Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 gynėjo advokato padėjėjo Arturo Zablacko prašymas dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į NUT1 paskirtos galutinės bausmės laiką įskaičiuotas jo laikino sulaikymo laikas – viena diena pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 15 d.

Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2026 m. liepos 28 d. nutartimi nuteistojo NUT1 gynėjo advokato padėjėjo Arturo Zablacko prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo atmetė, konstatuodamas, jog teismas neįžvelgia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sukeltų grėsmę nuteistojo NUT1 dukters interesams. Taip pat nenustatė konkrečių ir individualizuotų duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog nedelsiamas bausmės atlikimas NUT1 ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių interesams kiltų reali ir išskirtinė grėsmė.

Pasak nuteistojo, duomenys susiję su jo sutuoktinės sveikatos būkle, turi būti vertinami ne atskirai, bet kartu su kitomis reikšmingomis šeimos aplinkybėmis. Jo žmona neseniai pagimdė, yra vaiko priežiūros atostogose, nuolat rūpinasi naujagime ir kartu augina kitą nepilnametį vaiką. Jo paties kasdienis dalyvavimas vaikų priežiūroje, buities organizavime ir šeimos išlaikyme šioje situacijoje mažina A. J. tenkantį krūvį ir sudaro sąlygas jai pasirūpinti savo sveikata. Tuo tarpu jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, šis krūvis iš esmės padidėtų, todėl naujai nustatyti sveikatos sutrikimai yra reikšmingi vertinant galimą tokio sprendimo poveikį ne tik A. J., bet ir abiejų vaikų priežiūros stabilumui. Pirmosios instancijos teismas šių medicininių duomenų negalėjo įvertinti, nes jie gauti kitą dieną po skundžiamos nutarties priėmimo. Tai nėra anksčiau nutylėta aplinkybė, o po skundžiamos nutarties priėmimo gautas oficialus medicininis dokumentas. Dėl šios priežasties jis turi būti įvertintas kartu su kitais prie skundo pateikiamais dokumentais, sprendžiant, ar neatidėjus nuosprendžio vykdymo nesusidarytų išskirtinė situacija, galinti neigiamai paveikti naujagimės interesus ir šeimos gebėjimą užtikrinti tinkamą abiejų vaikų kasdienę priežiūrą.

Skunde pabrėžiama, kad NUT1 motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Ši aplinkybė patvirtina reikšmingus jos sveikatos ir savarankiško dalyvavimo apribojimus, todėl jos galimybės reguliariai perimti naujagimės priežiūrą, buitines pareigas ir pagalbą šeimai negali būti prilyginamos sveiko bei kartu su vaikais gyvenančio sutuoktinio galimybėms. Tuo tarpu A. J. motinai neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Be to, A. J. sesei neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Šie duomenys rodo, kad A. J. artimųjų šeimoje jau egzistuoja reikšmingi sveikatos ir priežiūros poreikiai, objektyviai ribojantys galimybę nuolat ir visapusiškai perimti NUT1 atliekamas funkcijas. Nors nurodyti sveikatos apribojimai savaime nereiškia, kad artimieji apskritai negalėtų padėti atskirais atvejais. Vis dėlto epizodinė pagalba nėra lygiavertė kasdieniam NUT1 dalyvavimui šeimos gyvenime. Naujagimės priežiūrai būtinas nuolatinis suaugusiojo prieinamumas tiek dieną, tiek naktį, fizinis pajėgumas, galimybė kartu pasirūpinti vyresniuoju vaiku, atlikti buitinius darbus ir operatyviai reaguoti į šeimos poreikius. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš artimųjų galėtų tokią pagalbą užtikrinti nuolat. Taigi, sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo reikšminga ne teorinė galimybė prireikus sulaukti vienkartinės artimųjų pagalbos, bet realus, stabilus ir praktiškai prieinamas pagalbos modelis, galintis pakeisti NUT1 kasdien atliekamų vaikų priežiūros, buities organizavimo ir šeimos išlaikymo funkcijų visumą. Tokia alternatyva byloje nenustatyta. Todėl abstrakti nuoroda į galimą artimųjų pagalbą negali būti laikoma pakankamu pagrindu atmesti prašymą, neįvertinus konkrečių šių asmenų galimybių ir faktinio prieinamumo.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, jog 2026 m. balandžio-birželio mėnesiais A. J. iš darbovietės nebuvo apskaičiuota draudžiamųjų pajamų, o jos pajamas atitinkamu laikotarpiu sudarė motinystės išmoka. Taigi, po gimdymo ji negavo įprasto darbo užmokesčio, o šeimos gaunamų pajamų pobūdis ir dydis iš esmės pasikeitė. Nuo (duomenys neskelbtini) A. J. yra vaiko priežiūros atostogose, kurios suteiktos iki (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu laikotarpiu jai paskirta vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis skirtingais vaiko priežiūros etapais kinta. Ir nors šie duomenys nereiškia, kad A. J. visiškai neturi pajamų, tačiau patvirtina, kad jos įprastas darbo užmokestis pakeistas terminuotomis socialinio draudimo išmokomis, pirmiausia skirtomis naujagimės priežiūros ir kitiems būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti. Tuo tarpu 1 036 Eur išmoka gimus vaikui yra vienkartinė. O periodinės išmokos vaikams savo pobūdžiu ir dydžiu negali būti prilyginamos nuolatinėms darbo pajamoms. Nuteistasis NUT1 vykdo (duomenys neskelbtini). Ir pagal 2026 m. sausio 2 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį jis įsipareigojo iki 2026 m. gruodžio 31 d. atlikti aplinkos tvarkymo, krūmų ir menkaverčių medžių pjovimo bei medienos ruošimo darbus. Nors ši sutartis savaime nepatvirtina tikslaus faktiškai gaunamų pajamų dydžio, tačiau ji patvirtina NUT1 teisėtą užimtumą ir realią galimybę savo darbu prisidėti prie šeimos išlaikymo. Be to NUT1 turi mokėti periodines 400 Eur įmokos už būstą (viso 14 400 Eur), kurioje gyvena šeima, todėl galimybė toliau vykdyti sutartinius mokėjimus yra tiesiogiai susijusi su šeimos, kartu ir abiejų vaikų, gyvenamosios vietos stabilumu. A. J. taip pat turi ilgalaikį vartojimo kreditą 10 720,12 Eur sumai, kurio bendra pagal sutartį mokėtina suma – 18 808,42 Eur, o periodinė mėnesio įmoka – apie 289,36 Eur. Taigi, šis įsipareigojimas objektyviai mažina A. J. disponuojamų lėšų dalį tuo laikotarpiu, kai ji yra vaiko priežiūros atostogose ir negauna įprasto darbo užmokesčio. Nors nurodytos aplinkybės nėra savarankiškas pagrindas nuosprendžio vykdymui atidėti. Tačiau jų reikšmė atsiskleidžia vertinant bendrą šeimos padėtį ir galimą poveikį naujagimės interesams. Kadangi NUT1 pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų reikšmingai apribota jo galimybė toliau vykdyti veiklą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo bei sutartinių mokėjimų vykdymo. Tokiomis aplinkybėmis padidėtų finansinių sunkumų ir mokėjimų už dar neišpirktą šeimos būstą rizika. Ir ši šeimos ekonominė padėtis turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su dviejų vaikų priežiūros poreikiais, A. J. sveikatos būkle ir būtinybe išsaugoti vaikams stabilią gyvenamąją aplinką.

Anot skundo autoriaus, naujagimės amžius ir nepertraukiamos priežiūros poreikis, kito nepilnamečio vaiko auginimas, A. J. pogimdyminė būklė ir nustatyti sveikatos sutrikimai, jo paties kasdien atliekamos priežiūros ir buities funkcijos, ribotos galimybės šias funkcijas nuolat perduoti artimiesiems bei šeimos ekonominės ir gyvenamosios padėties pažeidžiamumas, leidžia spręsti, kad jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę kiltų ne vien įprastos neigiamos pasekmės, neišvengiamai susijusios su vieno šeimos nario izoliavimu. Tačiau A. J. vienai tektų nepertraukiama naujagimės priežiūra dieną ir naktį, kito nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių užtikrinimas, visų buitinių reikalų organizavimas ir didžioji dalis atsakomybės už šeimos finansinių įsipareigojimų vykdymą. Ir tokia situacija susidarytų ne abstrakčiai ateityje, bet nedelsiant, tuo metu, kai A. J. dar yra pogimdyviniame laikotarpyje, rūpinasi dviem skirtingo amžiaus vaikais ir turi sveikatos sutrikimų.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo visų kartu su šiuo skundu pateikiamų duomenų, todėl negalėjo jų įvertinti kaip tarpusavyje susijusios visumos. Tuo tarpu papildomi įrodymai sudaro pagrindą iš naujo spręsti, ar neatidėjus nuosprendžio vykdymo nesusidarytų išskirtinės aplinkybės, galinčios neigiamai paveikti naujagimės interesus. Šiuo požiūriu reikšmingas ne tik formalus vaiką galinčio prižiūrėti asmens buvimas, bet ir realus gebėjimas nuolat užtikrinti tinkamą kūdikio priežiūrą, kartu pasirūpinti kitu nepilnamečiu vaiku, išsaugoti motinos fizinės bei emocinės būklės stabilumą ir vaikams įprastą gyvenamąją aplinką. Todėl pateiktų įrodymų visuma turi būti individualiai įvertinta sprendžiant dėl nedelsiamo nuosprendžio vykdymo poveikio mažamečio vaiko interesams.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pagrindinis ir du alternatyvūs prašymai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Pirmiausia prašyta nuosprendžio vykdymą atidėti iki (duomenys neskelbtini), kai L. J. sueis treji metai. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo taikyti maksimalų BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą terminą, prašyta vykdymą atidėti iki 2026 m. gruodžio 1 d., o netenkinus ir šio reikalavimo – bent iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Taigi, teismui buvo pasiūlytos kelios skirtingos apimties priemonės, leidžiančios individualizuoti sprendimą atsižvelgiant į konkrečią šeimos padėtį ir proporcingumo reikalavimus. Tačiau skundžiamoje nutartyje alternatyvūs reikalavimai savarankiškai neįvertinti. Apylinkės teismas nepateikė atskirų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas trumpesnis nuosprendžio vykdymo atidėjimo terminas, nors toks sprendimas tik ribotam laikotarpiui nukeltų įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą ir kartu leistų apsaugoti naujagimės interesus jautriausiu jos gyvenimo laikotarpiu. Vien bendras konstatavimas, kad nėra pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą, neatskleidžia, ar pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų įvertino kiekvieno alternatyviai prašyto termino paskirtį, būtinumą ir proporcingumą. Tuo tarpu trumpesnio termino buvo prašoma tam, kad A. J. sveikatos būklė po gimdymo galėtų stabilizuotis, šeima galėtų realiai organizuoti kitų asmenų pagalbą, pasirengti NUT1 nebuvimui ir užtikrinti sklandų naujagimės bei kito nepilnamečio vaiko priežiūros funkcijų perskirstymą. Todėl alternatyvūs prašymai nebuvo grindžiami siekiu neapibrėžtam laikui išvengti bausmės vykdymo. Jais buvo prašoma nustatyti ribotą pereinamąjį laikotarpį, skirtą sumažinti staigaus vieno iš šeimos narių nebuvimo poveikį nuo nuteistojo elgesio nepriklausomų vaikų interesams.

Skunde akcentuoja, jog nuosprendžio vykdymo atidėjimas nepanaikina NUT1 paskirtos bausmės, neatleidžia jo nuo bausmės atlikimo ir nepaneigia bausmės neišvengiamumo principo. Keičiamas tik bausmės vykdymo pradžios momentas, siekiant konkrečiu laikotarpiu suderinti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą su mažamečio vaiko interesų apsauga. Todėl, net ir nenustačius pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą iki L. J. sueis treji metai, apylinkės teismas turėjo atskirai įvertinti, ar trumpesnis terminas nebūtų pakankama ir proporcinga priemonė abiem teisėtiems interesams suderinti. Kadangi tokio individualizuoto vertinimo skundžiamoje nutartyje nėra, alternatyvių prašymų atmetimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu.

Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimą informuoti 2026 m. rugpjūčio 11 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo atsiliepimai, prašymai negauti, nušalinimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

BPK 338 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas, be kita ko, laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties ar kitokių nepaprastų aplinkybių – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam, kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl esant bent vienam iš jų, įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartis netenkinti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato padėjėjo Arturo Zablacko prašymo atidėti nuosprendžio vykdymą yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pateikta medžiaga nesudaro pagrindo nuteistojo NUT1 atžvilgiu taikyti BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas. Su tuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas įvertinęs su skundu nuteistojo pateiktus papildomus įrodymus.

Visų pirma pažymėtina, kad teismas neturi teisinės pareigos visais atvejais atidėti nuosprendžio vykdymą. Vadovaujantis BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuosprendžio vykdymą teismas gali atidėti tada, kai įvertinęs visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad, konkrečiu atveju neatidėjus nuosprendžio vykdymo, gali susidaryti tokios išskirtinės aplinkybės, kurios sukeltų grėsmę nuteistojo turimo vaiko iki trejų metų interesams, be kita ko, vystytis saugioje, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje. Taip pat kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai galėtų lemti itin sunkias pasekmes (BPK 338 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuteistasis NUT1 pateiktame skunde nurodo argumentus, kurie jos manymu, sudaro pagrindą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. šeimyninės aplinkybės, kaip antai (duomenys neskelbtini) gimusios dukros ir kito (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko priežiūra bei interesai, finansiniai ir sutartiniai įsipareigojimai, buities rūpesčiai, sutuoktinės A. J. pogimdyvinė ir sveikatos būklė. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, NUT1 skunde nurodytos aplinkybės jas net ir vertinant kompleksiškai, nėra nepaprastos ar galinčios sukelti itin neigiamas pasekmes, kurias būtų pagrindas laikyti BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog vien tai, kad nuteistasis gyvena su šeima, ją išlaiko ir rūpinasi buitimi bei vaikais, iš kurių vienam yra vos keli mėnesiai, nėra nepaprastos aplinkybės, kurių pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas, o normalus ir tinkamas asmens, turinčio įsipareigojimų šeimai, elgesys. Kaip teisingai akcentavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nėra abejonės, jog pirmaisiais gyvenimo metais tėvo ryšys su vaiku turi ypatingą reikšmę vaiko raidai, jo asmenybės formavimuisi, tačiau skunde nurodomos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad nuteistojo sutuoktinė, vaikų motina, negalėtų tinkamai pasirūpinti šeima ir jos gerove. Vien aplinkybės, kad nuteistojo sutuoktinė A. J. tam tikrą laiką viena auginanti vaikus patirs tam tikrus sunkumus bei nepatogumus, nesudaro pagrindo skundo tenkinti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Akcentuotina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendis, kuriuo NUT1 nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjo 2026 m. balandžio 15 d., kuomet nuteistojo sutuoktinė A. J. jau laukėsi ir šeima suprasdama, kad auginant vaikus bei rūpinantis buitimi iškils sunkumų, o artimųjų pagalba bus tik epizodinė turėjo iš anksto numatyti ir pasirūpinti pagalba, kreipiantis į tolimesnius giminaičius, draugus ar valstybines institucijas. O to nepadariusi dabar turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes.

Be to su skundu pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose A. J. nustatytas padidėjęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimai, nerodo jokio aiškaus pagrindo skubiai (neatidėliotinai) medicininei pagalbai ar manymui, kad jos būklė yra sunki ir tai šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl kurių jos sutuoktiniui laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas bent minimaliam terminui. Nuteistojo sutuoktinės gaunama vaiko priežiūros išmoka taip pat užtikrina, kad šeima neliks be išlaikymo. Tuo tarpu neigiamos pasekmės susijusios su finansiniais įsipareigojimais, sutartiniais mokėjimais ir sumažėjusiomis šeimos pajamomis taip pat laikomos adekvačiais padariniais, kuriuos šeima turės spęsti prašydama atidėti ar sumažinti mokamas įmokas, kreipdamasi finansinės paramos į valstybines institucijas ar nuteistajam prašant darbo įkalinimo įstaigoje ir taip prisidedant prie savo šeimos išlaikymo.

Aukštesniojo teismo vertinimu tiek nuteistojo NUT1 skunde nurodyti argumentai, tiek papildomai pateikti dokumentai, t. y. L. J. gimimo įrašą liudijantis išrašas, SP-1 šeimos duomenų forma ir jos priedas, „Sodros“ sprendimas skirti vaiko priežiūros išmoką ir pažyma apie A. J. valstybinį socialinį draudimą bei pajamas, pažyma apie A. J. išmokėtas išmokas vaikams, jos 2026 m. liepos 29 d. medicininis dokumentas, D. T. gimimo liudijimo kopija, NUT1 ir L. J. gyvenamosios vietos pažymos, 2026 m. sausio 2 d. NUT1 darbų atlikimo sutartis, preliminarioji žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartis, A. J. vartojimo kredito sutartis, NUT1 bei A. J. prašymai, taip pat kiti dokumentai susiję su G. J., M. V. ir A. V. sveikatos būkle, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės atlikimas sąlygotų išskirtinių ar itin sunkių pasekmių atsiradimą nuteistajam, jo šeimai.

Vien tai, kad NUT1 nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas nuteistojo gynėjo advokato padėjėjo Arturo Zablacko prašymą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą išnagrinėjo neišsamiai ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė tiek BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek ir 4 punkte numatytus bausmės atidėjimo pagrindus, taigi nagrinėjamu atveju vertino ir trumpesnio nuosprendžio vykdymo atidėjimo termino taikymą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių nepakanka BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pagrindų taikymui. Pažymint, kad vien nuteistojo ir šeimos narių noras bei siekis, kad bausmės vykdymas būtų atidėtas, nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iki (duomenys neskelbtini) ar trumpesniam laikotarpiui. Dėl to nuteistojo NUT1 skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. liepos 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.