Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ grindų betonuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 10 MGL, t. y. 1300 Lt, dydžio bauda. Bausmę atlikęs;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmę atlikęs;

3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio bauda;

4) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 1103,89 Eur bauda. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

KAL1 2026 m. kovo 29 d., apie 07.31 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo laiptinės pirmo aukšto koridoriuje, nukirpus 12 Eur vertės dviračio užraktą, pagrobė svetimą, NKA1 priklausantį, 300 Eur vertės dviratį. II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos teisingai. Ryte skubėjo, reikėjo dviračio. NKA1 pažįsta senai. Įvyko nesusipratimas ir kaltinamasis nepranešė NKA1 , kad šis bet kada gali pasiimti savo dviratį. Kaltinamasis turėjo daug darbų, be to, NKA1 dažnai keičia telefono numerį. Žinojo ir suprato, kad dviratis yra ne kaltinamojo. Nesistengė dviračio sugražinti, jį laikė kaime, sandėliuke, pas mamą. Negali pasakyti, kodėl dviračio negražino NKA1 . Kadangi dviratis buvo pas kaltinamąjį, jis nepagalvojo, kad NKA1 jo ieškos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamojo KAL1 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2026 m. kovo 29 d., apie 07.31 val., iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pavogė NKA1 priklausantį dviratį ir dėl to labai gailisi. 2026 m. kovo 29 d. ryte susitiko pažįstamus G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pavardės nežino, ir asmenį vadinamą „(duomenys neskelbtini)“ jį pažįsta iš matymo, vardo pavardės nežino. Jis jiems pasakė, kad eina pas NKA1 , pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jie jį irgi pažįsta todėl ėjo visi trise. Jis jiems nesakė, ko eina pas NKA1 . Jis ėjo su tikslu pasiskolinti iš NKA1 dviratį, nes manė, kad jis bus namuose ir taip anksti ryte dar nebus niekur išvykęs. Jis ėjo pėsčiomis, „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ su buvo su elektriniais paspirtukais. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės skambino į telefonspynę, į pirmą pasitaikiusi butą, nepasakys į kurį, neatsimena, ar jiems kas atsiliepė ir atidarė duris, ar timptelėjus duris jos pačios atsidarė. Kaip ir minėjo, įėjus į laiptinę lipo į trečią aukštą, atrodo, kad lipo ir „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“. Tikrai nepamena, kuris po ko lipo. Užlipus beldė į NKA1 buto duris, tačiau durų niekas neatidarė. Kiek girdėjo „(duomenys neskelbtini)“ skambino telefonu NKA1 ir jis jam sakė, kad jo nėra namie, jis tai girdėjo. Jam labai reikėjo dviračio ir jis žinojo kur NKA1 jį laiko, ir kuris dviratis yra NKA1 , nes kaip minėjo ankščiau, yra skolinęsis iš jo šį dviratį, todėl nulipo laiptais žemyn, bei pamatė, prie į kiemą vedančių lauko durų, toje vietoje kur yra radiatorius, prie radiatoriaus buvo prirakintas plonu trosiuku, tai yra, užraktu, NKA1 dviratis, kuris buvo įvairių dviejų spalvų: mėlynos ir rožinės spalvų. Nusprendė neatsiklausęs NKA1 savavališkai pasiimti jo dviratį, todėl nutraukė trosiuką rankomis ir pasiėmė dviratį. Nei „ (duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ nieko neaiškino iš kur tą dviratį jis pasiėmė, jie gal pagalvojo, kad jam NKA1 leidęs yra jį pasiimti. Jis nežino, tačiau apie tą dviratį nieko neklausė. Jie išėjo iš laiptinės jie nuvažiavo paspirtukais savo keliais, o jis savo. Dviračiu buvo nuvažiavęs į kaimą (duomenys neskelbtini), pas mamą, ten buvo dviratį palikęs ūkinio pastato sandėliuke. Pripažįsta, kad pavogė dviratį priklausantį NKA1 . Supranta, kad po kelių dienų nuo įvykio galėjo pasakyti apie šį faktą NKA1 , bet to nepadarė iki šiol. Dviratį truputi apipurškė dažais, kodėl taip pasielgė po vagystės, paaiškinti negali, nežino. Nutrauktą trosą kažkur išmetė, kur nepamena. Galvojo, kad NKA1 dviračio neieškos ir jis jį pasiliks sau. Jis supranta, kad nutraukdamas trosą ir be leidimo paimdamas svetimą NKA1 priklausantį dviratį padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi, tai yra, gailisi įvykdęs NKA1 dviračio vagystę (t. 1, b. l. 164–165).

Teismo posėdžio metu KAL1 nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Dėl įvykio gailisi. Prašė surengti bylos nagrinėjimą dėl bausmės. Šeimoje yra pagrindinis maitintojas, su drauge augina bendrą mažametę dukrą bei dvi draugės dukras, viso šeimoje – trys vaikai. Draugė nedirba, gauna tik išmokas. Į Kauną atsikraustė dėl galimybės uždirbti. Paskyrus realią arešto bausmę KAL1 netektų turimo darbo, netektų pajamų, kas užtrauktų didelę finansinę naštą šeimai. Sutinka su bet kuria bausme, išskyrus arešto bausmę. Pažadėjo, kad nusikalstamų veikų ateityje nedarys. Tam, kad nebūtų pagundų vykdyti nusikalstamas veikas, atsikraustė į kitą miestą – Kauną. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba metus, savo srityje dirba 10 metų. Darbo keisti nežada, kadangi darbo vieta arti namų, atlyginimas geras.

Kaltinamajam KAL1 pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis NKA1 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2026 m. kovo 28 d., apie 16.00 val., jis paliko savo dviratį adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini), namo užrakintoje laiptinėje, laiptinė rakinama kodine spyna, jį prirakino su kitu savo dviračiu prie laiptinės radiatoriaus, su grandine skirta užrakinti, prirakinti dviračiams, raktelis nuo spynos liko pas jį. Tada išvyko, namo grįžo 2026 m. kovo 29 d., apie 13.40 val., ir pamatė, kad laiptinėje nebėra nei dviračio nei grandinės, su kuria jis buvo prirakintas prie radiatoriaus. Pačios grandinės niekur nerado, apžiūrėjo visą laiptinę. Dviratis, kuris buvo pagrobtas, buvo vyriškas, violetinės, mėlynos spalvos, priekinis sparnas violetinės spalvos, galinis sparnas plastmasinis juodos spalvos, jo vertė 300 Eur, jį pirko iš draugo, jokių dokumentų neturi. Užrakto spyna buvo juodos spalvos jos vertė 12 Eur. Viso padaryta turtinė žala 312 Eur. Jis bendrauja su KAL1 jo draugu G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jie žinojo, kad jis turi tokį dviratį ir vakar, kai buvo išvažiavęs jam skambinėjo abu, klausinėjo kur yra, ką veikia. KAL1 gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) o G. – kažkur (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nežino. Jis galvoja, kad jie galėjo pavogti dviratį (t. 1, b. l. 39).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis NKA1 nurodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus. Patikslino, kad 2026 m. kovo 29 d. 07.04 val. jam į asmeninį telefono numerį paskambino pažįstamas G. L.. Jam pasirodė labai keista, ko jis jam taip anksti skambina sekmadienio rytą. Jis atsiliepė ir G. L. jam pasakė, kad jis yra daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, laiptinėje. Jis jam pasakė, kad jo nėra namuose, tuo pokalbis ir pasibaigė. Tą pačią dieną, apie 13.40 val., jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Tik priėjus prie laiptinės durų jam kažkaip pasirodė, kad durys yra šiek tiek įlenktos ties magnetu. Tada su durų atrakinimo magnetu atsidarė laiptinės duris ir užėjęs į laiptinę iškarto pamatė, kad pavogtas jam priklausantis dviratis. Jam iškarto kilo mintis, kad dviratį galėjo pavogti G. L., nes jis tą rytą jam skambino ir sakė, kad yra jo namo laiptinėje. Nori pasakyti, kad (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, laiptinės durys yra rakinamos ir jas galima atsirakinti tik su magnetu. Kodinis durų atrakinimas jau daug metų neveikia (t. 1, b. l. 43–44).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis NKA1 nurodė, kad grąžintas dviratis yra jo, bet, kiek mato, rėmas buvo purškiamas auksinės spalvos dažais, jis mano, kad siekiant paslėpti požymius, nes dviračio rėmas gana specifinis – spalvotas, mėlynos ir rožinių spalvų. KAL1 jis pažįsta, iki tol kol buvo pavogtas dviratis, kelis kartus buvo jį pasiskolinęs jam. Tačiau paskambindavo paprašydavo ir jis paskolindavo. 2026 m. kovo 28-29 dienomis jam KAL1 neskambino ir neprašė paskolinti dviračio. Kaip ir minėjo pirmosios apklausos metu, jam telefonu 2026 m. gegužės 29 d. ryte 07.04 val. skambino pažįstamas G. L. ir klausė, ar jis namie, tačiau pasakius, kad nėra daugiau neskambino ir jis jo nuo tos dienos nematė ir su juo nebendravo. KAL1 taip pat jam neskambino ir nebendravo su juo nors, jeigu savavališkai pasiėmė dviratį be leidimo, galėjo KAL1 dar ir kelioms dienom praėjus paskambinti ir paaiškinti situaciją. Jis nežinojo, kas pavogė dviratį. Iki dabar jam KAL1 neskambino ir nieko neaiškino, nors tikrai yra pažįstami ir jis tikrai žinojo, kad pavogė būtent jo dviratį ir turi jo telefono numerį, žino kur jis gyvena. Todėl iš karto po įvykio, jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs jam dviratį grąžinti ir atsiprašyti (t. 1, b. l. 47)

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dienos nepamena, bet galėjo būti 2026 m. kovo mėnuo, kai su draugais E. D. ir KAL1 lankėsi (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) name. Ėjo pas pažįstamą J., jo pavardės nežino, jį vadina „(duomenys neskelbtini)“, jis gyvena šio namo trečiajame aukšte, koridoriaus gale, buto numerio nežino buto. Jis susitikti su draugais buvo atvažiavęs paspirtuku kaip ir E. D., KAL1 buvo pėsčiomis. Jiems įėjus į minėto namo laiptinę, tą dieną, jis užlipo iki J. durų, kiek pamena lipo visi trise. Į J. duris baladojo, bet jo nebuvo namuose. Jis skambino telefonu J., bet jis pasakė, kad jo nėra namuose. Nulipus į pirmą aukštą pasiėmė paspirtuką ir pastebėjo, kad KAL1 vedasi dviratį, iš kur gavo nežino, gal kokių pažįstamų turi tame name. Jis jo neklausė iš kur jį gavo, tiesiog visi trys išėjo iš laiptinės ir toliau leido laiką kartu. Kur KAL1 padėjo dviratį, nežino, pas jį tikrai jo nepaliko. Jis nežinojo, kad tai J. dviratis. Tikrai nesigilino į situaciją, kodėl KAL1 iš laiptinės, atėjęs pėsčiomis, išsivedė tą dviratį. Kur tiksliai jis paėmė tą dviratį jis nematė. Ar dviratis buvo prirakintas kažkur, nematė. Jis įėjęs į laiptinę lipo į viršų laiptais ir nepastebėjo dviračio ant laiptų, tik matė, kad apačioje leidžiantis link kito išėjimo gal ir stovėjo keli dviračiai. Tačiau tikrai negali pasakyti kokie ten dviračiai ir kam priklauso (t. 1, b. l. 121–122).

Liudytojas E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atsimena, kaip 2026 m. kovo 29 d., anksti ryte, kelintą valandą nepasakys, bet buvo verbų sekmadienis, susitiko su pažįstamais G. L., su kuriuo kartais dirba, ir KAL1, kurį pažįsta nuo vaikystės. Susitiko Kėdainių miesto centre ir nusprendė nueiti iki pažįstamo J., pavardės nežino, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini) name, trečiajame aukšte, koridoriaus gale. Jie su G. L. turėjo elektrinius paspirtukus, KAL1 nieko neturėjo. Jiems užlipus į trečią aukštą nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ buto pabaladojo, tačiau jis durų neatidarė. Lipdamas pas J. savo paspirtuką nešėsi sulenkta rankose, o G. L., kiek matė, irgi nešėsi savo paspirtuką rankose. Jam apsisukus eiti nuo J. durų jis išėjo pirmas, iš paskos jo išėjo G. L. ir KAL1 . Jis išėjęs nuvažiavo paspirtuku, nes jam dar reikėjo nuvažiuoti iki objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur atliko remonto darbus, ten turėjo uždaryti langus. O G. L. su KAL1 pasuko kažkur kitur, kur tiksliai nepasakys. Matė, kad KAL1 iš laiptinės išsivedė dviratį, tačiau jis jo neklausė, iš kur jis jį gavo. Negali dviračio apibūdinti, nes neįsidėmėjo. Jis tą rytą, kiek pamena vilkėjo tamsiai pilkos spalvos sportinę „Adidas“ striukę, su ženkliuku kairėje pusėje ties krūtine, ir juodomis kelnėmis, ar dėvėjo šalmą, kadangi buvo su paspirtuku, nepamena. G. L. vilkėjo juodos spalvos sportinę striukę „Nike“, kokias kelnes nepamena. KAL1 vilkėjo mėlynos spalvos striukę, daugiau ką buvo apsirengęs nepamena. Patvirtina, kad lankėsi 2026 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) name, tačiau tvirtina, kad jokio dviračio nevogė. Jis įėjęs į laiptinę ir lipdamas pas J. į trečią aukštą jokio dviračio laiptinėje nepastebėjo, kur jis galėjo būti laikomas nežino. Iš kur KAL1 jį paėmė paaiškinti negali, kaip ir minėjo tik išėjęs iš laiptinės pamatė, kad iš paskos eina G. L. ir KAL1, kuris ir vedėsi dviratį (t. 1, b. l. 127–128).

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji yra namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. Bendrija administruoja ir namą adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Namas nurodytu adresu yra penkių aukštų, vienos laiptinės. Jame yra 38 butai, taip pat įmonėms priklausančios patalpos, bet jos turi atskirus įėjimus. Į laiptinę patenka pro vienas duris iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nes kitos durys į priešingą pusę yra užrakintos ir raktus turi tik keletą asmenų, besinaudojančių rūsiais. Į laiptine durys yra rakinamos kodaspyne. Patekti gali tik namo gyventojai turintys įėjimo magnetus arba skambinti reikia į tam tikrą butą telefonspynės pagalba ir buto savininkai įleidžia į laiptinę. Gali pasakyti, kad ryškaus durų apgadinimo fakto laikotarpyje nuo 2026 m. kovo 28 d. iki 2026 m. kovo 29 d. nepastebėjo. Apskritai tos durys yra palankstytos jau seniai, tikrai metų bėgyje. Jas stipriau timptelėjus už rankenos, magnetas pritraukiantis duris iššoka iš savo vietos ir jos atsidaro, po to jį pareguliuoji specialiu atsuktuvu ir jis atsistato į vietą. Taip pat asmenys gali patekti į namo laiptinę ir paskambinę į bet kurį butą per telefonspynę, paprastai kaimynai įleidžia. Todėl patekti į laiptinę tikrai nėra labai sudėtinga. Ji atsimena, kad 2026 m. balandžio l d. turėjo (duomenys neskelbtini) name susirinkimą ir kažkas iš gyventojų sakė, kad durys buvo išlaužtos, nes atsiradęs tarp durų ir staktos tarpas, tačiau ji šį faktą buvo pastebėjusi jau 2026 m. kovo 30 d., nes čia lankėsi, bei atsuktuvu vėl priveržė magnetą ir durys užsidarė. Kaip ir minėjo dėl magneto išstūmimo, durys užsidaro blogai. Kas konkrečiai ir kuriuo laiku tas magnetas buvo išstumtas stipriai tempiant duris, pasakyti negali. Tačiau tai turėjo būti padaryta savaitės bėgyje laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 24 d. iki 2026 m. kovo 30 d., nes kai lankėsi 2026 m. kovo 24 d. magnetas buvo vietoje, o atvykus 2026 m. kovo 30 d. magnetas buvo išstumtas iš savo vietos ir tada ji jį priveržė atstatydama į vietą. Susirinkimo metu asmenys minėjo, kad buvo įvykdyta vagystė, tai yra kažkam iš gyventojų dingo dviratis, tačiau tikrai nežino kurio buto gyventojui. Žino, kad kai kurie gyventojai pirmajame aukšte laiko įvairius daiktus ir dviračius, ir vaikiškus vežimėlius. Laiptinė nėra filmuojama, kaip ir įėjimas į ją. Daugiau nieko negali pasakyti, dėl magneto išstūmimo durys nebuvo sugadintos ir namo bendrija dėl to žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 133–134).

Iš NKA1 protokolo–pareiškimo, pagal kurį 2026 m. kovo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad laikotarpiu tarp 2026 m. kovo 28 d. 16.00 val. ir 2026 m. kovo 29 d. 13.40 val., buvo pagrobtas jam priklausantis vyriškas dviratis, kartu su prirakinimo grandine, kuris buvo paliktas adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini), namo užrakintoje laiptinėje, prirakintas prie radiatoriaus su specialia grandine skirta prirakinti dviratį. Dviračio vertė 300 Eur, prirakinimo grandinė 12 Eur. Viso padaryta 312 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 14–21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2026 m. kovo 29 d. atlikta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, laiptinės apžiūra. Apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta. Laiptinė nefilmuojama (t. 1, b. l. 22–27).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos laiptinės durys namo adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Apžiūros metu nefiksuota, jog durys būtų sugadintos 2026 m. kovo 29 d. įvykusio įvykio metu (t. 1, b. l. 29–35).

Iš 2026 m. kovo 29 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad NKA1 pateikė jam priklausančio ir pagrobto dviračio nuotrauką (t. 1, b. l. 57–61).

Iš 2026 m. kovo 29 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad NKA1 pateikė raktelį, kuris buvo naudojamas dviračio užraktui atrakinti. Raktelis apžiūrėtas ir grąžintas NKA1 (t. 1, b. l. 62–64).

Iš 2026 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktų vaizdo įrašų nustatyta, kad užfiksuotas faktas, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo yra pagrobiamas dviratis (t. 1, b. l. 109–110).

Iš 2026 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, pateiktų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad vaizdo įrašo pradžia 07.45.41 val., kur kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini), daugiabutį namą ir jo prieigas. Matoma kaip iš laiptinės išeina vyras Nr. 2 vedinas paspirtuku. Paskui jį išeina vyras Nr. 1 vedinas dviračiu ir tada išeina vyras Nr. 3 vedinas paspirtuku. (Tiksliu laiku laikytina 07.31.46 val.) (t. 1, b. l. 111–114).

Iš 2026 m. balandžio 28 d. asmens parodymų atpažinti iš vaizdo įrašo protokolo mustatyta, kad NKA1 nurodė, jog iš pateikto įrašo „(duomenys neskelbtini)“ atpažįsta vyrą, kuris vilki mėlynos spalvos striukę kaip KAL1 . Minėtą asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, eisenos, sudėjimo. Vyrą, kuris apsirengęs juodai ir su juodais akiniais nuo saulės, atpažįsta kaip G. L., jį atpažįsta iš kūno sudėjimo, eisenos, veido bruožų, iš elgesio manierų. Vyrą, kuris vilki pilkos spalvos kelnes atpažįsta kaip E. D.. Minėtą vyrą atpažįsta iš veido bruožų, eisenos, ūgio (t. 1, b. l. 115–117).

Iš 2026 m. gegužės 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad KAL1 savanoriškai pateikė dviratį priklausantį NKA1 , kuris apžiūrėtas, jo požymiai fiksuoti objektų apžiūros protokole ir nutarimu grąžintas nukentėjusiajam NKA1 (t. 1, b. l. 77–86).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagysčių iš parduotuvių atveju vagystė laikoma baigta, kai asmuo praeina pro kasas nesusimokėjęs už prekes. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta privilegijuota vagystės sudėtis, nes įstatymo leidėjas nedidelės vertės turto vagystę laiko mažiau pavojinga nusikalstama veika – baudžiamuoju nusižengimu ir numato švelnesnę atsakomybę. Veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, tai yra, viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) (BK 190 straipsnis). Faktiniais duomenimis – kaltinamojo KAL1 visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūros protokolais bei kitais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad KAL1 2026 m. kovo 29 d., apie 07.31 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, namo laiptinės pirmo aukšto koridoriuje, nukirpus 12 Eur vertės dviračio užraktą, pagrobė svetimą, NKA1 priklausantį, 300 Eur vertės dviratį. Aptarti įrodymai patvirtina, jog KAL1 sugadino dviračio prirakinimo trosą, kurio vertė 12 Eur, ir pavogė NKA1 priklausantį 300 Eur vertės dviratį, kas sudaro bendrą 312 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam, t. y. sugadinto prirakinimo troso ir dviračio vertė atitinka nedidelę pagrobto turto vertę (viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL). Sugadinęs prirakinimo trosą ir savavališkai paėmęs NKA1 priklausantį dviratį, kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jo veiksmų teisėtas daiktų savininkas jų neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo ir siekė, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Šie kaltinamojo veiksmai, įvertinus nukentėjusiojo turto vertę bei vagystės aplinkybes, atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius nedidelės vertės turto vagystės požymius. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo KAL1 veika, pagrobiant nedidelės vertės svetimą turtą, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, bei įrodyta virš aptartų įrodymų visuma.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmė.

KAL1 padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies bei dydžio paskyrimo, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį KAL1 , o būtent į tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, paskirta bauda nesumokėta (t. 2, b. l. 12–15), psichiatrinis gydymas – nesigydė (t. 2, b. l. 40–41), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė (t. 2, 40–41).

Iš KAL1 charakterizuojančios medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad švelnesnių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, nepasiektų bausmės tikslų, kadangi ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei polinkį nusikalsti, skiriant maksimalų, t. y. 45 paras.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 prašė neskirti realios arešto bausmės, kadangi šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ grindų betonuotoju ir yra vienintelis asmuo, išlaikantis šeimą. KAL1 gyvena su drauge ir dvejomis jos dukromis, taip pat kartu augina ir bendrą mažametę dukrą, iš viso šeimoje – 3 vaikai. Teismui pateiktas KAL1 ir J. S. dukros – A. F. gimimo įrašas, kuriame nurodyta, kad A. F. gimė 2023 m. gegužės 26 d. (t. 2, b. l. 70). 2025 m. liepos 7 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Sprendime dėl neįgalumo nurodyta, kad A. F. nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2027 m. balandžio 29 d. yra nustatytas neįgalumas (t. 2, b. l. 71–72). 2025 m. liepos 7 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Sprendime dėl pagalbos koordinavimo poreikio sudarytas pagalbos A. F. (t. 2, b. l. 73–74). Teismui pateikta ir MB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje KAL1 yra apibūdinamas, kaip aukštos kvalifikacijos, atsakingas ir patikimas betonavimo darbų specialistas. Pavyzdingai ir laiku atvyksta į darbą, laikosi darbų saugos reikalavimų, prižiūri įrankius bei techniką (t. 2, b. l. 77).

Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, pripažino kaltę, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, bausmės nevengia, tik prašo neskirti realios arešto bausmės, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius laisvėje, augina tris dukras šeimoje su drauge ir yra pagrindinis maitintojas, taip pat į aukščiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą KAL1 atidedant 1 metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, Nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir KAL1 paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, KAL1 paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).