Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. spalio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamąją vietą nurodęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-02-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 16 str. ir 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 3 metams laisvės atėmimo;

2) 2000-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 275 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 2 metams laisvės atėmimo;

3) 2003-09-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo;

4) 2004-01-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 8 d. paskirtą bausmę subendrinant su 2003-09-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę skiriant 1 metus laisvės atėmimo;

5) 2015-02-27 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per laisvės apribojimo terminą nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje;

6) 2017-01-20 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. - 20 parų arešto bausme, paleistas 2017-03-17 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atlikęs arešto bausmę;

7) 2017-09-20 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 36 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 24 parų arešto bausmė.

8) 2024-02-12 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jam skirta 75 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023-05-01 17 val. iki 2023-05-02 15:27 val., 1 dieną, tai yra nustatant, kad jis d yra atlikęs 1 parą paskirtos arešto bausmės;

9) 2024-10-04 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2023-12-21 19:10 val. iki 2023-12-22 13:43 val. ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2024-08-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą bausmė atlikęs 2024-12-06, teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui, tai yra 2025 m. kovo 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), savo motinos bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tyčia sudavė smūgį kumščiu savo broliui I. K. į veidą padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2025-03-23, valandos tiksliai nepamena, jam paskambino I. K. ir pasiūlė atvažiuoti pasikalbėti, išgerti. Nuvažiavo iki jų. Gėrė viskį. Išgėrė kelias taureles, jo girtumas buvo didesnis nes iš vakaro vartojęs buvo. I. K. gėrė viskį, užsigėrinėjo kalėdiniu vynu. Jis pradėjo nusišnekėti ir A. K. išėjo. Jam paskambino mama, klausė kur jis yra ir prašė ateiti padėti įkelti I. K. į lovą. Jis atėjo, bandė įkelti jį į lovą, bet nelabai pavyko. Tada I. K. spyrė mamai ir tada A. K. vieną kartą jam sudavė ir nuėjo į virtuvę. Mama buvo kambaryje ir virtuvėje. Jis pats iškvietė policiją, kad padėtį įkelti jį į lovą. Atvažiavo policija, iškvietė medikus, atvažiavo medikai ir išsivežė I. K. nes pamatė tą jo maišelį ir jo nepaliko, o A. K. išsivežė policija į komisariatą. Sudavė už tai, kad spyrė mamai, čia profilaktiškai buvo, kad jis suprastų. Mano, kad reikėjo I. K. suduoti, jis gynė mamą, o ne save ir mano, kad tai buvo būtina. Paskutinį kartą teistas 4 mėnesių laisvės atėmimu, 2024 metais gruodį buvo paleistas į laisvę. Teistas pagal 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtavo prieš tą patį brolį. (t. 2, b.l. 52-53)

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, kad įvykis buvo ne žiemą, bet datos nepasakys. Buvau apklaustas policijoje, galėjo būti, kad tai įvyko 2025-03-23. Teisybę sakė apklausos metu. Apklausos metu geriau atsiminė aplinkybes nei dabar. Viskas įvyko bute Šakiuose, kur jis gyvena. Pasikvietė brolį A. K., norėjo išgerti. Išgėrė alaus. Užgėrė, pamatė, kad kažkas rūko, paprašė cigaretės ir davė jam, o kas davė nežino. Žino, kad užrūkė ir susmuko balkone. Po to kažkas duris atidarė, jis matyt keturiomis įvėžlino ir kaip galėjo spirti jei ant žemės buvo, o po to smūgiai prasidėjo. Nesuprato nieko, jam brolis sudavė, nežino už ką. I. K. nekvietė nei pareigūnų, nieko nedarė. Kiek žino policiją kvietė A. K.. Klausė kam kvietė policiją, jis sakė kažką, kad padėtų, o I. K. taip ir nesuprato. Man medikų pagalbos nereikėjo po įvykio, ji apsvaigęs buvo. Pasakoja ką atsimena, negali atgaminti ar lūpą reikėjo siūti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsintas nukentėjusiojo I. K. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 50-53) kuriame užfiksuota, kad jis gyvena pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Kartais pas juos ateina ir jo brolis A. K., kuris šiuo metu gyvena Naudžių kaime. 2025-03-23 po pietų, tikslaus laiko nežino, dar nesutemus jis nutarė pasikvieti į svečius savo brolį A. K., su juo pasikalbėti, išgerti, nes turėjo nusipirkęs alkoholio. Taip nutaręs jis paskambino A. K. ir pakvietė jį atvykti į svečius. A. K. pasakė, kad neturi pinigų, todėl ji pasakė, kad iškvies jam taksi ir A. K. vykti sutiko. Tada jis paskambino taksistui Juozui ir sutarė, kad šis nuvyks paimti A. K. ir jį atveš. A. K. atvykus jis su juo sėdo gerti alkoholį, gerdami kalbėjosi apie viską, gyvenimą, automobilius, jo darbą Vokietijoje. Po to jis A. K. paklausė ar šis atsimena, kai jis dirbdamas užsienyje uždirbtų pinigų duodavo jam, motinai, kad šis net už jo pinigus pirko automobilį, o šiuo metu kai jo bloga sveikata, reikia vykti pas gydytojus, jo gaunama neįgalumo pensija yra maža, A. K. jam visiškai nepadeda. Tai A. K. nepatiko, šis supyko ir sėdėdamas šalia jo, jam iš dešinės, pasisuko į jį ir sudavė du smūgiu kumščiu į veidą, vieną pataikė į smakrą, o kitą į viršutinę lūpą. Dėl smūgio į smakrą sužalojimo žymių neliko, juto tik fizinį skausmą, o dėl viršutinės lūpos prakirtimo jam ligoninėje teko siūti žaizdą, žaizdą susiuvo trimis kabėmis. Sudavęs smūgius A. K. išbėgo į virtuvę ir pats paskambinęs iškvietę policiją. Atvykę pareigūnai A. K. sulaikė, o jį nuvežė į ligoninę. Gydymo išlaidų jis neturėjo, turtinė žala jam nebuvo padaryta, tačiau dėl sumušimo metu sukelto fizinio skausmo, nemalonių išgyvenimų, pažeminimo ja padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 500 Eur, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis I. K. patvirtino, kad viskas surašyta teisingai bei šiuos savo parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad civilinio ieškinio atsisako ir nepageidauja, kad pinigai būtų priteisti iš A. K.. Brolis neatsiprašė, anksčiau jis yra smurtavęs prieš I. K., bet bylų nebuvo. Kad I. K. smurtautų prieš motiną tokio atvejo nebuvo, tikrai ne. Nebuvo taip, kad jis norėjo mušti ar mušė mamą tada ir todėl brolis jam sudavė. Brolis irgi nesmurtavęs prieš mamą, bet jei bylos buvo tai nežino, jis daug užsienyje dirbdavo ir galėjo nežinoti. Kur konkrečiai buvo mama šio įvykio metu negali pasakyti, gal virtuvėje, gal televizorių žiūrėjo. Jei žiūrėjo televizorių tai buvo kambaryje nes čia vieno kambario butas, tai ko gero buvo kambaryje, o ar ji matė brolio smurtą prieš jį negali atsakyti, I. K. buvo apsvaigęs ir sako ką atsimena. Atsimena, kad suklupo ir smūgius atsimena. I. K. buvo ne kiek išgėręs, bet kaip nerūkantis, kai užsirūkė, o taip būna kai išgeria tai užsimano rūkyti. Ir žino, kad iš balkono keturiomis ėjo ir pajuto smūgį. A. K. irgi sakė, kad yra neįgalus, jo darbingumo lygis 40 procentų ir jam pagalbos reikia, ir laiptais lipant, o čia išgėręs, parūkęs tai kam taip reikėjo. Nenoriu A. K. iš viso jokios bausmės. Jam sunku vaikščioti, atsistoti atsistoja, bet rankų pagalba. Paeiti gali ir laiptais palipa, bet turi laikytis įsikibęs į turėklą. Tokios sveikatos su broliu niekaip negali galynėtis ir jis puikiai žino, kokia jo sveikata. (t. 2, b.l. 50-51)

Liudytoja G. N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklausta 2025-03-25 ir atrodo, kad teisingai viską sakė. Dabar datos neatsimena tikrai, o apklausos metu atsiminė ir teisingai viską nurodė tyrėjui.

Ji buvo kambaryje, jiedu vaišinosi, tai I. K. ir A. K., tiksliau A. K. jau buvo išėjęs, ji jam paskambino ir prašė, kad ateitų ir padėtų jai įkelti I. K. į lovą nes ji pati nesusitvarkė, jis jau truputį buvo išgėręs. Atėjo A. K. ir jie nesusitvarkė vis tiek, I. K. sėdėjo ant grindų ir jis jai spyrė, bet ji spėjo atsitraukti iki sekcijos, jokio sužalojimo jai nebuvo padaryta, ir tada A. K. supyko ir trenkė I. K. į veido sritį, kiek kartų neskaičiavo. Po to A. K. nuėjo į virtuvę ir pats išsikvietė policiją. Atvažiavo policija ir išsivežė A. K., o su I. K. šiaip ne taip įsivertė į lovą, o gal važiavo į greitąją. Jam siuvo antakį, o gal ne antakį, tikrai neatsimena.

Tą dieną jiedu abu vartojo alkoholį, kokį ir kiek neatsimena. I. K. nepajėgė atsikelti nes buvo išgėręs ir buvo savo įsijungęs kaip visada, kad jam blogai, kad jam taip ir kitaip. Vienu žodžiu ginčijosi tiek su ja, tiek su A. K. jei jis ką pasakydavo, tai viskas jam buvo prieš.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsintas nukentėjusiojo G. N. K. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 63-66) kuriame užfiksuota, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos sūnus I. K.. o kitas jos sūnus A. K. šiuo metu gyvena Naudžių kaime. 2025 m. kovo 23 d. po pietų I. K. paskambino A. K. ir pakvietė šį į svečius išgerti ir pasikalbėti. Atvykus A. K. I. K. su juo kambaryje gėrę alkoholį. Paskutiniu metu I. K. sveikata prasta, jis negali dirbti, gyvena tik iš neįgalumo pašalpos, kyri yra maža ir jis tikisi pagalbos iš kitų šeimos narių, dėl to broliams išgėrus kalba apie tai ir vyko, I. K. priekaištavo, kad jam niekas nepadeda. Ką tiksliai broliai kalbėjosi, kas vyko kambaryje ji nežino, nes buvo virtuvėje. Po to A. K. išėjo, o I. K. prašė padėti jam nueiti iki tualeto, bet ji nepajėgė jo pakelti nuo sofos. Tada ji paskambino A. K. ir pakvietė jį sugrįžti, padėti nuvesti A. K. į tualetą. A. K. sugrįžus ji su juo bandė I. K. pakelti, net nepajėgė, I. K. voliojosi ant grindų, toliau visus kaltino, todėl ji paliko jį su A. K. ir nuėjo į virtuvę. Dar vienu metu jai einant pro ant grindų gulintį I. K. jis jai spyrė, bet nepataikė. Tuo metu kai I. K. jai spyrė A. K. buvo šalia ir tai matė, bet I. K. jis tada nesmūgiavo. Po to, kaip minėjo, ji nuėjo į virtuvę, kur būnat atėjo A. K. ir paskambinęs telefonu į bendrąjį pagalbos centrą kvietė policiją, bet ką jis kviesdamas sakė neprisimena. Ji tik A. K. paklausė kas atsitiko, jis atsakė, kad I. K. gavo nuo jo per snukį. Po to ji matė, kad I. K. prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie I. K. iškvietė greitąją pagalbą, o A. K. sulaikė ir išsivežė. Kaip I. K. buvo prakirsta lūpa ji, kaip minėjo nematė, nes buvo virtuvėje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja G. N. K. patvirtino, kad viskas surašyta teisingai bei šiuos savo parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad Kovo 25 dieną duoti parodymai teisingi, ankstesni parodymai buvo tikslūs, dabar per tiek laiko pasimiršo viskas. A. K. kvietė policiją jau atėjęs į virtuvę. I. K. sėdėdamas ant grindų jai spyrė, nežino, kur jis jai taikė, vienu žodžiu norėjo įspirti, į kur neklausė, bet jis nepataikė, nes ji pasitraukė ir jai daugiau nieko negrėsė. Kaip A. K. auklėjo I. K. ji nematė, buvo virtuvėje. Pareigūnams atvykus gal ir minėjo, kad jai bandė įspirti, bet neturi jokių pretenzijų. (t. 2, b.l. 51-52)

2025-03-23 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kur pranešama, kad 2025-03-23 gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės L. V. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2025-03-23, apie 20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), A. K. naudojo fizinį smurtą savo brolio I. K. atžvilgiu, t. y. Kumščiu sudavė į burnos sritį sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b.l. 8-10).

2025-03-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur užfiksuota smurtą patyrė I. K., kuriam nustatyta kraujuojanti žaizda. Smurtu įtariamas asmuo yra jo brolis A. K., kuriam, nustatytas 2,96 promilių girtumas. I. K. paaiškino, kad išgertuvių metu jo brolis A. K. kumščiu sudavė į burnos sritį, A. K. parodė, kad jis tikrai supykęs dešinės rankos kumščiu smūgiavo broliui į veidą (t. 1, b.l. 11-13).

2025-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17-27).

2025-03-23 asmens apžiūros protokolu ir nuotraukomis prie šio protokolo, kur užfiksuota, kad apžiūrint I. K. ant jo lūpų, smakro ir kaklo matosi galimai kraujo dėmės (t. 1, b.l. 28-36).

2025-03-23 Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ pateikta informacija, kad 2025-03-23 I. K. ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriuje buvo nustatyta diagnozė: lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, girtumas (t. 1, b.l. 37).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 728/2025(02), iš kurios matosi, kad I. K. galiai muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyti laiku, tai yra 2025-03-23. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 43-44).

Tarnybiniame pranešime dėl neblaivumo nustatymo užfiksuota, kad A. K. 20:36 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas. I. K. 20:39 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 15-16).

2025-03-24 nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 97-100)

Įtariamasis A. K. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikytas buvo 2025-03-23 21:15 val. (t. 1, b.l. 71-74), paleistas iš laikino sulaikymo 2025-03-24, 13:13 val. (t. 1, b.l. 94-96).

2026-01-20 nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo A. K. paieška bei jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b.l. 181-183)

2026-08-20 18:15 val. A. K. buvo sulaikytas (t. 2, b.l. 14).

2026-08-21 Nutartimi A. K. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos – 2026 m. rugpjūčio 20 d.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis A. K. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimą prisipažino iš dalies, teigė, kad sudavė broliui, tačiau tvirtino, kad I. K. spyrė mamai ir tada A. K. vieną kartą sudavė nukentėjusiajam, kuris yra jo brolis. Sudavė už tai, kad spyrė mamai. Mano, kad reikėjo I. K. suduoti, tai buvo būtina.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti paties įtariamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Nustatyta, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, jis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Duodamas parodymus A. K. neneigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau tvirtino tai padaręs gindamas savo motiną nuo nukentėjusiojo smurto. Nors pati liudytoja G. N. K. viso proceso matu teigė, kad jai einant pro ant grindų gulintį I. K. jis jai spyrė, bet nepataikė. Tuo metu kai I. K. jai spyrė A. K. buvo šalia ir tai matė, bet I. K. jis tada nesmūgiavo. Po to ji nuėjo į virtuvę ir kaip buvo smurtauta prieš nukentėjusįjį nematė. Tokiu būdu yra nustatyta, kad jokio pavojaus I. K. G. N. K. nekėlė, tuo metu kai buvo smurtaujama prieš nukentėjusįjį ji buvo kitoje patalpoje. Todėl kaltinamojo A. K. pozicija vertinama kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus prieš tą patį nukentėjusįjį, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiesiems sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos narui – broliui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir teigė, kad pripažįsta smurtavęs prieš brolį, tačiau tvirtino, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo gindamas kitą šeimos narį – savo motiną. Konstatuotina, kad A. K. kaltės pripažinimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, nes jis savo kaltę pripažino tik formaliai, t.y. byloje esant surinktiems neabejotiniems jo kaltės įrodymams, jis nedavė išsamių parodymų apie įvykio aplinkybes. Toks kaltinamojo elgesys viso proceso metu leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailestis dėl jų, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį suvokiant, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, ir visiškas kaltės neigimas būtų beprasmis.

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus jis pripažintinas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamos priežasties, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnius vyrą; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2024-10-04 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų, pagal BK 140 str. 2 d, nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, nedirba.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad teisiamas už nusikaltimą, kurį padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, už smurtinį nusikalstamą šį kartą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, mažesnė, nei galimas skirti bausmės vidurkis.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad pagrindo A. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Kaltinamasis teistas devynis kartus, teistas ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Esant visumai anksčiau paminėtų aplinkybių, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 23 d. 21.15 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 13.13 val., suimtas nuo 2026 m. rugpjūčio 20 d. Į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2025 m. kovo 23 d. 21.15 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 13.13 val., ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2026 m. rugpjūčio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei suėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 500.00 EUR ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 56-60). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė ir prašė jo iš kaltinamojo nepriteisti. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo išreikštą teismo posėdžio metu poziciją civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą turtą nėra, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jo laisvė yra suvaržyta, teisme siekiant užtikrinti BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytą rungimosi principą bei šalių lygias teises, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti recidyvistu.

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2025 m. kovo 23 d. 21.15 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 13.13 val., bei suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2026 m. rugpjūčio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš A. K. nepriteisti ir neišieškoti.

Civilinio ieškovo I. K. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).