- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-575-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29389-2023-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas
Byla Nr. 1S-575-993/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29389-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija. 2.5.19
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Aurelijaus Rauckio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 ( NUT1 ) gynėjo advokato Vytauto Budniko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 15 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundas, Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir nutarta nuteistajam NUT1 netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
NUT1 nuteistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalį, BK 144 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui.
Bausmės pradžia - 2025 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga - 2028 m. vasario 2 d. Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau - ir Komisija) 2026 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Motyvuojant tuo, jog pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir turi mažėjimo tendenciją, atlikus didelės žalos rizikos analizę taip pat nustatyta žema rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, alkoholio nevartojo, laikėsi nustatytos tvarkos ir pasižymėjo drausmingu elgesiu. Jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje (duomenys neskelbtini). Komisija atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis gauna senatvės pensiją, turi nustatytą neįgalumą ir vidutinį specialiųjų poreikių lygį, iš gaunamų pajamų vykdo žalos atlyginimą, palaiko ryšius su dukra ir gyvenimo drauge bei lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Nuteistojo NUT1 gynėjas advokatas Vytautas Budnikas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencija. Atlikus didelės žalos rizikos išsamią analizę, taip pat nustatyta žema rizika. Komisija šiuos rezultatus vertino kartu su visais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir padarė išvadą, kad tolesnė resocializacija būtų veiksmingesnė jam bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės ir prižiūrimam Lietuvos probacijos tarnybos. Teismas nenurodė jokių metodinių „OASys“ vertinimo trūkumų, klaidų, procedūros pažeidimų ar naujų objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos riziką. Teismas specializuoto vertinimo rezultatą iš esmės ignoravo, selektyviai pakartodamas socialinio tyrimo išvadoje nurodytus atskirus kriminogeninius veiksnius, tačiau nedetalizavo, kodėl tie patys veiksniai, jau įvertinti taikant „OASys“ metodiką, leidžia teismui padaryti priešingą išvadą negu specializuoto rizikos vertinimo rezultatas. Teismas nėra saistomas Komisijos išvadų, tačiau nusprendus paneigti Komisijos išvadą, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiais ir objektyviais duomenimis, o ne bendro pobūdžio abejonėmis ar iš nusikalstamos veikos aplinkybių kildinamomis prielaidomis. Skundžiamoje nutartyje duomenų, kurie paneigtų nustatytą žemą riziką, nepateikta.
Teismas itin didelę reikšmę suteikė statiniams kriminogeniniams veiksniams - ankstesniam teistumui, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir jų padariniams. Tačiau statiniai veiksniai pagal savo pobūdį negali būti nuteistojo objektyviai pakeisti, todėl jei tokie nekintantys duomenys būtų laikomi esmine kliūtimi lygtiniam paleidimui net ir tada, kai specializuotu vertinimu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lygtinio paleidimo galimybė taptų praktiškai neįmanoma. Toks vertinimas neatitinka bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principų, kadangi turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas resocializacijai reikšmingas aplinkybes, o nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo elgesį, pareigų laikymąsi ir reagavimą į resocializacijos priemones, gali būti švelninama.
Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu būtų itin nepriekaištingas, o kitos aplinkybės leistų neabejoti, kad bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, jog toks standartas BVK 82 straipsnyje nenustatytas, įstatymas nereikalauja, kad būtų konstatuotas visiškas ir galutinis nuteistojo pataisos proceso užbaigimas, išskirtinė ar maksimali elgesio korekcija arba absoliuti garantija, kad asmuo ateityje niekada nenusikals. Lygtinis paleidimas ir yra skirtas tam, kad likusi bausmės dalis būtų vykdoma kontroliuojamoje probacijos aplinkoje, tęsiant nuteistojo priežiūrą ir resocializaciją neizoliuotai nuo visuomenės. Teismo išvada, kad drausmingas nuteistojo elgesys neturi didesnės reikšmės, nes jis tik elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, nepagrįstai sumenkina įstatyme tiesiogiai nurodytus vertinimo kriterijus. Nuteistojo nustatytos tvarkos laikymasis, drausminių nuobaudų nebuvimas, dalyvavimas resocializacijos priemonėse, reagavimas į psichologinį poveikį ir žalos atlyginimas yra ne neutralios, o teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagal kurias vertinamas bausmės poveikis ir progresas.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, lengvoje grupėje, drausmine tvarka nebaustas, įkalinimo metu alkoholio nevartojo, laikosi nustatytos tvarkos ir pasižymi disciplinuotu elgesiu. Jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) susirinkimuose ir individualiose psichologo konsultacijose, palaiko ryšius su dukra ir gyvenimo drauge, turi gyvenamąją vietą, gauna senatvės pensiją, iš kurios vykdomas žalos atlyginimas, taip pat žalą atlygina savanoriškai. Šių aplinkybių visuma negali būti nuvertinta, kad jis tik vykdo jam nustatytas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaringi. Teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvados teiginiu, kad vertinimo metu nenustatyta apsauginių veiksnių, tačiau nutartyje konstatavo, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nuolatinius socialinius ryšius, stabilias pajamas senatvės pensijos forma, planą po paleidimo gyventi namuose ir užsiimti sodo darbais, vykdo finansinius įsipareigojimus, nepažeidžia vidaus tvarkos ir yra motyvuotas vykdyti resocializacijos plane numatytas priemones, atlygina žalą nukentėjusiajam. Teismas nepaaiškino, kodėl šios aplinkybės neturi apsauginės reikšmės.
Esminė individualią nuteistojo situaciją apibūdinanti aplinkybė yra jo sveikatos būklė. NUT1 yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir serga (duomenys neskelbtini), jam nustatytas neįgalumas ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Dėl progresuojančios ligos pateiktas ir atskiras prašymas atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos. Šios aplinkybės buvo išsamiai nurodytos atsiliepime į prokuratūros skundą nurodant, kad ribotas gebėjimas įsiminti, atkurti ir paaiškinti resocializacijos priemonių turinį yra objektyvi sveikatos būklės pasekmė, o ne sąmoningas atsisakymas dalyvauti resocializacijoje, nenoras taisytis ar atsakomybės vengimas. Teismas nuteistojo (duomenys neskelbtini) formaliai paminėjo, tačiau neįvertino jos reikšmės jo gebėjimui suvokti resocializacijos priemonių turinį, įvardyti jų naudą, nuosekliai atkurti savo elgesio motyvus ar pademonstruoti tokio lygio kritinę refleksiją, kokios būtų galima reikalauti iš tokių sutrikimų neturinčio asmens. Priešingai, ligos nulemti ribojimai faktiškai buvo panaudoti jo nenaudai, konstatuojant, kad jis nepakankamai atpažįsta problemines sritis, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių ir stokoja empatijos. Toks vertinimas reiškia, kad asmeniui neigiamos teisinės pasekmės sukeliamos dėl jo sveikatos būklės nulemtų pažintinių funkcijų sutrikimų, teismas turėjo atriboti sąmoningą atsakomybės neprisiėmimą nuo objektyvaus negebėjimo dėl progresuojančios sveikatos būklės. Tačiau dėl šio argumento nutartyje iš esmės nepasisakyta.
Priešingai nei teismas, Komisija nuteistojo (duomenys neskelbtini) vertino sistemiškai ir pabrėžė, kad jis į resocializacijos procesą įsitraukia ir dalyvauja jam prieinamose priemonėse, tačiau dėl išsivysčiusios (duomenys neskelbtini) ne visą informaciją geba suvokti ir priimti, todėl dalis užsiėmimų tikslų objektyviai nebuvo pasiekti. Lygtinio paleidimo komisijos išvada logiškai paaiškina nuteistojo ribotą gebėjimą įvardyti priemonių turinį ir naudą, tačiau teismas nepateikė motyvų, kodėl toks mediciniškai paaiškinamas priežastinis ryšys turėtų būti atmestas.
Teismas taip pat nepakankamai individualizavo alkoholio vartojimo riziką. Nusikalstamos veikos buvo susijusios su alkoholio vartojimu, tačiau byloje nustatyta, kad bausmės atlikimo metu jis alkoholio nevartojo, dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir psichologo konsultacijose, drausminių pažeidimų nepadarė. Teismas nevertino, ar galimos rizikos negalėtų būti tinkamai valdomos individualizuotomis probacijos sąlygomis, įskaitant alkoholio nevartojimo kontrolę, pareigą dalyvauti jo sveikatos būklę atitinkančiose konsultacijose ir taikant kitus apribojimus. Nutartyje lemiamą reikšmę iš esmės įgijo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nukentėjusiajam kilę padariniai ir teismo vertinimas, kad atlikta bausmės dalis nėra pakankama. Nusikalstamų veikų padariniai yra neabejotinai labai sunkūs, jų nuteistasis nesiekia sumenkinti, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos priimant nuosprendį, kvalifikuojant veikas ir skiriant bausmę.
Lygtinio paleidimo stadijoje nėra iš naujo sprendžiamas paskirtos bausmės teisingumo klausimas, o vertinama dabartinė nuteistojo rizika, bausmės poveikis, jo elgesys bausmės atlikimo metu, resocializacijos galimybės ir galimybė likusią bausmės dalį vykdyti probacijos sąlygomis. Teismas formaliai pripažino, kad nusikalstamų veikų pavojingumas negali būti savarankiškas atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindas, tačiau vėliau būtent veikų pobūdį, padarinius ir nubaudimo poreikį faktiškai panaudojo kaip lemiamus argumentus. Teismo argumentas dėl pernelyg trumpos atliktos bausmės dalies taip pat paremtas netiksliu faktiniu kontekstu. Nutarties priėmimo metu nuteistasis buvo atlikęs daugiau kaip aštuoniolika mėnesių, t. y. faktiškai apie pusę visos trejų metų ir vieno mėnesio bausmės, o ne tik kiek daugiau kaip vienerius metus.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad lygtinis paleidimas galėtų suformuoti nuteistajam ar visuomenei klaidingą nuomonę apie pernelyg švelnų baudžiamumą ir net paskatinti kitus asmenis ateityje nusikalsti. Tokia išvada yra hipotetinė, neparemta konkrečiais nagrinėjamos bylos duomenimis ir susijusi su prevencija, tačiau sprendžiant individualų lygtinio paleidimo klausimą negalima nuteistojo laikyti izoliuoto vien tam, kad visuomenei būtų siunčiamas abstraktus baudžiamojo griežtumo signalas, neatsižvelgiant į objektyviai nustatytą žemą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos riziką bei nevertinant jo itin sunkios sveikatos būklės. Teismas nepakankamai įvertino žalos atlyginimo aplinkybę. Nuteistasis savo noru atlygina padarytą žalą nukentėjusiajam, kas rodo realų jo siekį maksimaliai sumažinti dėl nusikalstamų veikų kilusius neigiamus padarinius. Šios aplinkybės reikšmė, vertinant nuteistojo požiūrį į padarytos veikos pasekmes ir nukentėjusiojo interesus, iš esmės neatskleista.
Komisija įvertino tiek nepalankius duomenis - ankstesnį teistumą, administracinius nusižengimus, nusikalstamų veikų ryšį su alkoholio vartojimu, ribotą problemų suvokimą, tiek palankias aplinkybes - žemą ir mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, žemą didelės žalos riziką, drausmingą elgesį, dalyvavimą resocializacijos priemonėse, žalos atlyginimą, socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, neįgalumą, specialiuosius poreikius ir (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei skunde nurodė prokuratūra, Komisijos sprendimas nebuvo pagrįstas vien teigiamų aplinkybių išskyrimu. Teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis, išskyrė asmens ankstesnį teistumą ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus neigiamus veiksnius, tačiau objektyvius rizikos vertinimo rezultatus, sveikatos būklę, teigiamą elgesio dinamiką ir probacijos galimybes ignoravo ir jų teisiškai nevertino.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Vytauto Budniko skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo ir pagrįstai atsisakė nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visus tiek jį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, ankstesnį jo elgesį, gynėjo skunde akcentuojamas sveikatos problemas, resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir tai, kad nuteistasis nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį, nusikalstamo elgesio motyvus ir kitus reikšmingus duomenis bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad jis šiuo metu negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencija. Atlikus didelės žalos rizikos išsamią analizę, taip pat nustatyta žema rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir gynėjo skunde akcentuojama, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, laikosi nustatytų reikalavimų, nuobaudų neturi, 2026 m. balandžio 28 d. padarė tris įmokas antstoliams, kurių suma 1000 Eur, dalyvavo (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą.
Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nenusveria socialinio tyrimo išvadoje identifikuotų kriminogeninių veiksnių (kurie nustatyti 2026 m. gegužės 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje) bei nesuteikia pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Darant šią išvadą, kartu pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama NUT1 lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius ir tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu atsižvelgti į nuteistojo praeitį (teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir kt.). Nuteistasis paskutiniu nuosprendžiu, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir BK 144 straipsnį, tai yra jis būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bei jis paliko šį žmogų be pagalbos, kai jo gyvybei grėsė pavojus. Anksčiau NUT1 taip pat buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis negebėjo keisti savo destruktyvaus elgesio tinkama linkme, sąmoningai vengdavo laikytis numatytų taisyklių.
Nors kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą asmuo atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Būtent nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, jo paties elgesio kritiškas vertinimas yra svarbus sprendžiant asmens mąstymo, elgesio ir nuostatų pokyčius. Šias aplinkybes būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį bausmės atlikimo metu, vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis. Analizuojamu atveju nustatyta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu siekė sušvelninti savo atsakomybę, ieškodamas pasiteisinimų, sumenkindamas savo poelgį, duodamas neišsamius ir nenuoseklius paaiškinimus. Nors laisvės atėmimo vietoje nuteistasis lankėsi individualiose konsultacijose su psichologais, visgi jo nusikalstamo elgesio analizė išliko paviršutiniška. Tai rodo, kad Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta rekomendacija didinti nuteistojo kritišką mąstymą savo kriminalinio elgesio atžvilgiu savo tikslo nepasiekė. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad vis dar išlieka nuteistojo šališkas savivaizdis, jis stengiasi minimizuoti savo indėlį nusikalstamoje veikoje, negeba įvardinti blogų savo asmens savybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo kaltės pripažinimas nėra gilus ir tai jokiu būdu negali būti pateisinama jo sveikatos būkle (dėl ligos), kaip nurodo gynėjas. Todėl nuteistojo mąstymo ir elgesio nuostatų srityse, minėti veiksniai neabejotinai išlieka aktualūs.
Skunde pabrėžiama, kad vertinant nuteistojo požiūrį į padarytos veikos pasekmes ir nukentėjusiojo interesus būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis savo noru atlygina padarytą žalą nukentėjusiajam, kas rodo realų jo siekį maksimaliai sumažinti dėl nusikalstamų veikų kilusius neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam baudžiamojoje byloje buvo priteistos tik išlaidos už nukentėjusiųjų (sužaloto asmens artimųjų) patirtas išlaidas advokato pagalbai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad savanoriškas tris įmokas į antstolio sąskaitą nuteistasis padarė tik 2026 m. balandžio 28 d. (1000 Eur). Teisėjų kolegija šį nuteistojo savanorišką finansinių įsiskolinimų dengimą, atliktą tik prieš socialinio tyrimo vertinimą, vertina labiau, kaip siekį sudaryti teigiamą savo asmenybės vertinimą, nei realų, nuoširdų siekį atlyginti išlaidas. Todėl minėtos skunde nurodytos aplinkybės nerodo nuteistojo kaltės ar atsakomybės vertinimo pokyčių.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio, o socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad alkoholio vartojimo problemos neabejotinai sietinos su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėjo žemą motyvaciją dalyvauti tikslinėse priemonėse dėl alkoholio vartojimo, manė, jog jos nereikalingos. Todėl formalus dalyvavimas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas, kaip esminis nuteistojo nuostatų, susijusių su alkoholiu, pakeitimas. Vis dėlto, teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu nefiksuota atvejų, jog nuteistasis vartotų alkoholį. Kita vertus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra struktūrizuota aplinka. Todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad laisvėje nuteistasis (turintis žemą motyvaciją alkoholio vartojimo problemoms keisti), nevartotų alkoholio, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija įvertino skundo argumentus, susijusius su nuteistojo NUT1 sveikatos būklė, amžiumi, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nesuteikia pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Šios išvados nekeičia ir duomenys apie tai, kad dėl esamos ligos nuteistajam sunku prisiminti Individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymo eigą.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia skundo autoriaus dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas jų skundžiamoje nutartyje ir nenurodė. Duomenys apie gyvenamosios vietos turėjimą, socialinių ryšių palaikymą, stabilių pajamų gaunamų iš pensijos turėjimą, nelaikomi apsauginiais kriminogeniniais veiksniais, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, šie duomenys egzistavo ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taip pat neįrodo.
Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti. Nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo taikymo turi įtvirtinti išimtinai teigiamą elgesį, dėti pastangas keisti savo mąstymą, elgesį ir nuostatas, tokiu būdu mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės principus ar normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo NUT1 ( NUT1 ) gynėjo advokato Vytauto Budniko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 15 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.