Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-07 · Administracinė byla Nr. eAS-1086-821/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
eAS-1086-821/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00662-2026-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-1086-821/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00662-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė|: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2026 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. NN-98 „Dėl nuteistojo PRS1 perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Tarnybos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Kauno kalėjimą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodė, kad jam Nutarimas buvo įteiktas 2026 m. kovo 5 d., Nutarime nurodyta, kad jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo klaidinamas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų teisės normų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad Nutarimui apskųsti taikytinas 1 mėnesio apskundimo terminas, kadangi priimti sprendimą perkelti nuteistąjį į kitą kalėjimą teisę turi tik Tarnybos direktorius, jo sprendimams apskųsti jokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nenustatyta. Kadangi pareiškėjui sprendimas įteiktas 2026 m. kovo 5 d., todėl manytina, kad jis nepraleido termino skundui paduoti.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Nutarimą ir įpareigoti Tarnybos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Kauno kalėjimą. Teismas nustatė, kad Nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. kovo 5 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-760 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 priede yra patvirtintas nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą formos pavyzdys, kuriame, be kita ko, nurodyta tokio pobūdžio nutarimo apskundimo tvarka pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį. Teismo įsitikinimu, BVK 100 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, jog minėta teisės norma taikoma tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtiems Tarnybos direktoriaus sprendimams. Be to 20 dienų apskundimo terminą nustatė ir Aprašas, detalizuojantis nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą procedūrų tvarką. Teismas nenustatė pagrindo netaikyti specialaus įstatymo (BVK), nustatančio bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų apskundimo terminą. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą per 20 (dvidešimt) dienų nuo Nutarimo įteikimo dienos (2026 m. kovo 5 d.), t. y. iki 2026 m. kovo 25 d., o skundą pareiškėjas teismui pateikė 2026 m. balandžio 1 d., t. y. praleidęs BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo pateikimo teismui terminą. Kadangi pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą teismui nereiškė, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BVK 100 straipsnio 2 dalis taikoma ne tik išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtiems Tarnybos direktoriaus sprendimams. Pačiame Nutarime nepagrįstai nurodytas 20 dienų apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui terminas. Pareiškėjas buvo sąmoningai klaidinamas dėl savalaikio skundo pateikimo teismui, kadangi 2026 m. kovo 2 d. nebuvo tokio teismo, o skundą pareiškėjas turėjo teisę teikti Regionų administracinio teismo bet kuriems rūmams ir buvo įsitikinęs, kad jam įstatymas garantavo vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo vertinimu, sisteminė ABTĮ 29 straipsnio ir BVK 100 straipsnio 1–2 dalių analizė sudaro pagrindą išvadai, kad Nutarimo apskundimui taikomas vieno mėnesio terminas, nes priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo turi teisę tik Tarnybos direktorius ir šiam sprendimui apskųsti jokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikoma. Nutarimas (individualus administracinis aktas) gali būti skundžiamas tik Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvirtina, kad vieno mėnesio skundo pateikimo termino jis nepraleido, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu aktu – Aprašu, kadangi juo nustatytoje nutarimo formoje taip pat klaidingai nurodyta apskundimo tvarka, neatitinkanti teisinio reguliavimo ir administracinių teismų struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, praleidus terminą skundui paduoti ir jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą praleidęs BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad skundo padavimo terminas nepraleistas, kadangi pačiame skundžiamame akte nurodyta klaidinga jo apskundimo tvarka, o nagrinėjamu atveju taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris nėra praleistas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, teismo prašė panaikinti Tarnybos direktoriaus 2026 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. NN-98 „Dėl nuteistojo PRS1 perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ ir įpareigoti Tarnybą priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo. Tarnybos direktorius Nutarimu nusprendė pareiškėją perkelti iš Kauno kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į Alytaus kalėjimą uždaro tipo bausmės atlikimo vietą tęsti bausmės atlikimą.

Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo, Pravieniškių 2–ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo (toliau kartu – kalėjimas) į kitą perkeliami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu.

Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga – bausmių vykdymo sistemos įstaiga, vykdanti arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir (ar) kardomąją priemonę – suėmimą.

Aiškinant BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad šiose normose įtvirtinta ne tik laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų, bet ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga – laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 str. ir 30 str.), kuria yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. Nr. 1R-172 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai).

Aiškindamas aktualias BVK nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Probacijos tarnybos direktoriui, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o pastarųjų veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (žr., pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024).

Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad jo ginčijamam Nutarimui apskųsti netaikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, tačiau Nutarimas yra priimtas Tarnybos direktoriaus, t. y. bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus, todėl jam taikoma BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta apskundimo tvarka, o pareiškėjas skundą dėl Nutarimo paduoti administraciniam teismui turėjo per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta apskundimo tvarka taikoma ne tik išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtiems Tarnybos direktoriaus sprendimams, o pareiškėjo argumentai šios išvados nepaneigia.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad buvo sąmoningai suklaidintas, kadangi Nutarime neteisingai nurodyta apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Nutarimo apskundimo tvarka nustatyta įstatyme (Bausmių vykdymo kodekse), o Nutarime nurodyta apskundimo tvarka ją atitinka. Vien aplinkybė, kad Nutarime paminėtas Vilniaus apygardos administracinis teismas, nėra pakankama konstatuoti, kad šis netikslumas sukliudė pareiškėjui laiku kreiptis į administracinį teismą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. apygardų administraciniai teismai buvo sujungti į vieną teismą – Regionų administracinį teismą, Nutarime nurodytas teisingas Regionų administracinio teismo adresas. Be to, pareiškėjo vardu skundą teismui teikė advokatas (teisininkas profesionalas), kuriam neabejotinai turėjo būti žinomi įvykę administracinių teismų struktūros pokyčiai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo priimti jo skundą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.), o ne apeliacinės instancijos teismas.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė