- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-338-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02977-2025-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Civilinis ieškovas
- kooperatinės bendrovės „ IES1 “
- Ieškovas
- ARKU kredito unija
- Kategorijos
- 1.2.14.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta galutinė bausmė – 100 MGL, t. y. 5000 Eur, dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Civilinės ieškovės kooperatinės bendrovės „ IES1 “ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir civilinės ieškovės naudai iš NUT1 priteista 34 167,30 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2021 m. lapkričio 3 d. faktiškai vadovaudamas UAB „Ž“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. būdamas įmonės direktoriumi, dėl užimamų pareigų valdydamas jam patikėtą bendrovės turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį, privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, valdydamas UAB „Ž“ turtą – vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 302,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2021 m. gruodžio 7 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ir vikšrinį ekskavatorių „Takeuchi TB210R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą pagal 2021 m. gruodžio 6 d. sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2022 m. gruodžio 15 d., be jokio teisinio pagrindo vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 302,5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 716,92 Eur, ir vikšrinį ekskavatorių „Takeuchi TB210R“, kurio vertė 18 450,38 Eur, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „Žemės kasimo technika“ priklausantį 34 167,3 Eur vertės turtą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad NUT1 veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, motyvus ir tikslus, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, NUT1 asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudos bausmę.
Nuosprendžiu apylinkės teismas išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą bei konstatavo, kad ieškovės nurodytas žalos dydis nėra pilnai pagrįstas, todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ne tik minėtos technikos įkeitimu, tačiau buvo įkeistas ir automobilis BMW bei žemės sklypas ir įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovei yra priteista įkeisto daikto – automobilio vertė – 5810 eurų ir 5 proc. metinių palūkanų, todėl teismas padarė išvadą, jog šioje dalyje ieškovės turtinis reikalavimas jau yra patenkintas. Be to, ieškovei yra perduotas ir kitas įkeistas daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta turto vertė – 5 172 Eur. Nors patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šia verte buvo dengiamos netesybos, kredito dalis nebuvo dengiama, tačiau jokie paskaičiavimai, kurie šią aplinkybę patvirtintų, teismui nebuvo pateikti, todėl sprendė, kad priteistiną žalą sudaro NUT1 neteisėtais veiksmais iššvaistyto turto vertė – 34 167,3 Eur, kuri nustatyta objektyviais duomenimis – buhalteriniais įrašais.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas civilinės ieškovės ieškinys ir jos naudai priteista turtinė žala bei prašo pripažinti civilinės ieškovės teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad pačios civilinės ieškovės teiktame patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nemokant paskolos, ji buvo nutraukta, antstolio kontoroje pradėta vykdomoji byla, taigi šiai dienai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš juridinio asmens UAB „Ž“ (toliau – ir bendrovė), kas reiškia, kad civilinė ieškovė šiai dienai turi galiojančią 44 344,56 Eur reikalavimo teisę minėtai bendrovei, kuri nėra bankrutavusi, o byloje nėra duomenų, kad išieškojimas yra negalimas.
Pažymi, kad apylinkės teismui priteisus iš nuteistojo 34167,30 Eur civilinės ieškovės naudai, civilinė ieškovė turės reikalavimo teisę tiek į šią sumą, tiek į minėtą 44 344,56 Eur reikalavimo teisę iš UAB „Ž“, t. y. viso 78511,86 Eur sumai. Apeliantas nėra sudaręs laidavimo sutarties, kas leistų teigti, kad jis yra solidarus skolininkas kartu su UAB „Ž“. Apelianto vertinimu, jis neturi prievolės civilinei ieškovei, nes žalą yra padaręs UAB „Ž“, nes būtent savo neteisėtais veiksmais jis iššvaistė šios bendrovės turtą, o ne civilinės ieškovės.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu į bylą privalėjo įtraukti UAB „Ž“, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog civilinė ieškovė teismui yra pateikusi Kredito sutarties bendrąją dalį, kurioje įtvirtinta, kad kredito gavėjas įsipareigoja apdrausti Unijos naudai įkeičiamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Naudos gavėju turi būti nurodyta Unija. Byloje nėra duomenų, kad turtas nebūtų buvęs apdraustas, todėl akivaizdu, kad civilinė ieškovė turi kreiptis į draudimo bendrovę. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos, todėl nepagrįstai iš apelianto priteistas žalos atlyginimas, kurį civilinei ieškovei privalėjo atlyginti draudimo bendrovė, kuri į bylą taip pat privalėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu.
Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog buvo būtina nustatyti, kokia buvo žemės kasimo technikos rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu. Rinkos vertė byloje nebuvo nustatinėjama, o vertė nustatyta pagal turto likutinę vertę (įvertinus buhalterinį nusidėvėjimą) 2023 m. liepos 31 d. Todėl nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymi, kad BK 184 straipsnio 2 dalies dispozicija taip pat reikalauja nustatyti turto vertę, nuo kurios priklauso nusikalstamos veikos kvalifikacija. Apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių sumą, turto sukūrimo (atkūrimo kaštus), įsigijimo kaštus, o tais atvejais kai turtas prarandamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, jo vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
Skunde akcentuojama, kad užtikrinant prievolės įvykdymą unijai buvo įkeista ne tik kasimo technika, automobilis BMW, bet ir žemės sklypas, kuris įkainotas 10 000 Eur. Žemės sklypas natūra atitekęs IES1, tačiau jo 10 000 Eur vertė, kaip matyti nėra atimta iš ieškinio sumos, kaip tas pagrįstai padaryta su automobilio BMW verte. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundo autoriaus vertinimu, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju, civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, todėl klausimas dėl ieškinio dydžio turi būti perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Byloje gautas civilinės ieškovės kooperatinės bendrovės IES1 atsiliepimas į nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis būdamas faktiniu, o vėliau ir oficialiu UAB „Ž“ vadovu, žinodamas apie įkeisto turto teisinį statusą, be kreditoriaus žinios ir sutikimo realizavo bei sunaikino įkeistus traktorius ir tokiais veiksmais padarė ieškovei turtinę žalą, kuri pasireiškė realios galimybės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto praradimu, kas sudaro pakankamą ir aiškų priežastinį ryšį tarp apelianto nusikalstamų veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos žalos, kaip to reikalauja CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir BPK 109 straipsnis.
Atsiliepime tvirtinama, kad apelianto teiginiai, esą jis nėra laiduotojas, todėl neturėtų atsakyti ieškovei, yra teisiškai nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamo civilinio ieškinio teisiniu pagrindu. Ieškovės pareikštas civilinis ieškinys yra grindžiamas deliktine atsakomybe, kylančia iš nusikalstamos veikos, o ne sutartine ar laidavimo prievole. Pažymi, kad atsakomybė kyla iš to, kad apeliantas asmeniškai atliko veiksmus, kuriais sunaikino kreditoriaus teisių įgyvendinimo objektą.
Kaip nepagrįsti įrodymais nuteistojo argumentai nurodomi ir tie, kuriuose NUT1 teigė, kad ieškovė turėjo kreiptis į draudimo bendrovę arba jog ji turėjo būti įtraukta į bylą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių: galiojusį draudimą nuo tokio pobūdžio rizikos; draudiko pareigą mokėti išmoką tyčinės nusikalstamos veikos atveju; kad draudimo bendrovė apskritai būtų atsakinga už apelianto veiksmų padarinius. Negana to, už draudimą buvo atsakingas pats apeliantas kaip UAB „Ž“ vadovas. Įmonė prisiimdama įsipareigojimus privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir apdrausti minėtą turtą, tačiau apeliantas kaip įmonės vadovas galimai šio įsipareigojimo nevykdė, kadangi byloje nebuvo pateikti draudimo dokumentai, tai tik dar labiau patvirtinta apelianto nesąžiningus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo draudimo santykių ir neįtraukė draudiko į procesą.
Atsiliepime civilinė ieškovė nurodo, kad tai, jog pagrindinė paskolos prievolė kilo UAB „Ž“, neeliminuoja apelianto asmeninės atsakomybės, kai žala padaryta jo paties nusikalstamais veiksmais. Juridinio asmens egzistavimas ar išieškojimo iš jo galimybės nepanaikina fizinio asmens deliktinės atsakomybės, kai žala atsirado tiesiogiai dėl jo veiksmų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kitas ieškovės patenkintas reikalavimo dalis, todėl jokios dvigubo išieškojimo rizikos nėra. Taip pat pažymi, kad išieškojimą iš UAB „Ž“ antstoliai vykdo jau nuo 2023 m. rugsėjo 13 d., tačiau jokių išieškotų lėšų ieškovė nėra gavusi. Taip pat iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad įmonės paskutinė finansinė ataskaita buvo teikta už 2022 m. todėl tikėtina, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, nėra.
Pasak atsiliepimą pateikusios civilinės ieškovės atstovės, pirmosios instancijos teismas atliko kruopštų ir nuteistajam palankų žalos dydžio vertinimą, nes: atsisakė priteisti visą negrąžinto kredito sumą; priteisė tik objektyviai nustatytą iššvaistyto turto likutinę vertę - 34 167,30 Eur; rėmėsi buhalteriniais dokumentais, ilgalaikio turto apskaita ir nusidėvėjimo duomenimis. Tokiu būdu buvo laikytasi proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o apeliantui nebuvo perkelta didesnė atsakomybė nei ta, kuri kyla tiesiogiai iš jo veiksmų. Svarbu nepamiršti ir tai, kad faktiškai atlikti turto vertinimo nėra galimybės dėl paties apelianto neteisėtų veiksmų, kadangi dėl jo nusikalstamos veikos turto nebėra.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, atnaujino įrodymų tyrimą byloje, siekiant ištirti, ar pagal Kredito sutartį, sudarytą tarp kooperatinės bendrovės IES1 ir UAB „Ž“, įkeisti vikšriniai ekskavatoriai „Caterpillar 302,5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir „Takeuchi TB210R“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo apdrausti ir jei buvo apdrausti – ištirti draudimo polisus.
2026 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teisme gautas civilinės ieškovės elektroninis laiškas su pridedamais priedais, kuriuose pateikti minėtų vikšrinių ekskavatorių, t. y. specializuotos technikos draudimų polisai (4 t., b. l. 158-174). Apeliacinės instancijos teisme apklausiama civilinės ieškovės atstovė AIE1 parodė, jog civilinė ieškovė niekada nesikreipė į draudimo bendrovę dėl išmokos, nes jie yra tik naudos gavėjai, bet ne savininkai. Kadangi dėl draudiminio įvykio turi kreiptis savininkas. Civilinė ieškovė negalėjo žinoti, kad turtas yra sunaikintas, jie nesužinojo, kad turto nebėra, jie tik sužinojo, jog antstolis nebegali vykdyti išieškojimo, nes neranda turto. Turto neradimas – nėra draudiminis įvykis, dėl kurio civilinė ieškovė turėtų kreiptis į draudimo bendrovę (4 t., b. l. 175).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis NUT1 ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų, civilinės ieškovės atstovė baigiamosiose kalbose pasisakyti nepageidavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo NUT1 apeliacinio skundo turinio, jame nėra ginčijamas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, taip pat neginčijama ir skirta bausmė (jos rūšis ir dydis). Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka tik dėl priteisto civilinio ieškinio, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad NUT1 dėl užimamų pareigų valdydamas jam patikėtą bendrovės turtą, tame tarpe ir vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 302,5“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini),bei vikšrinį ekskavatorių „Takeuchi TB210R“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, be jokio teisinio pagrindo šiuos vikšrinius ekskavatorius, kurių bendra vertė 34 167,30 Eur, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „Ž“ priklausantį 34 167,30 Eur vertės turtą.
Byloje civilinė ieškovė kooperatinė bendrovė „ IES1 “ pareiškė civilinį ieškinį nurodydama, kad IES1 pagal Kredito sutartį suteikė 50 000 Eur dydžio kreditą UAB „Ž“, o kredito užtikrinimui buvo įkeisti ir minėti vikšriniai ekskavatoriai. Šių ekskavatorių turto skolos išieškojimo atveju turėjo pakakti įsiskolinimo padengimui, tačiau dėl NUT1 nusikalstamų veiksmų, civilinė ieškovė neteko galimybės atgauti paskolintas lėšas iš įkeistų ekskavatorių. Patikslintu civiliniu ieškiniu buvo prašoma iš NUT1 priteisti 44 344,56 Eur (4 t., b. l. 20-22, 54-66).
Pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė civilinei ieškovei iššvaistyto turto vertę – 34 167,3 Eur, konstatuodamas, kad likusi reikalavimo dalis yra objektyviai nepagrįsta. Su tokiu procesiniu sprendimu sutinka ir bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija iš jo priteistą sumą ir nurodo, kad jis savo neteisėtais veiksmais žalą padarė ne civilinei ieškovei, o UAB „Ž“, kuri į šią bylą nėra įtraukta, nors priimtas procesinis sprendimas tiesiogiai turi įtakos ir jos interesams, be to, pažymi, kad civilinė ieškovė jau turi reikalavimo teisę tai sumai į UAB „Ž“, todėl vykdymo procese civilinė ieškovė tą pačią sumą prisiteistų tiek iš jo, tiek iš minėtos bendrovės. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog UAB „Ž“ direktoriumi ir faktiniu vadovu buvo NUT1 , t. y. nuteistasis. Nors apeliantas nurodo, jog nėra duomenų apie bendrovės nemokumą ir išieškojimo negalimumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nors minėta bendrovė šiuo metu ir nėra bankrutuojanti ar likviduota - ji neturi pajamų, nevykdo jokios veiklos, oficialiais duomenimis joje nedirba nei vienas asmuo bei šiai dienai bendrovė turi įsiskolinimą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių. Civilinės ieškovės atstovė atsiliepime pažymėjo, jog išieškojimą iš UAB „Ž“ antstoliai vykdo jau nuo 2023 m. rugsėjo 13 d., tačiau jokių išieškotų lėšų civilinė ieškovė nėra gavusi. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, bendrovė kito ilgalaikio turto, išskyrus aptariamus vikšrinius ekskavatorius, neturėjo, kreditas būtent ir buvo suteiktas šiai technikai pirkti, o technika buvo reikalinga vykdyti įmonės veiklą, kas rodo, jog įmonė savo nuosavų lėšų įsigyti tokią techniką neturėjo. Taigi akivaizdu, jog įvykdydamas nusikalstamą veiką nuteistasis žinojo apie bendrovės sudarytą Kredito sutartį su civiline ieškove ir turimą įsiskolinimą bei tai, kad kredito užtikrinimui buvo įkeistas bendrovės turtas – vikšriniai ekskavatoriai, tačiau tyčiniais nusikalstamais veiksmais šį turtą iššvaistė, dėl ko skolos išieškojimas, nukreiptas į įkeistą turtą, pagal Kredito sutartį tapo neįmanomas. Nuteistasis, būdamas įmonės direktoriumi, pasirinko veikti nusikalstamai suprasdamas, kad dėl to nukentės Kredito davėja, taigi šiuo atveju tarp NUT1 nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei sukeltos žalos yra priežastinis ryšys. UAB „Ž“ šioje byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio, tačiau akivaizdu, kad būdamas bendrovės vadovu NUT1 sau civilinio ieškinio nereikš, tačiau tai negali tapti pagrindu išvengti pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais sukeltą turtinę žalą, kuri šiuo atveju kilo civilinei ieškovei netekus galimybės išieškoti skolos iš įkeisto turto.
Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su draudimo išmokos reikalavimu. Pasak skundo autoriaus, civilinė ieškovė turėjo kreiptis į draudimo bendrovę, kadangi vikšriniai ekskavatoriai turėjo būti apdrausti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikti vikšrinių ekskavatorių, kaip specializuotos technikos, draudimo polisai. Civilinės ieškovės atstovė nurodė, jog pati bendrovė, kaip turto savininkė, turi kreiptis į draudimo kompaniją esant draudiminiam įvykiui, o civilinė ieškovė, nors ir būdama pagal draudimo sutartį naudos gavėja, tačiau nebūdama turto savininke, į draudimą nesikreipė, be to, nurodė, jog nemano, kad tai draudiminis įvykis, dėl ko būtų galima gauti draudimo išmoką. Su šiais argumentais sutinka ir bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš pateiktų draudimo polisų, juose nurodyta, kad specializuota (žemės ūkio, statybinė, miško ir kt.) technika apdraudžiama nuo staigaus ir netikėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo, tačiau nurodoma, jog draudimo bendrovė nemoka draudimo išmokos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinių draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo veiksmų. O šiuo atveju žala padaryta tyčiniais draudėjos direktoriaus, dėl užimamų pareigų valdančio draudėjos turtą, veiksmais šį turtą iššvaistant.
Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismas neatsižvelgė, jog buvo būtina nustatyti, kokia buvo vikšrinių ekskavatorių rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kaltinime nurodoma bendrovei padaryta žala – 34167,30 Eur. Ši žala buvo apskaičiuota pagal bendrovės dokumentuose užfiksuotą turto likutinę vertę (įvertinus buhalterinį nusidėvėjimą) 2023 m. liepos 31 d. (2 t., b. l. 188, 193). Teisėjų kolegija pritaria tokiam žalos apskaičiavimo būdui. Kaip pats apeliantas nurodė savo skunde, turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių sumą. Šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta vikšrinių ekskavatorių pirkimo metu (2021 m.) buvusi vertė - 50 000 Eur. 2023 m. liepos 31 d., t. y. po dviejų metų pagal buhalterinius dokumentus nustatyta šių objektų likutinė vertė – 34167,30 Eur, kas įvertinus nusidėvėjimą, laikytina protinga ir proporcinga suma. Kaip teisingai akcentavo tiek civilinės ieškovės atstovė, tiek ir prokuroras, faktinės turto vertės nusikalstamos veikos padarymo metu nustatyti nebuvo galimybės dėl paties nuteistojo neteisėtų veiksmų, kadangi vikšriniai ekskavatoriai buvo sunaikinti, jų fiziškai rasti ir apžiūrėti bei įvertinti nebuvo galimybės. Faktiškai šiems objektams nesant ir negalint nustatyti objektyvios jų vertės nusikalstamos veikos padarymo dienai, pagrįstai jų vertė nustatyta remiantis UAB „Ž“ buhalteriniais dokumentais, už kuriuose nurodomos informacijos tikslingumą ir teisingumą buvo atsakingas bendrovės vadovas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymėjo, jog Kredito gavimo metu įkeisti buvo ne tik vikšriniai ekskavatoriai, tačiau ir automobilis BMW bei žemės sklypas, kurio vertė 10 000 Eur, ir kuris natūra atiteko civilinei ieškovei, dėl ko šia suma ieškinio reikalavimas turi būti mažintinas. Civilinė ieškovė tuo tarpu nurodė, jog sklypo nei už 10 000 Eur, nei dar už žemesnę kainą parduoti nepavyko, todėl civilinė ieškovė perėmė jį savo nuosavybėn už 5 172 Eur, tačiau iš šios sumos buvo padengtos netesybos, o kredito dalis nė kiek nebuvo padengta. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jokie paskaičiavimai pateikti nebuvo, dėl ko priteisė tik objektyviai duomenimis konstatuotą išvaistyto turto vertę, nevertinant kitų Kredito sutarties pagrindu išieškotų sumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju byloje aktualu ne tai, kokią reikalavimo teisę turi civilinė ieškovė pagal sudarytą Kredito sutartį su UAB „Ž“, o tai, kokią turtinę žalą savo neteisėtais veiksmais padarė nuteistasis. Padaryta žala bendrovei, neturinčiai jokio kito turto, pajamų, prilygsta žalai, padarytai civilinei ieškovei – kredito bendrovei, negalinčiai į tokios vertės įkeistą bendrovės turtą nukreipti skolos išieškojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti skolos išieškojimo vykdymo metu kilę klausimai, susiję su kito įkeisto turto, kuris nėra šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalykas, pardavimu, jo verte ir kitomis aplinkybėmis, turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka vykdomojoje byloje.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas civilinės ieškovės naudai iš nuteistojo NUT1 išieškoti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 34167,30 Eur žalą, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendis paliktinas galioti be pakeitimų.
Dėl proceso išlaidų
Byloje gavus nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistajam NUT1 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Rimantas Bučma (4 t., b. l. 133). Apygardos teisme 2026 m. birželio 2 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 204,17 Eur (4 t., b. l. 144-146). 2026 m. birželio 3 d. teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo NUT1 pasirinktas gynėjas, su kuriuo jis sudaręs susitarimą, dėl ko protokoline nutartimi advokatas Rimantas Bučma atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo procese (4 t., b. l. 141). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo NUT1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.