Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal suinteresuotojo asmens UAB „R“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausme;

pagal BK 243 straipsnį – 10 (dešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 21 (dvidešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo subendrinta būdu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 14 (keturiolika) parų areštas ir 60 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 7 d.

NUT1 paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota transporto priemonė BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini).

Išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš NUT1 nepriteista.

Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2026 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki turto konfiskavimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

3 000,00 Eur baudos vykdymą nuspręsta tęsti pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo 2025 m. kovo 19 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje nutarta papildyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 20 d. priimto nuosprendžio rezoliucinę dalį: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.“. Nurodyta, kad nutartis laikytina sudėtine 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendžio sudėtine dalimi.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

UAB „R“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš UAB „R“ apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas nusikalstamos veiklos kvalifikavimo ar kaltės klausimas, ginčijamas tik teismo sprendimas konfiskuoti UAB „R“ nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, todėl apygardos teismas, nenustatęs baudžiamojo proceso pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose.

Šioje byloje nustatyta, kad NUT1 padarė jam inkriminuotas ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 243 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamas veikas, t. y. po to, kai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 18 d., jis vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2026 m. balandžio 3 d. apie 11:55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2026 m. balandžio 3 d. 11:55 val. nustatytas 2,68 promilės neblaivumas, 2026 m. balandžio 3 d. 12:13 val. nustatytas 2,59 promilės neblaivumas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje NUT1 padarė vairuodamas transporto priemonę BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „R“, automobilio valdytojas – NUT1 (b. l. 37). UAB „R“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis: raštą, L. Z. vairuotojo pažymėjimo kopiją, vairuotojos L. Z. informaciją, kur nurodomos jos, kaip vairuotojos pareigos ir jos išreikšti sutikimai su UAB „R“ sąlygomis, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį tarp UAB „R“ ir NUT1, PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 54-74). Bendrovė 2026 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad 2021 m. lapkričio 13 d. UAB „R“ ir NUT1 sudarė valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią UAB „R“ įsipareigojo suteikti ir suteikė už užmokestį NUT1 transporto priemonę BMW 5ER REIHE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis ilgalaikės nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas, su galimybe, bet ne pareiga, sutarties pabaigoje transporto priemonę įsigyti už nustatytą kainą, o NUT1 priėmė transporto priemonę bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Transporto priemonės gavėjas be įmonės žinios negali perleisti transporto priemonės tretiesiems asmenims, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir elgtis priešingai teisei. Kadangi NUT1 neturėjo vairuotojo pažymėjimo, vairuotojo pareigas prisiėmė ir pateikusi asmens dokumentus paraišką užpildė L. Z.. Sutartis yra galiojanti ir buvo atliktos 52 nuomos įmokos. Automobilio vertė yra 2380 Eur. 2026 m. balandžio 7 d. UAB „R“ gavo pranešimą, kad automobilis yra sulaikytas dėl neteisėtų NUT1 veiksmų ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei automobilis buvo naudojamas neteisėtiems veiksmams atlikti – tai yra grubus sutarties pažeidimas ir atgavus transporto priemonę, jo savininkas vienašališkai nutrauks sutartį su gavėju. Pažymėjo, kad UAB „R“ nėra ir negali būti atsakinga už kliento ir/ar trečiojo asmens padarytus teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas (b. l. 59-60).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, nurodė, kad transporto priemonė, kurią būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo NUT1, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Taip pat nuosprendyje pažymėta, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „R“, valdytojas yra NUT1, kuris nurodė, kad realiai jis naudojosi automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo jo realus valdytojas, tad atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, turi būti konfiskuotinas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, UAB „R“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, pažymėdama, kad apylinkės teismas tinkamai neišanalizavo ir nevertino, ar egzistuoja BK 72 straipsnio nuostatos, leidžiančios konfiskuoti ne kaltininkui priklausančią transporto priemonę, tokio sprendimo išsamiai nemotyvavo. Su UAB „R“ apeliacinio skundo argumentais sutinka ir apygardos teismas.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje nuteistojo NUT1 nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.

Byloje nustatyta, kad minėtas automobilis BMW nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o juridiniam asmeniui – UAB „R“. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – nurodė, kad NUT1 buvo automobilio BMW valdytojas ir faktiškai juo naudojosi, dėl ko nusprendė konfiskuoti transporto priemonę. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas tokio sprendimo nemotyvavo, o tik pažymėjo apie valdymo faktą, neanalizavo BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kodėl šiuo atveju nusprendė konfiskuoti ne kaltininkui, o juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Kaip minėta, BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuotinas jei perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryt. Nagrinėjamu atveju tiek prokurorė, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad net ir po pirmosios NUT1 įvykdytos nusikalstamos veikos, kuomet jis būdamas neblaivus vairavo UAB „R“ nuosavybės teise priklausantį automobilį ir teismo sprendimu automobilis buvo grąžintas savininkui – UAB „R“, minėta bendrovė grąžino automobilį BMW jo valdytojui – NUT1, taip prisiimdama riziką, kad jis vėl su juo vykdys nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinti suinteresuoto asmens pateikti duomenys, nurodomos aplinkybės apie tai, kad automobilis grąžintas dėl to, kad bendrovei buvo pateikti nebe NUT1, o jo motinos – L. Z. dokumentai, kad būtent ji prisiėmė automobilio vairuotojos pareigas. Dėl šių aplinkybių nepasisakė ir prokurorė.

Pažymėtina, kad NUT1, nors ir tarp jo ir UAB „R“ sudarytoje sutartyje nurodytas kaip transporto priemonės valdytojas nuo 2021 metų, tačiau automobilis po 2025 m. kovo 16 d. NUT1 įvykdytos nusikalstamos veikos, kuomet buvo sustabdyta jo teisė vairuoti, atgal valdytojui perduotas buvo tik dėl to, kad jis nuo sutarties sudarymo, t. y. 4 metus tvarkingai ir laiku mokėjo bendrovei įmokas, bei dėl to, kad L. Z. pateikė savo asmens dokumentus, vairuotojos pažymėjimą ir pasirašė, kad ji prisiima perduodamo automobilio vairuotojos pareigas ir išreiškė sutikimą su UAB „R“ sąlygomis, tame tarpe ir nenaudoti transporto priemonės nusikalstamoms veikoms vykdyti. Taigi UAB „R“ šiuo atveju automobilį vairuoti patikėjo valdytojo motinai L. Z., todėl darytina išvada, kad bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau naudos teisės vairuoti neturintis NUT1 nusikalstamos veikoms daryti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „R“ nutraukė su NUT1 sudarytą sutartį, dėl ko jis nebeteko teisės minėto automobilio susigrąžinti ar jo įsigyti, taip eliminuota galimybė transporto priemonę kaltininkui toliau naudoti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodoma, jog būtent NUT1 skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, kadangi ne jis, o UAB „R“ yra automobilio savininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju niekaip neįgyvendintų baudžiamojo poveikio priemonės paskirties – nepadėtų pasiekti bausmės tikslų, nuteistasis dėl to nepatirtų jokių nepatogumų, todėl ši priemonė būtų neproporcinga.

Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „R“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą, apribotos nuo 2026 m. balandžio 7 d., kuomet buvo paskirtas automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad konfiskuoti UAB „R“ priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga, todėl dėl NUT1 įvykdytos nusikalstamos veikos turi būti taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš nuteistojo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo pagrindu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria pratęstas UAB „R“ automobiliui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šioje byloje specialistas nėra atlikęs automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Byloje nesant specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą. Išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui) turi būti nustatoma nusikaltimo padarymo priemonės vertė pinigine išraiška. Po nusikalstamos veikos padarymo buvo suformuota VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio BMW 525d Touring, 2006 m., universalas, dyzelinas, mechaninė pavarų dėžė, variklio darbinis tūris 2497 cm³, vidutinė vertė Lietuvoje yra 3710 Eur (b. l. 42). Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nuteistojo priteistiną automobilio vertę yra tikslinga mažinti.

Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iki nusikaltimo padarymo transporto priemonė būtų turėjusi rimtų techninių gedimų, dėl kurių jos eksploatacija būtų sudėtingesnė, o vidutinė rinkos vertė – mažesnė, vis tik peržiūrėjus įvykio vietos apžiūros metu pareigūnų nuotraukose užfiksuotą automobilį, matyti, kad yra apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas. Posėdžio metu nuteistasis NUT1 taip pat nurodė, kad tikėjosi, jog automobilį susitvarkys ir persilaikęs teises juo naudosis, kas rodo, kad automobilis turėjo trūkumų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju pateikė automobilio savininkė UAB „R“. Šios bendrovės teiktuose į bylą dokumentuose yra nurodoma, kad automobilio vertė – 2380 Eur (b. l. 59). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis dar nėra sumokėjęs baudos, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu (4500 Eur bauda) taip pat ir neatlyginęs priteistos konfiskuotinos transporto vertę atitinkančios pinigų sumos (4340 Eur), tačiau planuoja atlyginti pradėjęs dirbti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis pažymėjo, kad netrukus pradės dirbti, apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog į teismo posėdį negali atvykti dėl darbinių priežasčių, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis šiuo metu yra pradėjęs dirbti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra nurodęs, jog vienas augina du nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad nuteistasis turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra. Todėl daroma išvada, kad NUT1 materialinė padėtis nėra itin gera.

Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Esant šioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš NUT1 išieškoma konfiskuotino turto vertė turi būti jam palankesnė ir nustatoma ne pagal UAB „Emprekis“, bet pagal automobilio savininkės, apeliantės UAB „R“ nurodomus duomenis, t. y. 2380 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Apygardos teisme gavus baudžiamąją bylą su suinteresuoto asmens – UAB „R“ apeliaciniu skundu, 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Rimantas Bučma. Apygardos teisme 2026 m. birželio 16 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 129,17 Eur.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta ne nuteistojo, o suinteresuoto asmens iniciatyva, nuteistajam paskirtas piniginės sumos konfiskavimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą NUT1, iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „R“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn, ir konfiskavimo klausimą išspręsti taip:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo NUT1 išieškoti automobilio BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2380 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iki turto konfiskavimo pratęstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2026 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „R“ turtą – automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį grąžinti UAB „R“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš NUT1 nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.