Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7081-2026 byloje ROIK: 26298487773.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos KNA1 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7081-2026 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. APA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. kovo 24 d. 04.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Mirtsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą. APA1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7081-2026, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodoma, kad, nors formaliai buvo pažeistas teisės aktų reikalavimas vairuoti transporto priemonę, kurioje neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, tačiau konkrečių bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog šio pažeidimo pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei tipiškai būdingas tokio pobūdžio nusižengimams. Iki inkriminuojamo įvykio dienos pareiškėjas buvo faktiškai įvykdęs visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus teisės vairuoti susigrąžinimui: išklausęs papildomus (A3) kursus, papildomus vairuotojų mokymus bei atlikęs privalomąjį sveikatos patikrinimą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas savo elgesiu demonstravo siekį laikytis teisės aktų reikalavimų bei atsakingai sugrįžti į kelių eismą. Šiai dienai pareiškėjas yra susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Pažeidimo padarymo metu buvo likęs itin trumpas laikotarpis iki draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, pabaigos. Visą teisės vairuoti atėmimo laikotarpį bei beveik visą papildomo ribojimo galiojimo laiką pareiškėjas transporto priemonių nevairavo, t. y. sąžiningai laikėsi jam taikytų ribojimų. Todėl nagrinėjamas pažeidimas vertintinas kaip pavienis, situacinio pobūdžio nukrypimas nuo iš esmės teisės aktų besilaikančio elgesio. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir nebūdingas pareiškėjui, kadangi jis anksčiau nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo. Teisės normos, įtvirtinančios pareigą vairuoti transporto priemones su antialkoholiniu variklio užraktu, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kelių eisme nedalyvautų neblaivūs asmenys, taip apsaugant vieną svarbiausių saugomų vertybių – eismo saugumą. Nagrinėjamu atveju ši vertybė faktiškai nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjas buvo blaivus ir nekėlė rizikos. Nors formaliai buvo nesilaikyta nustatyto reikalavimo dėl specialios techninės priemonės naudojimo, realus pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, kadangi nepasireiškė pagrindinė rizika – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Be to, svarbu pažymėti, kad transporto priemonė buvo vairuota jau pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, todėl pareiškėjo elgesys negali būti tapatinamas su sistemingu ar sąmoningu teisės ignoravimu. Tai buvo pavienis formalaus pobūdžio pažeidimas, neatskleidžiantis padidinto pavojingumo visuomenei. Taigi nagrinėjamu atveju taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra neproporcingai griežta, neatitinkanti konkretaus pažeidimo pavojingumo laipsnio bei individualių bylos aplinkybių. Pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nuo 2025 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi-konstruktoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas dirba aliuminio ir stiklo fasadų projektavimo srityje – eina projektuotojo (konstruktoriaus) pareigas, kurių esmė apima ne tik projektavimo darbus, bet ir nuolatinį fizinį dalyvavimą statybos objektuose. Darbo pobūdis reikalauja reguliarių išvykų į skirtingose vietose esančius objektus, kur atliekami matavimai, derinami techniniai sprendimai, sprendžiami konstrukciniai klausimai bei vykdoma projektų priežiūra. Taigi, darbo funkcijos yra neatsiejamos nuo mobilumo, o galimybė operatyviai nuvykti į objektus yra būtina tinkamam darbo pareigų vykdymui. Be to, pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbovietė – (duomenys neskelbtini), nuvykimas į darbovietę yra tiesiogiai priklausomas nuo galimybės naudotis individualiu transportu. Atsižvelgiant į atstumą tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos, viešojo transporto alternatyvos nėra pakankamai efektyvios – jos ne tik ženkliai prailgintų kelionės laiką, bet ir nesudarytų galimybių lanksčiai planuoti darbo dieną. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų ne tik esminius nepatogumus, bet ir realią grėsmę galimybei tinkamai vykdyti darbo funkcijas bei išsaugoti darbo vietą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės apribotų pareiškėjo galimybes dirbti pagal turimą specialybę, gauti pajamas ir užtikrinti savo pragyvenimą. Pareiškėjas nedelsdamas pripažino padarytą pažeidimą, davė nuoseklius paaiškinimus, su policijos pareigūnais bendradarbiavo, dėl nustatytų aplinkybių nesiginčijo. Tokia pozicija rodo kritišką savo elgesio vertinimą ir pagarbą teisėsaugos institucijoms. Be to, pareiškėjas neketina vengti paskirtos administracinės atsakomybės – jis sumokės paskirtą baudą. Tokia asmenybės charakteristika, kartu su jo elgesiu po pažeidimo, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę poveikio priemonę. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Akivaizdu, kad jei APA1 nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2026 m. kovo 24 d. į vairuojamą transporto priemonę neįsirengė antialkoholinio variklio užrakto, jis ir neplanavo šio prietaiso įsirengti, t. y. ignoravo jam skirtą administracinio poveikio priemonę. Vairavimas nesilaikant administracinio poveikio priemonės reikalavimų, kai tokia administracinio poveikio priemonė skirta už vieną grubiausių KET pažeidimų – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Tuo pačiu nėra pasiekiami ir ignoruojami administracinės nuobaudos, kurią skiriant APA1 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir papildomai skirta administracinio poveikio priemonė, tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad APA1 nuo 2011 m. birželio 22 d., kai jis pirmą kartą įgijo teisę vairuoti transporto priemones, už įvairius nusižengimus teisė vairuoti buvo atimta 4 kartus. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas APA1 elgesio vairuojant transporto priemones nekeičia, atgavęs teisę vairuoti transporto priemones jis daro dar grubesnius KET pažeidimus, todėl nepasiekiami administracinės nuobaudos skyrimo tikslai ir trumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų netikslinga. 2026 m. birželio 10 d. 13.00 val. teismo posėdyje pareiškėjas APA1 ir Institucijos atstovas nedalyvavo. Pareiškėjui teismo šaukimas buvo išsiųstas jo nurodytu el. pašto adresu, 2026 m. birželio 8 d. gautas APA1 el. laiškas, kuriame prašoma bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 16). Institucija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota 2026 m. gegužės 21 d. pranešimu, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nors pareiškėjas savo 2026 m. birželio 10 d. el. laiške (b. l. 25) pažymėjo, kad su Institucijos atsiliepimu susipažino tik bylos nagrinėjimo dieną, todėl neturėjo realios galimybės tinkamai pasirengti ir pateikti išsamių paaiškinimų dėl jame išdėstytų argumentų, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo 450 Eur iki 700 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi už aptariamą administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtą administracinio poveikio priemonę, susijusią su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtą imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemonę tuo tik pabrėžė administracinio nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Kaip minėta, APA1 skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2026 m. kovo 24 d. 04.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Mirtsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą. Institucija pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui buvo skirta minimali 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams.

Byloje nėra ginčijamas pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį pagrįstumas – pareiškėjas skunde pripažįsta savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Be to, skundu neprašoma panaikinti nutarimo – prašoma tik nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad APA1 kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais (Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus 2026 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20-ANR_P-12612-2026, 2026 m. kovo 24 d. ir 2026 m. kovo 29 d. tarnybiniais pranešimais dėl sustabdyto automobilio, 2026 m. balandžio 14 d. paaiškinimu dėl nusižengimo) ir paties pareiškėjo kaltės pripažinimu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kaip išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tik tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022, 27 punktas ir kt.). Taigi, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė taikant

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Aptariamu atveju, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, pavojingumą ar kurios leistų administracinį nusižengimą padariusį asmenį vertinti išimtinai teigiamai.

Vertinant pareiškėjo veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, už kokį administracinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių terminui pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17755-2024 (ROIK: 24251295689) (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas) buvo paskirtas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo už tai, kad APA1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. neblaivumo laipsnis, tik nežymiai mažesnis už ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesilaikė draudimo, jam nustatyto už itin šiurkštaus bei didelį pavojų visuomenei keliančio administracinio nusižengimo padarymą, teismo nuomone, neleidžia aptariamo administracinio nusižengimo vertinti kaip mažiau pavojingo. Nesutiktina su pareiškėjo nuostata, kad teisės normos, įtvirtinančios pareigą vairuoti transporto priemones su antialkoholiniu variklio užraktu, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kelių eisme nedalyvautų neblaivūs asmenys, taip apsaugant vieną svarbiausių saugomų vertybių – eismo saugumą. Pažymėtina, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kuri skiriama administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Visi trys administracinių nuobaudų tikslai yra vienodai svarbūs ir nei vienas iš jų nelaikytinas pagrindiniu. ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos tikslas, numatytas ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nebuvo pasiektas.

Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie kritišką savo elgesio vertinimą ir pagarbą teisėsaugos institucijoms neatitinka skundo motyvų, iš kurių matyti, kad padarytas administracinis nusižengimas traktuojamas kaip formalus, situacinio pobūdžio nustatyto reikalavimo dėl specialios techninės priemonės naudojimo nesilaikymas. Tokie skundo argumentai rodo, jog pareiškėjas savo veikos nevertina kritiškai. Nesutiktina, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir nebūdingas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas 5 metų laikotarpiu administracine tvarka, neskaitant vertinamo pažeidimo, baustas 6 kartus, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h), už policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, jų garbės ir orumo pažeminimą, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Pareiškėjas naują šiurkštų administracinį nusižengimą padarė nepasibaigus administracinio poveikio priemonės, paskirtos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, terminui. Paminėtų aplinkybių visuma pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir leidžia padarytą veiką vertinti ne kaip atsitiktinę, o kaip tendencingą jo ankstesnio priešingo teisei elgesio pasekmę. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad tai, jog iki inkriminuojamo įvykio dienos pareiškėjas buvo faktiškai įvykdęs visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus teisės vairuoti susigrąžinimui – išklausęs papildomus (A3) kursus, papildomus vairuotojų mokymus bei atlikęs privalomąjį sveikatos patikrinimą – patvirtina, kad pareiškėjas savo elgesiu demonstravo siekį laikytis teisės aktų reikalavimų bei atsakingai sugrįžti į kelių eismą. Priešingai – tai, kad išklausęs papildomus (A3) kursus, papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas ir toliau daro šiurkščius KET pažeidimus, nevykdo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, rodo, kad paminėti mokymai ir kursai nebuvo pareiškėjui naudingi, kad pareiškėjas nėra linkęs mokymų ir kursų medžiagos taikyti praktikoje.

Aplinkybė, kad nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų (skunde pažymima, jog pareiškėjas patirs nepatogumų nuvykdamas į darbą ir grįždamas iš jo, atlikdamas darbines funkcijas), savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 24 punktas, ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą

taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje

Nr. 2AT-11-303/2018, 28 punktas, ir kt.). Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, aplinkybė, kad asmuo pasirinko dirbti ne vietovėje, kurioje gyvena, neturėtų jam suteikti pranašumo lyginant su toje pačioje vietovėje dirbančiais ir gyvenančiais asmenimis. Kitoks aiškinimas iš esmės reikštų pastarųjų asmenų diskriminavimą dėl jų darbo/gyvenamosios vietos. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl gyvenamosios vietos, darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbui pareiškėjui buvo žinomos ir darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė – pareiškėjas sąmoningai pasirinko nepaisyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Nutarime nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo KNA2 pateikta 2026 m. balandžio 23 d. charakteristika, kurioje pareiškėjas apibūdinamas kaip atsakingas, patikimas darbuotojas, kuris nebuvo baustas drausmine tvarka, leidžia spręsti, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui pagrįstai paskirta minimali ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nesutiktina su pareiškėju, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę poveikio priemonę, kad užteks nutarimu paskirtos baudos sumokėjimo. 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neatgrasė pareiškėjo nuo administracinių nusižengimų darymo, kaip ir už ankstesnius administracinius nusižengimus paskirtos bei sumokėtos baudos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažintina, kad APA1 už administracinio nusižengimo padarymą skirta minimalaus dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui nėra aiškiai per griežtos, atitinka tiek pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Skundžiamas nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas galioti visa apimtimi, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 ir 646 straipsniais,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos KNA1 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7081-2026 byloje ROIK: 26298487773 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.