- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-1025-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06474-2024-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K., K. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
`Administracinė byla Nr. eA-1025-624/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06474-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.2 (S)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K. (R. K.) ir K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir K. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. K. ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl detaliojo plano koregavimo (Mažųjų Gulbinų k.)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. birželio 26 d. prašymą bei priimti dėl jo naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjai skunde Komisijai nurodė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,4865 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 „Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (registro Nr. T00074595) (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai.
Pareiškėjai pateikė atsakovui prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo, kuriuo prašė pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius Žemės sklype. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą, nustatytų Detaliojo plano koregavimo procedūrų nepradėjo ir atsisakė atlikti siūlomas Detaliojo plano korekcijas.
Pareiškėjai teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, netinkamai pasirašytas, dokumento sudarytoju yra nurodoma tik Vilniaus miesto savivaldybė, nėra nurodyta jokia dokumento registracijos data ir numeris, nurodyta jokių duomenų ir informacijos apie dokumento parašą.
Atsakovas Sprendimu atmesdamas prašymą ir atsisakydamas inicijuoti ir vykdyti Detaliojo plano koregavimą pagal prašymą, veikia ne tik neteisėtai ir nepagrįstai, bet ir visiškai nenuosekliai – dar 2017 metais atsakovas buvo sutikęs atlikti Detaliojo plano korektūras, tačiau dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių šiuo metu jo pozicija yra pasikeitusi, nors tam nebuvo ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Nuo 2017 m. kovo 30 d. įsakymo priėmimo iki prašymo atsakovui pateikimo teisinė ir faktinė situacija nėra pasikeitusi ir neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų bent prielaidą atsakovui analogiškoje situacijoje iš naujo priimti visiškai priešingą sprendimą tuo pačiu klausimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad prašymu prašomi atlikti Detaliojo plano koregavimai niekaip neprieštarauja buvusiam ir / ar esamam Vilniaus miesto bendrajam planui ir jo sprendiniams – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu yra leidžiama Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdus, t. y. pakeisti naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų.
Atsakovas Sprendime ne tik neteisėtai ir nepagrįstai vadovaujasi netaikytinų teisės aktų reikalavimais, bet ir kelia pareiškėjų teisių ir interesų įgyvendinimui aiškiai neteisėtus, neproporcingus, perteklinius ir niekuo nepagrįstus reikalavimus. Sprendimas neatitinka Detaliajame plane keliamų tikslų, inter alia (be kita ko), Detaliojo plano teritorijoje suformuoti priemiestinio tipo gyvenamąjį kvartalą su tinkama inžinerine infrastruktūra ir socialine aplinka, duoti impulsą įgyvendinti miesto Bendrojo plano sprendinius (pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną), renovuoti, atgyvinti buvusį kaimą, urbanizuoti nenaudojamą teritoriją (Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 2.1. punktas ir jo papunkčiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime Komisijai nurodė, kad Administracijos Sprendimas užregistruotas ir pasirašytas tinkamai, nėra pagrindo Sprendimą laikyti neatitinkančiu kokių nors jo formai keliamų reikalavimų.
Teigė, kad pareiškėjų lūkestis, jog 2017 metais leidus koreguoti Detalųjį planą, Administracija po 7 metų priims tokį patį sprendimą, iš esmės nenagrinėjusi pareiškėjų prašymo ir Detaliojo plano koregavimo galimybių pagal galiojančius teisės aktus, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Nustatytu terminu Detaliojo plano koregavimas atliktas nebuvo, patys pareiškėjai skunde pripažįsta, kad Detaliojo plano koregavimo procedūra tokiu atveju turi būti inicijuojama iš naujo, tai atitinkamai reiškia ir Administracijos pareigą iš naujo kokybiškai įvertinti pareiškėjų prašymą. Administracija, laikydamasi atsakomybės už priimtus sprendimus principo, gavusi pareiškėjų prašymą, iš esmės išnagrinėjo jo turinį ir siekiamus tikslus, įvertino Detaliojo plano koregavimo galimybes pagal galiojančius teisės aktus ir priėmė sprendimą nepritarti Detaliojo plano koregavimui dėl skundžiamame Sprendime išdėstytų aplinkybių ir argumentų.
II.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Komisija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, ginčijamo Administracijos Sprendimo turinį, sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvai išdėstyti aiškiai ir išsamiai, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo nagrinėti prašymą iš naujo.
III.
Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl detaliojo plano koregavimo (Mažųjų Gulbinų k.)“; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21RE(AG-694/07-2024); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. birželio 26 d. prašymą bei priimti dėl jo naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 „Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (registro Nr. T00074595, toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai. Pareiškėjai siekė pakeisti Žemės sklypo paskirtį, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdus, todėl pateikė atsakovui prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo, kuriuo paprašė pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius Žemės sklype. Atsakovas prašymo netenkino. Pareiškėjai nesutinka su ginčijamu atsakovo Sprendimu.
Pareiškėjai teigė, kad atsakovas veikia visiškai nenuosekliai, nes dar 2017 metais buvo sutikęs atlikti prašyme nurodytas Detaliojo plano korektūras, tačiau dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių šiuo metu atsakovo pozicija yra visiškai pasikeitusi, nors tam nebuvo ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėjo, kad tiek pagal Detaliojo plano rengimo metu galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), tiek ir pagal dabar galiojantį bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną (kvartalo Nr. MGL-1), kuriai yra numatyti visi privalomo užstatymo reglamentai ir kurioje yra leidžiama Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytą paskirtį bei naudojimo būdus.
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad jų prašymas yra pateiktas dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo tik tiek, kiek tai yra susiję su privačiu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Šiuo atveju nėra aktualus ir negali būti taikomas teisinis reguliavimas, skirtas viešiesiems atskiriesiems želdynams, taip pat negali būti keliami ir taikomi neproporcingi pareiškėjų, kaip privataus žemės sklypo savininkų, teisių įgyvendinimo ribojimai. Kadangi privatus pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas nėra ir negali būti viešasis atskirasis želdynas, todėl net ir pakeitus Žemės sklypo paskirtį ir / ar naudojimo būdą, joks viešojo atskirojo želdyno plotas niekaip nesumažėtų.
Pareiškėjai paaiškino, kad Detaliojo plano teritorijoje atskirųjų želdynų plotai yra ženkliai per dideli ir esmingai viršijantys nustatytus reikalavimus ir ribas. Byloje yra įrodymai apie tai, kad net ir atlikus Detaliojo plano korekcijas pagal pareiškėjų prašymą, Detaliojo plano teritorijoje nustatytos atskirųjų želdynų ribos ir reikalavimai būtų ir toliau visiškai tenkinami ir joks papildomas kompensavimas nebūtinas ir nereikalingas. Net jeigu ir būtų laikoma, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą visu 0,4865 ha jo plotu sudaro želdynas, kuris dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir paskirties pakeitimo pagal prašymą sumažėtų / būtų sumažintas visa apimtimi, t. y. 0,4865 ha plotu, akivaizdu, kad ir toliau būtų tenkinamos Detaliajame plane ir teisės aktuose nustatytos atskirųjų želdynų ribos ir reikalavimai, kadangi Detaliojo plano teritorijoje atskirųjų želdynų plotai yra ženkliai per dideli ir esmingai viršijantys nustatytus reikalavimus ir ribas (25 ha atskirųjų želdynų plotas – 0,4865 ha plotas = 24,5135 ha, kai Detaliojo plano teritorijoje nustatyta riba yra 20,5 ha).
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad pagal Detalųjį planą minimalus atskirųjų želdynų poreikio dydis 20,5 ha skaičiuojamas pagal tai, jog „teritorijoje gyvens apie 20 500 gyventojų“, tačiau šiai dienai tokia gyventojų riba Mažųjų Gulbinų kaime nėra pasiekta, dėl to realus atskirųjų želdynų perviršis teritorijoje yra dar didesnis nei 4,5 ha.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų lūkestis, jog 2017 metais leidus koreguoti Detalųjį planą, atsakovas po 7 metų priims tokį patį sprendimą, iš esmės nenagrinėjęs pareiškėjų prašymo ir Detaliojo plano koregavimo galimybių pagal galiojančius teisės aktus, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad nustatytu terminu Detaliojo plano koregavimas atliktas nebuvo, patys pareiškėjai skunde pripažįsta, jog Detaliojo plano koregavimo procedūra tokiu atveju turi būti inicijuojama iš naujo, tai atitinkamai reiškia ir atsakovo pareigą iš naujo kokybiškai įvertinti pareiškėjų prašymą.
Atsakovas teigė, kad Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose sklypui nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis (E/E1). Detaliuoju planu Žemės sklype nustatytas žemės naudojimo būdas – Atskirųjų želdynų teritorija – būtent ir atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano mažo užstatymo intensyvumo zonoje Nr. MGL-1-6 leidžiamą teritorijos naudojimo būdą (E), apibrėžiamą kaip „Žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti“.
Atsakovas pažymėjo, kad Detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu minimas Žemės sklypas priklausė valstybei ir buvo patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, atsižvelgiant į tai, Detaliajame plane sklypui buvo nustatytas atskirųjų želdynų naudojimo būdas. Pareiškėjų nuosavybės teisė į ginčo sklypą įregistruota tik 2016 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įsigydami valstybei priklausantį žemės sklypą pareiškėjai turėjo susipažinti ir su Žemės sklypui galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, taigi žinojo (turėjo žinoti), jog perka būtent atskirųjų želdynų naudojimo būdui teritorijų planavimo dokumentais priskirtą sklypą. Pagal teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybės želdynų sistemą sudaro: atskirieji želdynai, priklausomieji želdynai, pavieniai želdiniai, žaliosios jungtys. Želdynų sistema planuojama Vilniaus miesto savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, įvertinus vietovei būdingus gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžio elementus, istorinę raidą, urbanistinę erdvinę struktūrą, bendruosius teritorijų naudojimo ir apsaugos reikalavimus. Atsižvelgiant į visą planuojamos teritorijos dydį ir vyraujančią gamtinę aplinką, Detaliuoju planu suplanuotas sklypas buvo numatytas kaip Atskirųjų želdynų teritorijų sklypas, todėl pakeitus sprendinius būtų iš esmės pakeisti Detaliojo plano želdynų sprendiniai. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas keisti žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirtas atskirųjų želdynų teritorijoms, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, skaidyti tokį žemės sklypą į mažesnius žemės sklypus, jeigu dėl to sumažėtų viešojo atskirojo želdyno plotas, išskyrus nustatytas išimtis.
Šalies argumentai
Pateikdami prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo, pareiškėjai nepateikė savo teiginius apie tariamai „ženkliai per didelį“ atskirųjų želdynų plotą Detaliojo plano teritorijoje pagrindžiančių įrodymų. Pagal pareiškėjų pateiktą informaciją nėra galimybės nustatyti, ar visoje Detaliojo plano teritorijoje būtų užtikrintas reikiamas želdinių procentas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame Sprendime pareiškėjams buvo nurodyta, kad pasiūlymas planuoti teritoriją, pakeičiant sklypui registruotą kitą žemės ūkio paskirties žemės sklypo būdą, galėtų būti priimtas pateikus išsamią analizę, konkrečius pasiūlymus ir įrodžius, jog sumažinamas atskirųjų želdynų plotas būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano arba jo koregavimo dalyje, ir toks želdynas atliktų lygiavertę gyvenimo kokybės gerinimo, ekologinę ir pan. funkcijas.
IV.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,4865 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Administracija (planavimo organizatorius) ir pareiškėjai (planavimo iniciatorius) 2017 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė dėl sklypo detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo proceso inicijavimo rengimo ir finansavimo. Pagal Sutarties sąlygas minėta Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki Teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 7 metus nuo šios Sutarties pasirašymo dienos (6.1. punktas).
Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A30-955 pareiškėjams buvo leista inicijuoti apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano (reg. Nr. 4186), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 ,,Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimą, pakeičiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirųjų želdynų teritorijos (E) žemės naudojimo būdą ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) bei rekreacinės teritorijos (R) naudojimo būdus ir sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, padalijant sklypus ir nustatant teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Verkių regioninio parko tvarkymo planu ir Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2024 m. sausio 12 d. pateikė atsakovui prašymą (reg. Nr. E672-10/24) koreguoti apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano (registro Nr. T00074595), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 ,,Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“, sprendinius sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. A660-7/24(2.15.1.35E-TPS) nurodė, kad prašymui koreguoti Detalųjį planą pritarti negali ir nebus rengiamas Administracijos direktoriaus įsakymo projektas (sprendimas) dėl planavimo pradžios. Paaiškino, kad žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypui yra nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, kuris galėtų būti pakeistas, jeigu atskirųjų želdynų plotas, jo nemažinant, būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2024 m. birželio 26 d. pateikė Administracijai prašymą (reg. Nr. E674-76/24(2.15.1.35E-TPP) Detaliojo plano sprendinių koregavimui sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme buvo nurodyti planuojamos teritorijos tikslai, identiški anksčiau, 2024 m. sausio 12 d. teiktam prašymui – koreguoti apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano (registro Nr. T00074595), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 ,,Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“, sprendinius sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu: sudalinti sklypais, pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdus, kitus reikalingus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Prie prašymo pareiškėjai pateikė 2024 m. birželio 25 d. paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su 2024 m. vasario 19 d. sprendime Nr. A660-7/24(2.15.1.35E-TPS) nurodytais argumentais motyvus.
Išnagrinėjusi gautą prašymą, Administracija ginčijamu 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) nepritarė Detaliojo plano sprendinių koregavimui. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 244 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1211, 10, 11 punktų nuostatos. Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose sklypui nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas (rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis), pagal ortofotografinę nuotrauką matyti, kad sklype yra želdinių, pareiškėjai nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių, jog Detaliojo plano teritorijoje atskirųjų želdynų plotai ženkliai per dideli.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad dėl Sprendimo pareiškėjai su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2024 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 21RE(AG-694/07-2024) pareiškėjų skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Teritorijų planavimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.), Želdynų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.), Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Rengimo taisyklės), Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1211 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.
Įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą teismas nurodė, jog atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose sklypui nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas (rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis). Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių, jog Detaliojo plano teritorijoje atskirųjų želdynų plotai ženkliai per dideli. Pareiškėjai nesutinka su Sprendimo teiginiais, nurodydami, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra privatus. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju nėra aktualus ir negali būti taikomas teisinis reguliavimas, skirtas viešiesiems atskiriesiems želdynams.
Atsiliepimas
Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose sklypui nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas. Atsiliepime atsakovas papildomai paaiškino, kad Detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu Žemės sklypas priklausė valstybei ir buvo patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Atsižvelgiant į tai, Detaliajame plane sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas. Pareiškėjų nuosavybės teisė į ginčo sklypą įregistruota 2016 m. gegužės 3 d. Sutarties pagrindu. Teismas vertino, kad pareiškėjai įsigijo nuosavybėn atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdui teritorijų planavimo dokumentais priskirtą sklypą. Todėl šiuo atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įvirtintas Želdynų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad draudžiama keisti žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirtas atskirųjų želdynų teritorijoms, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, skaidyti tokį žemės sklypą į mažesnius žemės sklypus, jeigu dėl to sumažėtų viešojo atskirojo želdyno plotas, išskyrus atvejus, kai kartu su sprendimu dėl žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirtas atskirųjų želdynų teritorijoms, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo ar tokio žemės sklypo suskaidymo į mažesnius žemės sklypus, priimamas sprendimas dėl lygiaverčio sumažėjusiam plotui naujo viešojo atskirojo želdyno sukūrimo ne didesniu kaip 500 metrų atstumu nuo žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirtas atskirųjų želdynų teritorijoms ir kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą nuspręsta pakeisti ar kurį nuspręsta suskaidyti į mažesnius žemės sklypus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad atsakovas, atsisakydamas pritarti Detaliojo plano korekcijai, Sprendime nurodė, jog pasiūlymas planuoti teritoriją, pakeičiant sklypui registruotą kitą žemės ūkio paskirties žemės sklypo būdą, galėtų būti priimtas tik pateikus išsamią analizę, konkrečius pasiūlymus ir įrodžius, kad sumažinamas atskirųjų želdynų plotas būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano arba jo koregavimo dalyje, ir toks želdynas atliktų lygiavertę gyvenimo kokybės gerinimo, ekologinę funkcijas. Tai reiškia, kad atsakovas, įgyvendindamas iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, išsamiai paaiškino, kokias pareigas turi atlikti pareiškėjai ir kokius įrodymus pateikti, siekdami teisiškai pagrįstos Detaliojo plano korekcijos.
Teismas pareiškėjų argumentus, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė nenuosekliai, nes dar 2017 metais buvo priimtas sprendimas leisti inicijuoti apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime Detaliojo plano sprendinių koregavimą, kad nuo 2017 metų situacija nepasikeitė ir atsakovas, atsižvelgdamas į teisėtų lūkesčių principą, turėjo priimti analogišką sprendimą, vertino kaip subjektyvius.
Teismas nurodė, jog pareiškėjai prie prašymo teiktuose 2024 m. birželio 25 d. paaiškinimuose nurodė, kad paaiškėjus, jog įsigijus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, pirkėjas negali 5 metus keisti šios žemės naudojimo paskirties ir būdo, Detalaus plano koregavimas buvo sustabdytas, todėl baigėsi planavimo sąlygų galiojimo terminas ir reikėjo procedūrą pradėti iš naujo. Dėl to pareiškėjai 2024 m. sausio 12 d. ir 2024 m. birželio 26 d. su prašymais kreipėsi į atsakovą. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis tokio paties sprendimo, kuris buvo priimtas 2017 metais, kadangi pareiškėjai (jų įgaliota atstovė) procedūrą pradėjo iš naujo ir teikė naują prašymą. Pateiktas prašymas turėjo būti įvertintas iš naujo ir priimtas sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Įvertinęs Sprendimo turinį, jo motyvus ir teisinį pagrindą, teismas sprendė, kad ginčijamas Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ sprendimui keliamus reikalavimus.
Įvertinęs faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas teismas konstatavo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Administracijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl detaliojo plano koregavimo (Mažųjų Gulbinų k.)“, todėl pareiškėjų skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas atmetė ir skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2024 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21RE(AG-694/07-2024) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. birželio 26 d. prašymą bei priimti dėl jo naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
V.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Pakartodami faktines bylos aplinkybes bei teismo sprendime nurodytus argumentus pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo šią administracinę bylą, netinkamai įvertino ginčijamą atsakovo Sprendimą faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, administracinį ginčą ir pareiškėjų skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas ir neatskleisdamas ginčo esmės, tinkamai nevertindamas faktinių ginčo duomenų ir aktualaus ginčui teisinio reguliavimo, išsamiai neištyrė ir neįvertino skundo argumentų ir nurodytų aplinkybių, taip pat sprendime padarė faktiniams duomenims ir aktualiam teisiniam reguliavimui prieštaraujančias išvadas, dėl to priėmė neteisingą, nepagrįstą ir naikintiną teismo sprendimą.
Pareiškėjai teigia, kad teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai skunde akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė nenuosekliai, nes dar 2017 metais buvo priimtas sprendimas leisti inicijuoti apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime Detaliojo plano sprendinių koregavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjų skundo argumentai, kad nuo 2017 metų situacija nepasikeitė ir atsakovas, atsižvelgdamas į teisėtų lūkesčių principą, turėjo priimti analogišką sprendimą, yra subjektyvūs. Pareiškėjai pažymi, kad teismas tokiu būdu sprendime ne tik neišnagrinėjo pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu ir atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos nenuoseklumu, šioje dalyje apsiribodamas tik formaliu teiginiu, jog tokie argumentai yra vertintini kaip „subjektyvūs“, bet ir sprendime visiškai nepaaiškino, kodėl argumentų tariamas „subjektyvumas“ savaime reiškia tokių argumentų atmetimą.
Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovo veiksmai ir priimtas Sprendimas negali būti laikomi nuosekliu, teisingu, teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu teisėtų lūkesčių principo reikalavimus bei atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomus veiklos reikalavimus, inter alia VAĮ 3 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo subjektų veiklos principų reikalavimus, todėl gali ir turi būti panaikintas vien šiuo savarankišku pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu buvo ir yra leidžiama Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, todėl aplinkybė, kad šiuo metu Žemės sklypui yra nustatyta kitokia jo paskirtis ir naudojimo būdas, yra teisiškai nereikšminga. Šiuo metu Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose Žemės sklypui yra nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog Detaliuoju planu Žemės sklypui yra nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas ir rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis, savaime apriboja galimybes tenkinti pareiškėjų prašymą ir pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius Žemės sklype. Žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdai yra nustatomi remiantis teisės aktais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Detaliojo plano rengimo metu galiojusį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų (TPD Nr. T00056038) Žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną. Šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas Žemės sklype taip pat nustato „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną ir Žemės sklypui nenumato bei nepriskiria „intensyviam naudojimui įrengiami želdynai“ funkcinės zonos. Taigi, tiek pagal Detaliojo plano rengimo metu galiojusį Bendrąjį planą, tiek ir pagal dabar galiojantį Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną (kvartalo Nr. MGL-1), kuriai yra numatyti visi privalomo užstatymo reglamentai ir kurioje yra leidžiama Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdus. Pažymi, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypuose, kur statyba nėra galima, nėra nurodomi jokie užstatymo reglamentai. Aplinkybė, kad Žemės sklypui Bendruoju planu yra nustatyti užstatymo reglamentai, tik dar kartą patvirtina, jog Bendrojo plano rengėjai numatė, patvirtino ir leido nustatyti Žemės sklypui prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat atitinkamą pareiškėjų planuojamą gyvenamosios paskirties statinio statybą Žemės sklype. Šios aplinkybės teismo posėdyje neneigė ir atsakovo atstovė.
Pareiškėjų vertinimu, jeigu teisės aktai nenumatytų tokios galimybės keisti Žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį, tokiu atveju Bendrajame plane Žemės sklypui nebūtų buvusi nustatyta „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinė zona ir visi privalomi žemės sklypo užstatymo rodikliai, o Žemės sklypui būtų numatyta ir priskirta „intensyviam naudojimui įrengiami želdynai“ funkcinė zona.
Teigia, kad įsigydami Žemės sklypą vertino aplinkybes, inter alia, tai, kad Bendrasis planas aiškiai leidžia Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdus, taip pat tai, jog būtent Bendrasis planas apsprendžia, kokios paskirtys ir naudojimo būdai gali būti nustatyti Žemės sklypui, o ne atsakovo nuomonė ar „pasikeitusi politika“, ir tai buvo viena iš esminių aplinkybių, lėmusių pareiškėjų sprendimą įsigyti Žemės sklypą ir jame teisės aktų nustatyta tvarka statyti gyvenamojo tipo statinį. Tačiau jų teisės atsakovo Sprendimu buvo nepagrįstai ir neteisėti apribotos.
Pareiškėjai akcentuoja, kad 2017 metais įsakymo pagrindu jiems buvo leista atlikti prašomas Detaliojo plano korektūras, tai nebuvo įgyvendinta tik dėl tam tikru laikotarpiu po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo taikytų apribojimų. Todėl ginčijamas atsakovo 2024 metais priimtas visiškai priešingas Sprendimas ne tik yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Bendrojo plano, kaip aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento, sprendiniams, bet ir akivaizdžiai pažeidžiantis pareiškėjų teises ir interesus bei teisėtų lūkesčių principo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai, teisingai ir pagrįstai neįvertino, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų poziciją, jog atsakovas Sprendime visiškai nepagrįstai vadovaujasi 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-694 patvirtintu aprašu dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos (toliau – Aprašas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1211 patvirtintomis Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), teigdamas, kad prašymas negali būti tenkinamas tariamai dėl to, jog nėra „pateikiami skaičiavimai, pagrindžiantys, kad Detaliojo plano teritorijoje atskirųjų želdynų plotai ženkliai per dideli“ ir kad „pasiūlymas planuoti teritoriją, pakeičiant Sklypui registruotą kitą žemės ūkio paskirties žemės sklypo būdą, galėtų būti priimtas tik pateikus išsamią analizę, konkrečius pasiūlymus ir įrodžius, kad sumažinamas atskirųjų želdynų plotas būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano arba jo Koregavimo dalyje, ir toks želdynas atliktų lygiavertę gyvenimo kokybės gerinimo, ekologinę ir pan. funkcijas“. Taip pat nepagrįstai aiškino ir taikė atitinkamas Aprašo, Taisyklių ir Želdynų įstatymo nuostatas.
Pareiškėjai akcentuoja, kad byloje nėra jokių pakankamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, jog Žemės sklype apskritai yra želdynų, kaip jie suprantami pagal Želdynų įstatymo nuostatas, dėl ko galėtų egzistuoti koks nors poreikis atsakovo Sprendime nurodytų veiksmų atlikimui. Aplinkybė, kad Žemės sklype būtų saugotinų želdynų, taip pat nėra įregistruota ir nurodyta Žemės sklypo išraše iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Pareiškėjų prašymas yra pateiktas dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo tik tiek, kiek tai yra susiję su privačiu jiems nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Todėl šiuo atveju nėra aktualus ir negali būti taikomas teisinis reguliavimas, skirtas viešiesiems atskiriesiems želdynams ir / ar kitam viešajam turtui bei jo naudojimo ir valdymo klausimams spręsti, inter alia, dėl galimybių keisti tokio turto paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat negali būti keliami ir taikomi neproporcingi, nepagrįsti ir nepateisinami pareiškėjų, kaip privataus jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, savininkų teisių įgyvendinimo ribojimai. Šiuo atveju privatus pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas negali būti laikomas viešuoju želdynu ir želdiniais Želdynų įstatymo prasme.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad jiems priklausantis Žemės sklypas ir jame esantis koks nors želdynas neturėtų būti laikomas priklausomuoju želdynu, kadangi Žemės sklypas pagal jo dabartinę paskirtį ir naudojimo būdą nėra skirtas statiniams ir įrenginiams (Želdynų įstatymo 2 str. 11 d., Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 p.). Net jeigu Žemės sklypas ir jame esantys kokie nors želdynai ir būtų laikomi priklausomuoju želdynu, ši aplinkybė niekaip nereikštų, jog negali būti tenkinamas pareiškėjų prašymas ir keičiama Žemės sklypo naudojimo paskirtas ir būdas, kadangi Žemės sklype esantys želdynai, jeigu tokie ir būtų, būtų kuriami ir tvarkomi atsižvelgiant į nustatytą aktualią Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais (Taisyklių 13 p., Aprašo 3 p.).
Teigia, kad nors ir tiesiogiai Sprendime nėra nurodoma, tačiau vertinant Sprendimo turinį ir formuluotę, galima daryti prielaidą, jog atsakovas šiuo atveju rėmėsi Sprendime nurodomų Taisyklių 15 punktu. Želdynų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta analogiška nuostata kaip ir Taisyklių 15 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas Želdynų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, netinkamai ją aiškino ir nepagrįstai ją taikė ginčo teisiniams santykiams. Pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas nėra ir negali būti viešasis atskirasis želdynas, kuriam galėtų būti taikomas Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nepasisakė ir tokių esminės teisinės ir faktinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui turinčių argumentų neįvertino.
Pareiškėjai vertina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ne tik yra nurodytas teisinis reguliavimas, netaikytinas privačiam pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui, bet ir skundžiamas sprendimas priimtas nepagrįstų aplinkybių pagrindu, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjų nurodytų teisinių ir faktinių argumentų bei aplinkybių.
Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovo pozicija ir Sprendime padarytos išvados ne tik yra nepagrįstos, prieštaraujančios bylos medžiagoje esantiems duomenims, t. y. pačiam Detaliajam planui ir jame užfiksuotiems duomenims, bet ir nesuprantamos, kadangi byloje egzistuoja įrodymai apie tai, jog net ir atlikus Detaliojo plano korekcijas pagal pareiškėjų Prašymą, Detaliojo plano teritorijoje nustatytos atskirųjų želdynų ribos ir reikalavimai būtų ir toliau visiškai tenkinami ir joks papildomas kompensavimas yra nebūtinas ir nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai, teisingai ir pagrįstai neįvertino pareiškėjų teisinių ir faktinių argumentų dėl atsakovo Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams, dėl jų motyvuotai nepasisakė, apsiribodamas bylos duomenimis nepagrįstomis formaliomis išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas, įgyvendindamas iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai bei tinkamai išaiškinti pareiškėjams, kokius veiksmus, kokiu pagrindu ir dėl ko jie turi atlikti, kad jų prašymas būtų patenkintas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog Sprendimas atitinka VAĮ jam keliamus reikalavimus ir kad atsakovas tariamai tinkamai išaiškino pareiškėjams, kokias pareigas jie turi atlikti ir kokius įrodymus pateikti atsakovui, jog būtų patenkintas pareiškėjų prašymas, visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl šių itin svarbių aplinkybių: iki šiol pareiškėjams nėra aišku, kokių teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka pareiškėjams Sprendimu yra nurodomos tokios jų „pareigos“ ir „būtinybė pateikti įrodymus“. Šiuo atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo siekia perkelti jam tenkančias pareigas pareiškėjams. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į klausimą ką konkrečiai ir kaip turėtų pareiškėjai padaryti nagrinėjamu atveju pagal priimtą atsakovo Sprendimą, iš esmės negalėjo pasakyti, nurodyti ir konkretizuoti Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomų pareiškėjų „pareigų įvykdymo“ ir „įrodymų pateikimo būtinybės“, nurodydama ir tai, jog pareiškėjai turėtų kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo išaiškinimo.
Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis jam VAĮ keliamų reikalavimų ir šiame įstatyme įtvirtintų viešojo administravimo principų.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nebuvo įvertinti pareiškėjų argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl to, jog bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, kad net ir atlikus Detaliojo plano korekcijas pagal pareiškėjų prašymą, Detaliojo plano teritorijoje nustatytos atskirųjų želdynų ribos ir reikalavimai būtų ir toliau visiškai tenkinami ir joks papildomas kompensavimas yra nebūtinas ir nereikalingas.
Atsakovas Sprendime ne tik neteisėtai ir nepagrįstai vadovaujasi netaikytinais teisės aktų reikalavimais, bet ir kelia pareiškėjų teisių ir interesų įgyvendinimui aiškiai neteisėtus, neproporcingus, perteklinius ir niekuo nepagrįstus reikalavimus, taip pat teikia bylos medžiagoje esantiems duomenims prieštaraujančias ir jų neatitinkančias išvadas. Atsakovo Sprendimas ne tik pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, bet ir neatitinka Detaliajame plane keliamų tikslų, inter alia, Detaliojo plano teritorijoje suformuoti priemiestinio tipo gyvenamąjį kvartalą su tinkama inžinerine infrastruktūra ir socialine aplinka, duoti impulsą įgyvendinti miesto bendrojo plano sprendinius (pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną), renovuoti, atgyvinti buvusį kaimą, urbanizuoti nenaudojamą teritoriją (Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.1. punktas ir jo papunkčiai).
Šalies argumentai
Pareiškėjai apibendrindami teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai išnagrinėjo šią administracinę bylą, netinkamai įvertino atsakovo Sprendimą faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, administracinį ginčą ir pareiškėjų skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas ir neatskleisdamas ginčo esmės, tinkamai nevertindamas faktinių ginčo duomenų ir aktualaus ginčui teisinio reguliavimo, išsamiai neištyrė ir neįvertino pareiškėjų skundo argumentų ir nurodytų aplinkybių, taip pat sprendime padarė faktiniams duomenims ir aktualiam teisiniam reguliavimui prieštaraujančias išvadas, dėl to buvo priimtas neteisingas, nepagrįstas ir naikintinas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas, pakartodamas faktines ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nurodo, kad, Administracijos vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o sprendimą pagrindė aiškiais bei konkrečiais argumentais, todėl jį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neišnagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu ir kt. Nurodo, kad teisėtų lūkesčių principą pareiškėjai sieja su tuo, jog dar 2017 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A30-955 buvo leista inicijuoti Detaliojo plano sprendinių koregavimą, pakeičiant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirųjų želdynų teritorijos (E) žemės naudojimo būdą ir rekreacinės paskirties želdynų (E1) pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) bei rekreacinės teritorijos (R) naudojimo būdus. Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtinta Planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui rengti, jos 15 punkte buvo nustatytas 5 metų planavimo terminas, kuris baigėsi 2022 m. kovo 30 d., tačiau nustatytu terminu Detaliojo plano sprendinių koregavimas nebuvo atliktas, todėl pareiškėjai 2024 m. birželio 26 d. prašymu siekė pradėti procedūras iš naujo. Pareiškėjų lūkestis, kad 2017 metais leidus koreguoti Detalųjį planą, Administracija po 7 metų priims tokį patį sprendimą, iš esmės nenagrinėjusi pareiškėjų prašymo ir Detaliojo plano koregavimo galimybių pagal galiojančius teisės aktus, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad nustatytu terminu Detaliojo plano koregavimas atliktas nebuvo, patys pareiškėjai skunde pripažino, kad Detaliojo plano koregavimo procedūra tokiu atveju turi būti inicijuojama iš naujo, tai atitinkamai reiškia ir Administracijos pareigą iš naujo kokybiškai įvertinti pareiškėjų prašymą.
Atsakovas akcentuoja, kad Administracija, laikydamasi atsakomybės už priimtus sprendimus principo, gavusi pareiškėjų prašymą, iš esmės išnagrinėjo jo turinį ir prašymu siekiamus tikslus, įvertino Detaliojo plano koregavimo galimybes pagal galiojančius teisės aktus ir priėmė sprendimą nepritarti Detaliojo plano koregavimui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių ir argumentų. Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai šioje byloje nurodė, kad pareiškėjai negalėjo tikėtis tokio paties sprendimo, kuris buvo priimtas 2017 metais, kadangi pareiškėjai (jų įgaliota atstovė) procedūrą pradėjo iš naujo ir teikė naują prašymą. Pateiktas prašymas turėjo būti įvertintas iš naujo ir priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog Bendruoju planu buvo ir yra leidžiama Žemės sklypui nustatyti prašyme nurodytus Žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą, todėl aplinkybė, kad šiuo metu Žemės sklypui yra nustatyta kitokia jo paskirtis ir naudojimo būdas, yra teisiškai nereikšminga. Nurodo, kad pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į „mažo užstatymo intensyvumo“ funkcinę zoną (Nr. MGL-1), kurioje galioja tekstiniai reglamentai Nr. 32 (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP Gamtinio karkaso schemą) taikyti Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus), 33 (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikyti Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentą), 36 (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikyti Sausaslėnių apsaugos ir tvarkymo reglamentą) ir 38 (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikyti Glaciokarstinių dubių apsaugos ir tvarkymo reglamentą). Pagal Bendrojo plano brėžinį „Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai“ Žemės sklypo dalis patenka į vietinio vidinio stabilizavimo arealą (toliau – vidinio stabilizavimo arealas) bei vietinį migracijos koridorių (toliau – migracijos koridorius).
Atsakovas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, teigia, kad šiuo atveju Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose Žemės sklypui nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis (E/E1). Detaliajame plane pažymėtos horizontalės atitinka Bendrojo plano sprendinius, t. y. sklypo centrinėje dalyje pažymėtas migracijos koridorius, o šiaurinėje sklypo dalyje, dalis teritorijos patenka į vietinio vidinio stabilizavimo arealą. Taigi Detaliuoju planu Žemės sklype nustatytas žemės naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija – būtent ir atitinka Bendrojo plano mažo užstatymo intensyvumo zonoje Nr. MGL-1-6 leidžiamą teritorijos naudojimo būdą (E).
Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė atitinkamas Taisyklių, Aprašo ir Želdynų įstatymo nuostatas. Nurodo, kad šiuo atveju Detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas kaip atskirųjų želdynų teritorijų sklypas. Kaip ir buvo nurodyta Administracijos Sprendime, pateikdami prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo, pareiškėjai nepateikė savo teiginius apie tariamai „ženkliai per didelį“ atskirųjų želdynų plotą Detaliojo plano teritorijoje pagrindžiančių įrodymų, pagal pareiškėjų pateiktą informaciją nebuvo galimybės nustatyti, ar visoje Detaliojo plano teritorijoje būtų užtikrintas reikiamas želdinių procentas, atsižvelgiant į tai, Sprendime pareiškėjams buvo nurodyta, kad pasiūlymas planuoti teritoriją, pakeičiant Žemės sklypui registruotą kitą žemės ūkio paskirties žemės sklypo būdą, galėtų būti priimtas pateikus išsamią analizę, konkrečius pasiūlymus ir įrodžius, jog sumažinamas atskirųjų želdynų plotas būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano arba jo Koregavimo dalyje.
Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjams priklausantis privatus Žemės sklypas nėra ir negali būti viešasis atskirasis želdynas, kuriam galėtų ar turėtų būti taikomas atsakovo Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas teisinis reguliavimas, pažymi, kad Detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu, kai Detaliajame plane sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas atskirųjų želdynų naudojimo būdas, ginčo Žemės sklypas priklausė valstybei ir buvo patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pareiškėjų nuosavybės teisė į Žemės sklypą įregistruota 2016 m. gegužės 3 d. Sutarties pagrindu. Taigi įsigydami valstybei priklausantį žemės sklypą pareiškėjai turėjo susipažinti ir su Žemės sklypui galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bei žinojo (turėjo žinoti), jog perka būtent atskirųjų želdynų naudojimo būdui teritorijų planavimo dokumentais priskirtą sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra jokių pakankamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad Žemės sklype apskritai yra želdynų, kaip jie suprantami pagal Želdynų įstatymo nuostatas. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad atsakovo atstovai pačiame Žemės sklype nėra buvę, jokių patikrinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo veiksmų vietoje nėra atlikę, atsakovas pats nėra atlikęs jokio tyrimo ginčo teritorijoje pagal Detaliojo plano reikalavimus dėl želdynų kiekio, plotų, faktinio egzistavimo ir jų poreikio ginčo teritorijoje. Pažymi, jog į bylą pateiktose nuotraukose matyti, kad Žemės sklype yra želdinių, šios aplinkybės pareiškėjai bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo, jokių įrodymų, jog Žemės sklype želdinių nėra, o į bylą pateikti duomenys ir (ar) duomenys, kuriais rėmėsi Administracija, priimdama Sprendimą, būtų buvę neteisingi, pareiškėjai neteikė. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde iškeltos abejonės želdinių egzistavimu vertintinos kaip deklaratyvios, o byloje ginčo nei dėl želdinių buvimo Žemės sklype, nei dėl Žemės sklypo faktinio patikrinimo vietoje poreikio nebuvo, šie pareiškėjų argumentai nesudaro jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu.
Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu bei teiginiai, neva pareiškėjams iki šiol yra neaiškus Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų įgaliotas atstovas dar 2024 m. sausio 12 d. buvo pateikęs Administracijai prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo, kurį išnagrinėjusi Administracija 2024 m. vasario 19 d. raštu informavo apie sprendimą nepritarti Detaliojo plano koregavimui, bei sprendimą grindė tuo, jog Žemės sklypui galėtų būti pakeistas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, jeigu atskirųjų želdynų plotas, jo nemažinant, būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano dalyje, ir toks želdynas atliktų tinkamą ekologinę, gyvenimo kokybės gerinimo ir pan. funkcijas. Nurodyto sprendimo pareiškėjai neskundė, tačiau kreipėsi į Administraciją pakartotinai 2024 m. birželio 26 d. su prašymu, prie jo papildomai priėjo savo paaiškinimus apie tai, kodėl, jų nuomone, Detalųjį planą turėtų būti leista koreguoti. Išnagrinėjusi pateiktą prašymą, Administracija priėmė ginčijamą Sprendimą, jame išsamiai išdėstė sprendimo priėmimo motyvus, iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Administracijos pozicija dėl pareiškėjų siekio koreguoti Detalųjį planą pakeičiant Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą išliko nepakitusi, t. y. pareiškėjams siekiant šį Žemės sklypą naudoti kitoms reikmėms, esamų želdynų plotas turi būti kompensuojamas kitoje vietoje.
Administracija priėmė motyvuotą, teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą Sprendimą nepritarti Detaliojo plano koregavimui, kuris reikštų ženklų želdynų ploto sumažinimą Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, o pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ sprendimui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl detaliojo plano koregavimo (Mažųjų Gulbinų k.)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,4865 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2038 „Dėl apie 11,6 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio sprendinius sklypui buvo nustatytas naudojimo tipas – atskirųjų želdynų teritorijos, galimas žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – rekreacinės paskirties želdynų.
Pareiškėjai 2024 m. birželio 26 d. pateikė Administracijai prašymą dėl Detaliojo plano (jo dalies) koregavimo, kuriuo prašė iniciuoti Detaliojo plano sprendinių sklype Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimą dėl šio žemės sklypo padalinimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo į „kita“, naudojimo būdų – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos – ir kitų reikalingų teritorijos naudojimo reglamentų nustatymo, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais
Ginčijamu Sprendimu Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 244 punktu, nepritarė pareiškėjų prašymui koreguoti Detalųjį planą, iš esmės motyvuodama tuo, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypui yra nustatytas atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdas, kuris (būdas) galėtų būti pakeistas tik pateikus išsamią analizę, konkrečius pasiūlymus ir įrodžius, kad sumažinamas atskirųjų želdynų plotas būtų kompensuojamas kitoje Detaliojo plano arba jo koregavimo dalyje ir toks želdynas atliktų lygiavertę gyvenimo kokybės gerinimo, ekologinę ir pan. funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos teritorijų planavimo procesą reglamentuojantys teisės aktai, be kita ko, nustato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius (TPĮ 6 str. 2 d.). Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą (TPĮ 6 str. 3 d., 2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija).
Kadangi pagal aptartas teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo proceso iniciavimo sąlygas ir tvarką, nuostatas, nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš jo (planavimo iniciatoriaus) reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Tvarkos aprašo 7 punkte, o pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, ginčijamas Sprendimas, kuriuo Administracija, kaip matyti iš jo motyvacijos (šios nutarties 77 p.), pasiūlymo atmetimą grindusi duomenų, kurie nenurodyti Tvarkos aprašo 7 punkte, nebuvimu, negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.): planavimo iniciatoriui pateikus Tvarkos apraše aptartus duomenis ir dokumentus, pareiga įvertinti, ar pasiūlymas neprieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, tenka planavimo organizatoriui. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteigia, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai su siūlymu nepateikė dokumentų ar informacijos, kurie nurodyti Tvarkos aprašo 7 punkte, todėl Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, iš esmės nustatęs pareiškėjams, planavimo iniciatoriams, pareigą įrodinėti, kad pasiūlymas neprieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, elgėsi teisėtai, nėra pagrįsta. Primintina, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, jog institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).
Kadangi administracinėje procedūroje dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo nėra priimtas administracinis sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjų pasiūlymas dėl Detaliojo plano koregavimo organizavimo, šalių argumentai, kuriais iš anksto pasisakoma dėl galimos administracinio sprendimo argumentacijos teisėtumo ir pagrįstumo, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma. Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik pažymi, kad pareiškėjų argumentai, jog Administracija privalo priimti tenkinti jų siūlymą vien jau dėl to, kad analogiškas jų siūlymas buvo tenkintas, nėra pagrįsti: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai). Pagal vienodo požiūrio principą, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas. Taigi aplinkybė, kad Administracija praeityje buvo priėmusi sprendimą tenkinti pareiškėjų prašymą, kurio (sprendimo) jie nerealizavo, negali sukurti jiems teisėto lūkesčio, kad naujas sprendimas dėl analogiško prašymo (pasiūlymo) negali būti kitoks net nustačius objektyvų pagrindą tai padaryti.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra tenkintinas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimama naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas yra tenkinamas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir bruto užmokestis).
Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai 6 296,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pareiškėjų sumokėtas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis už pirminį skundą Regionų administraciniam teismui, 11,25 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje ir 6 261,76 Eur pareiškėjų turėtos išlaidos už advokato pagalbą šioje administracinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei bylą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje.
Atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008; 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019).
Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjai pateikė įrodymus – suteiktas teisines paslaugas ir atliktus mokėjimus detalizuojančią pažymą.
Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjai yra sumokėję 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 23 Eur – už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, pareiškėjams atlygintinos išlaidos, turėtos bylą išnagrinėjus apeliacinės ir pirmosios instancijos teismuose. Taigi pareiškėjų naudai iš atsakovo priteistinas jų sumokėtas žyminis mokestis – 34,25 Eur.
Pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 6 261,76 už advokato suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) maksimalaus dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčas, atsižvelgiant ribas, kuriose yra nagrinėtinas šiame procese, nėra sudėtingas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, dalis pareiškėjų keltų klausimų šio ginčo kontekste nėra aktualūs, be to, bylos apimtis nėra didelė, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. K. (R. K.) ir K. K. (K. K.) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjų R. K. (R. K.) ir K. K. (K. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21RE(AG-694/07-2024), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. A51-112531/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl detaliojo plano koregavimo (Mažųjų Gulbinų k.)“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų R. K. (R. K.) ir K. K. (K. K.) 2024 m. birželio 26 d. prašymą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4 034,25 (keturis tūkstančius trisdešimt keturis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis pareiškėjams R. K. (R. K.) ir K. K. (K. K.).
Sprendimas neskundžiamas.