- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-372-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43100-2025-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Ieškovas
- UAB "Valientė", UAB "Grūstė", įgaliotas atstovas Saulius Bumblys, UAB "Amber distribution Lithuania" įgaliotas atstovas Elena Sergejeva, UAB "Gelsva", įgaliotas atstovas Šarūnas Šimonis
- Civilinis ieškovas
- UAB „Gelsva“, UAB „Amber distribution Lithuania“, UAB „Grūstė“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu pagal BK180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir NUT1 paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 21 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, prie nuosprendžiu skiriamos griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius ir paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 21 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžius.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės UAB „Valientė“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 priteista 131,28 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Gelsva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 priteista 19,99 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Amber distribution Lithuania“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 priteista 63,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Grūstė“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 priteista 51,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis bei BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad:
2025 m. gruodžio 10 d., apie 20 val. 00 min., rankomis atstumdamas automatines parduotuvės duris, įsibrovė į patalpą – UAB „Valientė“ priklausančią parduotuvę „M“, adresu (duomenys neskelbtini), kur iš prekybos salės pagrobė svetimą, UAB „Valientė“ priklausantį turtą – 2 butelius 0,5 l talpos brendžio „Armenian Castle 6Yo“ bendros 19,84 eurų vertės ir pakuotę, kurioje 14 butelių 0,5 l talpos degtinės „Didikų Premium“ bendros 111,44 eurų vertės, ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs, tuo padarė UAB „Valientė“ bendrą 131,28 eurų turtinę žalą.
NUT1 padarė UAB „Gelsva“ – 19,99 eurų turtinę žalą, UAB „Amber Distribution Lithuania“ – 31,98 eurų turtinę žalą, UAB „Grūstė“ – 51,96 eurų turtinę žalą, UAB „ Nemuno vaistinė“ – 147,77 eurų turtinę žalą, t. y.:
NUT1 turėdamas bendrą tyčią – gauti lėšų pragyvenimui, 2025 m. gruodžio 2 d., apie 12 val. 34 min., būdamas UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „V“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės pardavėjai, nuo prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB „Gelsva“ priklausantį turtą – butelį 1 l talpos degtinės „Finlandia“ 19,99 eurų vertės ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės už ją nesumokėjęs;
tęsdamas nusikalstamą veiką, NUT1 2025 m. gruodžio 12 d., apie 13 val. 05 min., būdamas UAB „Amber Distribution Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „B“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės pardavėjai, nuo prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB Amber Distribution Lithuania“ priklausantį turtą – 2 butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres 5“ bendros 31,98 eurų vertės ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės už ją nesumokėjęs;
tęsdamas nusikalstamą veiką, NUT1 2025 m. gruodžio 13 d., apie 12 val. 43 min., būdamas UAB „Grūstė“ priklausančioje parduotuvėje „G“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės pardavėjai, nuo prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB „Grūstė“ priklausantį turtą – 1 butelį 0,5 l talpos likerio „Vana Tallinn Coffee Espresso“ 11,99 eurų vertės, 1 butelį 0,5 l talpos likerio „Vana Tallinn“ 13,99 eurų vertės ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs;
tęsdamas nusikalstamą veiką, NUT1 2025 m. gruodžio 14 d., apie 11 val. 39 min., būdamas UAB „Grūstė“ priklausančioje parduotuvėje „G“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės pardavėjai, nuo prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB „Grūstė“ priklausantį turtą – 1 butelį 0,7 l talpos likerio „Keglevich Vodka Melon“ 12,99 eurų vertės, 1 butelį 0,7 l talpos likerio „Keglevich Peach“ 12,99 eurų vertės ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs;
tęsdamas nusikalstamą veiką, NUT1 2025 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 58 min., būdamas UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančioje vaistinėje „C“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai – matant vaistinės darbuotojai, nuo prekių lentynos pagrobė svetimą, UAB „Nemuno vaistinė“ priklausantį turtą – 7 vnt. maisto papildų „Versan Shots“ bendros 126,28 eurų vertės, bei pakuotę maisto papildų „Versan strong shots“ 21,49 eurų vertės ir su šiomis prekėmis pasišalino iš vaistinės už jas nesumokėjęs;
NUT1 2025 m. gruodžio 17 d., apie 14. val. 30 min., būdamas UAB „Amber Distribution Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „B“, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. nukreipęs į parduotuvės darbuotoją NKA1 medicininį, injekcinį švirkštą ir grasindamas durti jo adata, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, tokiu būdu privertęs ją atrakinti parduotuvės duris, pagrobė svetimą UAB „Amber Distribution Lithuania“ priklausantį turtą – du butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres 5“ ir tuo padarė UAB „Amber Distribution Lithuania“ bendros 31,98 eurų vertės turtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad NUT1 veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad NUT1 įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, jis teisiamas 17 kartą, 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu, šias nusikalstamas padarė esant neišnykusiam teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka dėl vagysčių, baudos nesumokėtos. Taip pat atsižvelgta į NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei į sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teismas sprendė, kad jam bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę sumažinant trečdaliu. Be to, skirta bausmė subendrinta su ankstesniais NUT1 atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėms, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį mažesnių bausmių ir į galutinę bausmę įskaitant bausmes visiškai ar iš dalies atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, NUT1 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų bausmių, jų bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės ir: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dviejų mėnesių dalį iš pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir vieno mėnesio dalį iš pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti su 2026 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ir 2026 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant keturių mėnesių ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių dalį, ir paskirti NUT1 galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl į bausmės laiką įskaitytino faktinio laisvės atėmimo laiko ir aiškiai nurodyti, kad į galutinę paskirtą bausmę įskaitomas visas NUT1 faktinio laisvės atėmimo laikas nuo 2025 m. gruodžio 18 d., įskaitant suėmimo laiką nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d. pagal BK 66 straipsnį ir po 2026 m. kovo 23 d. faktiškai laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką pagal atitinkamą teisinį laikymo pagrindą.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir jas bendrindamas, nepakankamai įvykdė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytus teismo baigiamojo akto motyvavimo reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra aiškiai parodyta, kodėl pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta būtent aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - būtent septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį būtent vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nėra išdėstyta, kokios konkrečios pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtų švelnesnių bausmių dalys buvo pridėtos prie pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos griežčiausios bausmės, kodėl pasirinktas būtent šešių mėnesių bendras priedas ir kokiais konkrečiais argumentais pagrįsta kiekviena pridedama dalis.
Nuteistasis skunde teigia, jog nuosprendyje nepakankamai aiškiai išspręstas ir vėlesnis bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį su 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedama ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių dalis - keturi mėnesiai. Tačiau nuosprendyje neišdėstyta, kokia konkreti dalis pridedama iš 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kokia konkreti dalis pridedama iš 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kokia dalis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau buvo atlikta, kaip ji įskaityta ir kaip šios aplinkybės nulėmė būtent vienerių metų keturių mėnesių galutinę bausmę.
Pažymima, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti aišku, kaip teismas vertino kiekvieną veiką ir kokiu pagrindu pasirinko kiekvieną terminą. Pirmosios instancijos teismas turėjo atskleisti, kodėl už BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką, kai nustatyta 131,28 Eur turtinė žala, paskirta būtent aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kodėl už tęstinę BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, kai turtinės žalos dydžiai pagal atskirus juridinius asmenis nėra dideli, paskirta būtent septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kodėl už BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, kai turtinė žala sudaro 31,98 Eur ir nuosprendyje nėra konstatuotas fizinis sužalojimas, paskirta būtent vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šie konkretūs klausimai nuosprendžio aprašomojoje dalyje neatsakyti.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pateikė bendrą teiginį dėl laisvės atėmimo bausmės rūšies parinkimo, tačiau neatskleidė konkrečių bausmių terminų parinkimo. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė recidyvą ir ankstesnius teistumus, neatleidžia jo nuo pareigos atskleisti konkrečių bausmių dydžių pagrindimą. Skundžiamoje byloje recidyvas ir ankstesni teistumai nuosprendyje tapo pagrindine bausmės griežtinimo aplinkybe. Tačiau teismas neparodė, kaip šios aplinkybės derinamos su atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sutrumpintu įrodymų tyrimu, turtinės žalos dydžiais ir kiekvienos veikos konkrečiais padariniais. Mano, kad apylinkės teismas turėjo nurodyti, kokią konkrečią reikšmę kiekvienai bausmei turėjo priteisti civiliniai ieškiniai, kadangi šie duomenys yra tiesiogiai susiję su nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydžiu, kurį teismas privalo įvertinti pagal BK 54 straipsnio 2 dalį.
Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas privalo aiškiai nustatyti ir pagrįsti pirminį bausmės dydį. Jeigu pirminis bausmės dydis nėra individualiai pagrįstas, vėlesnis vieno trečdalio sumažinimas nepašalina nuosprendžio dalies dėl bausmės motyvavimo nepakankamumo. Skunde pateikia teismų praktiką, kur sprendžiami klausimai dėl bausmės skyrimo. Pažymi ir tai, kad šiuo atveju nepaaiškinta ir kokios dalys pridedamos iš 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžių. Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas pakankamai aiškiu bausmių bendrinimo dalyje. Šis neaiškumas turi tiesioginę reikšmę bausmės dydžiui, nes nuo pridedamų dalių priklauso galutinė vykdytina bausmė.
Pasak apelianto, keistina ir nuosprendžio dalis dėl faktinio laisvės atėmimo laiko įskaitymo. Iš nuosprendyje išdėstytos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar visas faktinis NUT1 laisvės atėmimo laikotarpis nuo 2025 m. gruodžio 18 d. yra įskaitytas į galutinę bausmę, įskaitant laikotarpį po 2026 m. kovo 23 d., kai jis faktiškai nebuvo paleistas į laisvę ir buvo toliau laikomas laisvės atėmimo vietoje. Jeigu laikotarpis nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d. įskaitytas kaip suėmimas, turi būti aiškiai nustatyta ir tai, kaip įskaitomas laikotarpis po 2026 m. kovo 23 d., kai NUT1 faktiškai nebuvo paleistas į laisvę.
Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė pažymėjo, kad nuteistasis skunde nenurodė jokių aplinkybių dėl ko skirtos bausmės jam turi būti sušvelnintos, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. NUT1 prašo tik skirti jam švelnesnes bausmes ir nustatyti į skirtos galutinės bausmės dydį įskaitytinus laikotarpius, atliktus pagal ankstesnius nuosprendžius bei sulaikymo laiką, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam NUT1 skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju NUT1 padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Dėl minėtų nusikalstamų veikų nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo nustatytai NUT1 baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įtvirtintai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., kad nusikalstamas veikas NUT1 padarė būdamas recidyvistu (anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikas, ankstesniu nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu).
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad NUT1 prieš tai teistas net 16 kartų, tarp kurių ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, paskutiniuoju Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas recidyvistu. Šioje byloje analizuojamas nusikalstamas veikas padarė kelių savaičių laikotarpyje, tam tikrus epizodus – padieniui. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, įvertintina ir tai, jog šios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos esant neišnykusiam teistumui, nepraėjus nė pusei metų po to, kai buvo paleistas į laisvę iš įkalinimo įstaigos kaip atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Be to, NUT1 eilę kartų baustas administracine tvarka dėl vagysčių, jam skirtų baudų nemoka. Visi šie duomenys pagrįstai leido daryti išvadas, kad NUT1 , būdamas jauno amžiaus, sistemingai teisiamas ar baudžiamas administracine tvarka, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, ir toliau nesilaiko įstatymų bei daro nusikalstamas veikas, kas rodo, jog yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už šią nusikalstamą veiką NUT1 paskirta 7 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už šią nusikalstamą veiką NUT1 paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalies bei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, paskiriant ją atlikti realiai. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, ką patvirtina ne tik jo ankstesni teistumai, bet ir eilė jo padarytų administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju NUT1 padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytų atsitiktinai, o tokios veikos labiau laikytinos nuoseklia, neteisėtu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Pažymėtina, kad ankstesniais NUT1 atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės rūšys, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet tokio tipo bausmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų ir neatgrasė jo nuo pakartotino nusikalstamo elgesio. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju jokios švelnesnės bausmės rūšys ar bausmės vykdymo atidėjimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme keliamų bausmės tikslų.
Vis tik nuteistasis nesutinka su nustatytais bausmių dydžiais, teigdamas, kad teismas jų nemotyvavo, bei prašo apeliacinės instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam sumažinti bausmės dydį nuo 7 mėnesių iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį sumažinti bausmės dydį nuo 8 mėnesių iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį sumažinti bausmės dydį nuo 1 metų iki 9 mėnesių laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinio skundo prašymą dėl bausmių sumažinimo atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi NUT1 asmenybę, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, minėtų nusikalstamų veikų sankcijoje įtvirtintų bausmių dydžius, sprendžia, kad nuteistajam paskirtos pagrįstos bausmės, kurios akivaizdžiai yra artimos bausmės rūšies minimaliems dydžiams yra pagrįstos ir teisingos. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo ir prokurorė, nuteistasis nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl jam skirtų bausmių dydžiai turi būti sumažinti dar labiau. Priešingai nei nurodo nuteistasis, apylinkės teismas nurodė, kad skirdamas bausmes įvertina visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, tame tarpe ir nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiesiems. Parinkdamas už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtinos bausmės dydį teismas vertina visas tas pačias aplinkybes, kurios aptartos šios nutarties 6-10 punktuose, todėl pareigos vertinti tas pačias aplinkybes dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų plačiai tai argumentuodamas – neturi.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam NUT1 paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kokias dalis iš paskirtų švelnesnių bausmių prideda prie griežčiausios paskirtos bausmės ir šių dydžių nepagrindė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie griežčiausios 1 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistajam viso buvo pridėta 6 mėnesiai iš bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kaip minėta, BK 63 straipsnio 4 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kas šiuo atveju reiškia, kad negali būti pridedama mažesnė laisvės atėmimo bausmės dalis nei 3 mėnesiai. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pridėjo po įstatyme įtvirtintą minimalų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį iš bausmių, skirtų pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis, todėl dar labiau sumažinti pridedamų dalių dydžius, kaip to prašo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pagrįstai pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam skirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu paskiriant sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po to, kai NUT1 padarė šioje byloje ištirtas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu buvo priimti dar du nuosprendžiai – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiai, kuriais nuteistajam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pritaikytos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos ir prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų trukmės laisvės atėmimo bausmės pridėtos dalys (viso 4 mėnesiai) ankstesniais Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiai paskirtų bausmių.
Nuteistasis pagrįstai skunde nurodė, jog ir šiuo atveju apylinkės teismas nenurodė kokias dalis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių teismas prideda. Kaip jau ne kartą minėta anksčiau, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (3 mėnesiai), išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiu NUT1 paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi iš 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta minimali 3 mėnesių bausmės dalis, o iš 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, įvertinus, kad galutinės trečdaliu sumažintos skirtos bausmės dydis yra mažesnis nei minimalus šios bausmės rūšies dydis – pridėta dalis šios 2 mėnesių bausmės, t. y. 1 mėnuo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmių bendrinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl į bausmės laiką įskaitytino faktinio laisvės atėmimo laiko ir aiškiai nurodyti, kad į galutinę bausmę įskaitomas visas NUT1 faktinio laisvės atėmimo laikas nuo 2025 m. gruodžio 18 d., įskaitant suėmimo laiką nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d. ir po 2026 m. kovo 23 d. faktiškai laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis yra nurodęs nuosprendyje. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į paskirtos bausmės (1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo) laiką nuspręsta įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. ir 2026 m. vasario 3 d. nuosprendžius bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas ir nuteistojo NUT1 suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, šioje byloje nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki 2026 m. kovo 23 d., buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kuomet tenkinus NUT1 skundą, Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi kardomoji priemonė buvo panaikinta, atsižvelgiant į tai, kad kalėjimui perduoti vykdyti dar du nuteistojo atžvilgiu priimti nuosprendžiai, kuriais paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi nuteistasis, panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą – pradėjo faktiškai atlikinėti jam skirtas bausmes. Skundžiamame nuosprendyje nuspręsta skirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taigi akivaizdu, jog į skirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas visas nuteistojo suėmime ir atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius kalėjime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 18 d. iki šios nutarties priėmimo dienos.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, į paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai įskaityti laikotarpiai, nuteistojo išbūti suėmime bei atliekant realias laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, su kuriais buvo bendrinama šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Dėl proceso išlaidų
Byloje gavus nuteistojo apeliacinį skundą, NUT1 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Ramūnas Gudašius. Apygardos teisme 2026 m. birželio 16 d. gauta minėtos tarnybos 2026 m. birželio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 58,33 Eur.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą NUT1 , iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo NUT1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.