Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir šiame teismo nuosprendyje įskaityti laikotarpiai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio KAL1 atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą laisvės atėmimo bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, KAL1 pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiojo IES1 pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai iš KAL1 ir KAL2 priteista 2 743,55 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai ir 55 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžiu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažintas ir KAL2 , tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmestinas.

Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis KAL1 , kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, šios veikos kvalifikavimo bei apylinkės teismo sprendimo visiškai tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį ir jo naudai iš nuteistųjų KAL1 ir KAL2 priteisti 2 743,55 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį recidyvistu, jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme bei prašo peržiūrėti nuosprendžio dalį, kuria už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, jam paskirta bausme. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, pripažindamas KAL1 recidyvistu bei skirdamas ir individualizuodamas jam bausmę.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu

Recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas buvo teistas 15 kartų. Neskaitant apskųstojo 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, paskutinį kartą KAL1 buvo teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistajam už šį nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. ir šio įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu KAL1 tą pačią dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d., buvo įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą. Aptarti duomenys patvirtina, kad naują šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, apeliantas padarė laisvės atėmimo bausmės, kuri jam buvo paskirta už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. dar esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog nors Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu KAL1 buvo nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, vis tik, praeityje jis buvo teistas daugiausiai būtent už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vagystes, plėšimus, sukčiavimus.

Atsižvelgusi į bendrą apelianto teistumų skaičių, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, jų pakartotinumą, kas neabejotinai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o taip pat nustačiusi, kad šioje byloje jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, kurį jis įvykdė būdamas pilnametis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti KAL1 recidyvistu. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis, vadovaujantis BK 27 straipsniu, buvo pripažintas recidyvistu, apeliantas nurodo, kad šį statusą jam buvo panaikinęs Kauno apygardos teismas. Toks skundo argumentas nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo panaikinta ne Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu, o iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta KAL1 pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus kasacinės instancijos teismo praktiką bei tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais, kurie buvo priimti iki toje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, KAL1 nebuvo pripažintas recidyvistu. Kaip matyti iš apskųsto Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžio, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta aplinkybė nebuvo pripažinta sunkinančia apelianto atsakomybę, atitinkamai, į ją nebuvo atsižvelgta ir skiriant KAL1 bausmę už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir jos bendrinimo su Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parenkant apeliantui bausmę už jo įvykdytą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją, nurodydamas, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir jo asmenybę, o būtent tai, kad KAL1 atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimta dar 16 apkaltinamųjų nuosprendžių, kad jis per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas 5 kartus, turi nesumokėtų baudų, kad jis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas. Sprendžiant šį klausimą buvo įvertintos ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir ją sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, KAL1 yra linkęs nusikalsti, anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, net griežčiausio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kad byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apylinkės teismas nusprendė, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, apeliantui už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, ir paskyrė nuteistajam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas KAL1 bausmę, nesilaikė BK 54, 61 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis yra sumokėjęs didžiąją dalį anksčiau jam paskirtų baudų, nelaikytinas galinčiu turėti reikšmės skirtinos bausmės rūšies ir dydžio nustatymui. Net jei šis skundo argumentas ir yra pagrįstas, manyti, jog paskirta finansinio pobūdžio bausme – bauda, ar kitomis BK 178 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytomis švelnesnėmis už laisvės atėmimą bausmėmis galėtų būti pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nėra jokio pagrindo, nes apeliantui iki šiol taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jis ir toliau nepaiso teisės normų, daro analogiškas nusikalstamas veikas.

Tuo tarpu skunde akcentuojamos aplinkybės, kad laisvėje KAL1 turi deklaruotą gyvenamąją vietą, legalų darbą bei rūpinasi dukra, yra įprastos, pozityvios asmens pareigos, kurios pačios savaime nesuteikia privilegijos išvengti teisingos ir adekvačios baudžiamosios atsakomybės. Be to, šios socialinės aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jos nesulaikė apelianto nuo naujo nusikaltimo įvykdymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius yra neribojamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis turės galimybę palaikyti ryšius su dukterimi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas galėtų turėti reikšmingą įtaką KAL1 ir jo dukters ryšio praradimui, itin paveiktų vaiko psichologinę savijautą ir asmenybės raidą. Jos atlikimas gali turėti įtakos finansinei nuteistojo padėčiai, jei jis įkalinimo įstaigoje negaus darbo vietos, atitinkamai, tai sumažintų jo galimybes finansiškai prisidėti prie dukters išlaikymo, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tačiau šiuo atveju nuteistasis pats pasirinko nusikalstamai veikti. Taigi, kilę neigiami padariniai yra tiesioginė paties nuteistojo pasirinkto apelianto elgesio pasekmė. KAL1 , pakartotinai nusikalstamas, turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų padarinius tiek sau, tiek savo šeimos nariams ar kitiems asmenims.

Pagrindo švelninti apylinkės teismo parinktą bausmę nesudaro ir kiti skundo teiginiai. Nuteistojo tvirtinimas, kad jis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, jo atsiprašyti ir atlyginti padarytą žalą pinigais ar atliekant jo naudai remonto darbus, teisėjų kolegijos vertinami kaip gynybinė pozicija ir deklaratyvūs pareiškimai, o ne reali atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą), ar aplinkybė, teigiamai charakterizuojanti KAL1 asmenybę bei leidžianti spręsti, kad bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti ir neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pažymėtina, jog ir įstatymas, aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinimui reikalauja realaus ir faktinio žalos atlyginimo ar pašalinimo iki nuosprendžio priėmimo. Abstraktūs ketinimai ar siūlymai atlikti darbus, asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe nelaikytini.

Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip pat nemato pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę remiantis argumentais, kad pats nukentėjusysis savotiškai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo galimumo, nes būdamas stipriai neblaivus, gatvėje susitikęs su iš matymo pažįstamu ne kartą teistu asmeniu, su juo vartojo alkoholinius gėrimus ir apsvaigęs nuo alkoholio užmigo, neužsirakinęs buto durų, kas ir sąlygojo, kad KAL1 su bendrininku galėjo lengvai patekti į jo butą, pasiimti atvirai padėtus pinigus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiojo neblaivumas ar jo neatidumas einant miegoti neužrakinus buto durų nėra aplinkybės, suteikiančios teisę kitiems asmenims be būsto šeimininko leidimo patekti į jo gyvenamąsias patalpas ir pasisavinti jam priklausantį turtą, o tuo labiau – tai negali būti pripažinta aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto padėtį. Asmens įsivedimas į namus ar neužrakintos durys nesukuria jokios teisėtos prielaidos ar paskatos svečiui slapta ar atvirai užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymą lėmė ne nukentėjusiojo elgesys, o paties nuteistojo tyčinis pasinaudojimas situacija.

Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog tenkinti nuteistojo skundą ir keisti jam apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (tiek rūšies, tiek dydžio) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau įvertinus tai, kad ši nusikalstama veika buvo baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių santykį, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, konstatuojama, kad KAL1 buvo pagrįstai paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Tokia bausmė laikytina proporcinga, teisinga bei būtina siekiant sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti patį apeliantą, bent jau bausmės atlikimo laikotarpiu atimti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad išėjęs į laisvę, jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas taip pat tinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį KAL1 paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu KAL1 buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurias KAL1 buvo nuteistas šiais nuosprendžiais, nebuvo padarytos veikiant idealia sutaptimi, jos pagal savo pavojingumą labai nesiskiria ir yra priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams), be to, nei už vieną iš šių nusikalstamų veikų KAL1 nebuvo paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo visiškai pagrįstai subendrintos ne apėmimo, o sudėjimo būdu. Bendrindamas šias bausmes, žemesnės instancijos teismas parinko apeliantui palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nekyla jokios abejonės, jog KAL1 charakteristika ir kitos byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam prie griežtesnės 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta pakankamai žymi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šiuo atveju prie griežtesnės 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pirmosios instancijos teismas pridėjo 9 mėnesius laisvės atėmimo iš 2026 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, laikyti pridėtos bausmės dalį neteisinga, neproporcinga, aiškiai per griežta, negalima.

Apylinkės teismas, laikydamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, į KAL1 paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką taip pat įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal 2026 m. kovo 24 d. nuosprendį, ir šiame teismo nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Aukščiau aptarti duomenys, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai netaikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti KAL1 BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, ji neviršija ketverių metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.