Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. gegužės 20 d., apie 12.21 val., (duomenys neskelbtini) iki pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), , vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2445408, jai buvo nustatytas mažiausias 3,05 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais KAL1 padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamosios KAL1 prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Teismas konstatuoja:

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Kaltinamoji KAL1 patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje nustatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju KAL1 inkriminuota tai, kad ji vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmu tikrinimu KAL1 nustatytas 4,56 promilės neblaivumas, antru tikrinimu – 3,05 promilės neblaivumas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji būtini kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog KAL1 2026 m. gegužės 20 d., apie 12.21 val., (duomenys neskelbtini) iki pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – 3,05 promilių neblaivumas. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, kadangi vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti rimtas pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.

IV. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji bei jos gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją LUD2 žinion.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad KAL1 padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl jo padarymo visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl jos padarytos nusikalstamos veikos žalos nebuvo padaryta. Tai teismui leidžia pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkte nustatytos laidavimo taikymo sąlygos.

Nepaisant to, teismas atsisako atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes neturi pagrindo manyti, kad būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ji laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nelaikydamas LUD2 tinkamu KAL1 laiduotoju.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas laidavimo instituto pagrindas, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertybinis ir vertinamasis kriterijus. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstatavimas galimas tada, kai bylos medžiaga rodo, jog kaltininko padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, nesiderinanti su kaltininko vertybėmis, jo mąstymu, elgesiu ar jo asmenybe. Tokia išvada paprastai turi būti formuojama tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, nusikalstamų veikų turinį, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę, reikšmingas aplinkybes iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuos duomenis papildo ir teismo nuomonę dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų buvimo padeda suformuoti ir kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų išpildymas: kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išsamūs ir teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, pagalba teisėsaugos institucijoms ją tiriant bei nagrinėjant teisme, nuoširdi atgaila dėl priešingo teisei ir nusikalstamo poelgio, realios pastangos pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius, atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais duomenimis. Tai gali būti duomenys, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad KAL1 tendencingai nepažeidinėja įstatymų, padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio – per 1 metų laikotarpį ji nėra buvusi bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b l. 78), taip pat nelaikoma teista. Vis tik, teismas pastebi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu ji jau yra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo – tai rodo, kad kaltinamoji nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo teigiama linkme ir kartoja savo priešingą teisei elgesį, nepaisant praeityje padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, dėl kurios teismas ja buvo pasitikėjęs ir atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. KAL1 konsultuojama/gydoma dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 88 – 89). VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad KAL1 stacionare lankėsi nuo 2026 m. gegužės 26 d. iki 2026 m. birželio 2 d., ji gydyta nuo (duomenys neskelbtini), paskirti medikamentai (b. l. 84 – 86). Pagal KAL1 teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad ji vartoja vaistus, o kartu su jais vartoja ir alkoholį. Teismas, remdamasis šiais duomenimis negali, pasitikėti kaltinamąja, kad dėl savo sveikatos būklės ir turimos priklausomybės, kuri turi tiesioginės įtakos ne tik jos pačios sveikatai bei ir teisei priešingam elgesiui, ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nebedarys naujų nusikalstamų veikų, o teisingumas šioje byloje bus įgyvendintas ne nubaudus kaltinamąją, bet atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, reakcija į kaltinamosios padarytą pavojingą veiką turi būti tikslingas ir adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, siekiant ne tik nubausti kaltinamąją, bet ir teisinėmis priemonėmis mėginant pašalinti tokio jos elgesio priežastis.

Pagrindo manyti, kad atleidus KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bus pasiekti šio instituto tikslai teismas neturi ir dėl to, kad už asmenį laiduoja asmuo, kurio teismas negali laikyti patikimu laiduotoju BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalies prasme.

Asmens tinkamumas būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju yra savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Vertinant asmens tinkamumą būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju paprastai atsižvelgiama į: 1) laiduotojo asmenybę, kuri turi pasižymėti aukšta socialine branda, kultūra bei savimone, geru ir pavyzdiniu elgesiu, atsakomybės jausmo turėjimu, pagarba įstatymams bei nepriekaištingumu. Pozityvi laiduotojo asmenybė turi rodyti teigiamą ir sektiną pavyzdį kaltininkui – laiduotojas turi turėti autoritetą kaltininko akyse; 2) laiduotojo ir kaltininko tarpusavio santykius – laiduotoją ir kaltininką turi sieti stiprūs asmeniniai ryšiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Laiduotojas turi pažinoti kaltininko aplinką, asmenis su kuriais kaltininkas palaiko ryšius, jo pomėgius, veiklą. Laiduotojo ir kaltininko santykiai neturi būti formalūs. Juo labiau, laiduotojas negali būti niekaip pavaldus ar priklausomas nuo kaltininko; 3) laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kuris turės realias galimybes panaudoti savo asmenines savybes ir autoritetą darant kaltininkui tik teigiamą įtaką, tokiu būdu siekiant, kad šis asmuo elgtųsi atidžiau, atsakingiau ir laikytųsi įstatymų bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismas neabejoja teigiama LUD2 asmenybe. Jis – nei karto neteistas, nurodė, kad ilgus metus nevartoja jokio alkoholio, dirba. Vis dėlto teismas abejoja šio asmens galimybėmis daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui dėl ją charakterizuojančių aplinkybių bei silpno jų tarpusavio santykio. Kaip teismas minėjo prieš tai, kaltinamoji turi reikšmingų problemų dėl alkoholio vartojimo, kurios daro tiesioginę įtaką naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaip patvirtino tiek pati kaltinamoji, tiek LUD2, juos 7 metus sieja artimi santykiai, tačiau jie kartu negyvena. LUD2 yra dirbantis, todėl jo galimybės būti šalia kaltinamosios, stebėti jos elgesį ir daryti jai reikalingą teigiamą poveikį yra objektyviai ribotos. Be to, teisiamojo posėdžio metu pats LUD2 nurodė besistengiantis kiek galima padėti kaltinamajai, tačiau manantis, kad jai yra būtina medicininė pagalba. Nurodytos aplinkybės negali teismui sukurti pasitikėjimo LUD2 laidavimu už KAL1, kad būtent LUD2 ir KAL1 bendromis ir savarankiškomis pastangomis bus pasiekta, kad toks kaltinamosios elgesys ateityje nepasikartos. Teismas, įvertinęs ir galimo laiduotojo poziciją dėl būtinybės kaltinamajai gydytis priklausomybės ligas, daro išvadą, kad specialiosios ir bendrosios prevencijos tikslų įmanoma pasiekti tik patraukiant KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ne atleidžiant nuo jos.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas atsisako atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, bet priima sprendimą ją dėl jos padaryto nusikaltimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn – nuteisti ir skirti bausmę bei kitas teisinio poveikio priemones.

V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji KAL1, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji neteista, buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per vienų metų laikotarpį administracine tvarka nebausta (b. 1. 78). Kaltinamoji VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2026 m. gegužės 26 d. iki 2026 m. birželio 2 d. gydyta dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) (b. l. 84–86). Kaltinamoji taip pat gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2016 m. balandžio 14 d. dėl (duomenys neskelbtini) (b. 1. 88). Šiuo metu ji dirba.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji yra dirbanti, tačiau išsituokusi, viena auginanti nepilnametę dukrą, turinti finansinių įsipareigojimų, kas neleidžia pakankamai patikimai nustatyti, kad ji turės galimybę sumokėti jai paskirtą baudą. Be kita ko, jai kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant jos vairuoto automobilio vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą arešto bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, jai skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme nustatytas arešto bausmės vidurkis – 45 (keturiasdešimt penkios) paros.

Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jai skiriama galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Šiuo atveju, kaip minėta, kaltinamoji yra dirbanti, viena auginanti nepilnametę dukrą, besirūpinanti pensininkais tėvais ir neįgaliu broliu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo poelgį vertino neigiamai, nurodė, kad gailisi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji yra pasiryžusi ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, o jos nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo nesugebėjimas, esant neblaiviai, tinkamai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmų. Šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat, kad pati kaltinamoji nurodė, kad planuoja savarankiškai gydytis priklausomybės ligas, yra pagrindas manyti, kad kaltinamosios resocializacijos procesas bus sėkmingai įvykdytas atidėjus kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta jog, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022, 2K-57-942/2022).

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivi, nekreipdama dėmesio į tai, jog vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Ji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai abiem tikrinimais jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajai KAL1 kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kad kaltinamoji nebuvo bausta administracine tvarka ir dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės jai paskyrimo dienos, tai yra nuo 2026 m. gegužės 21 d. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamosios asmenybei. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), o be šios transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji vairavo LUD2 priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės savininkui buvo žinoma apie kaltinamosios nusikalstamus veiksmus, realizuotus naudojantis minėtuoju automobiliu. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios turi būti išieškota jos vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Yaris“, 2006 metų laidos, rinkos kaina su PVM yra 1 940 Eur. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis šiai dienai nėra techniškai tvarkingas, o VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta neapgadinto automobilio vertė. Šiame kontekste pažymėtina, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Vis dėlto, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Teismo vertinimu, nustatant iš kaltinamosios konfiskuotiną automobilio vertę šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į transporto priemonės realią būklę bei jos defektus. Be kita ko, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios finansinę būklę, o būtent tai, kad ji yra dirbanti ir, kaip teigiama, į mėnesį uždirba apie 1 200 Eur, viena išlaiko nepilnametę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (1 940 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamosios išieškotina suma – 1 000 Eur.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamoji KAL1 ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo raktu, grąžinti automobilio savininkui LUD2 – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti KAL1 sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės jai paskyrimo dienos, tai yra nuo 2026 m. gegužės 21 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš KAL1 išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000 (tūkstantį) Eur. Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Yaris“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, grąžintą automobilio savininkui LUD2 – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.