555 pasirinko valgiaraštį vyrams (veganams). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteiktas veganinis maitinimas, tačiau teigia, kad toks maitinimas yra skurdus ir neatitinka pilnavertės mitybos, nes pupelės buvo duodamos 3 kartus per dieną. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu

Nr. V-563 patvirtinto valgiaraščio dirbantiems vyrams (veganams) matyti, kad mėnesio laikotarpyje dirbantiems vyrams per dieną duodamos ne tik virtos pupelės, bet ir kiti patiekalai (pvz., perlinių/miežinių/ryžių/kvietinių/grikių kruopų košė, makaronai su daržovėmis, plovas su daržovėmis, virtos bulvės ir pan.). Patikrinimų metu jokių pažeidimų dėl veganinio valgiaraščio maisto davinių nebuvo nustatyta. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui suteiktas veganinis maitinimas buvo nepilnavertis. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad gydytojai būtų rekomendavę pareiškėjui sudaryti valgiaraštį iš tam tikrų maisto produktų, ar, kad jis netoleruoja atitinkamų produktų (pareiškėjo teigimu, jis alergiškas laktozei), ar jam skirtas dietinis maitinimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ar pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų skiriant jam veganišką maitinimą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl netinkamai vykdyto resocializacijos proceso, pirmiausia pažymi, kad pagal BVK 52 straipsnio 1 dalį nuteistųjų resocializacija, be kita ko, grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu, o vienas iš resocializacijos tikslų yra mažinti nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 str. 2 d. 2 p.). Siekiant šių tikslų, nuteistajam sudaromas individualus resocializacijos planas, kuriame numatomos individualizuotos resocializacijos priemonės, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus (BVK 52 str. 3 d., 53 str. 1 ir 2 d.). Taigi resocializacijos procesas yra individualizuotas ir jo metu taikomos priemonės parenkamos atsižvelgiant į konkretaus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartas teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja nuteistojo teisės reikalauti, jog jam būtų taikomos būtent jo pageidaujamos resocializacijos priemonės ar užtikrinamas jo subjektyviai pakankamu laikomas individualaus bendravimo su resocializacijos specialistais intensyvumas. Resocializacijos priemonių pobūdis, apimtis ir intensyvumas nustatomi įvertinus individualią nuteistojo situaciją bei resocializacijos tikslams pasiekti reikšmingas aplinkybes. Todėl vien nuteistojo nesutikimas su jam parinktomis priemonėmis ar subjektyvus jų naudingumo vertinimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad resocializacijos procesas vykdomas netinkamai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus buvo peržiūrimas jo individualus resocializacijos planas, numatomos korekcinės priemonės, orientuotos į nustatytų kriminogeninių poreikių mažinimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, be kita ko, 2025 m. balandžio 7 d. pažyma apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą Nr. RV-22-2083 ir 2025 m. balandžio 10 d. siūlymas dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo Nr. RV-22-2167, patvirtina, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai buvo vertinami ir į juos atsižvelgiama sprendžiant su jo bausmės atlikimu susijusius klausimus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jam nustatyti kriminogeniniai poreikiai buvo ignoruojami, individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės nebuvo įgyvendinamos arba kad atsakovo atstovas nepagrįstai atsisakė taikyti konkrečias jo resocializacijai būtinas priemones.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kontaktinei pareigūnei tenkančiu dideliu darbo krūviu, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu resocializacijos procesas buvo vykdomas netinkamai. Nors Tarnyba neginčijo aplinkybės, kad kontaktinei pareigūnei tenka didesnis, nei nustatyta, nuteistųjų skaičius, vien šio organizacinio pobūdžio trūkumo konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos konkrečios pareiškėjo teisės ar nevykdomos teisės aktuose nustatytos pareigos jo atžvilgiu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama, jo individualus resocializacijos planas peržiūrimas, o resocializacijos priemonės parenkamos atsižvelgiant į nustatytus poreikius. Be to, Tarnyba nurodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kreiptis į kontaktinį pareigūną, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat, esant poreikiui, kreiptis dėl individualių konsultacijų. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada jam būtų atsisakyta suteikti reikalingą individualią konsultaciją, neįvykdyta individualiame resocializacijos plane numatyta priemonė ar dėl kontaktinės pareigūnės darbo krūvio būtų apribota galimybė dalyvauti resocializacijos procese. Todėl vien abstraktaus pobūdžio teiginiai apie nepakankamą tiesioginį bendravimą su kontaktine pareigūne nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl 2025 m. kovo 10–14 d. nesudarytos galimybės apsipirkti laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, pirmiausia pažymi, kad teisės aktuose (Vidaus tvarkos taisyklių 42 p.) įtvirtinta nuteistųjų teisė apsipirkti suponuoja laisvės atėmimo vietos administracijos pareigą sudaryti tinkamas sąlygas šiai teisei įgyvendinti. Vis dėlto, ši pareiga savaime nereiškia, kad kiekvienas atvejis, kai nuteistasis faktiškai neįsigyja pageidaujamų prekių, turi būti vertinamas kaip neteisėtas laisvės atėmimo vietos administracijos veikimas ar neveikimas. Sprendžiant dėl administracijos veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti konkrečias faktines aplinkybes ir nustatyti, ar nuteistajam buvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti jam suteikta teise apsipirkti.

Pareiškėjas neneigia, kad 2025 m. kovo 13 d. jis turėjo galimybę galimybė apsipirkti laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, tačiau teigia, kad šia galimybe nepasinaudojo dėl didelio apsipirkti norinčių nuteistųjų skaičiaus ir aplinkybės, jog parduotuvėje dirbo tik du pardavėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad Tarnyba netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. Vien tai, kad parduotuvėje dirbo du UAB „Galiasas“ darbuotojai ir dėl didelio nuteistųjų skaičiaus galėjo susidaryti eilės, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė apsipirkti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie parduotuvėje dirbusių pardavėjų skaičių ir apsipirkti norėjusių nuteistųjų gausą, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas, siekdamas apsipirkti, faktiškai neturėjo tokios galimybės, nėra pakankamos konstatuoti neteisėtą Lietuvos kalėjimų tarnybos veikimą ar neveikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės apsipirkti įgyvendinimas priklauso ne tik nuo laisvės atėmimo vietos administracijos sudarytų sąlygų, bet ir nuo paties nuteistojo apsisprendimo pasinaudoti šia teise. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog pareiškėjui dėl paslaugos organizavimo trūkumų objektyviai buvo užkirstas kelias apsipirkti. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog Tarnyba ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas organizuojant nuteistųjų apsipirkimą.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.