Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

KAL1 iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė nepaskirta.

UAB „Norfos vaistinė“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš KAL1 priteista 199,75 Eur UAB „Norfos vaistinė“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliaciniu skundu nuteistasis KAL1 prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė per griežtą bausmę. byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, apeliantas nebuvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi bei kritiškai įvertino savo elgesį, o taip pat visiškai pripažino byloje pareikštą civilinį ieškinį. Nuteistojo vertinimu, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie greito ir ekonomiško proceso. Atsiliepimų byloje negauta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė palikti apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde prašo jam skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam KAL1, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį ar jos dydį, nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, apeliantas nuo 2001 m. iki skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio priėmimo teistas daugiau nei dvidešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o būtent – už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nusikalstamas veikas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nusikalstamas veikas finansų sistemai. Apeliantas taip pat yra teistas užsienyje dėl vagystės. Nuteistajam taip pat ne kartą praeityje skirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad apeliantas KAL1 nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus nustatyta, kad apeliantas KAL1 daugybę kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai už smulkias vagystes. Informacijos apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia neigiamą nuteistojo požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam KAL1 bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Apeliantas darbingo amžiaus, tačiau nedirba, o taip pat Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę argumentuoja aplinkybėmis, susijusiomis su kaltės pripažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi bei kritišku savo elgesio vertinimu, o taip pat civilinio ieškinio pripažinimu, tačiau aukštesniojo teismo įsitikinimu, kaip jau aptarta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nors skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažino pareikštą civilinį ieškinį, tačiau baudžiamojoje byloje duomenų apie savanorišką nuteistojo padarytos žalos atlyginimą nėra.

Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai, o taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuteistajam KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas GNS1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant KAL1 yra 107,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo KAL1 teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.