- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- A-1207-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00114-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Bankrutuojanti VĮ "Mūsų amatai"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. K., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ skundą (patikslintą) atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas likviduojama dėl bankroto valstybės įmonė „Mūsų amatai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. spalio 3 d. nutarimą administracinėje byloje AM-AAD-ANR_N-170-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 4 000 Eur dydžio bauda, arba sumažinti paskirtą baudą, kaip neatitinkančią proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas paaiškino, kad jam skirta 4 000 Eur dydžio bauda, nes jis vykdė veiklą, neturėdamas prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (toliau – ir PĮUD). Pareiškėjas neginčijo fakto, kad neturi ir nepateikė Departamentui PĮUD, taip pat paaiškino, kad kreipėsi į draudimo kompanijas ir bankus dėl PĮUD gavimo, tačiau jį buvo atsisakyta išduoti dėl didelės rizikos (pareiškėjas yra likviduojamas dėl bankroto). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Petro metalai“ pagal susitarimą iki jos veiklos pradžios turėjo persirašyti taršos leidimą savo vardu, tačiau iki pat patikrinimo dienos taršos leidimas taip ir nebuvo pakeistas. Pareiškėjas dėl taršos leidimo ir poreikio gauti PUĮD 2023 ir 2024 metais kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir LKT). Taršos leidimo perdavimo klausimas buvo sprendžiamas 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjo kreditorių susirinkime. Tačiau sprendimas dėl taršos leidimo perdavimo nebuvo priimtas. 2024 m. kovo 5 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis Nr.ST-91 (toliau – ir Jungtinė veiklos sutartis) su LKT ir UAB „Petro metalai“. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.7 papunktį, pareiškėjas perduoda minėtai įmonei persirašyti jos vardu veiklai vykdyti reikalingą taršos leidimą ir susijusią su taršos leidimu dokumentaciją, o ji įsipareigoja taršos leidimą grąžinti ir perrašyti (pateikti sutikimą perrašyti) įmonei per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo, jei kitaip nesutaria šalys. 2024 m. rugpjūčio 29 d. tiek LKT, tiek UAB „Petro metalai“ raštu informuoti apie sutarties vykdymą, patikrinimą bei būtinumą susitvarkyti taršos leidimą ar pateikti PĮUD. Tačiau pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 11 d. gavo UAB „Petro metalai“ raštą, kad veikla sustabdyta ir nebus vykdoma iki nebus perrašytas taršos leidimas, o LKT informavo, kad taršos leidimo atnaujinimą šiuo metu vykdo UAB „Petro metalai“. Pareiškėjo įsitikinimu, Jungtinės veiklos sutartis ir minėti raštai patvirtina, kad jis buvo perdavęs taršos leidimą UAB „Petro metalai“ ir 2024 m. birželio 12 d., kai buvo vykdomas aplinkos apsaugos patikrinimas nebuvo atsakingas už taršos leidimą ir veiklos vykdymą remiantis taršos leidimu. Pareiškėjui neaišku, kodėl, jei atliekų (metalo laužo lydymo, apdirbimo) tvarkymo ir perdirbimo veiklą vykdė kita įmonė UAB „Petro metalai“, jei veiklą organizavo LKT jai perduotose patalpose ir naudojant bankrutuojančios įmonės gamybinę bazę, baudžiamas yra jis. Tad, pareiškėjo nuomone, Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nerinko jokių kitų įrodymų ir nesigilino, kas iš tiesų yra veiklos vykdytojas-atliekų tvarkytojas ir kas teršėjas (atliekų gamintojas), kieno ir kokios atliekos buvo perdirbamos veiklos vykdymo metu, ar išvis buvo paliktos atliekos, todėl neįsigilinęs į situaciją priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą. Departamentas atsiliepime prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad atliko pareiškėjo Marijampolės filialo patikrinimą (2024 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-2834) ir nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės filiale atliekų apdorojimui ir laikymui turi nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, tačiau nėra pateikęs PĮUD. Tad, anot atsakovo, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 11 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 (toliau – ir Aprašas), 13 punkto reikalavimus. Už ATĮ nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimą, pareiškėjui, 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-161-2024 (byla ROIK:24000027300) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 851 straipsnio 1 dalį, o 2024 m. spalio 3 d. – Nutarimas, kuriuo pareiškėjui, už pažeidimo, numatyto AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta ekonominė sankcija – 4 000 Eur bauda. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad patikrinimo metu jis nebuvo nei atliekų gamintojas, nei tvarkytojas, nei perdirbėjas, tad, tai negalėjo sukelti jokios žalos ir negalėjo pažeisti ATĮ bei negalėjo susidaryti jokios atliekos, kurių sutvarkymui būtų reikalingas PĮUD. Departamento teigimu, ar fiziškai vykdo ūkio subjektas atliekų apdorojimo veiklą patikrinimo metu, ar ne, tai veikos kvalifikavimui pagal AAĮ 851 straipsnio 1 dalį įtakos neturi. Anot atsakovo, svarbu, ar ūkio subjektas tokią teisę – apdoroti atliekas, turėjo. Teisė apdoroti atliekas, kelia potencialią grėsmę aplinkai dėl teisės realizavimo metu susidarysiančių atliekų. O tokia teisė pareiškėjui buvo suteikta, t. y. atliekų apdorojimui ir laikymui Marijampolės filiale pareiškėjas 2014 m. birželio 27 d. gavo taršos leidimą. Atsakovas nustatęs ATĮ pažeidimą, suteikė galimybę pareiškėjui pažeidimą nutraukti: pateikti PĮUD arba pasinaikinti Taršos leidimą. Nemokumo administratoriaus A. K. 2022 m. spalio 28 d. įsakymu „Dėl Įmonės ūkinės komercinės veiklos stabdymo Marijampolės filiale“ sustabdytas visas įmonės Marijampolės filialo ūkinės-komercinės veiklos vykdymas nuo 2022 m. spalio 31 d. Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. sausio 18 d. raštu Nr. AD5-934 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo nemokumo administratoriui pranešė, kadangi Marijampolės filialas atliekų apdorojimui ir laikymui turi nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, tačiau nėra pateikęs Departamentui PĮUD, turi pateikti Departamentui nurodytą dokumentą. Jeigu pareiškėjas atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos nevykdo, turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra) prašymą dėl taršos leidimo panaikinimo. Tačiau pareiškėjas neįvykdė pažeidimą naikinančių sąlygų, toliau tęsė daromą pažeidimą ir 2024 m. kovo 5 d. su LKT ir UAB „Petro metalai“ pasirašė Jungtinės veiklos sutartį vykdyti liejimo, štampavimo gaminių darbinės veiklos darbus, t. y. atliekų (metalo laužo) perdirbimą. O 2024 m. birželio 12 d. pareiškėjo Marijampolės filialo patikrinimo metu (patikrinimo aktas) metalo liejimo ir kiti metalo apdirbimo darbai nevyko, tačiau liejimo ceche jau buvo laikomi naujai pagaminti metalo gaminiai, kuriuos pagamino UAB „Petro metalai“. Anot Departamento, pareiga turėti PĮUD sietina ne tik su realiai (fiziškai) vykdoma atliekų apdorojimo veikla, bet ir su potencialia tokios veiklos vykdymo galimybe. Pareiškėjas, egzistuojant įstatyminiam pagrindui turėti PĮUD ir būdamas papildomai informuotas apie pareigą turėti PĮUD, ir toliau veikė neturėdamas PĮUD, todėl jo veika kvalifikuota pagal AAĮ 851 straipsnio 1 dalį ir jam skirta ekonominė sankcija.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės ,,Mūsų amatai“ skundą (patikslintą) tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Nutarimą – pareiškėjui paskirtą 4 000 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 2 500 Eur, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė šias aplinkybes:
Pareiškėjas 2014 m. birželio 27 d. gavo taršos leidimą (pakeistas 2017 m. sausio 18 d.).
Departamentas 2023 m. sausio 18 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. AD-5-934. Rašte nurodė, jog pareiškėjas atliekų apdorojimui ir laikymui turi nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, tačiau nėra pateikęs Departamentui PĮUD. Departamentas prašė tokį dokumentą pateiktį. Taip pat informavo, kad jei pareiškėjas atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos nevykdo, turi pateikti Agentūrai prašymą dėl taršos leidimo panaikinimo. Papildomai informavo ir tai, kad už ATĮ nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimus numatyta atsakomybė pagal AAĮ 85¹ straipsnio nuostatas ir įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 32 dalies nuostatas.
Pareiškėjo nemokumo administratorius 2023 m. sausio 2 d. pateikė raštą LKT dėl informacijos pateikimo. Rašte prašė LKT įvertinti galimybę pateikti taršos leidimo PĮUD. Taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkime bus pateiktas siūlymas dėl taršos leidimo perdavimo LKT.
Pareiškėjo nemokumo administratorius 2023 m. sausio 23 d. pateikė Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui raštą dėl informacijos pateikimo. Rašte iš esmės nurodė, kad negali pateikti PĮUD, nes garantijų teikėjai neteikia garantijų ar laidavimo dokumentų teisinį statusą – bankrutuojanti – turinčiai įmonei. Taip pat nurodė, kad neplanuoja atnaujinti veiklos, susijusios su taršos leidimu.
Pareiškėjas, LKT ir UAB „Petro metalai“ 2024 m. kovo 5 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį.
Pareiškėjo nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 16 d. pateikė Agentūros Taršos prevencijos departamentui raštą dėl taršos leidimo atnaujinimo. Rašte iš esmės nurodyta, kad pareiškėjui vykdoma bankroto procedūra, nemokumo administratorius dėl teisinių ir procedūrinių priežasčių negali perduoti viso turto (pvz., šildymo katilų) LKT, o pastaroji savo ruožtu turi užtikrinti valstybės funkcijos vykdymą. Prašė atsižvelgti į pateiktą informaciją sprendžiant dėl būtinybės atnaujinti taršos leidimą pagal TIPK 2 priedą ar priimti kitą sprendimą įtraukiant į diskusiją visas suinteresuotas šalis randant visiems priimtiną sprendimą.
Departamento Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyrius 2024 m. birželio 12 d. parengė patikrinimo aktą, kuriame iš esmės nurodyta, kad pareiškėjo Marijampolės filialas atliekų apdorojimui ir laikymui turi nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, tačiau nėra pateikęs PĮUD. Padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė ATĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Aprašo 13 punkto reikalavimus.
Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-161-2024 (byla ROIK:24000027300). Protokole, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalį, kadangi atliekų apdorojimui ir laikymui turi nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, tačiau nėra pateikęs PĮUD.
Pareiškėjo nemokumo administratorius 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė raštą LKT ir UAB „Petro metalai“ dėl taršos leidimo atnaujinimo ir PĮUD. Raštu iš esmės LKT ir UAB „Petro metalai“ informuoti apie Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, patikrinimą bei būtinumą susitvarkyti taršos leidimą ar pateikti PĮUD.
UAB „Petro metalai“ 2024 m. rugsėjo 11 d. pateikė pareiškėjo nemokumo administratoriui raštą dėl taršos leidimo atnaujinimo. Rašte nurodė, kad jo darbinė veikla sustabdyta ir nebus vykdoma iki nebus perrašytas taršos leidimas, leidžiantis vykdyti darbinę veiklą. Kartu nurodė, kad yra inicijuotas perrašymo procesas.
LKT 2024 m. spalio 7 d. pareiškėjo nemokumo administratoriui pateikė raštą dėl taršos leidimo atnaujinimo. Rašte informavo, kad taršos atnaujinimą šiuo metu vykdo UAB „Petro metalai“.
Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalimi, 2024 m. spalio 3 d. priėmę Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 4 000 Eur baudą.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad taršos leidimas nebuvo perleistas ir patikrinimo metu buvo išduotas ir priklausė pareiškėjui. Patikrinimo metu pareiškėjo veikla buvo vykdoma be PĮUD. Pareiškėjo nemokumo administratoriaus A. K. 2022 m. spalio 28 d. įsakymu „Dėl Įmonės ūkinės komercinės veiklos stabdymo Marijampolės filiale“ sustabdytas visas pareiškėjo Marijampolės filialo ūkinės – komercinės veiklos vykdymas nuo 2022 m. spalio 31 d. Tačiau bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo veikla buvo atnaujinta, nes 2024 m. kovo 5 d. pareiškėjas, LKT ir UAB „Petro metalai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią toliau buvo vykdoma veikla, t. y. atliekų (metalo laužo) perdirbimas. Tą patvirtina ir Departamento patikrinimo akte fiksuotos aplinkybės, t. y. Departamentas užfiksavo, jog patikrinimo metu liejimo ceche buvo laikomi naujai pagaminti metalo gaminiai. Taip pat patikrinimo metu taršos leidimas buvo išduotas ir priklausė pareiškėjui. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas tiesiogiai veiklos nevykdė, tačiau ji buvo vykdoma Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o tuo metu taršos leidimas buvo pareiškėjo vardu. Tad pareiškėjo veikla buvo vykdoma be PĮUD.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjas turėdamas taršos leidimą privalėjo pateikti PĮUD. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad turėdamas taršos leidimą privalo pateikti PĮUD, o jeigu tokios galimybės nėra, - privalo kreiptis į Agentūrą dėl taršos leidimo panaikinimo. Tačiau šios pareigos nevykdė.
Apibendrinęs teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas patikrinimo metu turėdamas taršos leidimą (ir faktiškai vykdydamas veiklą Jungtinės veiklos pagrindu), nepateikė (neturėjo) PĮUD; tokiais savo veiksmais pažeidė AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiamas Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, kurių realiai neatsirado, taip pat tai, jog pareiškėjas yra pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamas dėl bankroto, be to, jis ėmėsi veiksmų, siekdamas įsigyti naują prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau jam dėl jo statuso atsisakoma tokį dokumentą išduoti, pareiškėjas bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, nėra duomenų apie pareiškėjo pažeidinėjamus įstatymus, ar, kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus bei įvertinus tai, jog pareiškėjas nepripažįsta padaryto pažeidimo, nesigaili, bet pažeidimo neginčija, darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtį švelnesnę, nei numatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tad pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydis – 4 000 Eur bauda, mažintinas iki 2 500 Eur baudos.
III.
Pareiškėjas likviduojama dėl bankroto valstybės įmonė „Mūsų amatai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir Nutarimą, bylą nutraukti; arba grąžinti bylą Departamentui ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba pakeisti sankciją į įspėjimą arba sumažinti iki minimalaus dydžio.
Pareiškėjas nurodo, kad PĮUD gavimas bankrutuojančiai įmonei objektyviai neįmanomas, nes kredito ir draudimo įstaigos atsisako jį išduoti, o pareiškėjas negali prisiimti naujų prievolių.
Likviduojama įmonė bet kuriuo atveju iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro turi sutvarkyti atliekas, todėl PĮUD turėjimas ar jo neturėjimas, niekaip neturi reikšmės atliekų sutvarkymui ar žalos aplinkai darymui.
Patikrinimo vietoje buvę gaminiai neįrodo pačio veiklos fakto, o tuo labiau, kad jie priklauso ir buvo pagaminti pareiškėjo darbuotojų ar medžiagomis. Nei UAB ,,Petro metalai“, nei LKT atstovai nebuvo apklausti byloje.
Nenustačius visų aplinkybių, t. y. veiklos tikrojo vykdytojo (būtent jis atsako už tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi apdirbant atliekas), apsiribojus tik konstatavimu, kad leidimas išduotas VĮ ,,Mūsų amatai“ vardu, neįvertinus Jungtinės veiklos sutarties 2.7 punkto vykdymo aplinkybių, ekonominė sankcija pritaikyta nekaltam subjektui, kuris neturėjo realios galimybės įgyti reikalaujamo PĮUD bei tokiu būdu nepasiekti nuobaudos tikslai – baudžiamas netinkama subjektas. Ekonominė sankcija, kad ir teismo sumažinta iki 2 500 Eur, yra labai didelė veikos nevykdančiam, pajamų iš veiklos negaunančiam ir likviduojamam dėl bankroto pareiškėjui. Departamentas turėjo pareigą įvertinti mažiau griežtas priemones – leidimo peržiūrą, sustabdymą ar panaikinimą – vietoj ekonominės sankcijos.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Departamentas nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjas turi taršos leidimą, jau privalo turėti ir PĮUD. Jei ūkio subjektas, turintis taršos leidimą, ūkinės veiklos vykdymo metu neturėtų sukaupęs nesutvarkytų atliekų ir pradėtų bankroto procesą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento neturėjimą gal ir būtų galima vertinti kaip formalų AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tačiau įmonė ūkinę veiklą nusprendė tęsti ir ją toliau vykdė: 2024 m. kovo 5 d. su LKT ir UAB „Petro metalai“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. ST-91 vykdyti liejimo, štampavimo gaminių darbinės veiklos darbus, t. y. atliekų (metalo laužo) perdirbimą; 2024 m. birželio 12 d. pareiškėjo Marijampolės filialo patikrinimo metu (2024 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-2834) nustatyta, kad liejimo ceche jau yra laikomi naujai pagaminti metalo gaminiai, kuriuos pagamino UAB „Petro metalai“.
Pareiškėjas bankroto proceso pradėjimo metu atliekų sukaupęs neturėjo, tačiau bankroto proceso eigoje vėl nusprendė vykdyti su metalo apdorojimu susijusią ūkinę veiklą (Jungtinės veiklos sutartis Nr. ST-91, kurią Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi leido vykdyti) ir ją vykdė (2024 m. birželio 12 d. patikrinimo metu nustatyta, kad liejimo ceche jau yra laikomi naujai pagaminti metalo gaminiai), kas reiškia, kad ūkinės veiklos metu susidarys atliekų ir reikia garanto, kad bus lėšų jų sutvarkymui. Pareiškėjas tokio garanto neturėjo.
Pareiga turėti PĮUD sietina ne tik su realiai (fiziškai) vykdoma atliekų apdorojimo veikla, bet ir su potencialia tokios veiklos vykdymo galimybe.
ATĮ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 3 d.) 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), o 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka.<...>. Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 (aktuali redakcija nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. birželio 28 d.), 13 punkte nustatyta, kad įmonė turi Departamentui pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, parengtą pagal Apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos.
Pareiškėjas taršos leidimą privalėjo turėti ir turėjo, ūkinę veiklą kartu su partneriais tęsė, taršos leidimo kitam partneriui nepardavė, todėl privalėjo turėti PĮUD ir yra tinkamas atsakomybės subjektas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikia papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad leidimo turėtojas išlaikė pareigą pateikti PĮUD ir pareiškėjo pastangos nepašalina atsakomybės, prašoma savarankiškai įvertinti likusios 2 500 Eur baudos proporcingumą. AAĮ 52 straipsnis suteikia teismui teisę skirti mažesnę už įstatymo minimumą baudą, kai konkrečiomis aplinkybėmis bauda būtų akivaizdžiai per didelė ir neteisinga. Tai, kad pirmosios instancijos teismas baudą jau sumažino, savaime neįrodo, kad 2 500 Eur dydis yra pakankamai individualizuotas. Pareiškėjo vertinimu, bauda turėtų būti mažintina iki 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimą, nustatytą AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta ekonominė sankcija – 4 000 Eur dydžio bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tad pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį – 4 000 Eur sumažino iki 2 500 Eur.
Ginčo santykius reglamentuoja ATĮ ir AAĮ.
AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad ATĮ nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Vadovaujantis ATĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pareiškėjas, kaip nepavojingas atliekas tvarkanti įmonė, savo prievolių, numatytų ATĮ 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo užtikrinimui privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą (galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimalią hipoteką). ATĮ 11 straipsnio 3 ir 5 dalys nustato, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro nustatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka.
Aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17d. įsakymu Nr. D1-256 buvo patvirtintas „Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 13 punktas nustatė, kad įmonė turi AAD pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, parengtą pagal Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Tvarkos aprašo 4 punktas nustatė, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šiuo įsakymu patvirtintą Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydžio nustatymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo 9 punktas nustatė, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento sumos dydis nustatomas Apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 priede pateiktoje įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pavyzdinėje formoje, užpildytoje pagal Apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 priede pateiktą pavyzdinę formą. Ši forma turi būti užpildyta vadovaujantis Apskaičiavimo tvarkos aprašo 5 priede pateikta įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pildymo instrukcija ir suderinta su Aplinkos apsaugos agentūrai. Tvarkos aprašo 20 punktas nustatė, kad įmonei per šio Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodytą terminą nepateikus naujo ar pratęsto prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, AAD raštu kreipiasi į įmonę reikalaudama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Nepateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento AAD sprendžia dėl atsakomybės taikymo įmonei, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal AAĮ 85¹ straipsnio ir ANK 247 straipsnio 32 dalies nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo PĮUD ir jo nepateikė, nors vykdė veiklą Jungtinės veiklos sutarties pagrindu (2024 m. birželio 12 d. patikrinimo metu nustatyta, kad liejimo ceche jau yra laikomi naujai pagaminti metalo gaminiai). Dėl šios pažaidos pareiškėjui kyla atsakomybė pagal AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalį. Aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo PĮUD ir jo nepateikė Departamentui pareiškėjas neginčija.
Pasisakydama dėl pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra pripažintas bankrutavusiu ir yra likviduojamas dėl bankroto, be to, jis ėmėsi veiksmų, siekdamas įgyti PĮUD, tačiau jam dėl jo statuso specifikos atsisakyta tokį dokumentą išduoti, pareiškėjas bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, nėra duomenų, kad pareiškėjui anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus bei įvertinus tai, jog pareiškėjas pažeidimo neginčija, darė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra likviduojamas dėl bankroto, net ir iki 2 500 Eur sumažinta bauda nėra proporcinga. Nors pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis negauna jokių pajamų, šiuo atveju, atsižvelgiant, be kita ko, ir į pareiškėjo teisinį statusą, proporcinga, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus būtų 1 000 Eur ekonominė sankcija.
Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos dydį iki 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: ,, Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 3 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-170-2024 ir likviduojamai dėl bankroto valstybės įmonei „Mūsų amatai“ paskirtą 4 000 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).“
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti. Nutartis neskundžiama.