- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1044-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00306-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus G. Š. 2026 m. kovo 10 d. raštą Nr. 19-741(4.5Mr) „Dėl galimybės įsigyti butą ne rinkos kaina“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją jos 2026 m. vasario 10 d. prašymą dėl galimybės įsigyti butą ne rinkos kaina nagrinėti iš naujo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. Š. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2026 m. vasario 10 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą suteikti jai galimybę įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne rinkos kaina. Pareiškėja nurodė, kad yra sumokėjusi dalį investicinių čekių ir grynųjų pinigų (turi tai patvirtinančius įrodymus), prašė pripažinti šiuos anksčiau atliktus mokėjimus bei sumažinti buto kainą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos tikslas – teisėtai užbaigti buto įsigijimo procesą pagal anksčiau pradėtą ir dokumentais patvirtintą įsipareigojimą, dėl kurio ji ir jos šeima patyrė finansinių išlaidų, susijusių su investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais.
Administracija 2026 m. kovo 10 d. Raštu pateikė pareiškėjai atsakymą. Rašte nurodyti atvejai, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo kaina gali būti mažinama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1-7 punktus. Rašte pažymėta, kad pareiškėjos 2026 m. vasario 10 d. su prašymu pateikti dokumentai neįrodo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų atvejų įsigyti Panevėžio miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažinta kaina. Rašte pareiškėjos buvo prašoma iki 2026 m. kovo 23 d. pateikti Administracijai dokumentus, kurie pagrįstų jos galimybę įsigyti būstą sumažinta kaina, o tokius duomenis pateikus – prašymas būtų svarstomas iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės siekia įsigyti (privatizuoti) Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą lengvatinėmis sąlygomis (žemesne kaina), nes už jį anksčiau jau yra sumokėjusi investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Taigi, pareiškėja šiuo atveju realiai siekia tam tikrų civilinių teisinių padarinių, t. y. nuosavybės teise įsigyti (privatizuoti) turtą (butą). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Būsto įsigijimas yra civilinis teisinis sandoris, o pirkimo-pardavimo santykiai, nepriklausomai nuo pirkimo-pardavimo sutarties subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Administracija, priimdama skundžiamą Raštą, iš esmės veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Tai, kad pačiame Rašte yra neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka, nekeičia civilinio ginčo pobūdžio ir tarp šalių susiklosčiusių santykių.
Apibendrindamas, teismas konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto įsigijimo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Taip pat pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėja I. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad Administracijos direktorius, atsakydamas į prašymą dėl galimybės įsigyti butą ne rinkos kaina, pažeidė pareiškėjos teises viešojo administravimo srityje. Priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Raštas yra formalaus pobūdžio, nesuprantamas, nėra aišku, kokių dokumentų iš pareiškėjos reikalaujama tam, kad jos prašymas būtų patenkintas. Atsakovo Rašte nurodyti motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintam teisėtumo principui, kuris reiškia, jog Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais. Raštas priimtas neištyrus pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių. Pareiškėjos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kilęs ginčas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto įsigijimo yra teismingas administraciniam teismui. Atsakovas Rašte nurodė, kad jis skundžiamas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos nuomone, Rašto turinys patvirtina, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas yra buto savininkas. Raštas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas iš esmės, nes neatitinka VAĮ reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo (t. y. ABTĮ) nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės pirkti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį objektą, padarė išvadą, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su Savivaldybės turto disponavimu, ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Pareiškėja atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pažymėdama, jog pati Panevėžio miesto savivaldybė skundžiamame Rašte nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateikto skundo turinį, skundžiamą Raštą bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad ginčas kilo santykiuose, kuriuose pareiškėja siekia įsigyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. siekia civilinių teisinių padarinių, o atsakovas veikia kaip šio turto savininkas, disponuodamas jam priklausančiu turtu.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2022; 2024 m. spalio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2024; 2025 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-20/2025 ).
Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Administracija, priimdama skundžiamą Raštą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pareiškėjos keliamas ginčas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto įsigijimo šiuo atveju kilo ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Aplinkybė, jog skundžiamame Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, negali pakeisti ir nekeičia bylos rūšinio teismingumo.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.