- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-3738-547/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00378-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- M. B., L. K., Z. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Ū., " Turto bankas ", E. B., valstybės įmonė Turto bankas, L. K., Z. Č., M. B.
suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, pareiškėjoms L. K. ir Z. Č., jų atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
suinteresuoto asmens E. Ū. atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, E. B. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,
nedalyvaujant pareiškėjui M. B., suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, bei suinteresuotiems asmenims E. Ū., E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, L. K., Z. Č. ir pagal suinteresuotų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus – pareiškėjų L. K. ir Z. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., E. Ū., E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. pateiktu pareiškimu prašo nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. po savo brolio S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. B., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. B., kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
A. B. palikimą, kreipdamiesi į notarų biurą su pareiškimu, priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė V. B. ir mirusiojo vaikai, tame tarpe ir pareiškėjas. V. B. palikimą priėmė penki mirusiosios vaikai: A. B., S. B., L. K., Z. Č. ir M. B.. V. B. palikimą atstovavimo teise taip pat priėmė jos mirusios dukters L. Ū. sūnus E. Ū..
Brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini). A. B. turi sūnų E. B., kuris jau yra kreipęsis į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis S. B., gimęs (duomenys neskelbtini). S. šeimos nebuvo sukūręs ir vaikų neturėjo. Į notarų biurą po S. B. mirties dėl jo turto paveldėjimo pagal įstatymą per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniai nesikreipė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad palikimą sudarančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) jis gimė ir augo. Visą gyvenimą lankėsi sodyboje tėvams esant gyviems, lankosi ir po brolio S. mirties 2022 metais. Tėvus ir brolį prižiūrėjo iki jų mirties ir rūpinosi jų turtu. Brolį S. B. palaidojo, sutvarkė ir prižiūri jo kapą. Po brolio S. mirties jis naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, įrankiais ir kitu turtu. Pareiškėjas nurodo, jog jis nuolat lankosi sodyboje, rūpinasi jos priežiūra, saugo nuo trečiųjų asmenų nepageidaujamo poveikio, remontuoja sodyboje esančius statinius, prižiūri sodą ir sodyboje augančius augalus.
Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos L. K. ir Z. Č. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po S. B. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė L. K. ir Z. Č. faktiškai pradėdamos jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jos teikia pareiškimą savarankišką prašymą, kurį patenkinus ne tik M. B., bet ir kiti teisėti įstatyminiai paveldėtojai galės įgyvendinti savo teises į po S. B. mirties atsiradusio palikimo dalį.
Šalies argumentai
V. B., pergyvenusi sutuoktinį A. B., 2013-04-30 pareiškimu pateiktu Varėnos 2-ajam notarų biurui, prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, kurį sudarė nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos. Tokiu būdu V. B. įteisino nuosavybę į ½ dalį santuokoje su A. B. įgyto turto. Kita ½ dalis turto buvo palikta įstatyminiams paveldėtojams, tame tarpe ir sutuoktinei, priėmusiems palikimą po A. B. mirties.
(duomenys neskelbtini) mirus V. B. atsirado V. B. paliktas turtas - palikimas, kurį pagal įstatymą paveldėjo įstatyminiai paveldėtojai, ką patvirtina Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2013-10-09 išduotas liudijimas. Palikimą priėmė visi penki jos vaikai ir vaikaitis, L. Ū. sūnus, E. Ū..
(duomenys neskelbtini) mirė S. B.. S. šeimos nesukūrė ir vaikų neturėjo. Testamento S. B. nepaliko, todėl jo turto dalį turi teisę paveldėti įstatyminiai įpėdiniai. Į notarų biurą dėl S. B. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. S. B. įstatyminiai įpėdiniai ketvirtos eilės įpėdiniai yra jo broliai ir seserys.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos nurodo, kad su M. B. buvo susitarę visi kartu tvarkytis paveldėjimo reikalus, nes nekilnojamieji daiktai priėmus palikimą po motinos V. B. mirties, priklauso dalinės nuosavybės teise visiems broliams ir seserims ir būdami bendraturčiais, sodybą tvarkė ir prižiūrėjo bendru sutarimu.
Šalies argumentai
Z. Č. ir L. K. nurodė, kad prisidėjo prie paminklo S. B., organizavo metinių paminėjimą, iki šiol tvarko kapavietę. Iki dabar rūpinasi sodyba, kurios dalis joms priklauso. Turtas, kurį priėmė po motinos mirties yra neatidalintas, o tai reiškia, kad rūpinasi visu turtu, įskaitant ir S. B. dalį. Užtikrina šildymą, turtą saugo, turi sodybos raktus, tvarkosi joje kaip savo namuose. Rūpinimasis S. B. turtu yra nuoseklus, bendras ir tęstinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. B. ir suinteresuotų asmenų – pareiškėjų L. K. ir Z. Č. pareiškimus ir prašė pareiškėjų pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų pareiškimų patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimus ir nurodė, kad jis neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimai būtų patenkinti.
Suinteresuotas asmuo E. Ū. atsiliepimo nepateikė, jo atstovė teisme žodžiu nurodė, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų prašymams.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. B. atstovas paaiškino, kad jis visiškai palaiko pareiškėjo prašymą, sutinka su pareiškėjų L. K. ir Z. Č. prašymu ir prašė jų reikalavimus patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu L. K. ir Z. Č. bei jų atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad sutinka ir su pareiškėjo M. B. prašymu, jam neprieštarauja. Palaikė savo rašytiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų M. B., L. K. ir Z. Č. nurodytas aplinkybes, kad jie brolis ir seserys po brolio S. B. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų tėvai A. B., gimęs 1927 m., miręs (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusi 1928 m., mirusi (duomenys neskelbtini). Jie turėjo šešis vaikus: L. Ū., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (jos turtą paveldėjo sūnus E. Ū.), S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (jo turtą paveldėjo sūnus E. B.), L. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir Z. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina notarės pateikti dokumentai, esantys paveldėjimo byloje.
Mirus A. B. ((duomenys neskelbtini)) V. B., A. B., M. B., Z. Č. (per įgaliotą asmenį L. Č.) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Mirus V. B. ((duomenys neskelbtini)) A. B., S. B., L. K., M. B., Z. Č., E. Ū. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
Byloje yra Varėnos r. 2-ojo notarų biuro liudijimas, patvirtinantis, kad V. B. palikimą priėmė jos vaikai: A. B., S. B., L. K., Z. Č., M. B. ir vaikaitis E. Ū.. Jis visi yra po tėvų (senelių) mirties likusio turto bendraturčiai.
Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad A. B. vardu registruota nuosavybės teisė, kuri įgyta gyvenant santuokoje kartu su sutuoktine V. B., į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei kitus sodybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo pagrindu ir 2024 m. lapkričio 14 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. gegužės 18 d. išraše nurodoma, jog žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. B. (5/14 dalys pastatų ir 5/7 dalys žemės sklypo), A. B. (1/14 dalys pastatų ir 1/7 dalis žemės sklypo) bei V. B. (4/7 dalys pastatų ir 1/7 dalis žemės sklypo). Duomenų, kad S. B. būtų įregistravęs nuosavybės teisę į nurodytą turtą nėra.
S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašu patvirtinama, jog po S. B. mirties testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2022 m. balandžio 12 d. nurodoma, kad S. B. mirė Vilniuje, (duomenys neskelbtini). S. B. šeimos nesukūrė ir vaikų neturėjo.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjai brolis ir seserys po S. B. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. S. B. įstatyminiai ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra L. K., Z. Č., M. B. ir tuo metu gyvas buvęs A. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad ketvirtos eilės įpėdiniais yra mirusiojo broliai ir seserys. Nesant aukštesnės eilės įpėdinių ketvirtos eilės įpėdiniai gali paveldėti S. B. palikimą pagal įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo S. B. mirties, likę gyvi jo broliai ir seserys ėmė naudotis visu likusiu turtu, rūpinosi likusiu jų bendru turtu, t. y. likusia sodyba (duomenys neskelbtini). Nors nei vienas iš pareiškėjų ten negyveno nuolat, tačiau jie turėjo raktus nuo namo ir rūpinosi likusia sodyba bendrai. Pareiškėjai pareiškimuose patvirtino, kad visi vaikai priėmė palikimą po savo tėvų mirties ir jie tapo tėvų turėto turto bendraturčiais, tad visu likusiu turtu jie rūpinosi bendrai, tame tarpe ir brolio S. B. dalimi. Kiekvienas rūpindamasis savo dalimi, kuri nėra atidalinta iš bendro turto, kartu rūpinosi visu paliktu turtu. Jie turėjo raktus nuo sodybos, prižiūrėjo aplinką, atliko smulkius remonto darbus, tarėsi su kaimynu, kad šis prižiūrėtų likusius namus. Brolio S. B. dalis iš bendro turto taip pat nebuvo atidalinta. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai M. B., L. K. ir Z. Č. priėmė brolio S. B. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškimuose yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjai priėmė palikimą po jų brolio S. B. mirties faktiškai pradėdami turtą valdyti, jie rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po S. B. mirties likusį palikimą priėmė jo brolis M. B. ir seserys L. K. ir Z. Č., kurie rūpinosi palikimu.
Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjams, nes jie yra ketvirtos eilės įpėdiniai (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aukštesnės eilės įpėdinių nėra, nes S. B. savo šeimos neturėjo, vaikų nesusilaukė, jo tėvai jau yra mirę. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra. Byloje esančių suinteresuotų asmenų atstovai nurodė, kad jie neprieštarauja tokio fakto nustatymui.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimus tenkinti. Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų brolio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.