Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1, jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojo LAI1 atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta.

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 5 d. Apie specialiosios teisės atėmimą informuojant VĮ „Regitra“;

– konfiskuotas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2026 m. gegužės 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki automobilio konfiskavimo pradžios, pradėjus automobilio konfiskavimą, panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 apeliacinis skundas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu, prašoma jį sutrumpinti. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise klausimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Taip pat svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Skundžiamu nuosprendžiu KAL1 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2026 m. gegužės 3 d., apie 21:15 val., Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliojo vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones apeliantui paskirta pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad apeliantas kaltu prisipažino ir parodė, kad ryte aplankė kapus, susigraudino ir grįžęs namo išgėrė alkoholio. Po to sugalvojo aplankyti senelių kapus, nuvažiavo apie dešimt kilometrų, sustojo prie parduotuvės neįgaliojo vietoje ir iš karto prisistatė policija. Sutinka su nustatytu neblaivumu, vartojo trauktinę, jautėsi išgėręs. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (automobilį apeliantas vairavo būdamas 2,07 promilės neblaivumo) ir į nustatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei šių duomenų visumoje sprendė, jog apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė skirtina 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 teigia, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra per ilgas, itin apriboja galimybę užsiimti statybų veikla bei pasirūpinti vyresnio amžiaus tėvu.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus reikia pažymėti, kad nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą svarbu tai, jog apeliantas padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis leistiną apsvaigimo normą (0,4 promilės) viršija daugiau nei 5 kartus, taigi jo veiksmų pavojingumas yra akivaizdus ir neginčytinas. Pažymėtina ir tai, kad būdamas neblaivus ir jausdamasis apsvaigęs bei žinodamas, kad vairuoti transporto priemonės negali, apeliantas vis tiek vairavo nesant tam jokios būtinybės. Nors bylos duomenys patvirtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką apeliantas padarė pirmą kartą, jis anksčiau neteistas, per penkerių metų laikotarpį nebaustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos aptartas aplinkybės charakterizuoja apeliantą ne itin teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai sunkėja, jam taikomas poveikis turi būti atitinkamas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į specialiosios teisės turėjimo svarbą, pažymėdamas, kad rūpinasi senyvo mažiaus tėvu, kuris gyvena atskirai, taip pat be teisės vairuoti transporto priemones negali įprastai dirbti savo tiesioginio darbo, tenka rinktis artimesnėse vietovėse pasitaikančius. Sutiktina, kad specialiosios teisės neturėjimas apsunkina apeliantui tiek užsiėmimą darbine veikla, tiek pasirūpinimą artimaisiais, tačiau šios aplinkybės padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, apelianto itin neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, sąmoningai pažeidžiant jam žinomas tai draudžiančias Kelių eismo taisykles bei ignoruojant savo veiksmų pavojingumą, nepateisina. Apelianto darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, jis yra statybininkas, taigi iš esmės užsiimti darbine veikla gali ir neturėdamas specialiosios teisės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Akivaizdu, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, todėl šia teise turėjo naudotis itin atidžiai, o pasielgęs priešingai, turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį, itin neatsakingą specialiosios teisės naudojimą, siekiant užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, teismo nustatytas artimesnis minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tai nereiškia, kad jos paskyrimas ir jos termino nustatymas prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką. Atsižvelgiant į visų aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuojama, kad sankcijos ribose nustatytas artimesnis minimaliam baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra aiškiai per griežtas ir neproporcingas ja siekiamiems tikslams ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 120,83 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą KAL1 apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Apeliaciniu skundu jis savo kaltės neginčijo, nesutiko tik su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu, baudžiamoji byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apeliantui gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš KAL1 išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina. Atstovavimo išlaidos nebuvo priteistos ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.