- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- eAN2-313-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00072-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- "Bomesa"
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį – 80 Eur bauda. Nubaustas už tai, kad jis 2026 m. kovo 5 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu.
Šalies argumentai
APA1 įgaliotas atstovas advokatas Erikas Rugienius, nesutikdamas su Institucijos 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundas netenkintas, konstatuojant, kad skundžiamu Institucijos nutarimu APA1 pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovas advokatas Erikas Rugienius, nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad vaizdo įraše neužfiksuotas nusižengimas, tačiau tai matė pareigūnai – tokia nutarimą priėmusio pareigūno išvada vertintina kritiškai, kadangi nors nurodoma, kad remiamasi filmuota medžiaga, tačiau pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad pažeidimas būtų. Apskritai vaizdo medžiagoje nefiksuotas tariamo pažeidimo padarymo faktas. Tai rodo, kad kaltinimas grindžiamas tik pareigūno surašytu protokolu. Jei vaizdo kameros negalėjo užfiksuoti pažeidimo, tai kaip tai galėjo padaryti pareigūnai jei stebėjimo ir filmavimo sąlygos buvo identiškas. Nutarime protokole esantiems duomenims suteikta išskirtinė įrodomoji galia, taip pažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bei neatsižvelgta į APA1 faktinę poziciją ir vaizdo medžiagos turinį.
Nagrinėjamu atveju, kaltė padarius nusižengimą grindžiama deklaratyviai ir abstrakčiai, nors vieninteliai APA1 kaltinantys duomenys, kuriais remiamasi, yra policijos pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nesant jokių kitų APA1 versiją paneigiančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojasi mobiliuoju telefonu. Tokiu būdu surinkti įrodymai kaip tik neįrodo, jog APA1 pažeidė KET reikalavimus, nepatvirtina nė vienos versijos ir nepašalina abejonių dėl pažeidimo. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Pareigūnai pripažįsta, jog vaizdo įraše nusižengimas nėra užfiksuotas. Tai pavirtina teismas. Tačiau pareigūnai kartu daro kategorišką išvadą, jog pažeidimas neabejotinai buvo padarytas. Toks argumentavimas yra prieštaringas. Jei objektyvus techninis įrodymas nepatvirtina pažeidimo fakto, vien aplinkybė, jog pareigūnai teigia jį matę, savaime neleidžia konstatuoti, jog pažeidimas įrodytas be pagrįstų abejonių. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama vien subjektyviu įsitikinimu. Pareigūnų tarnybinis pranešimas ir administracinio nusižengimo protokolas nėra didesnę įrodomąją galią turintys dokumentai. Jie turi būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymai, o jų nepakankant, negali būti vienintelis pagrindas asmenį pripažinti kaltu. Skundžiamame nutarime faktiškai remiamasi prielaida, kad policijos pareigūnai negalėjo suklysti. Tačiau administracinio nusižengimo teisena nėra grindžiama pareigūno neklystamumo prezumpcija. Kiekviena faktinė aplinkybė turi būti įrodyta leistinais ir pakankamais įrodymais, o ne vien pareigūno įsitikinimu.
Nutarime kategoriškai yra teigiama, jog pareigūnai negalėjo suklysti dėl gero matomumo, tačiau nenurodyta kokiu greičiu judėjo transporto priemonės, kiek laiko pareigūnai stebėjo vairuotoją ir panašios, bet svarbios aplinkybės. Nenustačius šių aplinkybių, kategoriška išvada, kad buvo naudojamasi telefonu, yra paremta tik prielaidomis. Net ir tuo atveju, jei būtų matoma, kad vairuotojo rankoje buvo tam tikras daiktas, tai savaime neįrodo naudojimosi telefonu ANK prasme. Pareigūnai privalėjo įrodyti ne tik daikto laikymo faktą, bet ir tai, kad tai buvo mobiliojo ryšio priemonė bei, kad ja tikrai buvo naudojamasi vairuojant. Bylą nagrinėjusi instancija nepašalino kilių abejonių dėl faktinių aplinkybių. Priešingai, pati pripažino, kad objektyvi vaizdo medžiaga pažeidimo neužfiksavo. Tokiu atveju būtent institucijai teko pareiga pateikti papildomus objektyvius parodymus, tačiau byloje tokių nėra. Nutarime nėra išsamios įrodymų analizės. Pareigūnas apsiribojo išvada, kad policijos pareigūnais nėra pagrindo netikėti, tačiau nepaaiškino, kodėl vaizdo medžiagos nebuvimas neturi reikšmės, neįvertino galimų alternatyvių situacijos paaiškinimų ir neatskleidė, kodėl atmetami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai.
Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kodėl policijos pareigūnų parodymus pripažino pakankamais administracinio nusižengimo faktui konstatuoti. Nutartyje apsiribota teiginiu, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnais, nes jie vykdė tarnybines pareigas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tačiau vien šios aplinkybės savaime nepatvirtina jų parodymų teisingumo ir neatleidžia teismo nuo pareigos kritiškai juos įvertinti kitų byloje esačių įrodymų kontekste. ANK nenumato policijos pareigūnų parodymams suteiktos didesnės įrodomosios galios, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami taip pat kritiškai, kaip ir visi kiti byloje esantys įrodymai. Teismo išvada, kad galimybė pareigūnams suklysti yra atmestina, grindžiama prielaidomis, o ne byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad buvo geras matomumas ir šviesus paros metas, savaime neįrodo, jog pareigūnai galėjo neabejotinai nustatyti, kad vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Kaip jau minėta, nutartyje neanalizuojama, kiek laiko pareigūnai stebėjo vairuotoją bei kokie konkretūs požymiai leido padaryti kategorišką išvadą, jog rankoje laikomas daiktas buvo būtent mobiliojo ryšio telefonas, kuriuos buvo naudojamasi vairuojant.
Teismas iš esmės objektyvių įrodymų nebuvimą (stoką) pakeitė pareigūnų subjektyviu situacijos vertinimu. Esant situacijai, kai objektyvus vaizdo įrašas pažeidimo nepatvirtina, institucijai tenka pareiga pateikti kitus pakankamus ir neabejotinus parodymus, kurie pašalintų visas abejones dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tokių parodymų šioje byloje nebuvo pateikta. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas nuo pat pradžių nesutiko su pareigūnų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčijo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Vien tai, kad pareiškėjas sustabdymo vietoje nepaminėjo sąskaitų ar kitų dokumentų, savaime neįrodo, jog jis naudojosi mobiliuoju telefonu. Ši aplinkybė negali būti laikoma administracinio nusižengimo įrodymu. Nutartyje yra konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, į kuriuos žiūrėjo vairuodamas transporto priemonę. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nekaltumo prezumpcijos ir nepakeičia įrodinėjimo naštos ir negali būti vertinama kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas.
Nutartyje nėra individualizuotos bylos esančių įrodymų analizės, nevertinami jų tarpusavio ryšiai, nepatariami galimi prieštaravimai ir nepaaiškinama, kodėl vien pareigūnų parodymai laikytini pakankamais administracinio nusižengimo faktui konstatuoti, kai objektyvus vaizdo įrašas pažeidimo neužfiksavo. Šiuo atveju nepašalintos abejonės ir neįrodyta, jog APA1 vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliuoju telefonu. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visos abejonės ir neaiškumai traktuotini APA1 naudai. Jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į APA1 įgalioto atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismas, nagrinėjant APA1 įgalioto atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Institucijos nuomone, skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčijama APA1 kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad neįrodyta, jog APA1 vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliuoju telefonu ir prašoma nutraukti administracinę teiseną.
Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad APA1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame nesutinkama Institucijos nutarimu ir teismo nutartimi, teigiant, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą grindžiama tik policijos pareigūno surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir policijos pareigūnų subjektyviu įsitikinimu grįstais parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai. Nutartyje neanalizuojama, kokie konkretūs požymiai leido daryti išvadą, kad APA1 rankoje laikė būtent telefoną ir juo naudojosi vairuojant. Anot apelianto Institucija nepašalino kilusių abejonių, vaizdo medžiaga nusižengimo neužfiksavo, o kitų objektyvių įrodymų nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais gynybos argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad APA1 kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta ir įvertinta tiek Kauno apylinkės teismo nutartyje, tiek Institucijos nutarime. Pažymėtina, kad proceso dalyvio išsakoma nuomonė dėl įrodymų vertinimo, kai teismas pagal savo vidinį įsitikinimą (įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma) nusprendžia ją vertinti kaip nepagrįstą, savaime nėra ANK normų pažeidimas.
APA1 padarytas administracinis nusižengimas įrodytas remiantis administracinį nusižengimą betarpiškai užfiksavusio Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto A. K. Tarnybiniu pranešimu, kuriame fiksuotos aplinkybės buvo patikrintos teisme liudytojais apklausiant A. K. ir kartu su juo įvykio metu dirbusį D. P.į, administracinio nusižengimo protokolu, iš dalies vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis.
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti minėtų pareigūnų parodymų objektyvumu. Apeliantas nesutinka, kad teismas pareigūnų parodymų nevertino kritiškai, teigia, jog nenustatyta kokiu greičiu judėjo transporto priemonės, kiek laiko pareigūnai stebėjo vairuotoją, neįrodytas ne tik daikto laikymo faktas, bet ir, kad juo buvo naudojamasi vairuojant.
Vis dėlto administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie, be kita ko, apygardos teismui leistų abejoti pareigūnų parodymų objektyvumu ar, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad pareigūnai šiuo atveju buvo šališki. Pažymima, kad liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pareigūnai parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Nagrinėjamu atveju, APA1 kaltė įrodyta Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnai dirbant tarnybiniu automobiliu pastebėjo kaip pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve automobilio vairuotojas vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog jį vairuoja APA1 . Vairuotojui paaiškinus, kad jis savo veiksmais pažeidė KET 20 punkto reikalavimus, minėtas asmuo su pažeidimu nesutiko ir paklausė ar turi vaizdo įrašą. Oro sąlygos buvo geros, matomumas puikus, abudu matė, kad pilietis naudojasi telefonu rankomis, kurį laikė priešais save. Asmuo pasirašydamas už protokolo kopiją pasakė, kad jo nuomone telefono naudojimasis rankomis nereiškia kalbėjimo telefonu.
Apylinkės teisme teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad pastebėjo kaip sankryžoje pravažiavo mikroautobusas, kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, žvilgsnis buvo nukreiptas į telefoną. Tą matė abu su kolega. Atstumas buvo nedidelis, 1-2 metrai, jo greitis nebuvo didelis, pravažiavo pro tarnybinio automobilio priekį, matėsi aiškiai, nekilo abejonių. Telefonas buvo rankoje, jis žiūrėjo į telefoną, telefonas buvo ties vairo apačia. Sustabdė iš karto. Jokių lapų asmuo nebuvo pasidėjęs, kuriuos galėtų skaityti. APA1 sakė, kad jeigu rankose turi, tai nereiškia, kad naudojosi. A. K. parodė, kad sankryžoje sustoję pastebėjo, kad autobusiuko vairuotojas rankoje laiko telefoną, žvilgsnis nukreiptas į telefoną. Autobusiuką iš karto sustabdė, sustabdė atstumu iki kelių šimtų metrų, uždelsimo nebuvo. Abu matė telefono naudojimąsi. Asmuo pažeidimą ne tai, kad neigė, bet vengė apie jį kalbėti. Kai matė vairuotoją naudojantis telefonu nuo pravažiuojančio autobusiuko buvo kokie trys metrai. Mikroautobuso didesni langai, todėl matė per šoninį langą, nes daugiau žmogaus matosi. Vienoje rankoje laikė telefoną, kitoje – vairą. Dėmesys buvo nukreiptas į telefoną.
Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas nusižengimo faktas – telefono naudojimas vairuojant. Tačiau girdimos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo naudojamo mobiliojo ryšio vairuojant automobilį nurodytoje vietoje, jau jį sustabdžius. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, kritulių nebuvo, matomumas buvo geras. O APA1 į pareigūno pasakymą, jog naudojosi telefonu, klausia ką reiškia naudojasi telefonu, bei iš karto teiraujasi ar nusižengimas nufilmuotas, nurodo, kad neatsimena kuo naudojosi nusižengimo fiksavimo metu, nežino, kurioje vietoje pareigūnai jį matė. Nenurodo aplinkybių, kad žiūrėjo į sąskaitą bei adresą, kuriuo turėjo pristatyti prekes. Tik vėliau iškėlė šią versiją, kuri vertinama, kaip gynybinė siekiant išvengti atsakomybės.
Policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad autobusiuką sustabdė netrukus po pamatyto nusižengimo, autobusiukas pravažiavo arti jų automobilio, telefoną rankoje jie matė, kaip ir tai, jog vairuotojo žvilgsnis buvo nukreiptas į telefoną. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų apygardos teismui abejoti Institucijos pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotais išsamiais ir nuosekliais parodymais, esminiai sutampančiais su tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl aplinkybė, kad vaizdo įraše neužfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, išvados dėl apelianto padaryto nusižengimo nekeičia ir nepaneigia. Atsakant į skundo argumentus, pažymima, kad pareigūnų stebėjimo ir kūno kameros filmavimo sąlygos, jiems sėdint automobilyje nebuvo visiškai identiškos. Kūno kameros tvirtinamos prie pareigūnų kūno (paprastai krūtinės srityje), tuo tarpu pareigūno faktinis matymas apima platesnį vaizdą ir iš gerokai aukštesnės pozicijos. Ypač įvertinus, kad pareigūnai sėdėjo automobilyje.
Apygardos teismas, priešingai nei nurodoma skunde, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (Institucijos pareigūnų parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas) apelianto kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu aptarti duomenys neabejotinai suteikia pagrindą išvadai, kad APA1 vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Pripažintina, kad APA1 veiksmuose yra visi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jis teisingai ir pagrįstai Institucijos nutarimu nubaustas ir jam paskirta teisinga bei proporcinga nuobauda.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad APA1 pagrįstai pripažintas kaltu padariusiu ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra pagrindo spręsti ir klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukiamo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.