- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-25279-1172/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16574-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K. S., VĮ Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K. S., akcinė bendrovė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu (registracijos Nr. CBP-16799), prašydama:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R. priėmė A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog sutuoktiniams A. R. ir Z. R. gimė dukros Z. S. S. ir pareiškėja. A. R. ir Z. R. santuokoje įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. R. mirė. Jis nebuvo sudaręs testamento. Jo palikimą sudarė: ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). A. R. asmeniniai daiktai: kryžius su rožančiumi; religinės tematikos paveikslas; elnių ir stirnų statulėlės; laikrodis „Molnija“; arbatos servizas; krištolinių indų ir vazų kolekcija; krėslas ir komoda. Mirus A. R., į notarą dėl palikimo priėmimo po jo mirties nesikreipė nei Z. R., nei kiti įpėdiniai pagal įstatymą. Z. R. manė, jog palikimo priėmimo klausimo susitvarkyti nebūtina, kadangi ginčo dėl A. R. palikimo nėra. Ji toliau gyveno gyvenamajame name, jį tvarkė, prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius, o taip pat tvarkė, prižiūrėjo, saugojo ir naudojo A. R. asmeninius daiktus kaip savo turtą ir laikė save teisėta A. R. palikimo paveldėtoja. (duomenys neskelbtini) mirė Z. R.. Jai mirus, į notarą dėl palikimo priėmimo po jos mirties nesikreipė nei pareiškėja, nei pareiškėjos sesuo. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po Z. R. mirties, nes manė, jog kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nebūtina, kadangi nėra ginčo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja ir toliau gyveno gyvenamajame name, jį išlaikė ir naudojosi, o taip pat naudojo, saugojo, prižiūrėjo Z. R. asmeninius daiktus, t. y. faktiškai valdė Z. R. palikimą kaip savo ir laikė save teisėta paveldėtoja. 2008 m. liepos 8 d. pareiškėja kartu su seserimi Z. S. S. susitarė, jog Z. S. S. atsisako A. R. ir Z. R. palikimo, o pareiškėja už tai pervedė Z. S. S. 40 000,00 litų (11 584,80 Eur). (duomenys neskelbtini) Z. S. S. mirė. Pareiškėja neturi paveldėjimo teisės liudijimų, patvirtinančių, kad Z. R. priėmė A. R. palikimą, bei kad pareiškėja priėmė Z. R. palikimą, todėl pareiškėja negali tinkamai įgyvendinti savo teisių į paveldėtą turtą – gyvenamąjį namą. Nustačius juridinį faktą, pareiškėja galės laisvai ir netrukdomai įgyvendinti turtines teises į paveldėtą turtą ir remtis tuo prieš trečiuosius asmenis (registracijos Nr. CBP-16799).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. R. ir Z. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. ir Z. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. R. ir pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, akcinė bendrovė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-88442).
Suinteresuotas asmuo V. K. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareikštu pareiškimu, jame išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos. V. K. S. yra pareiškėjos sūnėnas, pareiškėjos sesers Z. S. S. sūnus. Nurodė, kad nepretenduoja į A. R. ir (ar) Z. R. palikimą ir sutinka, kad pareiškėja priėmė Z. R. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (registracijos Nr. DOK-91764).
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas buvo įgytas bei A. R. ir Z. R. mirė dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos A. R. ir Z. R. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. R. ir Z. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė dviejų dukterų: Z. S. S. (buvusi pavardė – R.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos O. K. (buvusi pavardė – R.), gimusios (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre A. R. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1964 m. vasario 28 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Z. R. vardu nėra registruoto turto. Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas A. R. ir Z. R. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (1926 m. Šeimos, Santuokos ir Globos kodekso 3 skyriaus 10 straipsnis).
(duomenys neskelbtini) mirė A. R.. Jis testamento sudaręs nebuvo. Po palikėjo A. R. mirties nei Z. R., nei pirmos eilės įpėdiniai dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjo A. R. mirties nebuvo užvesta. Mirus A. R., jo turto dalimi rūpinosi sutuoktinė Z. R., kadangi ji toliau gyveno gyvenamajame name, jį valdė, naudojo ir prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, naudojo ir saugojo sutuoktinio asmeninius daiktus (t. y. kryžių su rožančiumi, religines tematikos paveikslą, elnių ir stirnų statulėles, laikrodį „Molnija“, arbatos servizą, krištolinių indų ir vazų kolekcijas, krėslą ir komodą).
(duomenys neskelbtini) mirė Z. R.. Ji testamento sudariusi nebuvo. Po palikėjos Z. R. mirties nei pareiškėja, nei pareiškėjos sesuo Z. S. S. dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos Z. R. mirties nebuvo užvesta. Pareiškėja kartu su seserimi Z. S. S. 2008 m. liepos 8 d. sudarė susitarimą, jog Z. S. S. atsisako tėvų A. R. ir Z. R. palikimo. Mirus motinai Z. R., jos turtu rūpinosi pareiškėja, kadangi ji gyveno gyvenamajame name (nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir iki šiol šiuo adresu gyvena), jį valdė, naudojo ir prižiūrėjo kaip savo, naudojosi jame esančiais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog Z. R. priėmė palikimą po jos sutuoktinio A. R. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, bei pareiškėja priėmė palikimą po jos motinos Z. R. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiųjų turtą nebuvo išduoti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos prašomus nustatyti faktus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti tėvų palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turinčius juridinę reikšmę faktus, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje susidarė 6,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei minėtos išlaidos nepriteisiamos, kadangi išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.