Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1664-555/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-13
Bylos Nr.
e2S-1664-555/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01801-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1664-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01801-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.6.1; 3.1.14.8.3; 3.1.18.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.6.11(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir antstolė E. M..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. Sp-4307 dėl skolininko prašymų išnagrinėjimo, 2025 m. lapkričio 4 d. Nr. So-52586, 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. So-58504 ir kitus / visus vykdomosiose bylose esančius patvarkymus, klausimą spręsti iš naujo ir / ar skubiai / neatidėliotinai taikyti kitas čia, ypač kritiniu / jautriu klausimu – lėšų, būtinų pragyvenimui / išgyvenimui – būtinas įstatymų nuostatas, taip pat prašydamas žalos atlyginimo ir skubaus vykdymo veiksmų sustabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino pareiškėjui, kad siekdamas gauti teisinę pagalbą gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda.

Teismas nurodė, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1-2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2026 m. gegužės 22 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio matyti, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu) nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu P. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; taip pat pareiškė kitus procesinius prašymus: 1) išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, idant teismui / teisėju nedviprasmiškai taptų aišku dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; 3) taikyti užtikrinimo priemones – areštuoti antstolės E. M. turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos, tokios tikslingos, sąmoningos ir, tyčinės elgsenos / veikos / neveikimo ir, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas/ nebereikalingas; 4) nušalinti visus penkis apygardos teismus. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas tinkamai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, o šis nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl nušalinimo

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) P. V. yra pateikęs prašymą dėl visų Lietuvoje veikiančių penkių apygardos teismų nušalinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo išreikštas prašymas dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardos teismų nušalinimo yra grindžiamas tapačiais argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11 d., 2026 m. gegužės 22 d., 2026 m. gegužės 27 d. ; 2026 m. gegužės 28 d., 2026 m. birželio 2 d. nutartyse, kuriose buvo netenkinti analogiško turinio pareiškėjo prašymai dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių Vilniaus apygardų teismų nušalinimo.

CPK 68 straipsnio 5 dalis numato, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, o CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardos teismų nušalinimo pakartotinai grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau ne kartą Lietuvos apeliacinio teismo buvo įvertinti ir atmesti, o naujų aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti teismų nešališkumu, pareiškėjas nenurodo.

Be to, susipažinus su pareiškėjo dėstomais argumentais dėl visų Lietuvoje veikiančių apygardos teismų nušalinimo, yra akivaizdu, jog toks nušalinimo prašymas neatitinka nušalinimo instituto paskirties. Pareiškėjas atskiruoju skundu inicijuodamas instancinę pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūrą ir kartu pateikdamas nušalinimo prašymą dėl visų Lietuvoje veikiančių apygardos teismų, iš esmės bando sukurti procesinę situaciją kuomet Lietuvoje nebūtų nei vieno jo atskirąjį skundą galinčio nagrinėti teismo. Dėl to toks nušalinimo prašymas, pareikštas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, ir kurio siekis ne realizuoti asmens teisę į nešališką teismą, o pademonstruoti priešišką bei emociniais argumentais grindžiamą nusistatymą prieš visą Lietuvos Respublikos teismų sistemą, pripažįstamas piktnaudžiavimu procesine teise. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo prašymas dėl atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo nušalinimo yra netenkinamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepagrindė, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti civilinio proceso įstatymo normos konstitucingumu, nenurodė, prašymą grindė subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant kitų pareiškėjo prašymą pagrindžiančių argumentų, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra netenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde yra pareiškęs prašymą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolės E. M. turto arešto. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 147 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo užvesta. Taigi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą dėl antstolio veiksmų, o pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo jį priimti, spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės. Dėl to, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas.

Dėl vykdomosios bylos išreikalavimo

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl ginčo (antstolės veiksmų) iš esmės, tačiau tik procedūrinių klausimų (skundo priėmimo), susijusių su apelianto siekiu apskųsti antstolės veiksmus, nemato pagrindo ir poreikio nagrinėjant atskirąjį skundą tikrinti kokius nors duomenis vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, šį prašymą laiko nepagrįstu, todėl jo netenkina (CPK 199 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas P. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų ieškinio atsisakymo priimti pagrindų yra tas, kai teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, tai yra nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad skundžiant antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti, skundas pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017).

Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. gegužės 22 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą. Civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu / patvarkymais pirmiausia su skundu kreipėsi į antstolę ir laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą (CPK 510 straipsnio 4 dalis) nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Be to, kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui nepateikė nei antstoliui siųsto skundo, nei skundžiamo patvarkymo (patvarkymų) kopijų, todėl nėra aiškus jų turinys. Pareiškėjo teismui pateiktame procesiniame dokumente nėra apibrėžtas nei ginčo objektas, nei skundžiami konkretūs vykdymo veiksmai, nei jų atlikimo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju pareiškėjas įvykdė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, teismas, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį jo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų kartu pateikė pranešimą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjų nušalinimo, tačiau šis buvo atmestas Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo P. V. atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas