Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-07 · Administracinė byla Nr. eAS-2935-492/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
eAS-2935-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04563-2026-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos CPO LT, CPO LT
Atsakovas
Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-2935-492/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04563-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kėdainių rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir pareiškėjas, CPO LT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) 2025 m. spalio 10 d. sprendimą dėl projekte Nr. 22-003-P-0001 nustatyto pažeidimo (toliau – ir Sprendimas). Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų šio reikalavimo, pareiškėjas prašė sumažinti Agentūros nustatytos 5 procentų finansinės korekcijos dydį arba ją panaikinti. Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2026 m. birželio 22 d. ir įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, nurodant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pateikti CPVA Sprendimo skaitmeninę kopiją su metaduomenimis bei įrodymus, patvirtinančius Sprendimo gavimą 2026 m. balandžio 27 d. Teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog skundo padavimo terminas praleistas, pareiškėjas turi pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą. Nustačius, kad pareiškėjui nebuvo įteikta 2026 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui naują terminą – iki 2026 m. liepos 8 d. – skundo trūkumams pašalinti, tačiau ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2026 m. liepos 15 d., t. y. pasibaigus teismo nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, nes nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas CPVA Sprendimas. Teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė terminą iki 2026 m. birželio 22 d. skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino, kad tuo atveju, jeigu kreipimosi į teismą terminas būtų praleistas, pareiškėjas gali pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti. Kadangi byloje nebuvo duomenų apie šios nutarties įteikimą pareiškėjui, teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė jam papildomą terminą iki 2026 m. liepos 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko2 duomenimis, nustatė, kad abi minėtos nutartys pareiškėjui buvo įteiktos tik 2026 m. liepos 15 d., t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui. Tačiau net ir gavęs procesinius dokumentus pareiškėjas teismui nepateikė nei reikalaujamų įrodymų, patvirtinančių CPVA Sprendimo įteikimo datą, nei prašymo nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti ar atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad neturi galimybės nustatyti, kada pareiškėjui buvo įteiktas ginčijamas CPVA Sprendimas ir ar skundas teismui buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto kreipimosi į teismą termino. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad CPO LT nepašalinus skundo trūkumų ir nepateikus prašymo pratęsti terminą po 2026 m. liepos 15 d. buvo pagrindas skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjo teigimu, sprendžiant šį klausimą turėjo būti vertinamos ne tik formalios Liteko2 sistemoje nurodytos procesinių dokumentų įteikimo datos, bet ir faktinės aplinkybės, dėl kurių CPO LT neturėjo realios galimybės laiku susipažinti su teismo nutartimis ir įvykdyti jose nustatytų įpareigojimų. Pats teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie 2026 m. gegužės 27 d. nutarties įteikimą CPO LT, todėl nustatė naują terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2026 m. liepos 8 d. Tačiau ir 2026 m. birželio 25 d. nutartis, remiantis Liteko2 duomenimis, CPO LT buvo įteikta tik 2026 m. liepos 15 d., t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, CPO LT objektyviai neturėjo galimybės iki 2026 m. liepos 8 d. įvykdyti teismo įpareigojimų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu dėl EPP ir teismų informacinės sistemos atnaujinimo kilo techninių sutrikimų, dėl kurių procesiniai dokumentai ne visais atvejais buvo faktiškai matomi EPP paskyroje. CPO LT teigimu, nagrinėjamoje byloje minėtos nutartys jos EPP paskyroje faktiškai nebuvo matomos, todėl apie jose nustatytus įpareigojimus pareiškėjas sužinojo tik gavęs 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Todėl, pareiškėjo vertinimu, vien Liteko2 sistemoje esantis įrašas apie procesinių dokumentų įteikimą savaime nepatvirtina, kad CPO LT turėjo realią galimybę su šiais dokumentais susipažinti ir laiku imtis atitinkamų procesinių veiksmų. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodyti skundo trūkumai nebuvo esminiai. Informacija apie CPVA Sprendimo gavimą 2026 m. balandžio 27 d. buvo nurodyta pirminiame skunde ir buvo matoma kartu pateikto elektroninio dokumento metaduomenyse. Pirminiame skunde taip pat buvo pateikti proceso dalyvių duomenys. Trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į procesą būtinybę nustatė pats teismas, tačiau, pareiškėjo teigimu, šis trūkumas galėjo būti ištaisytas proceso eigoje. Pareiškėjas tvirtina, kad CPO LT faktiškai neturėjo realios galimybės per teismo nustatytą terminą pašalinti nustatytų skundo trūkumų, o apie susidariusią situaciją sužinojęs nedelsdamas ėmėsi veiksmų savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundo laikymas nepaduotu vien dėl to, kad CPO LT po formalios 2026 m. liepos 15 d. procesinių dokumentų įteikimo datos nepateikė papildomo prašymo nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti, reikštų pernelyg formalų procesinių normų taikymą ir neproporcingai apribotų CPO LT teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė CPVA 2025 m. spalio 10 d. sprendimo skaitmeninės kopijos su metaduomenimis ir įrodymų, patvirtinančių šio sprendimo gavimo datą, taip pat nepatikslino proceso dalyvių. Teismas taip pat nustatė, kad teismo 2026 m. gegužės 27 d. ir 2026 m. birželio 25 d. nutartys pareiškėjui buvo įteiktos tik 2026 m. liepos 15 d., t. y. jau pasibaigus antrojoje nutartyje nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti. Nepaisant to, pareiškėjas, gavęs šias nutartis, skundo trūkumų nepašalino ir nepateikė prašymo nustatyti naują terminą jiems pašalinti ar atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodo, kad iki 2026 m. liepos 8 d. objektyviai neturėjo galimybės pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų, nes 2026 m. birželio 25 d. nutartis, kuria šis terminas buvo nustatytas, jam įteikta tik 2026 m. liepos 15 d. Be to, pareiškėjas teigia, kad dėl EPP ir Liteko2 sistemos techninių sutrikimų teismo nutartys jo EPP paskyroje nebuvo matomos. Pareiškėjo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis skundo laikymas nepaduotu būtų pernelyg formalus ir neproporcingai apribotų jo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pareiškėjo skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas nustato terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi sprendžiant dėl šioje teisės normoje nustatytos procesinės pasekmės taikymo (skundo laikymo nepaduotu), turi būti vertinama ne tik tai, ar pareiškėjas per teismo nustatytą terminą atliko reikiamus procesinius veiksmus, bet ir tai, ar jam buvo tinkamai pranešta apie nustatytus trūkumus bei sudaryta galimybė juos įvykdyti nustatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2026 m. liepos 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta tik 2026 m. liepos 15 d., t. y. jau pasibaigus joje nustatytam terminui. Vadinasi, susiklostė situacija, kai nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas procesiniams veiksmams atlikti, jam faktiškai buvo įteikta tik pasibaigus šiam terminui. Todėl iki 2026 m. liepos 8 d. pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti 2026 m. birželio 25 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, nes apie juos iki šios datos nebuvo tinkamai informuotas.

Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad pats pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartyje nustatė, jog ankstesnė 2026 m. gegužės 27 d. nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta. Dėl šios priežasties teismas nustatė naują terminą skundo trūkumams pašalinti. Tačiau ir 2026 m. birželio 25 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta tik 2026 m. liepos 15 d., kai joje nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima formaliai konstatuoti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per jam nustatytą terminą. Vertintina ir tai, dėl kokių priežasčių šie veiksmai nebuvo atlikti bei ar pareiškėjas turėjo realią galimybę juos atlikti iki nustatyto termino pabaigos. Kai procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas toks terminas, pareiškėjui įteikiamas jau pasibaigus terminui, būtina įvertinti, ar pareiškėjo neveikimas apskritai gali būti laikomas pagrindu taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę pasekmę, t. y. laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą nutartį, taip pat nurodė, kad pareiškėjas, 2026 m. liepos 15 d. gavęs 2026 m. birželio 25 d. nutartį, nepateikė prašymo nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti ir neprašė atnaujinti praleisto kreipimosi į teismą termino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo to, kad terminas skundo trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs dar iki pareiškėjui faktiškai įteikiant nutartį, kuria šis terminas nustatytas. Nors pareiškėjo procesinis elgesys po 2026 m. liepos 15 d. gali būti reikšmingas sprendžiant dėl tolesnės bylos procesinės eigos, aplinkybė, kad pareiškėjas po nutarties gavimo nepateikė atskiro prašymo dėl naujo termino nustatymo, nepaneigia aplinkybės, jog iki ankstesnio termino pabaigos jis neturėjo galimybės įvykdyti teismo įpareigojimų, jeigu apie juos nebuvo tinkamai informuotas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, turėjo įvertinti ne tik formalų teismo nustatytų veiksmų neatlikimo faktą, bet ir priežastis, dėl kurių šie veiksmai nebuvo atlikti per nustatytą terminą, taip pat tai, ar pareiškėjui buvo sudaryta reali galimybė įvykdyti teismo įpareigojimus.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad dėl EPP ir Liteko2 sistemos techninių sutrikimų teismo nutartys jo EPP paskyroje nebuvo matomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pareiškėjo teiginio apie galimus informacinių sistemų techninius sutrikimus nepakanka konstatuoti, jog dėl šios priežasties procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti ar kad pareiškėjas objektyviai negalėjo su jais susipažinti. Tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti visiškai ignoruojama, ypač atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad 2026 m. birželio 25 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta tik 2026 m. liepos 15 d. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo nurodomi techniniai sutrikimai būtų pripažinti nustatytais, išlieka esminė aplinkybė, kad nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, jam buvo įteikta jau pasibaigus šiam terminui.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir skundžiamo CPVA Sprendimo įteikimo pareiškėjui aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti CPVA Sprendimo skaitmeninę kopiją su metaduomenimis ir įrodymus, patvirtinančius šio Sprendimo gavimo datą. Toks reikalavimas iš esmės yra susijęs su skundo priimtinumu, nes nuo skundžiamo administracinio sprendimo įteikimo dienos gali priklausyti ABTĮ nustatyto termino kreiptis į administracinį teismą pradžia.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodė, kad CPVA Sprendimą gavo 2026 m. balandžio 27 d. Byloje taip pat yra duomenų apie skundžiamo Sprendimo priėmimo datą ir dokumento numerį. Tačiau iš byloje esančios medžiagos nėra pakankamai aišku, kada tiksliai šis Sprendimas buvo išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui. Todėl tai, kad pareiškėjas nepateikė visų teismo reikalautų dokumentų, nereiškia, kad skundžiamo Sprendimo įteikimo data negalėjo būti nustatyta kitomis procesinėmis priemonėmis, arba kad pareiškėjo nurodyta Sprendimo gavimo data yra nepagrįsta.

ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši nuostata suponuoja teismo pareigą, kai tai būtina bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, imtis procesinių priemonių atitinkamiems duomenims gauti.

Nagrinėjamu atveju CPVA yra institucija, priėmusi skundžiamą Sprendimą, todėl ji galėjo turėti duomenis apie šio Sprendimo išsiuntimą ir įteikimą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nurodė konkrečią Sprendimo gavimo datą, pateikė Sprendimą, o byloje esantys duomenys nesudaro galimybės vienareikšmiškai nustatyti jo įteikimo datos, ir nuo šios datos priklauso skundo padavimo termino skaičiavimas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti galimybę šią aplinkybę patikrinti pagal CPVA turimus duomenis ir, esant poreikiui, tokius duomenis išreikalauti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks teismo veiksmas nereikštų pareiškėjo pareigos įrodyti jo nurodomas aplinkybes perėmimo. Šiuo atveju būtų tik patikrinta viena konkreti ir bylai tinkamai išnagrinėti reikšminga aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti skundo priimtinumas. Juolab kad skundo priėmimo stadijoje teismas turi įvertinti, ar egzistuoja faktinės ir teisinės kliūtys nagrinėti pareiškėjo skundą, o tokios kliūtys negali būti konstatuojamos formaliai, neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių, kai jos gali būti nustatytos kitomis byloje prieinamomis procesinėmis priemonėmis.

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, nepakankamai įvertino, kad pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs dar iki jam įteikiant 2026 m. birželio 25 d. nutartį, kuria šis terminas buvo nustatytas. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su skundžiamo CPVA Sprendimo išsiuntimu ir įteikimu pareiškėjui, nors šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl skundo priimtinumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos procesinės pasekmės – skundo laikymo nepaduotu – taikymas nagrinėjamu atveju negalėjo būti grindžiamas vien tuo, kad pareiškėjas iki 2026 m. liepos 8 d. nepateikė teismo reikalautų dokumentų. Iki šios datos pareiškėjui nebuvo įteikta 2026 m. birželio 25 d. nutartis, kuria jam buvo nustatytas terminas šiems veiksmams atlikti. Todėl nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, žinodamas apie teismo nustatytus įpareigojimus ir turėdamas realią galimybę juos įvykdyti, jų neįvykdė per nustatytą terminą dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su CPVA Sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui data, nors ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant, ar skundas pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti procesiniai trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išsamiai įvertinti skundžiamo CPVA Sprendimo išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui aplinkybes, taip pat atsižvelgti į objektyvias pareiškėjui nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti praleidimo priežastis. Tik nustačius ir įvertinus šias aplinkybes spręstina dėl pareiškėjo skundo priėmimo bei tolesnės bylos procesinės eigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisVirginija Volskienė