- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-2932-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05303-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Frogdom“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai, Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Frogdom“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Frogdom“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Frogdom“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (toliau – ir Inovacijų agentūra, Agentūra) 2026 m. kovo 6 d. sprendimui „Dėl nepasiekto projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-310-01-0193 stebėsenos rodiklio ir dalies lėšų grąžinimo“ apskųsti; 2) panaikinti Inovacijų agentūros 2026 m. kovo 6 d. sprendimą (toliau – ir 2026 m. kovo 6 d. sprendimas) arba, teismui nenustačius pagrindo panaikinti visą sprendimą, įpareigoti Inovacijų agentūrą iš naujo įvertinti taikytinos finansinės korekcijos dydį; 3) panaikinti Inovacijų agentūros 2026 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-310-01-0193 skolos reikalavimo teisės perdavimo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui“ (toliau – ir 2026 m. liepos 4 d. sprendimas) kaip išvestinį iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėto ir nepagrįsto pirminio sprendimo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2026 m. kovo 6 d. ir 2026 m. liepos 4 d. sprendimų galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, t. y. sustabdyti 27 735,37 Eur finansavimo lėšų ir 224,66 Eur delspinigių išieškojimą bei skolos reikalavimo teisės perdavimą Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo paduoti, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad projektą rengė ir administravo, taip pat komunikaciją su Agentūra pareiškėjas buvo pavedęs UAB „Sėkmės sprendimai“, yra pareiškėjo laisva valia priimtas organizacinis sprendimas, todėl su tokiu veiklos organizavimo modeliu susijusi rizika tenka pareiškėjui. Pasak teismo, trečiojo asmens netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, įskaitant informacijos neperdavimą laiku, yra pareiškėjo ir paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinių santykių klausimas ir nėra objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, galinti pateisinti praleisto termino atnaujinimą. Teismas pabrėžė, kad juridinis asmuo, veikdamas profesionaliai, rūpestingai ir atidžiai, privalo tinkamai organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas gaunamų sprendimų ir informacijos gavimas bei procesinių terminų laikymasis, todėl nepakankamo vidaus veiklos organizavimo ar pasirinkto paslaugų teikėjo veiksmų rizika negali būti perkeliama teismui. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 6 d. sprendimą gavo ir perskaitė tą pačią dieną, tačiau iki pranešimo apie skolos reikalavimo teisės perdavimą jokių veiksmų nesiėmė. Todėl nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų faktiškai sutrukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik esant objektyvioms, svarbioms ir išimtinėms priežastims, o asmuo, siekiantis teisminės gynybos, turi veikti operatyviai, sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai. Kadangi nebuvo pagrindo atnaujinti termino skundui dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo paduoti, teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo antrąjį, išvestinį reikalavimą panaikinti 2026 m. liepos 4 d. sprendimą dėl skolos reikalavimo teisės perdavimo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Teismas nurodė, kad šis sprendimas nesukuria pareiškėjui savarankiškų teisių ar pareigų, o tik įformina jau priimto sprendimo įgyvendinimą, todėl jis yra išvestinis pirminio sprendimo atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes skundas paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujintas. Kadangi skundą atsisakyta priimti, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pareiškėjui grąžinti 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Inovacijų agentūros 2026 m. kovo 6 d. sprendimo paduoti bei perduoti Regionų administraciniam teismui spręsti pareiškėjo skundo priėmimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimus. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes ji, jo nuomone, priimta netinkamai taikant proceso teisės normas ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nepagrįstai pritaikytas reikalavimui panaikinti 2026 m. liepos 4 d. sprendimą, nors skundo padavimo terminas dėl šio sprendimo nebuvo praleistas. 2026 m. liepos 4 d. sprendimas priimtas 2026 m. liepos 4 d., o skundas pateiktas 2026 m. liepos 21 d., t. y. nepraėjus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam vieno mėnesio terminui. Be to, nutarties motyvuojamoji dalis neatitinka jos rezoliucinės dalies, nes teismas iš esmės rėmėsi argumentu, kad 2026 m. liepos 4 d. sprendimas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nors toks pagrindas rezoliucinėje dalyje nenurodytas. Pareiškėjo teigimu, teismas skundo priėmimo stadijoje peržengė procesinio vertinimo ribas ir iš esmės pasisakė dėl ginčo esmės, konstatuodamas, kad 2026 m. liepos 4 d. sprendimas nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų ir tik įgyvendina ankstesnį 2026 m. kovo 6 d. sprendimą. Tokios išvados padarytos neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir nesant atsakovo paaiškinimų, todėl pareiškėjui faktiškai buvo užkirstas kelias į teisminę 2026 m. liepos 4 d. sprendimo kontrolę. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo. Nors teismas nurodė būtinybę vertinti, ar prašymas pateiktas per protingą terminą nuo kliūčių išnykimo, šio kriterijaus faktiškai nepritaikė. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjo aktyvaus dalyvavimo administravimo procese, jo teiktų paaiškinimų ir kitų reikšmingų aplinkybių, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo sprendimo finansinės pasekmės yra reikšmingos, t. y. reikalaujama grąžinti 27 960,03 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino, kad pareiškėjo skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Jame keliami konkretūs klausimai dėl finansinės korekcijos dydžio nustatymo, individualaus vertinimo, realios žalos Europos Sąjungos ir valstybės biudžetui nustatymo bei korekcijos taikymo visai projekto išlaidų sumai. Šių argumentų pagrįstumas turėjo būti vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Teismas, be kita ko, neišsprendė pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nors atsižvelgiant į realią priverstinio išieškojimo grėsmę ir reikšmingą reikalavimo sumą, šis prašymas turėjo būti išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo reikalavimą dėl Inovacijų agentūros 2026 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo, nors šis sprendimas buvo apskųstas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškėjo prašymu gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 6 d. Inovacijų agentūros sprendimą gavo ir su juo susipažino tą pačią dieną. Taigi nuo šios dienos pareiškėjui buvo žinomas tiek pats priimtas sprendimas, tiek jo turinys ir pareiškėjui galinčios kilti teisinės pasekmės. Pareiškėjas termino praleidimą iš esmės grindžia tuo, kad projekto administravimo ir komunikacijos su Inovacijų agentūra funkcijas buvo pavedęs UAB „Sėkmės sprendimai“, tačiau ši bendrovė tinkamai neperdavė pareiškėjui informacijos ir neatliko veiksmų, būtinų pareiškėjo interesams apginti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo sprendimas projekto administravimo ir komunikacijos funkcijas pavesti kitam asmeniui yra paties pareiškėjo pasirinktas veiklos organizavimo būdas. Todėl pareiškėjas prisiima riziką dėl pasirinkto veiklos organizavimo modelio tinkamo funkcionavimo, o paslaugų teikėjo netinkamas pareigų vykdymas negali būti automatiškai prilyginamas nuo pareiškėjo valios nepriklausančiai objektyviai aplinkybei, sutrukdžiusiai laiku kreiptis į teismą.
Kita vertus, sprendžiant dėl procesinio termino atnaujinimo, turi būti vertinama ne viena konkreti aplinkybė, o visų reikšmingų bylos aplinkybių visuma. Tai, kad pareiškėjas savo veikloje pasitelkė kitą asmenį, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, kokių veiksmų ėmėsi šioms teisėms ginti, ar veikė operatyviai ir rūpestingai bei ar egzistavo kitos nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, galėjusios objektyviai sutrukdyti laiku kreiptis į teismą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2026 m. kovo 6 d. sprendimą gavo ir su juo susipažino tą pačią dieną, tačiau iki 2026 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo į teismą dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo panaikinimo nesikreipė. Šių aplinkybių pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nepaneigė ir nepateikė pakankamų duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad visą šį laikotarpį egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jam pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo paduoti.
Tačiau kitokia išvada darytina dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Inovacijų agentūros 2026 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-310-01-0193 skolos reikalavimo teisės perdavimo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui“. Byloje nustatyta, kad šis sprendimas priimtas 2026 m. liepos 4 d., o pareiškėjo skundas teismui paduotas 2026 m. liepos 21 d. Vadinasi, reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo pareikštas nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo atskirai neįvertino ir atsisakymą priimti šią skundo dalį iš esmės grindė tuo, kad 2026 m. liepos 4 d. sprendimas yra išvestinis 2026 m. kovo 6 d. sprendimo atžvilgiu ir nesukuria pareiškėjui savarankiškų teisių ar pareigų. Tačiau tokia išvada skundo priėmimo stadijoje buvo padaryta per anksti.
Skundo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar egzistuoja procesinės sąlygos bylai nagrinėti, tačiau šioje stadijoje neturi būti iš anksto išsprendžiami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo esme ir kurių išsprendimui būtina išsamiai įvertinti ginčijamo administracinio akto turinį, jo priėmimo teisinį pagrindą, faktines aplinkybes ir pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes. Tai, kad 2026 m. liepos 4 d. sprendimas priimtas po 2026 m. kovo 6 d. sprendimo, neleidžia daryti išvados, kad jis yra tik ankstesnio sprendimo įgyvendinimo dokumentas ir nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių. Siekiant nustatyti tikrąjį 2026 m. liepos 4 d. sprendimo pobūdį, būtina įvertinti jo turinį, sprendimą priėmusio subjekto kompetenciją, jo teisinį pagrindą, priėmimo aplinkybes ir konkrečias teisines pasekmes, kurios juo sukeliamos pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. liepos 4 d. sprendimu įformintas skolos reikalavimo teisės perdavimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir dėl to atsiranda reali jam nustatytos piniginės prievolės vykdymo grėsmė. Taigi pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šis sprendimas sukelia jam savarankiškas teisines pasekmes. Šios aplinkybės skundo priėmimo stadijoje negalėjo būti paneigtos vien formaliai nurodant, kad liepos 4 d. sprendimas yra išvestinis iš kovo 6 d. sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimą dėl 2026 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo tik dėl jo tariamai išvestinio pobūdžio, ir nesukeliamų savarankiškų teisinių pasekmių, iš esmės iš anksto įvertino ginčo dalyką ir išsprendė klausimą, kuris turėtų būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje negali būti pripažinta pagrįsta.
Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas prašė teismo laikinai sustabdyti 2026 m. kovo 6 d. ir 2026 m. liepos 4 d. sprendimų galiojimą, be kita ko, siekdamas išvengti 27 735,37 Eur finansavimo lėšų ir 224,66 Eur delspinigių išieškojimo bei skolos reikalavimo teisės perdavimo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo iš esmės nenagrinėjo, nes atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl 2026 m. liepos 4 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas šios skundo dalies priėmimo klausimą, taip pat turės išspręsti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl 2026 m. kovo 6 d. sprendimo paduoti, tačiau nepagrįstai visą pareiškėjo skundą atsisakė priimti vien dėl šio termino praleidimo. Reikalavimas dėl 2026 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo buvo pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto skundo padavimo termino, todėl ši skundo dalis turėjo būti vertinama atskirai. Klausimas, ar 2026 m. liepos 4 d. sprendimas yra savarankiškas administracinis aktas, ar tik ankstesnio 2026 m. kovo 6 d. sprendimo įgyvendinimo dokumentas, skundo priėmimo stadijoje buvo išspręstas per anksti, neįvertinus visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Todėl yra pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Inovacijų agentūros 2026 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Frogdom“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Frogdom“ skundo dalį dėl viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2026 m. liepos 4 d. sprendimo „Dėl projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-310-01-0193 skolos reikalavimo teisės perdavimo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui“, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.