- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eAS-2936-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-05097-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) užskaityti ankščiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties Nr. eI2-10139-780/2026 3 lapą) žyminį mokestį; 2) pripažinti, kad teisme treti metai yra užšaldyti / įšaldyti apeliacinės pakopos procesai; 3) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“ (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas); 5) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 „Dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo“ (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. raštas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 6) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtą pensiją; 7) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) kompetentingai įstaigai, jos pateiktos / išsiųstos informacijos dėl pareiškėjo noro / atsisakymo gauti pensiją kopiją; 8) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjo galimybę disponuoti atsakovo turimomis ar sukauptomis lėšomis, būtinomis jo pragyvenimui, t. y. skubiai skirti išankstinę senatvės pensiją, sustabdyti antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus pagal vykdomuosius dokumentus ir įpareigoti antstolį skubiai padidinti jo nustatytą mėnesio lėšų sumą, iš kurios negali būti vykdomas išieškojimas; 9) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė nušalinti visą Regionų administracinį teismą, t. y. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rūmus, motyvuodamas šį prašymą, jo vertinimu, sisteminiu ir pasikartojančiu teisėjų šališkumu, keliančiu pagrįstų abejonių dėl bylų nagrinėjimo nešališkumo ir objektyvumo. II.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl viso Regionų administracinio teismo nušalinimo ir paskyrė jam 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja nustatė, kad pareiškėjas neidentifikavo konkretaus teisėjo, kuriam reiškiamas nušalinimas, o pareiškime nurodytos aplinkybės buvo susijusios su kita administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje dalyvavusiu teisėju, kurio kodas (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo susijusios su nagrinėjama administracine byla. Pareiškėjas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su šioje byloje paskirto teisėjo veiksmais, elgesiu ar kitomis individualiomis aplinkybėmis, taip pat nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, galinčių patvirtinti teisėjo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi arba kitais aspektais pagrįsti abejones dėl jo nešališkumo. Teismo pirmininko pavaduotoja taip pat pažymėjo, kad ABTĮ nenumato galimybės nušalinti visą teismą ar visus jo teisėjus, todėl nušalinimas gali būti reiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams. Atsižvelgusi į tai, kad nebuvo nustatyta įstatyme įtvirtintų nušalinimo pagrindų ir pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių teisėjo šališkumą, teismo pirmininko pavaduotoja atmetė pareiškimą dėl nušalinimo. Spręsdama dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, teismo pirmininko pavaduotoja konstatavo, kad pareiškėjas šia procesine teise naudojasi ne pagal jos paskirtį. Pareiškėjo pareiškimai dėl nušalinimo grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, nesusijusiais su konkrečios bylos aplinkybėmis. Pažymėta, kad ankstesnėse Regionų administracinio teismo nagrinėtose bylose pareiškėjui jau buvo išaiškinta nušalinimo instituto paskirtis, jo taikymo pagrindai ir ribos, taip pat jis buvo įspėtas, kad pakartotinių akivaizdžiai nepagrįstų pareiškimų dėl nušalinimo teikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nepaisydamas šių išaiškinimų ir įspėjimų, pareiškėjas ir toliau teikė iš esmės tapačiais, anksčiau teismo jau įvertintais argumentais grindžiamus prašymus dėl nušalinimo. Todėl teismo pirmininko pavaduotoja padarė išvadą, kad toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis reikalavimų, trikdo teismo procesą ir gali lemti bylos nagrinėjimo vilkinimą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria jam paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti teismo pirmininko pavaduotojos turtą 300 Eur baudos dydžio suma, siekiant užtikrinti šios sumos grąžinimą. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad teismai nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai nesprendžia jo ginčo iš esmės, sudaro dirbtines procesines kliūtis, neužtikrina veiksmingos teisminės gynybos, ir, pareiškėjo vertinimu, veikia tendencingai bei šališkai. Pareiškėjas taip pat ginčija jam paskirtos baudos pagrįstumą ir teisėtumą, teigdamas, kad tokie teismo veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirta 300 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.
Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja paskyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, konstatavusi, kad pareiškėjas, nepaisydamas ankstesnių teismo išaiškinimų ir įspėjimų, pakartotinai reiškė akivaizdžiai nepagrįstus nušalinimus, grįsdamas juos abstrakčiais ir anksčiau teismo jau įvertintais argumentais. Teismo pirmininko pavaduotojos vertinimu, toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis reikalavimų, trikdo teismo procesą ir gali būti nukreiptas į bylos nagrinėjimo vilkinimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022, 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-576-575/2023 ir kt.).
Piktnaudžiavimu nušalinimo teise teismų praktikoje pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019 ir kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašė nušalinti visą Regionų administracinį teismą, nenurodydamas konkretaus šią bylą nagrinėjančio teisėjo ir nepateikdamas konkrečių faktinių duomenų apie jo procesinius veiksmus, elgesį ir kitas individualias aplinkybes, kurios objektyviai galėtų kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Pareiškėjo argumentai iš esmės buvo grindžiami bendro pobūdžio teiginiais apie sisteminį teismų šališkumą ir aplinkybėmis, susijusiomis su kita administracine byla.
Sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo nušalinimo teise, taip pat reikšminga tai, kad, kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, ankstesnėse Regionų administracinio teismo bylose pareiškėjas jau buvo reiškęs iš esmės analogiškais argumentais grindžiamus nušalinimus. Pareiškėjui buvo išaiškinta nušalinimo instituto paskirtis, taikymo sąlygos ir ribos, taip pat jis buvo įspėtas apie galimybę pakartotinius akivaizdžiai nepagrįstus pareiškimus dėl nušalinimo vertinti kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nepaisydamas šių teismo išaiškinimų ir įspėjimų, pareiškėjas pakartotinai pareiškė nušalinimą, nenurodydamas naujų objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti jo abejones dėl teismo ar teisėjo nešališkumo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta ne už patį naudojimąsi nušalinimo teise ar nesutikimą su teismo (teisėjo) procesiniais veiksmais, bet už nesąžiningą šios teisės įgyvendinimą, pasireiškusį pakartotiniu iš esmės tų pačių, anksčiau teismo įvertintų argumentų teikimu ir ankstesnių teismo išaiškinimų bei įspėjimų nepaisymu. Toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir gali trikdyti sklandų teismo procesą.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl užsitęsusio pagrindinio ginčo nagrinėjimo, jo vertinimu, neužtikrinamos veiksmingos teisminės gynybos ir būtinybės išspręsti senatvės pensijos skyrimo klausimą nepaneigia skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra tik baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pagrindinis ginčas šioje teismo proceso stadijoje nesprendžiamas.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti teismo pirmininko pavaduotojos turtą 300 Eur baudos dydžio suma. Pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis tokia priemonė galėtų būti taikoma nagrinėjant atskirąjį skundą dėl jam paskirtos baudos, taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių prašomos taikyti priemonės būtinumą ir jos ryšį su nagrinėjamo procesinio klausimo išsprendimu.
Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti konkrečių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas priimti atskirąją nutartį. Todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja tinkamai įvertino pareiškėjo procesinį elgesį, pagrįstai konstatavo piktnaudžiavimo nušalinimo teise faktą ir teisėtai pritaikė ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sankciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.