- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-31
- Bylos Nr.
- e2YT-65-630/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00736-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- PRS1, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- SUA2, biudžetinės įstaigos SUA1, Šakių socialinių paslaugų centras
- Kategorijos
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal PRS1 patikslintą pareiškimą dėl vaiko nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų, kito globėjo (rūpintojo) paskyrimo, suinteresuotais asmenims byloje esant SUA2 ir biudžetinei įstaigai SUA1.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydamas nušalinti SUA2 nuo M. R. nuolatinio globėjo (rūpintojo) bei vaiko lėšų administratoriaus pareigų bei paskirti biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) SUA1 nepilnamečio vaiko M. R. nuolatiniu globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi, nustatyti nepilnamečio vaiko M. R. nuolatinės globos rūpybos vietą BĮ SUA1.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-259-829/2022 laikinai apribota S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu ir nepilnametei nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirtas SUA2. M. R. motina V. R. mirusi (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-829/2023 vaiko tėvui S. L. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu.
Skyriuje (duomenys neskelbtini), 13 val. 1 min., per koordinatorių programėlėje „FleetComplete“ gautas pranešimas, kad prie M. R. seksualiai priekabiauja pilnametis globėjo sūnus – D. M. Taip pat Skyriuje gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) auklėtinė M. R. įstaigos darbuotojams nurodė, jog namuose yra lytiškai išnaudojama globėjų sūnaus. Mergaitė yra sutrikusio intelekto, turi negalią, sunkiai kalba. Skyriaus specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka, atliko reagavimo veiksmus gauto pranešimo pagrindu ir atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, M. R. užtikrino saugią aplinką. Vaikas nuo (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas BĮ SUA1 Globos centro budinčio globotojo šeimoje. Skyriaus specialistams, aiškinantis pranešimo aplinkybes, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centre bendrauta su nepilnamete M. R.. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus ją myli ir dažnai ją apkabina, bučiuoja į kaklą, žandus, liečia krūtinę. M. R. sakė, kad globėjo sūnus daug kartų lietė jos krūtinę. Mergaitė Skyriaus specialistui parodė, kur tiksliai globėjo sūnus ją liečia. Rodė, kaip jis kuteno kaklo srityje, lietė kojas, kaip jis lietė ją užkišdamas rankas už jos kelnaičių. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus dažnai ją atsivesdavo į savo kambarį, kai tėvai, t. y. jos globėjai, išvažiuodavo iš namų. Mergaitės paklausus, kiek kartų tai nutiko, ji atsakė, kad labai daug kartų – maždaug dešimt. Nepilnametė sakė, kad globėjo sūnus rodė jai savo lytinį organą, kurį vadino „bybiu“. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus žiūrėdamas filmą telefone, rodė jai savo „bybį“, kurį bandė įkišti į jos lytinius organus bei išeinamąją angą, tačiau ji to neleido. Pasak mergaitės, kai ji bandė pabėgti, globėjo sūnus mušė ją per rankas. M. R. sakė, kad apie tai kas nutiko bijojo pasakyti mamai, t. y. jos globėjo sutuoktinei, nes manė, jog globėjo sutuoktinė mergaitę nubaus. Nepilnametė pasakojo, kad per šv. Kalėdas globėjo sutuoktinė, išgėrusi alaus, mušė ją per veidą. Mergaitė Skyriaus specialistui parodė, kaip globėjo sutuoktinė stipriai suėmė ją už rankų. M. R. paklausus, ar globėjo sutuoktinė ją kada nors yra baudusi statydama į kampą, mergaitė atsakė, kad ne. Mergaitė sakė, kad ji nieko nepasakojo globėjui, jo nebijo.
Skyrius 2025 m. sausio 29 d. gavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimą, kuriame nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, kuriame M. R. yra pripažinta nukentėjusiąją. Taip pat prašoma imtis priemonių, kad būtų užtikrinta mažametei M. R. saugi aplinka.
Skyriaus specialistai 2025 m. sausio 29 d. su mergaitės globėju SUA2 bendravo jo gyvenamojoje vietoje. SUA2 sakė, kad jis nežino, kas vyksta, jog vakar į jo namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie neinformavo ir paėmė mobiliuosius telefonus ir kompiuterius. Globėjas pasakojo, kad nepilnametė yra geras vaikas, kad jie ją labai myli. Pasak globėjo, mergaitė darbo dienomis lanko (duomenys neskelbtini) centrą, į namus grįžta penktadienį, o pirmadienį išvyksta atgal į ugdymo įstaigą. Anot globėjo, pradėjus globoti mergaitę, jai pasireikšdavo pykčio priepuoliai, dėl kurių ji vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Globėjas teigė, kad šiuo metu nepilnametė daug ramesnė, pykčio priepuoliai jai pasitaiko vis rečiau, vaistus ji vis dar vartoja kasdien. SUA2 sakė, kad kai mergaitę ištinka pykčio priepuolis, jis, kad mergaitė nusiramintų, liepia jai eiti į savo kambarį. Pasak globėjo, mergaitė jį vadina „dėde“, o jo sutuoktinę – „mama“. Vyras pasakojo, kad mergaitė prieš miegą visada apkabina ir pabučiuoja jį ir jo sutuoktinę. Globėjas nurodė, kad alkoholį jie vartoja tik per šventes, o paskutinį kartą vartojo per šv. Kalėdas. SUA2 sakė, kad jų namuose konfliktų nebūna. Vaiko globėjas teigė, kad su jais kartu gyvena ir jų 24–erių metų sūnus, kuris jiems padeda ūkyje. Anot globėjo, jo sūnus myli nepilnametę, kaip savo pusseserę. Vaiko globėjas pasakojo, kad jis galimų netinkamų sūnaus veiksmų nėra pastebėję.
Skyriaus specialistai 2025 m. sausio 29 d. su mergaitės globėjo sutuoktine L. M. bendravo jos gyvenamojoje vietoje. L. M. sakė, kad jų šeima patyrė „šoką“, jog ji visą naktį nemiegojo, sūnus taip pat neranda sau vietos. Moteris teigė, kad jos sūnus M. R. „tikrai nieko nepadarė“. L. M. sakė, kad pradėjus globoti mergaitę, nepilnametei pasireikšdavo pykčio priepuoliai, dėl to mergaitė vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Moteris teigė, kad šiuo metu mergaitė yra daug ramesnė, pykčio priepuoliai pasitaiko vis rečiau. Pasak moters, kai mergaitei kyla pykčio priepuolis, ji nepilnametę paima už rankos ir nuveda į mergaitės kambarį, kad nusiramintų. Pasak moters, mergaitė pastaruoju laiku labai pasikeitė, kai ji eina į vonios kambarį, užsidaro duris ir užsikabiną kabliuką. Mergaitė savo kambario duris dažniausiai laiko uždarytas. Pasak moters, taip anksčiau mergaitė nesielgdavo. Moteris teigė, kad ryšys su nepilnamete yra artimas, šiltas. Pasak moters, 2024 m. gegužės mėn. M. R. prasidėjo menstruacijų ciklas. Globėjo sutuoktinė teigė, kad mergaitei nuo rugsėjo mėnesio menstruacijų nėra ir ji dėl esamos situacijos kreipėsi į šeimos gydytoją. Moteris pasakojo, kad šeimos gydytoja informavo ją, kad galimai dėl streso, nenorėjimo po vasaros atostogų grįžti į ugdymo įstaigą, mergaitei menstruacijos nutrūko. L. M. sakė, kad ji 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje, ugdymo įstaigos socialinei pedagogei pranešė, jog jų ugdymo įstaigos ugdytiniai M. R. mauna kelnes. Pasak globėjo sutuoktinės, jai apie tai pasakojo mergaitė, kuri sakė, kad berniukas yra gulėjęs ant jos, rodęs jai „pimpaliuką“. Moteris sakė, kad nepilnametė grįžusi iš ugdymo įstaigos, tvirtino, jog ją į pilvo sritį mušė kita mergaitė. Moteris teigė, kad dėl mergaitės neįgalumo, nelabai eina suprasti, ką ji pasakoja. L. M. teigė, kad niekada prieš vaikus nepakėlė rankos. Pasak moters, mergaitė visada linksma, save filmuoja ir šoka. Moteris atsakė, kad alkoholį ji vartoja tik per šventes, paskutinį kartą – per šv. Kalėdas.
Skyrius 2025 m. sausio 30 d. gavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažinta M. R. Taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog nusikalstama veika padaryta nepilnametei gyvenant jos globėjų šeimoje ir yra tikslinga spręsti dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto darbuotojo pripažinimo nepilnametės nukentėjusiosios atstovu procese.
Skyrius 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į BĮ SUA1, prašydami kuo skubiau ieškoti globėjo M. R.
Skyrius 2025 m. vasario 17 d. gavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimą, kuriame nurodoma, kad pagal Skyriaus pateiktą informaciją dėl fizinio skausmo nepilnametei M. R. sukėlimo, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Šakių rajono policijos komisariate pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Tyrimo metu vaiko įstatyminiam atstovui (globėjui) SUA2 ir jo sutuoktinei L. M. apribojimai nepaskirti.
Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) nuostatomis ir atsižvelgdami į Skyriuje surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) atliko nepilnamečio vaiko M. R. situacijos vertinimą. Vertinant vaiko situaciją, vaiko įstatyminiam atstovui – globėjui SUA2, jo sutuoktinei ir jų sūnui buvo nustatyti Aprašo 26.1. papunktyje ir 26.8. papunktyje vaiko apsaugos poreikį nustatantys rizikos veiksniai – „Vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos“. Rizikos veiksnį pagrindžiančios faktinės aplinkybės – (duomenys neskelbtini) M. R. ugdymo įstaigos darbuotojams nurodė, kad namuose yra lytiškai išnaudojama globėjų sūnaus. Skyriaus specialistui, bendraujant su nepilnamete, mergaitė nurodė, kad globėjo pilnametis sūnus D. M. ją dažnai apkabina, bučiuoja į kaklą, žandus, liečia jos krūtinę. Taip pat mergaitė sakė, kad globėjo sūnus jai rodė savo lytinį organą, kurį bandė įkišti į nepilnametės lytinius organus, išeinamąją angą, jai nepaklusus, mušė per rankas. Mergaitė sakė, kad per Kalėdas globėjo sutuoktinė L. M. išgėrusi alaus, mušė jai per veidą, stipriai suėmė mergaitei už rankų. M. R. sakė, kad globėjas SUA2 naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Mergaitė nurodė, kad dėdė, t. y. globėjas SUA2, žnaibė jos kaklo sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Rizikos veiksnį pagrindžiančios faktinės aplinkybės – M. R. nurodė, kad grįžti į namus dėl patirto smurto nenori. Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą.
Skyrius 2025 m. vasario 20 d. gavo BĮ SUA1 raštą, kuriame nurodoma, kad vaiko įstatyminiam atstovui globėjui (rūpintojui) SUA2 teikiama koordinuota globos centro pagalba, teikiamos kompleksinės paslaugos, todėl atvejo vadybininkas skiriamas nebus.
Skyrius 2025 m. vasario 20 d. gavo BĮ SUA1 raštą, kuriame nurodoma, kad Šakių rajono savivaldybėje šiuo metu nėra pasirengusių globėjų (rūpintojų), kurie galėtų globoti (rūpintis) nepilnametę M. R. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu įstatyminiu vaiko atstovu gali būti skirtas SUA1 Globos centras.
Skyrius 2025 m. vasario 26 d. gavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimą – atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. M. galimo fizinio smurto naudojimo nepilnametės M. R. atžvilgiu. Minėtame nutarime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas SUA2 parodė, kad kartais mergaitė būna labai agresyvi, tai su ja reikia labai atsargiai elgtis, mergaitė vartoja jai paskirtus vaistus. Tačiau niekada nei jis, nei kiti šeimos nariai prieš ją nėra pakėlę rankos ir niekada nesmurtavo. Jis pabardavo globotinę žodžiu, kai ji ką nors blogai padaro, tačiau niekada nei jis, nei jo sutuoktinė prieš ją smurto nenaudojo. Pasak SUA2, šiuo metu M. R. pas juos negali gyventi dėl to, kad buvo apkaltintas jo sūnus, kad jis tvirkino mergaitę, tačiau to nebuvo.
Skyriuje (duomenys neskelbtini) dėl vaiko situacijos vertinimo metu priimto sprendimo buvo organizuota ir atlikta neeilinė nepilnametės M. R. globos (rūpybos) peržiūra. Peržiūros metu buvo išklausyta mergaitės nuomonė, kurioje ji nurodė, kad labai myli mamą ir dėdę ir, kad labai norėtų gyventi su jais. M. R. sakė, kad labai pasiilgo mamos, dėdės, D., savo šuniuko bei kačiuko. Taip pat sakė, jog ji viską gali pasipasakoti mamai. Paklausus, ar ji nebijo grįžti į namus, mergaitė rankos pirštų gestais parodė truputį ir sakė, kad truputį bijo, nes prisimena kai mama ją mušė per veidą (mergaitė rankomis rodė savo žandą). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė namuose iš kartu gyvenančio globėjo biologinio sūnaus galimai patyrė seksualinį smurtą (tvirkinimą), taip pat, jog nepilnametei yra paskirta ekspertizė ir į tai, kad mergaitei gyvenant globėjo namuose gali būti daroma globėjo įtaka, siekiant užtikrinti M. R. geriausius interesus iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir priimti sprendimai, M. R. globos (rūpybos) peržiūros metu buvo priimta išvada, jog reikalinga kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti laikinai vaikui kitą nuolatinį globėją ir nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su paskirtu vaiko laikinuoju globėju.
Skyrius 2025 m. kovo 17 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens M. R. tvirkinimo, pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas globėjo biologiniam sūnui D. M. Jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nepilnamete nukentėjusiąja M. R. Taip pat nurodoma, kad apklausiamas įtariamuoju D. M. savo kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, o jo tėvai, t. y. nepilnametės globėjai, bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Paminėtina, kad nepilnametės nukentėjusiosios M. R. ankstesnėje gyvenamoje vietoje šiuo metu gyvena įtariamasis D. M. ir kiti procesinį suinteresuotumą turintys asmenys – jo tėvai, todėl mergaitės sugrąžinimas į nuolatinių globėjų šeimą negalimas. Prokuratūros rašte nurodoma, kad nepilnametė nukentėjusioji turėtų būti maksimaliai apsaugota tiek nuo galimų naujų neteisėtų veikų jos atžvilgiu, tiek nuo galimo tiesioginio ar netiesioginio poveikio, kuriuo galėtų būti daroma įtaka jos parodymams ir paaiškinimams, susijusiems su tiriamos veikos padarymo aplinkybėmis (DOK-79660).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad M. R. gyvenant SUA2 šeimoje jokių vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta (paskutinis nepilnamečio vaiko nesmurtinis pažeidimas buvo nustatytas 2021 m. sausio 27 d. (mirė M. R. motina, tėvas bandė žudytis)) ir jis nebuvo susijęs su SUA2 ir/ar jo šeimos narių veikimu ar neveikimu. Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) bendravo su M. R., kuri paaiškino, kad labai myli mamą (L. M.) ir dėdę (SUA2), kad labai norėtų gyventi su jais. M. R. nurodė, kad labai pasiilgo šių asmenų, D., šuniuko bei kačiuko. Akte taip pat pateikiami SUA2 teiginiai apie M. R. SUA2 nurodė, kad jis M. R. myli kaip savo vaiką, jos pasiilgo, be jos namuose jaučia tuštumą. SUA2išreiškė norą, kad M. R. grįžtų į jo namus bei nurodė, kad jis užtikrintų jai saugią aplinką (jo biologinis sūnus galėtų apsigyventi kitoje vietoje). SUA2 patvirtino, kad jis bendradarbiauja su globos centru, globos koordinatore, priima jų pagalbą. Akte nurodoma, kad SUA2 iki šiol bendravo ir bendradarbiavo su globos centro specialistais, užtikrino mergaitės fizinius, emocinius ir socialinius poreikius. SUA2 ir jo sutuoktinė LUD1 turėjo artimą ryšį su M. R. Pareiškimas grindžiamas atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kuriame įtarimai pareikšti SUA2 ir L. M. sūnui D. M. Nei šiame ikiteisminiame tyrime, nei aukščiau minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo nustatyta aplinkybių, susijusių su galimai netinkamu SUA2 ir/ar LUD1 elgesiu M. R. atžvilgiu. Šiuo atveju M. R. yra LUD1 dukterėčia (LUD1 brolio dukra). M. R. susijusi giminystės ryšiais su SUA2 sutuoktine, todėl SUA2 ir LUD1 šeima yra artimiausia, ką gali turėti M. R. M. R. yra nustatyta negalia dėl vidutinio intelekto sutrikimo, yra kalbos sutrikimas (žymus kalbos neišsivystymas), labai didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Po to, kai apsigyveno pas juos, M. R. tapo mažiau irzli, pikta, dažniau rodydavo meilę, išreikšdavo pozityvius jausmus. SUA2 ir LUD1 visą laiką dėjo reikiamas pastangas siekdami patenkinti visus M. R. poreikius. SUA2 buvo aprūpinęs ir iki šiol gali aprūpinti M. R. tinkama gyvenamąja vieta. Jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, kuriame M. R. yra įrengtas atskiras kambarys. Mergaitei buvo perkama visa reikiama apranga, avalynė, jai buityje reikiami ir jos naudojami daiktai. M. R.visą laiką buvo tvarkingai paruošiama į mokyklą, užtikrinama, kad mokykloje bei mokymosi procese jai nieko netrūktų. Prie gyvenamojo namo yra kiemas, kuriame M. R. galėjo ir gali žaisti. SUA2 yra nupirkęs M. R. batutą, kuriuo mergaitė labai džiaugėsi. Mergaitei yra nupirktas pripučiamas baseinas, M. R. taip pat nupirktas dviratis, namuose auginami naminiai gyvūnai – šuo ir katė, kurie padeda M. R. jausti rūpestį kitais, meilę. SUA2 ir jo sutuoktinė rūpinasi M. R. sveikata, iškilus sveikatos problemoms, mergaitei sunegalavus, nedelsdami kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, laikosi jų nurodymų bei rekomendacijų, perka reikiamus vaistus, kitus medikamentus, vitaminus, papildus. SUA2 ir jo sutuoktinė visada užtikrina, kad M. R. neliktų viena (jei kur nors vyksta, pasiima ją kartu, tačiau paprastai savaitgaliais stengiasi likti namuose, kad mergaitė pailsėtų po visos mokslo savaitės). SUA2 ir jo sutuoktinė kartu su M. R. švenčia įvairias šventes, įvairiomis progomis vežasi ją į įdomesnes, jai nematytas vietas, taip siekdami praplėsti mergaitės akiratį. SUA2 supranta Skyriaus nerimą dėl M. R. gyvenimo toje pačioje erdvėje, kurioje gyvena SUA2 ir jo sutuoktinės sūnus, tačiau šioje vietoje SUA2 pabrėžia, kad jo sūnus yra pasirengęs ir nedelsiant išsikels iš tėvų gyvenamojo namo bei apsigyvens išsinuomotame būste. SUA2 tinkamai atliko savo kaip M. R.globėjo pareigas, užtikrino tinkamą jos teisių bei teisėtų interesų apsaugą bei yra pasirengęs toliau vykdyti šias pareigas. M. R. turėtų gyventi, būti ugdoma ir aprūpinama SUA2 šeimoje, tuo labiau, kad jie susiję su M. R. giminystės ryšiais. Matyti, kad pati M. R. yra pasiilgusi SUA2 ir jo sutuoktinės, gyvenimo kartu su jais, kad ji yra prisirišusi prie savo gyvenamosios vietos ir artimųjų (DOK-13007).
Suinteresuotas asmuo BĮ SUA1 atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu (DOK-12707).
Pareiškėjo PRS1 atstovė R. Š. teismo posėdyje patikslintą pareiškimą palaikė, patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes – nepilnametės galimą tvirkinimą globėjo gyvenamojoje vietoje, kurį galimai atliko globėjo biologinis sūnus, kuriam ikiteisminiame tyrime yra pareikšti įtarimai, taip pat į tai, kad globėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį nepilnametei, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš įstatyminio atstovo. Skyriaus vertinimu, globėjo šeimoje nebuvo užtikrinti geriausi nepilnametės M. R. interesai ir saugi aplinka, o globėjas netinkamai vykdė globėjo pareigas, t. y. neužtikrino globotinės teisių ir geriausių jos interesų apsaugos. Šios aplinkybės, Skyriaus nuomone, sudaro pagrindą nušalinti SUA2 nuo globėjo (rūpintojo) pareigų. Nušalinus globėją, Skyriaus vertinimu, geriausius nepilnametės interesus atitiktų jos globa BĮ SUA1. Skyrius prašo globėją nušalinti, o ne atleisti iš pareigų, nes įžvelgia globėjo kaltus veiksmus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pačios nepilnametės situaciją – mergaitė yra neįgali ir dėl savo pažeidžiamumo reikalauja ypatingos apsaugos bei tinkamo jos interesų užtikrinimo. Kategoriškas globėjo neigimas, kad jų biologinis vaikas galėjo atlikti nusikalstamus veiksmus M. R. atžvilgiu, leidžia abejoti tuo, ar globėjas tinkamai vertina nepilnametės pateiktą informaciją ir ja tiki. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, ar ateityje susiklosčius panašiai situacijai globėjas patikėtų nepilnamete ir imtųsi būtinų veiksmų jos saugumui užtikrinti. Globėjo pozicija buvo kategoriška – jis nurodė, kad biologinis sūnus iš namų neišsikraustys. Šiuo metu nepilnametė gyvena pas budinčią globotoją. Nepilnametės bendravimas su buvusio globėjo šeima nėra nutrauktas. SUA2 ryšys su mergaite išlikęs geras, su globėjo šeima ji bendrauja kartą per savaitę, tarpininkaujant globos koordinatorei. Nepilnametė M. R. yra išreiškusi norą grįžti į globėjo šeimą ir ketino pabėgti iš laikinosios globėjos namų. Globėjas apie galimai jo sūnaus padarytą nusikalstamą veiką sužinojo (duomenys neskelbtini), kai buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir tą pačią dieną nepilnametė buvo apgyvendinta pas laikinąją globėją (2026 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 46 sek. – 22 min. 3 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SUA2 2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka būti ne nušalintas, bet atleistas nuo globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių, dėl kurių jis nebegali vaiku rūpintis. Nuo (duomenys neskelbtini) globoja savo sutuoktinės brolio dukrą M. R. Sprendimą tapti mergaitės globėju lėmė tai, kad sutuoktinė yra teista, todėl ji negalėjo būti paskirta globėja. M. R. turi negalią. Jis turi tris biologinius vaikus. Šiuo metu kartu su juo ir jo sutuoktine gyvena pilnametis sūnus, kuris nėra sukūręs šeimos ir nedirba. Nuo praėjusių metų rudens jų namuose taip pat gyvena M. R. tėvas, kuris dirba pas ūkininką ir dėl darbo pobūdžio namo grįžta maždaug kas keturis mėnesius. Pats globėjas ūkininkauja, sutuoktinė būna namuose. Globos pradžia buvo sudėtinga. M. R. buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini), mažai kalbėjo, jai buvo sudėtinga išreikšti savo mintis ir poreikius, todėl dažnai bendravo gestais. Iki šiol ne visada supranta mergaitės tariamus žodžius. Nuo pirmadienio iki penktadienio M. R. mokėsi (duomenys neskelbtini). Globos laikotarpiu M. R. jam ir šeimos nariams nepasakojo apie galimai jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Mergaitė buvo linkusi skųstis dėl kasdienių situacijų, pavyzdžiui, kai brolis iš jos paimdavo daiktus. Šeimai buvo netikėta žinia apie galimus nusikalstamus veiksmus, kadangi M. R. buvo prisirišusi prie brolio ir su juo palaikė gerą ryšį. Įvykio metu atvykę policijos pareigūnai šeimai išsamios informacijos apie situaciją nesuteikė, o apie aplinkybes šeima sužinojo kitą dieną iš Skyriaus darbuotojų. Jis apklaustas byloje kaip liudytojas. Nurodė, kad dėl susidariusios situacijos kalbėjosi su savo sūnumi, tačiau iki šiol negali suprasti, kaip galėjo įvykti tokie dalykai. Jo ir M. R. tarpusavio ryšys iki šiol yra geras, jie bendrauja, o pati mergaitė išreiškia norą grįžti gyventi pas globėją ir jo šeimą. Šeimoje buvo svarstoma galimybė, kad sūnus išsikeltų iš gyvenamosios vietos. Jis prioritetą teikia savo biologiniam sūnui ir jo pateiktais paaiškinimais tiki. Globėjas išreiškė abejonių dėl M. R. pasakojimų patikimumo, nurodydamas, kad mergaitė ir anksčiau yra pasakojusi aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės. Mano, kad gali atskirti, kada mergaitė kalba tiesą, o kada meluoja. Panašios situacijos galėtų pasikartoti ir kitoje šeimoje. M. R. ne visada suvokia su ja atliekamų veiksmų ir susidariusios situacijos esmę. Žino, kad laikinosios globos metu dėl M. R. elgesio ar išsakytos informacijos buvo iškviestos tarnybos. M. R. sunkiai sekasi bendrauti su kitais vaikais, kadangi mergaitė yra aktyvi. Globotinė turėjo savo kambarį, kuriame žaisdavo ir miegodavo. Mergaitė dažnai užsirakindavo kambario ir vonios duris ir nenorėdavo, kad kiti šeimos nariai matytų ją prausiantis. Šeima stengdavosi užtikrinti, kad mergaitė nebūtų paliekama namuose viena ar su jų biologiniu sūnumi. Jei globėjui ir jo sutuoktinei tekdavo išvykti, pavyzdžiui, į turgų, M. R. tuo metu pasiimdavo kaimynė ir mergaitė būdavo pas ją. Šeima kartu su M. R. dažnai vykdavo į įvairias šventes, lankydavosi pas pažįstamus, taip pat vykdavo į Kauną. Globos centre penktadieniais vyksta susitikimai. Į šiuos susitikimus jis vyksta kartu su sutuoktine. Jeigu tuo metu namuose būna M. R. tėvas, jis taip pat vyksta kartu. Susitikimuose dalyvauja socialinė darbuotoja E. Kiekvieno susitikimo metu mergaitė išreiškia norą grįžti gyventi į globėjo šeimą. Susitikimų pabaigoje mergaitė su juo ir kitais artimaisiais atsisveikina, juos apkabina, pabučiuoja ir laukia kito susitikimo. Su M. R. apie jos atžvilgiu galimai padarytas nusikalstamas veikas nekalba. Dėl galimybės M. R. grįžti į globėjo šeimą, globėjas nurodė, kad šiuo metu negalėtų iš namų iškeldinti savo sūnaus. Jo teigimu, jeigu sūnaus atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnės situacijos. Tokiu atveju sūnus galėtų apsigyventi pas savo brolį. M. R. anksčiau yra išsakiusi nusiskundimų dėl mokyklos. Dėl šių nusiskundimų raštu į ugdymo įstaigą ar kitas institucijas nesikreipė, tačiau apie konkrečias situacijas žodžiu pasiteiraudavo mokyklos darbuotojos. Namuose jokių įtartinų seksualinio pobūdžio veiksmų nėra matęs. Sūnus nežiūrėjo pornografinių filmų, jis tik žaidė kompiuteriu. Užsitęsę teismuose procesai jį emociškai paveikė, dėl susidariusios situacijos jaučia nuovargį. Sutinka, kad toliau negali globoti M. R., nors mylėjo mergaitę. Šiuo metu jaučia sveikatos sutrikimus – jam skauda stuburą, kojas (2026 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 33 sek. – 55 min. 8 sek.; 2026 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 22 sek. – 6 min. 53 sek.).
Suinteresuoto asmens BĮ SUA1 atstovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. R. jų priežiūroje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Globėjas SUA2 kiekvieną penktadienį su sutuoktine lankosi jų įstaigoje ir specialisto priežiūroje bendrauja su M. R. Šiuo metu yra įvykę 54 susitikimai. Jų trukmė nuo 1 val. iki 2 val. 11 susitikimų yra dalyvavęs ir mergaitės biologinis tėvas. Specialistų vertinimu šeimoje santykiai yra gana šilti. Globėjai atvažiuoja su dovanomis, kurias mergaitė mėgsta. Mergaitė šeimos laukia visada su piešiniais. Su M. R. sunku bendrauti, nes ji bendrauja pavieniais žodžiais, o ne sakiniais. Kai mergaitė buvo apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje, globėjas pateikė visą informaciją apie M. R. sveikatos būklę, jos elgesio sutrikimus, kaip tam tikromis situacijomis ji elgiasi. Jos kalba ribota ir ji vartoja tik tam tikrus žodžius. Jeigu ji rodo prieraišumą, tada ji sako myliu, jei jai niežti, sako kanda. Kartais sunku ją suprasti. Budinti globotoja palaiko šiltus santykius su globėjais. Po kiekvieno susitikimo M. R. emocija palūžta, ji tikrai nori grįžti pas globėją, prireikia net psichologo. Dažnai pamini, kad nori grįžti pas D. žaisti kompiuterinius žaidimus. (duomenys neskelbtini) M. R. iškvietė policiją budinčiai globotojai, teigė, kad ją mušė, tačiau kaltinimai nepasitvirtino. Visos sveikatos paslaugos mergaitei teikiamos. Perdėtą seksualinį poreikį tokie vaikai turi, ir tai matosi (2026 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 22 sek. – 1 val. 1 min. 7 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas patenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-259-829/2022 laikinai apribota S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu ir nepilnametei nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirtas SUA2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-829/2023 S. L. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. M. R. motina V. R. mirė (duomenys neskelbtini).
Skyriuje (duomenys neskelbtini), 13 val. 1 min., per koordinatorių programėlėje „FleetComplete“ gautas pranešimas, kad prie M. R. seksualiai priekabiauja pilnametis globėjo sūnus – D. M. Taip pat Skyriuje gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) centro auklėtinė M. R. įstaigos darbuotojams nurodė, jog namuose yra lytiškai išnaudojama globėjų sūnaus. Mergaitė yra sutrikusio intelekto, turi negalią, sunkiai kalba. Skyriaus specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka, atliko reagavimo veiksmus gauto pranešimo pagrindu ir atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, M. R. užtikrino saugią aplinką. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnį – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, kuriame M. R. yra pripažinta nukentėjusiąją. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)centre bendrauta su nepilnamete M. R. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus ją myli ir dažnai ją apkabina, bučiuoja į kaklą, žandus, liečia krūtinę. M. R. sakė, kad globėjo sūnus daug kartų lietė jos krūtinę. Mergaitė Skyriaus specialistui parodė, kur tiksliai globėjo sūnus ją liečia. Rodė, kaip jis kuteno kaklo srityje, lietė kojas, kaip jis lietė ją užkišdamas rankas už jos kelnaičių. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus dažnai ją atsivesdavo į savo kambarį, kai tėvai, t. y. jos globėjai, išvažiuodavo iš namų. Mergaitės paklausus, kiek kartų tai nutiko, ji atsakė, kad labai daug kartų – maždaug dešimt. Nepilnametė sakė, kad globėjo sūnus rodė jai savo lytinį organą, kurį vadino „bybiu“. Mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus žiūrėdamas filmą telefone, rodė jai savo „bybį“, kurį bandė įkišti į jos lytinius organus bei išeinamąją angą, tačiau ji to neleido. Pasak mergaitės, kai ji bandė pabėgti, globėjo sūnus mušė ją per rankas. M. R. sakė, kad ji apie tai kas nutiko bijojo pasakyti mamai, t. y. jos globėjo sutuoktinei, nes manė, jog globėjo sutuoktinė mergaitę nubaus. M. R. paklausus, ar globėjo sutuoktinė ją kada nors yra baudusi statydama į kampą, mergaitė atsakė, kad ne. Mergaitė sakė, kad ji nieko nepasakojo globėjui, jo nebijo. (duomenys neskelbtini) M. R. laikinai apgyvendintas BĮ SUA1 Globos centro budinčio globotojo šeimoje. Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, iš kurių vienas yra per visą bausmės atlikimo laiką uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai bendrauti su nepilnamete M. R. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka.
Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai: 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Pirmiau išvardytos globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai. Vaiko globa apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą, ir tai yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes globėjas, be kasdienės vaikų priežiūros, prisiima įstatymo įtvirtintą pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį, padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su artimaisiais, parengti jį savarankiškam gyvenimui.
Globėjui netinkamai atliekant savo pareigas, kyla grėsmė globotinio teisėms ir interesams. Dėl to, siekiant užkirsti tam kelią, CK nustatyta globėjo nušalinimo nuo pareigų galimybė. CK 3.246 straipsnio, reglamentuojančio globėjo ir rūpintojo atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų pagrindus, 2 dalyje nurodyta, kad globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia globėją nušalinti dėl netinkamo pareigų atlikimo, motyvuodamas pareiškimą tuo, kad globėjas neužtikrino saugios aplinkos globotinei M. R. ir prieš ją buvo atlikti nusikalstami veiksmai, be to globotinė ir galimai nusikaltimą padaręs asmuo gyvena tuose pačiuose namuose, kaltinamasis yra globėjo biologinis sūnus, todėl globėjas linkęs tikėti savo sūnaus paaiškinimais, o ne globotinės. Suinteresuotas asmuo SUA2 sutiko su pareiškimu iš dalies, tai yra sutiko būti atleistas iš globėjo pareigų, kadangi jokių kaltų veiksmų neatliko, rūpinosi globotine, ją mylėjo kaip savo tikrą vaiką, jokių įtartinų nusikalstamų veiksmų M. R. atžvilgiu jis nepastebėjo, todėl pareikšti įtarimai jo sūnui sukėlė didžiulį stresą, įtampą, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata, jis pavargo ir dėl to jis negali toliau globoti globotinės.
Nagrinėjamu atveju globėjo SUA2 sūnus D. M. 2026 m. liepos 16 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, jog laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad M. R., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, sistemingai bučiavo jos kaklą, veidą ir krūtinę, mažiausiai vieną kartą per drabužius lietė jos krūtinę, mažiausiai vieną kartą užkišo savo rankas po jos drabužiais ir lietė jos kūną lytinių organų srityje, mažiausiai tris kartus per drabužius savo lytinių organų sritimi lietė jos lytinių organų sritį ir mažiausiai du kartus – sėdmenų sritį, mažiausiai vieną kartą rankomis po drabužiais dirgino savo lytinius organus, tuo būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Iš nuosprendžio turinio matyti, jog liudytojais byloje buvo apklausti suinteresuotas asmuo globėjas SUA2 ir jo sutuoktinė LUD1, tačiau jų parodymuose nėra duomenų apie tai, kad globėjas ir jo sutuoktinė žinojo ar įtarė apie savo sūnaus galimai nusikalstamus veiksmus M. R. atžvilgiu. Priešingai, abu liudytojai nurodė skyrę pakankamai dėmesio M. R. privačiam gyvenimui užtikrinti, mergaitė turėjo atskirą kambarį, galėjo užsirakinti, prausdavosi viena užsirakinus vonioje, M. nebūdavo paliekama viena namuose ar be kitų suaugusiųjų priežiūros, jokių nusiskundimų dėl sūnaus elgesio M. globėjui nėra išsakiusi. Pareiškėjo atstovės teigimu globėjo neigimas, kad jo biologinis vaikas galėjo atlikti nusikalstamus veiksmus, leidžia abejoti tuo, ar globėjas tinkamai vertina nepilnametės pateiktą informaciją ir ja tiki. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, ar ateityje susiklosčius panašiai situacijai globėjas patikėtų nepilnamete ir imtųsi būtinų veiksmų jos saugumui užtikrinti. Šiuo atveju pareiškėjas savo pareiškimą grindžia tikėtinomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Natūrali pirminė tėvų reakcija sužinojus apie pareikštus įtarimus savo vaikui yra neigimas ir nesusitaikymas, todėl toks globėjo SUA2 elgesys yra niekuo ne išskirtinis ir neparodantis jokio netinkamo globėjo pareigų atlikimo. Po to sekantys globėjo veiksmai patvirtina, kad globėjas SUA2 bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, davė parodymus, nekaltino dėl susidariusios situacijos globotinės M. R., o su ja toliau palaikė artimus santykius, mergaitę lankė reguliariai, vežė dovanų. Tai, kad paskutiniu metu iki įtarimų pareiškimo, globėjo sutuoktinė stebėjo pakitusį M. elgesį, mergaitė eidama į vonios kambarį užsikabindavo kabliuką, savo kambario duris dažniausiai laikydavo uždarytas, paaiškintina natūraliu brendimu ir privatumo poreikiu. Vaikui augant, ypač artėjant paauglystei, tampa svarbu turėti savo erdvę, persirengti ar naudotis vonios kambariu vienam, užsidaryti kambaryje ir turėti daugiau asmeninių ribų, todėl toks jos elgesys niekuo neišskirtinis. Mergaitė nuo pirmadienio iki penktadienio praleisdavo (duomenys neskelbtini), tačiau iš ugdymo įstaigos nebuvo gauta duomenų apie pasikeitusį M. R. elgesį. Byloje taip pat nėra pateikta kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad tuo laikotarpiu būtų buvęs pastebėtas neįprastas tokio amžiaus vaikui, turinčiam vidutinį protinį atsilikimą, elgesys. Iš pačios M. R. parodymų nustatyta, jog apie galimai nusikalstamus D. M. veiksmus M. niekam iš šeimos narių nepasakojo, bijojo pasakyti mamai, nes manė, jog ji nubaus, tačiau globėjo nebijojo, best vis tiek nepasakė.
(duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mergaitė pasakojo, kad globėjo sūnus dažnai ją atsivesdavo į savo kambarį, kai tėvai, t. y. jos globėjai, išvažiuodavo iš namų. Suinteresuotas asmuo SUA2 teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitės nepalikdavo vienos namuose, jei jie išvažiuodavo, pakviesdavo kaimynę. Šiuo atveju vertintina, kad mergaitė nebuvo paliekama namuose viena – ji visuomet buvo prižiūrima suaugusio asmens. Net ir tuo atveju, jeigu globėjas būtų patikėjęs globotinės priežiūrą savo sūnui, nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs kokių nors objektyvių prielaidų numatyti, jog jiems likus vieniems namuose galėtų būti padaryta nusikalstama veika. Priešingai, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų leidusios globėjui pagrįstai įtarti tokios veikos galimybę. Globėjas nusikalstamų veikų neslėpė, jis nieko apie tai nežinojo, viskas išaiškėjo tik (duomenys neskelbtini), kai mergaitė buvo paimta ir apgyvendinta pas laikinąją globotoją, prieš tai ji globėjui ar jo žmonai nebuvo užsiminusi apie jų sūnaus nusikalstamus veiksmus. Nors SUA2 nurodė netikintis, kad jo biologinis sūnus elgėsi netinkamai, tačiau šie jo parodymai tik patvirtina, kad jo sūnaus atžvilgiu pareikšti kaltinimai jam buvo netikėti ir sukėlė stiprią pirminę emocinę reakciją. Kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, sužinojęs apie kaltinimus jis patyrė šoką. Be to, atsiliepime jis nurodė, kad jo sūnus, esant poreikiui, galėtų apsigyventi kitoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, suinteresuotas asmuo SUA2 sutiko, kad negali globoti M. R., nes tuose pačiuose namuose gyvena ir sūnus, be to dėl teisminių procesų jo sveikata pašlijo ir jis dėl šių priežasčių negali vykdyto globėjo pareigų. Tai leidžia manyti, kad jo pozicija buvo susijusi ne su siekiu ignoruoti ar paneigti pareikštus kaltinimus, bet su siekiu konstruktyviai spręsti susidariusią situaciją ir kiek įmanoma sumažinti jos neigiamas pasekmes kiekvienam šeimos nariui.
Teismas sprendžia, jog vienareikšmiškai teigti, jog globėjas SUA2 netinkamai atliko globėjo pareigas ir neužtikrino globotinės teisių ir interesų, nėra jokio pagrindo. Globėjas M. R. augino, globojo ir ja rūpinosi (duomenys neskelbtini), visapusiškai ugdė ją ir lavino, užtikrino jai tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sąlygas. Tiek jis, tiek sutuoktinė rūpinosi mergaitės fizine ir psichine sveikata, jos saugia aplinka, byloje yra Pareiškėjo pateikti duomenys, jog 2024 m. rugsėjo mėn. M. R. prasidėjo menstruacijų ciklas, kuris netikėtai nutrūko rugsėjo mėn., dėl šio sutrikimo globėjo sutuoktinė LUD1 kartu su M. lankėsi pas gydytoją, kuris nustatė priežastį – galimai dėl streso ir nenorėjimo po vasaros atostogų grįžti į mokyklą. Be to globėjo šeima pranešė ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) apie tai, kad vienas iš ugdymo įstaigos mokinių lenda prie M., mauna kelnes, buvo ją užgulęs, kita mergaitė muša M. Be to svarbi aplinkybė dėl tinkamo globėjo pareigų atlikimo yra ta, kad SUA2 ir kiti artimieji iki šiol susitinka su mergaite BĮ SUA1 prižiūrint jos darbuotojui. Kaip nurodė liudytoja LUD2, mergaitės ryšys su globotoju yra teigiamas, susitikimuose nėra kalbama apie baudžiamąjį procesą. Tai, kad šilti santykiai tarp mergaitės ir globėjo, parodė ir liudytoja LUD5, pažymėjusi, kad po susitikimų mergaitė tampa emocionali ir nori pas globėją SUA2. Globėjas neatsisakė vaiko globos vos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, nekaltino M. R. dėl susidariusios situacijos, nenutraukė bendravimo, priešingai, bendradarbiavo su BĮ SUA1, globos koordinatore, priėmė jų pagalbą, kad kuo labiau sušvelninti nukentėjusiosios globotinės M. R. reakcijas.
Esant susidariusiai situacijai neabejotinai galima sutikti, kad baudžiamasis procesas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis artimam šeimos nariui negatyviai paveikė globėjo sveikatą, todėl globėjas SUA2 nagrinėjamu atveju turi teisę rūpintis savo sveikata ir tuo motyvuoti savo prašymą atleisti nuo globėjų pareigų. Be to ir teismas 2026 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu buvo įspėjęs proceso dalyvius, kad priimant galutinį sprendimą bus varstoma, ar nėra pagrindų globėją atleisti, o ne nušalinti nuo pareigų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima vertinti, kad SUA2 netinkamai atliko globėjo pareigas, neužtikrino globotinės teisių ir interesų apsaugos, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą visa apimtimi ir nušalinti SUA2 nuo globėjo pareigų, kadangi teismas neįžvelgė jo kaltų veiksmų. Jis negali būti atsakingas už savo pilnamečio sūnaus elgesį, nes aiškiai jam nepritarė, netoleravo ir nesudarė jokių sąlygų nusikaltimui atlikti. Tačiau įvertinus aplinkybių visumą yra pagrindas atleisti jį nuo globėjo pareigų dėl nurodytų svarbių priežasčių, tai yra dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio jo sūnaus atžvilgiu, dėl paskirtos bausmės, uždraudžiančios bendrauti su M. R., dėl tos pačios kaltinamojo ir globotinės gyvenamosios aplinkos ir paties globėjo pašlijusios sveikatos būklės, todėl tikslinga M. R. parinkti institucinės globos formą. Toks sprendimas priimtas ir dėl tos priežasties, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir teismas negali pilnai remtis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vaiko globėjas turi būti pakeistas, todėl patikslintas pareiškimas šioje dalyje tenkintinas, globėju skirtinas pareiškėjo pasiūlytas BĮ SUA1, kuris yra tinkamas būti globėju ir turto administratoriumi ir šiuo metu jau laikinai atlieka tokias funkcijas.
CPK 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl BĮ SUA1 išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnio 2 dalis).
Taip pat išaiškintina, kad globojamam (rūpinamam) vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privaloma disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis); vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalimi, 3.248, 3.249 straipsniais, 3.251 straipsnio 2 dalimi, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.256, 3.261 straipsniais, 3.265 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 1 dalimi, 496, 504 straipsniais, teismas
nutaria:
Patikslintą pareiškimas patenkinti iš dalies.
Atleisti SUA2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinio globėjo (rūpintojo) bei vaiko lėšų administratoriaus pareigų atlikimo.
Paskirti nepilnamečio vaiko M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju (rūpintoju) ir globotinio (rūpintinio) gaunamų lėšų tvarkytoju biudžetinę įstaigą SUA1, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą nuolatinio globėjo (rūpintojo) biudžetinėje įstaigoje SUA1, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdoma skubiai.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą. Atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.