Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas 2025 m. gruodžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta 2026 m. birželio 11 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje – kavinės - baro “Bagira Lounge”, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkų mieste, terasoje, veikdamas kartu su E. K. ir K. K. kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad jis tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip 1 smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvos sritį, po ko, E. K. pargriovė V. S. ant grindų ir ranka spaudė nukentėjusiajam V. S. kaklą ir K. K. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį gulinčiam V. S. į veido sritį, po ko nukentėjusiajam atsistojus, K. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ranka ne mažiau kaip 1 smūgį V. S. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, 31-o ir 41-o dantų netekimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. E. K., 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje – kavinės - baro “Bagira Lounge”, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkų mieste, terasoje, veikdamas kartu su A. S. ir K. K. kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad A. S. ranka sudavus 1 smūgį V. S. į galvos sritį, jis tyčia pargriovė V. S. ant grindų ir ranka spaudė nukentėjusiajam V. S. kaklą, o K. K. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį gulinčiam V. S. į veido sritį ir nukentėjusiajam atsistojus K. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį V. S. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, 31-o ir 41-o dantų netekimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. K. K., 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje – kavinės - baro “Bagira Lounge”, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkų mieste, terasoje, veikdamas kartu su A. S. ir E. K., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – V. S., o būtent, kilusio konflikto metu, A. S. ranka sudavus 1 smūgį V. S. į galvos sritį, po to E. K. pargriovus nukentėjusįjį V. S. ant grindų ir ranka spaudžiant pastarajam kaklą, jis pasilenkęs link nukentėjusiojo V. S., tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį gulinčiam V. S. į veido sritį, po to, nukentėjusiajam V. S. atsistojus, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį V. S. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, 31-o ir 41-o dantų netekimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų - nukentėjusįjį V. S.. Be to, jis 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje – kavinės - baro “Bagira Lounge”, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkų mieste, terasoje, veikdamas kartu su A. S. ir E. K. kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad A. S. ranka sudavus 1 smūgį V. S. į galvos sritį, po to, E. K. pargriovus pastarąjį ant grindų ir viena ranka spaudžiant nukentėjusiajam V. S. kaklą, jis tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį gulinčiam V. S. į veido sritį, po to, nukentėjusiajam V. S. atsistojus, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį V. S. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, 31-o ir 41-o dantų netekimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamieji A. S., E. K. ir K. K. kaltę teismo posėdžio metu pripažino pilnai.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teismo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. su draugais susirinko kavinėje „Bagyra“ pasėdėti. Sėdėdami gurkšnojo alkoholį. Kavinėje buvo su K. ir E.. Su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir tarp jų įvyko konfliktas. Jis su nukentėjusiuoju susižvalgė, jam nusišypsojo ir pradėjo žodinį konfliktą. Nukentėjusiajam sudavė į veido sritį. Sudavė vieną smūgį kumščiu į žandą. Nežino, ką tuo metu darė draugai, lyg bandė išskirti, tačiau kokius veiksmus atlikinėjo neatsimena. Neatsimena, kaip baigėsi pats konfliktas. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, buvo jų draugės. Nematė ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų. Įvykio dieną buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio aplinkybių neatsimena dėl patirto adrenalino. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka.

A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. maždaug apie 22.00 val., jis su pažįstamais K. K., E. K., S. Ž. ir S. G. susitiko kavinėje ,,BAGIRA“, esančioje Vilniaus al. 20, Druskininkuose, smagiai praleisti penktadienį. Būnant minėtoje kavinėje visi susėdo kavinės terasoje, kur jie, išskyrus merginas vartojo alkoholį, gėrė alkoholinius kokteilius ir alų. Jis būdamas kavinėje asmeniškai išgėrė maždaug apie 5 alkoholinius kokteilius ir 5 bokalus alaus, todėl nuo išgerto alkoholio buvo tikrai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių, kas vyko minėtą vakarą, nepamena. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kurias visiškai pripažįsta ir dėl to labai gailisi, pripažįsta, kad kilusio konflikto metu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam V. S. į galvos sritį, tačiau dėl kokios priežasties jis taip pasielgė, taip pat ar sužalojo asmenį, neatsimena, tačiau pripažįsta kad tokiu būdu jis pažeidė viešąją tvarką (2 t., b. l. 47-48).

Kaltinamasis E. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai. Kai atėjo į kavinę konfliktas tarp A. ir V. jau buvo prasidėjęs. Pamatęs, kad jie konfliktuoja pradėjo juos skirti. Apsikabino V. ir pervertęs jį ant žemės laikė. Daugiau jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Nematė, kas V. atžvilgiu atlikinėjo kokius nors veiksmus, nes konflikto pradžios nematė. Konflikte nukentėjusysis buvo vienas. Jie buvo trys. Visi sėdėjo prie vieno stalo, bet vienu momentu buvo išėjęs. Neatsimena, kaip baigėsi konfliktas. Tiesiog atvažiavo policija. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas. Įvykio dieną vartojo alkoholį ir buvo apsvaigęs. Su nukentėjusiuoju susitarė ir jam atlygino padarytą žalą. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Byloje yra pareiškęs prašymą dėl laidavimo, palaiko jį. Senelis yra laiduotojas. Gyvena kartu su seneliu.

Kaltinamasis E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. (2 t., b. l. 76-78).

Kaltinamasis K. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. atvažiavo su draugu į kavinę „Bagyra“ pavalgyti, bet joje nebuvo laisvų vietų. Kadangi pažįsta A. ir E., jie pasiūlė prie jų atsisėti. Atsisėdęs prie jų išgėrė ir nuėjo parūkti. Rūkydamas kalbėjo su E., kai jis išėjo liko kalbėti su pussesere. Pamatė, kaip V. draugas atsistojo ir priėjęs prie A. susirėmė kaktomis. Suprato, kad kažkas įvyko. Prasidėjo konfliktas, jie rūkė toliau. Pamatė, kad prasidėjo muštynės. Bandant juos išskirti, nukentėjusysis kaire ranka jam sudavė, tada ir jis jam sudavė atgal. Sudavė nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės. Sudavė vieną smūgį į veido sritį, atrodė nestiprų smūgį. Po suduoto smūgio nematė jokių nukentėjusiojo sužalojimų. Pakėlė nuo žemės, tada jį apsauga atstūmė. Pakėlęs nukentėjusįjį nuo žemės nuvedė toliau atsisėsti ir pasakė jam neiti ten, tada nukentėjusysis sudavė jam dar vieną smūgį. Atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir taip pat sudavė jam dar vieną smūgį. Tada jį apsauga nuvedė į vidų, liepė apmokėti sąskaitą. Nukentėjusiajam sudavė 2 smūgius, vieną gulinčiam ir vieną kai patraukė į šoną. Nematė, ar kas nors nukentėjusiajam be jo sudavė smūgius. Nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, dėl kitos žalos dydžio nesusitarė.

Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis, kurio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo, veikas padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. maždaug apie 19.00 val., jis kartu su pažįstamais atėjo į kavinę ,,Bagira“, esančią Vilniaus al. 20, Druskininkuose, pasėdėti. Atėjus į minėtą kavinę atsisėdo prie staliuko ir visi vartojo alkoholinius gėrimus, alų. Būnant minėtoje kavinėje tarpusavyje šnekučiavosi. Be jų kavinėje tuo metu buvo ir daugiau lankytojų, kurie taip pat kavinėje linksminosi, vartojo alkoholį. Būnant kavinėje tarp jų ir jokių kitų asmenų konfliktų nebuvo. Jis būdamas kavinėje išgėrė maždaug 3-4 bokalus alaus, tačiau nuo išgerto alkoholio kiekio nesijautė stipriai apgirtęs ar apsvaigęs. Vienu momentu jam su pažįstamais išėjus į kavinės terasą ir rūkant bei tarpusavyje besišnekant, prie jų stovėjęs nepažįstamas vaikinas, kurį jis tuo metu matė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo vaikinas vardu A., nieko jam nesakęs sudavė ranka jam vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės ausį. Po suduoto smūgio jam apsvaigo galva, todėl jis atsitraukė šiek tiek toliau. Šis suduotas smūgis buvo stiprus, pradėjo spengti kairėje ausyje, iš kairės ausies pradėjo bėgti kraujas ir jis juto stiprų fizinį skausmą. Su juo buvęs. V. A. klausė vaikino, kodėl pastarasis sudavė. Matė, kad minėtas nepažįstamas vaikinas vardu A. besiaiškindamas su V. A. pastarajam taip pat ranka 1 kartą smūgiavo į galvą, tačiau kur pataikė nepastebėjo. Tuomet prie jo priėjęs antrasis nepažįstamas vaikinas kaip vėliau po šio įvykio iš V. A. sužinojo, kad tai buvo vaikinas vardu E., jį iš nugaros pusės sugriebęs už pečių parvertė ant žemės. E. ant žemės nukrito pirmas, o jis aukštielninkas, nugara nukrito ant pastarojo. Nukritus, E. viena ranka spaudė jam kaklą. Gulėdamas matė, kad prie jo tuo momentu, priėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo A., o kitas kaip vėliau iš V. A. sužinojo kad tai buvo K.. K. priėjęs ties jo galva, pasilenkė link jo ir sudavė ranka jam vieną smūgį į veido sritį ir pataikė jam į lūpas. Š. K. suduotas smūgis buvo labai stiprus, kurio metu jis juto labai stiprų skausmą lūpų, burnos srityje. Po šio suduoto smūgio jam pasipylė kraujas iš burnos, juto, kad yra išmušti priekiniai dantys. Pamena, kad po šio smūgio tuoj pat prie jo pribėgo kavinės apsaugos darbuotojas bei kiti terasoje buvę nepažįstami asmenys, kurie minėtus vaikinus atitraukė toliau nuo jo ir jam padėjo atsikelti. Kas vyko vėliau nelabai pamena, nuo juntamo skausmo burnos srityje ir patirto streso. Pamena, kad po įvykio, dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo nustatyta muštinė žaizda lūpos srityje, kuri buvo susiūta ir išmušti 4 priekiniai dantys, kitų sužalojimų nebuvo. Mano, kad įvykio metu padaryti sužalojimai, t.y muštinė žaizda lūpos srityje ir išmušti 4 priekiniai dantys, jam buvo padaryti E. suduotu smūgiu į burnos sritį. Po šio įvykio jis kreipėsi pas teismo medicinos specialistus, dėl patirtų sužalojimų. Jį sumušusių trijų vaikinų jis iki šio įvykio nepažinojo. Vėliau, po įvykio jis iš V. A. sužinojo, kad jį sumušė K., A. ir E.. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų jam padaryta fizinė žala. Taip pat šio įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S22 Ultra“ priekinis stiklas, kuris šio įvykio metu greičiausiai iškrito iš jo kišenės ant žemės. Įvykio metu jis buvo sužalotas ir jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kuris nebuvo momentinis, nes skausmą juto tiek smūgių sudavimo metu, tiek ir po to. Po įvykio, dėl jo metu patirtų sužalojimų jam buvo taikomas tolimesnis ambulatorinis gydymas pas šeimos gydytoją. Dėl kokios priežasties jis buvo sumuštas negali pasakyti, nes pats to nežino ir nesupranta, jokio konflikto tarp jų prieš tai nebuvo (1 t., b. l. 35-38).

Nukentėjusysis V. S. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį, su nukentėjusiais susitarė dėl žalos atlyginimo. Dalį žalos vienas iš kaltinamųjų jau yra atlyginęs. Su kitais kaltinamaisiais tariasi dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. maždaug apie 19.00 val., jis su savo darbuotojais V. S. atėjo į kavinę ,,Bagira“, pasilinksminti. Jam ir V. S. atėjus į minėtą kavinę atsisėdo prie staliuko ir besišnekėdami tarpusavyje vakarieniavo bei gėrė alų. Kavinėje tuo metu buvo ir daugiau lankytojų, kurie taip pat kavinėje linksminosi, vartojo alkoholį. Jis būdamas kavinėje išgėrė apie 4-5 bokalus alaus, tačiau nuo išgerto alkoholio kiekio nesijautė apgirtęs. Kiek išgėrė V. S. neskaičiavo, tačiau galėjo išgerti panašiai kaip ir jis, apie 4-5 bokalus alaus. Būnant kavinėje jis ir V. S. retkarčiais išeidavo į kieme esančią terasą parūkyti ir parūkius vėl sugrįždavo atgal į kavinės vidų. Vienu momentu, jis ir V. S. išėjo į kavinės terasą parūkyti. Jis tuo metu atsisėdo terasoje ant kėdės esančios prie įėjimo į kavinę durų ir rūkydamas kalbėjosi su nepažįstamu kavinės lankytoju. Matė, kad tuo metu V. S. stovėdamas šiek tiek toliau nuo jo, taip pat rūkydamas bendravo su kažkokiu vaikinu. Neužilgo prie jo priėjęs V. S. pasakė, kad nepažįstamas asmuo jam sudavė į kairę ausį. V. S. jam parodė asmenį, sudavusį šiam smūgį. V. S. parodyto vaikino jis nepažinojo, tačiau vėliau iš kavinės lankytojų sužinojo, kad tai buvo A. S.. Tuomet jis priėjo prie A. S. išsiaiškinti kodėl šis sudavė V. S.. Jam tarpusavyje besiaiškinant su A. S., pastarasis jam nieko nesugebėjo paaiškinti dėl ko šis smūgiavo V. S.. Jam ir A. S. toliau tarpusavyje besiaiškinant, pastarasis ranka jam vieną kartą smūgiavo ir bandė suduoti smūgį į veido sritį, tačiau jis šio smūgio išvengė pasukdamas veidą į šoną ir smūgis jam nebuvo suduotas. Pamatęs, kad A. S. jam bandė suduoti smūgį, V. S. priėjo arčiau A. S. ir pastarieji tuomet tarpusavyje pradėjo aiškintis. Tuo metu jis pamatė, kad prie V. S., šiam iš nugaros pusės priėjęs kitas vaikinas, kaip vėliau iš kavinės lankytojų jis sužinojo, E. K., sugriebė V. S. už pečių ir pastarieji abu nugriuvo. E. K. nugriuvo pirmas nugara ant terasos grindų, o V. S. užgriuvo aukštielninkas ant pastarojo. Matė kad nugriuvę abu grūmėsi, tačiau ar grumtynių metu pastarieji sudavė vienas kitam smūgius, nepastebėjo, nes prie jo priėjusi sutuoktinė G. A. jį laikė, neleisdama jam prieiti prie pastarųjų arčiau. Nuo pastarųjų tuo metu stovėjo keletos metrų atstumu ir kaip minėjo nematė kas ten vyko, nes jiems besigrumiant prie jų priėjo kavinės lankytojai, matė kad pribėgo kavinės apsaugos darbuotojas, kurie bandė išskirti. Ar grumtynių metu V. S. buvo suduoti smūgiai, kiek smūgių į kurias kūno vietas, kokiu būdu ir kas sudavė smūgius, jis tikrai nematė, tik vėliau V. S. atsikėlus nuo grindų pamatė, kad šis yra sužalotas. Matė, kad V. S. buvo prakirsta lūpa, kuri kraujavo. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant V. S. nepastebėjo. Tuo metu kavinės terasoje kilo didelis šurmulys, sakė, kad iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, bendravo su nukentėjusiuoju V. S. ir kitais kavinės lankytojais bei darbuotojais. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. išsivežė į Druskininkų ligoninę. Dėl kokios priežasties V. S. buvo sumuštas, jis pasakyti negali. A. S. jam smūgiuodamas nepataikė (1 t., b. l. 102-104).

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba apsaugos darbuotoju naktiniame klube „Mitas“, esančiame adresu Vilniaus al. 20, Druskininkuose, virš kurio yra kavinė „Bagira“. 2025 m. rugsėjo 12 d. nuo 23 val. jis pradėjo darbą minėtame naktiniame klube. Jam dirbant naktiniame klube „Mitas“ ir išėjus į kiemą parūkyti, išgirdo triukšmą sklindantį iš kavinės „Bagira“ terasos. Girdėjo moterišką šauksmą „kvieskit apsaugą“. Supratęs, kad kavinės terasoje greičiausiai vyksta muštynės, jis tuoj pat nubėgo į terasą ir pamatė ant terasos grindų gulinčius du vyriškius, kurie tarpusavyje grūmėsi. Matė, kad vienas iš vyriškių gulintis nugara ant grindų rankomis laikė prispaudęs ant šio gulintį aukštielninką kitą asmenį ties krūtine, kuris muistėsi, bandė ištrūkti. Tuo metu matė, kad netoli jų prisirinkę daug žmonių, kaip suprato kavinės lankytojų, iš kurių vieni bandė skirti minėtus besigrumiančius asmenis, kiti tik stebėjo šį įvykį. Jis tai pamatęs, tuoj pat pribėgo prie ant grindų besigrumiančių asmenų ir bandė šiuos išskirti, t.y atitraukti vieną nuo kito. Jam priėjus prie besigrumiančių asmenų ir bandant rankomis vieną iš šių pakelti, tuo metu prie kito ant grindų nugara gulinčio asmens priėjęs vaikinas vardu K., kurį jis pažįsta iš matymo, kaip druskininkietį ir kaip klubo „Mitas“ lankytoją, pasilenkęs link pastarojo sudavė kumščiu kelis smūgius vienam iš nugara ant grindų gulinčiam vaikinui į veido sritį. Matė, kad po suduoto smūgio, vaikinui iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet jis nieko nelaukdamas vaikiną vardu K. sudavusį smūgį rankomis nustūmė tolyn nuo gulinčių asmenų ir norėjo sugrįžti atgal link gulinčių asmenų, tačiau tuo metu abu prieš tai gulintys ir tarpusavyje besigrumiantys vaikinai jau buvo atsistoję. Matė, kad vienas iš šių, kuris kaip vėliau iš kavinės lankytojų sužinojo yra Baltarusijos pilietis yra sužalotas, nes veidas buvo kruvinas, iš burnos ar iš nosies, nepamena bėgo kraujas. Tuo metu kavinės terasoje kilo didelis šurmulys, girdėjo, kad kažkas šaukė, jog iškvietė policiją ir greitąją, todėl neužilgo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jis sugrįžo į darbo vietą, t.y į naktinį klubą „Mitas“, todėl kas toliau vyko, nematė (1 t., b. l. 110-112).

Liudytoja S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. maždaug apie 22 val., ji su draugais K. K., A. S., E. K., S. Ž. atėjo į kavinę ,,Bagira“. Atėjus į minėtą kavinę visi atsisėdo kavinės terasoje prie staliuko ir gėrė alų, šnekučiavosi. Prie jų staliuko jokie asmenys priėję nebuvo, todėl jokių konfliktų nei tarp jų, nei tarp kitų kavinės lankytojų nebuvo. Be jų, tiek kavinės terasoje, tiek ir kavinės vidinėse patalpose buvo lankytojų, kurie taip pat kavinėje linksminosi. Po kurio laiko, tai galėjo būti maždaug po vidurnakčio, K. K., A. S. ir E. K. nuėjo į terasoje įrengtą rūkymo vietą parūkyti, o ji su S. Ž. liko sėdėti terasoje prie staliuko. Maždaug po 20 minučių išgirdo triukšmą sklindantį iš terasos rūkomojo vietos ir pamatė terasos rūkomajame didelį žmonių susibūrimą, girdėjosi triukšmas, girdėjosi garsiai besibarančių ir konfliktuojančių vyrų riksmai. Jai ir S. Ž. einant link terasoje įrengto rūkomojo vietos, pamatė, kad terasos rūkomajame, tarp nepažįstamų asmenų bei jos draugų K. K., A. S. ir E. K. kilo konfliktas. Buvo susirinkę daug žmonių, kurie buvo apstoję konfliktuojančius asmenis ratu. Matė tik tiek, kad K. K. pakėlė ant grindų gulintį nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau ji girdėjo kalbantį rusiškai, kurį pakėlęs nuvedęs šiek tiek toliau pasodino ant terasoje esančios kėdės. Tačiau nepažįstamas vyriškis, tuo metu staiga atsistojo ir ranka smūgiavo K. K. į veido sritį, ar pataikė nematė. Tuomet K. K. ranka smūgiavo atgal šiam nepažįstamam vyriškiui į veido sritį, tačiau ar pataikė, nepastebėjo. Tuomet ji su S. Ž. pradėjo šaukti, kad pastarieji nustotų muštis. Prie jų priėjo kavinės apsaugos darbuotojas, kuris besimušančius išskyrė ir konfliktas pasibaigė. Tuomet ji, K. K. ir S. Ž. nuėjo į kavinės vidų susimokėti už gėrimus ir maistą. Neužilgo prie jų priėjo ir A. S. bei E. K. ir jie visi stovėjo kieme prie kavinės, nes K. K., A. S. ir E. K. rūkė. Neužilgo pamatė, kad prie kavinės privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnai priėję prie jų, dėl šio įvykio A. S., E. K. bei K. K. išsivežė į policijos komisariatą. Ar šio konflikto metu nepažįstamas vyriškis buvo sužalotas, ji nepastebėjo (1 t., b. l. 115-118).

Liudytoja S. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 22 val., ji su draugais S. G., A. S., K. K. ir E. K. nuėjo į kavinę ,,Bagira“, pasisėdėti. Kavinėje vartojo alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Būnant terasoje, jos draugai A. S., K. K. ir E. K. nueidavo į terasoje įrengtą rūkymo vietą parūkyti, tačiau neužilgo pareidavo ir vėl atsisėsdavo prie staliuko. Vienu momentu, apie vidurnaktį, K. K., A. S. ir E. K. nuėjo į terasoje įrengtą rūkymo vietą parūkyti. Ji su S. G. liko sėdėti terasoje prie staliuko. 20 minučių bėgyje pasigirdo triukšmas sklindantis iš terasos rūkomojo vietos, kilo didelis sumaištis, matė, kad terasoje link rūkomojo vietos pradėjo būriuotis tiek kavinės viduje, tiek ir terasoje buvę lankytojai, išgirdo tarpusavyje garsiai besibarančius ir konfliktuojančius vyrus, girdėjosi vyriški riksmai, keiksmažodžiai. Ji su S. G. nuėjo pasižiūrėti arčiau kas vyksta. Priėjusi arčiau pamatė, kad K. K. pakėlė ant grindų gulintį kažkokį nepažįstamą vyriškį kalbantį rusiškai, kurį nuvedė toliau nuo kavinės terasoje buvusios žmonių susibūrimo vietos, kurį pasodino ant kėdės. Tačiau K. K. pasodinus minėtą nepažįstamą vyriškį, kalbantį rusiškai, šis tuoj pat atsistojo ir staigiai ranka smūgiavo K. K. į veido sritį, ar pataikė nepastebėjo. Tuomet K. K. ranka šiam smūgiavo atgal, ar pataikė nematė. Pamačiusi pradėjo šaukti, kad vaikinai nustotų konfliktuoti. Matė, kad tuo momentu pribėgęs apsaugos darbuotojas išskyrė ir konfliktas pasibaigė. Tada ji su S. G. ir K. K. nuėjo į kavinės vidų prie kasos susimokėti už gėrimus ir visi išėjo iš kavinės į kiemą, kur prie kavinės laukė ateinančių A. S. ir E. K.. Stovint kieme atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai priėjo prie jų ir dėl šio įvykio A. S., E. K. bei K. K. išsivežė į policijos komisariatą. Ar kilusio konflikto metu nepažįstamas vyriškis buvo sužalotas, ji nematė (1 t., b. l. 121-124).

Liudytoja G. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Šiai įmonei, kuriai ji vadovauja priklauso kavinė “Bagira Lounge”, esanti Vilniaus al. 20, Druskininkuose. 2025 m. rugsėjo 12 d. ji nuo 16 val. iki 01.00 val. nakties dirbo kavinėje “Bagira Lounge”, esančioje Vilniaus al. 20, Druskininkuose. 2025-09-12 d. maždaug nuo 19.00 val. į šią kavinę atėjo ir jos sutuoktinis V. A. su savo darbuotojais pasisėdėti kavinėje. 2025-09-12 d. jau po vidurnakčio, apie 00.30 val. eidama pro kavinės terasą, pamatė kavinės terasoje stovintį savo sutuoktinį V. A., kuris garsiai kažką aiškinosi su terasoje buvusiais nepažįstamais vaikinais, kaip vėliau iš kavinės darbuotojų sužinojo, kad tai buvo K., A. ir E.. Terasoje, netoli jos sutuoktinio taip pat buvo ir jos sutuoktinio V. A. darbuotojas V. S.. Pamačiusi savo sutuoktinį V. A., ji išsigando, kad tarp pastarųjų gali kilti konfliktas, todėl tuoj pat ji priėjo prie pastarojo ir šį laikydama, kad pastarasis nesusimuštų paklausė kas nutiko. Sutuoktinis V. A. jai pasakė, kad kažkuris iš šių vaikinų trenkė V. S. per veidą. Tuomet ji paklausė V. S. ar tikrai šiam buvo suduota, šis tai patvirtino ir ranka parodė į kairės pusės skruostą, kuris buvo šiek tiek paraudęs. Jai besišnekant su V. S., jos sutuoktinis tuo metu vis dar aiškinosi su minėtais vaikinais ir netrukus ji pamatė, kad staiga vienas iš vaikinų vardu A. vieną kartą trenkė jos sutuoktiniui V. A. į kairę veido pusę. Po šio suduoto smūgio V. S. tuoj pat priėjęs prie vaikino vardu A. vieną kartą sudavė ranka šiam į veidą ir matė, kad pastarieji tarpusavyje susistumdė. Jos sutuoktinis V. A. tuo metu taip pat norėjo įsikišti į šį tarp pastarųjų vykstantį konfliktą, tačiau ji šį laikė, nenorėdama kad kiltų dar didesnis konfliktas ar muštynės. Laikydama savo sutuoktinį V. A. už drabužių matė, kad tuo metu prie V. S. priėjęs kitas vaikinas vardu E. jį parvertė ant nugaros ant grindų ir jie abu nukrito ant grindų. E. aukštielninkas nukrito pirmas, o ant šio nugara užgriuvo ir V. S.. Matė, kad jie nukritę grūmėsi, tačiau ar sudavė vienas kitam smūgius nepastebėjo. Matė, kad šių grumtynių metu prie pastarųjų priėjo kitas vaikinas vardu A., kuris pasilenkęs sudavė ranka vieną smūgį gulinčiam V. S. į veido sritį, tačiau kur pataikė nepastebėjo. Pamačiusi tai, ir laikydama savo sutuoktinį V. A. už drabužių kad pastarasis nesikištų į šį konfliktą, ji garsiai šaukė kad kviestų netoliese esančio naktinio klubo apsaugos darbuotoją, kuris netrukus atbėgęs pradėjo malšinti šį konfliktą ir išskirti konfliktuojančius asmenis. Šiek tiek aprimus šiam konfliktui, vaikinas vardu K. pakėlė V. S. nuo žemės ir pasodino šį ant kėdės, tačiau netrukus išgirdo, kad tarp pastarųjų ir vėl kilo konfliktas. Kas konkrečiai tarp pastarųjų ten vyko, ji nematė, nes juos supo terasoje buvę žmonės, kurie užstojo vaizdą ir ji nematė kas vyksta, tačiau iš sklindančio triukšmo suprato, kad toliau vyksta muštynės ir konfliktas. Tuo metu matė, kad prie pastarųjų ir vėl pribėgęs naktinio klubo apsaugos darbuotojas su kitais terasoje buvusiais asmenimis numalšino šį ir vėl įsiplieskusį konfliktą. Pasibaigus šiam konfliktui matė, kad visi trys šiame konflikte su V. S. dalyvavę vaikinai t.y K., E. ir A. tuoj pat išėjo iš kavinės ir stovėjo kieme netoli terasos. O V. S. tuo metu sėdėjo terasoje ant kėdės ir ji matė, kad šis yra sužalotas. Matė, kad V. S. yra praskelta lūpa kuri gausiai kraujavo. Matė, kad iš burnos šiam bėgo kraujas. Pamačiusi tai ji tuoj pat kavinės darbuotojams liepė iškviesti greitąją. Neužilgo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji nurodė šiame konflikte dalyvavusius vaikinus, kurie kaip minėjo tuo metu stovėjo kieme netoli kavinės terasos, kuriuos policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Kadangi šio įvykio metu V. S. buvo sužalotas, todėl į įvykio vietą taip pat atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, dėl patirtų sužalojimų V. S. išvežė į ligoninę. Dėl kokios priežasties tarp V. S. ir minėtų vaikinų įvyko konfliktas, ji nežino (1 t., b. l. 106-108).

Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Dirbo laikotarpiu nuo 2025-09-12 d. 11 val. ryto iki 2025-09-13 d. 01.00 val. nakties. Kiek pamena 2025-09-12 d. jau po vidurnakčio, dirbdama kavinės salėje ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš kavinės terasos. Išėjusi terasos gale, toje vietoje kur yra rūkomasis pamatė didelį žmonių susibūrimą ir tada išgirdo kad kavinės vadovė liepė kuo skubiau kviesti greitąją. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Pranešusi apie įvykį ji priėjo arčiau ir pamatė ant grindų gulintį nepažįstamą vyriškį, kurį kažkuris iš terasoje buvusių žmonių pakėlė ir pasodino ant kėdės. Matė, kad minėto vyriškio veidas yra kruvinas, matė, kad jam prakirsta viršutinė lūpa. Pamačiusi, kad minėtas vyriškis yra kruvinas ji pasiėmė nuo terasoje esančio stalo popierinę servetėlę, kuria nuvalė vyriškiui kraują nuo veido. Valant servetėle nepažįstamam vyriškiui kraują nuo veido pastarasis rusiškai jai pasakė, kad jam išmušti dantys ir išsižiojęs jai tai parodė. Matė, kad minėto vyriškio burnoje nebuvo kiek pamena apatinių keturių dantų ir iš burnos šiam stipriai kraujavo, todėl kita kavinės darbuotoja atnešė iš kavinės baro ledo, kurį ji laikė prispaudusi. Tada į kavinę atvyko policijos pareigūnai ir tuomet ji sugrįžo atgal į kavinės vidinę salę toliau tęsti darbą. Matė, kad policijos pareigūnai bendravo su sužalotu vyriškiu ir kitais kavinės terasoje buvusiais asmenimis. Kas, kada, prie kokių konkrečiai aplinkybių, kokiu būdu, kur ir dėl kokios priežasties sužalojo minėtą nepažįstamą vyriškį ji nežino, nes pati šio įvykio ji nematė (1 t., b. l. 126-128)

Liudytojas R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pranešimas, kad kavinėje „Bagira“ konflikto metu susimušė asmenys ir nukentėjo apie 40 metų vyras, kuriam praskelta lūpa ir sumuštas veidas. Atvykę į kavinę, G. A. paaiškino, kad minėtos kavinės terasoje įvyko muštynės, kurių metu nukentėjo šios sutuoktinio V. A. vairuotojas, Baltarusijos pilietis V. S.. Bendraujant su kavinės terasoje buvusiu nukentėjusiuoju V. S., pastarasis paaiškino, kad kavinės lauko terasoje, be jokios priežasties, nepažįstamas jaunuolis vieną kartą šiam trenkė ir įvykus grumtynėms, šiam sudavė smūgius ir dar du kiti jaunuoliai. Bendraujant su nukentėjusiuoju V. S., matėsi, kad pastarasis yra sužalotas, buvo patinę kraujuotos lūpos. G. A. nurodė, kad šis įvykis yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Bendraujant su G. A., ji paaiškino, kad vienas iš kavinėje buvusių jaunuolių sudavė vieną smūgį V. S. į veido sritį, o vėliau į šį konfliktą įsitraukė ir kiti du jaunuoliai, kurie jį parvertė ir taip pat smūgiavo V. S.. Pasiteiravus G. A. kur šiuo metu yra asmenys dalyvavę šiame konflikte, pastaroji nurodė kieme prie kavinės stovinčius jaunuolius, paaiškėjo, kad tai A. S., K. K. ir E. K.. Jie neneigė dalyvavę šiame konflikte, tačiau nurodė, kad gynėsi. Paprašius parodyti rankas, K. K. abiejų rankų krumpliai buvo kraujuoti, ant kurių matėsi nubrozdinimai. Kadangi nukentėjęs V. S. įvykio metu buvo sužalotas, todėl buvo nuvežtas į Druskininkų ligoninę, kur jam buvo nustatyta viršutinės lūpos muštinė žaizda ir danties lūžis (išmušti 4 priekiniai dantys). Į Druskininkų policijos komisariatą pristatytam A. S. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, K. K. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas, o E. K. buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas. Nukentėjusiajam V. S. buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97-100).

Iš 2025-09-13 VšĮ Druskininkų ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad V. S. nustatyta lūpos ir burnos ertmės žaizda, išmušti 4 priekiniai dantys (1 t., b. l. 76)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3264/2025(01) nurodyta, kad V. S. nustatytos muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžiai, 31-o ir 41-o dantų netekimas. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Druskininkų ligoninę 2025-09-13, 02:04 val., galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2025-09-13, 00:35 val. Sužalojimai nustatyti V. S. visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo VII skyriaus 38.2. punktą - dėl 4-ių nuolatinių dantų netekimo asmuo praranda 20 % bendrojo dalyvumo. Atskirai muštinės žaizdos lūpoje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai 4-ių dantų netekimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek rankomis, tiek kojomis ar kitu kietu buku daiktu (1 t., b. l. 80-81).

2025-09-13 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta yra kavinės „Bagira L. D.“ lauko terasa, esanti adresu Vilniaus al. 20, Druskininkai. Kavinės lauko terasa iš abiejų pusių yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Du vaizdo įrašai, kurie buvo užfiksuoti minėtomis vaizdo stebėjimo kameromis pridedami dokumento prieduose (1 t., b. l. 12-24 )

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti kavinės „Bagira L. D.“ pateikti 2 vaizdo ir garso įrašai <...>. Vaizdo įrašo trukmė 01:59 min. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja kavinės „Bagira“, esančią terasą iš kiemo pusės, prie įėjimo į kavinę durų. Vaizdo įrašo ekrano apačioje fiksuojamas laikas. Vaizdo įraše matoma kavinės „Bagira“, kieme esanti terasa, kurioje matomi terasoje stovintys asmenys – galimai kavinės lankytojai, tarp kurių matomas stovintis vyriškis nukentėjusysis V. S., šalia kurio, šiam iš kairės matomas stovintis kitas vyriškis - įtariamasis A. S., kurie tarpusavyje kalbasi tarpusavyje. Vaizdo įraše matomu laiku „00:05“ matoma, kad vyriškis - įtariamasis A. S. dešine ranka vieną kartą smūgiuoja iš kairės stovinčiam nukentėjusiajam -V. S. į veido kairę pusę. ( Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 1). Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad nukentėjusysis V. S. po suduoto smūgio viena ranka susiima už veido kairės pusės, paeina šiek tiek į priekį ir prieina prie terasoje, ant kėdės sėdinčio ir rūkančio kito vyriškio -V. A., su kuriuo kalbasi. Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad vyriškis - V. A. netrukus atsistoja ir prieina prie vyriškio -įtariamojo A. S., su kuriuo aiškinasi tarpusavyje. Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad prie tarpusavyje besiaiškinančių vyriškių - V. A. ir įtariamojo A. S. prieina dar vienas vyriškis -įtariamasis K. K., kuris atsistojęs tarp pastarųjų bando šiuos nuraminti. Po to matoma, kad prie pastarųjų prieina ir moteris - G. A. ir tuomet pastarieji išsiskirsto. Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą, vaizdo įraše matomu laiku „ 01:53“ matoma, kad vyriškis nukentėjusysis -V. S. dešine ranka vieną kartą pastumia, šiam iš dešinės stovintį vyriškį -įtariamąjį K. K.. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 2).

Toliau žiūrint antrąjį vaizdo ir garso įrašo failą <...>, kurio trukmė 02:00 min, matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja kavinės „Bagira“, terasą iš kiemo pusės. Vaizdo įrašo ekrano apačioje fiksuojamas laikas. Vaizdo įraše matoma kavinės „Bagira“ terasoje konfliktuojančius ir tarpusavyje besiaiškinančius du vyriškius, iš kurių vienas vyriškis V. A., kitas vyriškis -įtariamasis K. K., kuriuos bando nuraminti prie pastarųjų priėjusios dvi moterys. Tuo metu kavinės terasoje matoma ir daugiau žmonių – galimai kavinės lankytojų. Vaizdo įraše matomu laiku „00:05“ matoma, kad prie vyriškio -įtariamojo K. K. prieina kitas vyriškis -įtariamasis A. S., kuris rankomis apglėbia pastarąjį per liemenį ir bando atitraukti šį toliau nuo V. A.. Tačiau įtariamasis K. K. ir vėl prisiartinęs prie V. A. su pastaruoju ir toliau aiškinasi bei konfliktuoja. Vaizdo įraše matomu laiku „00:09“ matoma, kad vyriškis -įtariamasis A. S. stovėdamas priešais V. A. dešine ranka vieną kartą smūgiuoja jam į veido sritį ir po suduoto smūgio tuoj pat atsitraukia, o V. A. pasisuka į šoną. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 1). Vaizdo įraše matomu laiku „00:11“ matoma, kad vyriškis -nukentėjusysis V. S. tuo metu staigiai prieina prie vyriškio -įtariamojo A. S. ir dešine ranka vieną kartą smūgiuoja jam į veido sritį. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 2). Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad pastarieji vienas kitam smūgiuoja rankomis. Vaizdo įraše matomu laiku „00:13“ matoma, kad prie nukentėjusiojo -V. S., šiam iš nugaros pusės prieina kitas vyriškis -įtariamasis E. K., kuris viena ranka apglėbia pastarąjį per kaklą, kita per pečius ir šį atbulą atitraukia tolyn nuo įtariamojo A. S.. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 3). Po to įtariamasis E. K. dešiniu šonu parverčia nukentėjusįjį V. S. ant grindų (atlikta momentinė nuotrauka Nr. 4) ir nugriuvęs kairiu šonu prie gulinčio nukentėjusiojo V. S., pats pasiverčia ant nugaros ir kaire ranka laiko prispaudęs nukentėjusiajam V. S. kaklą, kita ranka laiko nukentėjusiajam V. S. už dešinės rankos, ties pažastimi. Žiūrint vaizdo įrašą matoma, kad nukentėjusysis V. S. gulėdamas ant nugaros mosikuoja kojomis, o tuo tarpu įtariamieji A. S. ir K. K. stovėdami jam ties kojomis, bando rankomis sugriebti šiam už kojų. Vaizdo įraše matomu laiku „00:23“ matoma, kad įtariamasis K. K. prieina prie gulinčio E. K. ir pasilenkęs link jo bando pastarąjį pakelti, tačiau jam to padaryti nepavyksta, nes ant jo guli nukentėjusysis V. S., kuris ir toliau mosikuoja kojomis. Toliau vaizdo įraše matomu laiku „00:26“ matoma, kad įtariamasis K. K. pasilenkia link gulinčio nukentėjusiojo V. S., šiam ties galva ir staigiu judesiu vieną kartą dešine ranka smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam V. S. į veido sritį. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 5). Toliau girdimas moteriškas riksmas: „paleisk tą žmogų, paleisk“ ir matoma, kad po šio smūgio prie K. K., šiam iš dešinės, prieina vyriškis - apsaugos darbuotojas, kuris pastarąjį atitraukia tolyn. Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad vyriškis - apsaugos darbuotojas prieina prie gulinčių nukentėjusiojo V. S. ir įtariamojo E. K., o įtariamasis K. K. staigiai iš dešinės prieina prie atsikelti bandančio nukentėjusiojo V. S., viena ranka besilaikančio už veido ir sugriebęs rankomis šiam už pečių, šį pakelia ir nusivedęs tolyn, pasodina terasoje ant kėdės. Vaizdo įraše matomu laiku „00:53“ matoma, kad nukentėjusysis V. S. staigiai atsistoja ir dešine ranka vieną kartą smūgiuoja priešais jį stovinčiam įtariamajam K. K. (atlikta momentinė nuotrauka Nr. 6), tačiau pastarasis pasitraukęs atgal, dešine ranka vieną kartą staigiu judesiu smūgiuoja atgal nukentėjusiajam V. S.. (Atlikta momentinė nuotrauka Nr. 7). Toliau žiūrint vaizdo įrašą matoma kad įtariamasis K. K. puola link nukentėjusiojo V. S., tačiau tolimesnės įvykio sekos vaizdo įraše nesimato, nes terasos vietoje kyla sumaištis, girdima kad konfliktas tęsiasi <...> kokie konkrečiai asmenys konfliktuoja nesimato, dėl aplink susirinkusių žmonių spūsties. Toliau žiūrint vaizdo ir garso įrašą matoma, kad kitoje terasos vietoje įtariamasis A. S. su V. A. konfliktuoja tarpusavyje, o pastaruosius bando nuraminti moteris - G. A. ir apsaugos darbuotojas. Vaizdo įraše matomu laiku „01:49“ matoma, kad nukentėjusysis V. S. linguodamas eina link įėjimo į kavinę durų pusės, tačiau netrukus sustojęs apsisuka ir pasilenkęs dešine ranka nusivalo veidą bei vėl sugrįžta atgal link tos vietos, kur prieš tai vyko konfliktas (1 t., b. l. 132-136)

Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) Alytaus skyriaus informacinėje sistemoje 2025-09-13 užfiksuotas telefoninis pranešimas 03:38:26 val., kuris 2025-09-24 apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog pranešėja – A. B. praneša, kad kavinėje „Bagira Launge“, esančioje Laisvės al. 20, Druskininkuose yra sumuštas vyriškis (1 t., b. l. 27-28).

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. S., E. K. ir K. K. – viešoje vietoje – kavinės – baro “Bagira Lounge”, terasoje, veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu veiksmais (aprašytais punktuose 1-3) smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Kaltinamojo K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti papildomai ir pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis sudavė ranka ne mažiau kaip 1 smūgį V. S. į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, 31-o ir 41-o dantų netekimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas konstatuoja, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. S., E. K. ir K. K. pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, o K. K. papildomai kaltu ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių ir

BK 40 straipsnio taikymo kaltinamajam E. K.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas S. K. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją E. K. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės (2., t, b. l. 134-137).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 87), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 89-91), dirbantis (t. 2, b. l. 96), turintis pastovią gyvenamąją vietą. Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis.

Byloje yra pateiktas laiduotojo S. K. prašymas perduoti kaltinamąjį anūką jo atsakomybei pagal laidavimą ( t, 2, b. l. 171-176). Jis yra neteistas (t. 3. b. l. 46-47), galiojančių administracijų nuobaudų neturi, dirba ir darbdavio vertinamas kaip darbuotojas ir žmogus, kuriuo galima visiškai pasitikėti. Nurodo, kad S. K. yra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad jis yra kaltinamojo senelis ir su anūku gyvena kartu, palaiko glaudų ryšį, savo gyvenimo pavyzdžiu rodo jam gerą pavyzdį, daug kalbasi su juo po šio įvykio. Mano, kad jis padarė išvadas. Teismas sprendžia, kad S. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkamas būti laiduotoju bei vertas teismo pasitikėjimo, kaip galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. S., praeityje nėra teistas (t. 2, b. l. 53), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 55-61), dirba (t. 2, b. l. 66), turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. S. nėra linkęs konfliktus spręsti smurtu, o šis įvykis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismo vertinimu jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

K. K. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskirtinos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. K. praeityje buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 27-34), turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad K. K. nėra linkęs konfliktus spręsti smurtu, o šis įvykis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas alkoholio vartojimo bei netinkamo situacijos vertinimo, vartojant perteklinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teismo vertinimu jam už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą skirtina vienintelė numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu vidurkis, o už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtina arešto bausmė. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, skiriant įpareigojimus.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamiesiems K. K. ir A. S. paliktinos galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, kaltinamajam E. K. – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys CD diskai su įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,59 Eur turtinės žalos, patirtos dėl V. S. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 85-88).

Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie ankščiau išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, kaltinamieji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o dėl jo gydymo Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, V. S. Druskininkų ligoninėje buvo suteikta skubi medicinos pagalba dėl lūpos žaizdos (S01.51). Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji K. K. ir A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau nustatyti kurio smūgio pasėkoje buvo padarytas sužalojimas lūpoje nėra galimybės, o kaltinamasis E. K. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko veiksmų, dėl kurių jam buvo teikiama skubi medicinos pagalba, prašoma priteisti suma priteistina iš A. S. ir K. K..

Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad su kaltinamuoju E. K., kuris įvykio metu jį pargriovė ant grindų, ranka spaudė kaklą tačiau fizinių sužalojimų nepadarė, o savo veiksmais tik sudarė galimybes fizinius sužalojimus padaryti kitiems kaltinamiesiems, sudarė susitarimą patvirtinantį, kad E. K. jo atsiprašė ir atlygino turtinę ir neturtinę žalą pervesdamas 2000,00 Eur (du tūkstančius) sumą, kurią nukentėjusysis vertino kaip kompensaciją už jo padarytus veiksmus (pargriovė ant grindų, ranka spaudė kaklą) ir dėl to patirtus nepatogumus.

Nukentėjusysis V. S. reiškia byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo dviem kaltinamiesiems, t. y. A. S. ir K. K. 10 000,00 Eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5195,59 Eurų turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 145-153).

Teismas išnagrinėjęs ieškovo - nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį mano, kad jis tenkintinas iš dalies. Byloje nėra ginčo, kad visos gydymo pasekmės ir turtinė žala faktiškai susijusi su kaltinamojo K. K. veiksmais, kuriuos valstybės kaltintoja papildomai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sužalojimai ir numatoma patirti turtinė žala susijusi su dantų gydymu ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su K. K. veiksmais, todėl 5 195,59 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 59 et) turtinė žala nukentėjusiojo naudai priteistina iš kaltinamojo K. K..

Nagrinėjamu atveju prie nukentėjusiojo įvardintos neturtinės žalos kilimo bendrais veiksmais prisidėjo vis kaltinamieji. Nukentėjusysis išskaidė neturtinės žalos reikalavimus nurodydamas, kad neturtinę žalą sudaro 2000,00 eurų kuriuos jam atlygino E. K., o 10 000 eurų sumą prašo priteisti solidariai iš A. S. ir K. K..

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Teismas daro išvadą, kad prašomas neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir ženkliai per didelis. Nėra ginčo, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, o šiuo metu patiria nepatogumus dėl besitęsiančio gydymo susijusio su dantų gydymu ir implantacija, tačiau bendra net 12 000 eurų neturtinė žala yra didelė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teismas iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo naudai priteisia 2000,00 Eurų, t. y. analogišką sumą kaip ir sudarytas susitarimas su kaltinamuoju E. K., atsižvelgiant į jo veiksmus įvykio metu. Vertinant tai, kad kaltinamasis K. K. sukėlė savo veiksmais pasekmes dėl kurių nukentėjusysis patyrė ir patiria daugiausia nepatogumo iš jo nukentėjusiojo naudai priteistina 3000,00 Eurų neturtinės žalos (šią sumą sumažinant 500,00 Erų sumokėta dalimi).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamųjų išlaidas už advokato Karolio Kaklio jam suteiktą teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus ir apmokėjimus patvirtinančius dokumentus – 4000,00 eurų (2 t., b. l. 154-158, 3 t., b. l. 13-18). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį (kaltinamuosius) kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (-ųjų) išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, bylos sudėtingumą, į tai, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamieji pirmo teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir tarėsi dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Iš mokėjimo dokumentų matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir Alytaus apylinkės teisme (ieškinio surašymas, 3 teismo posėdžiai (į vieną iš jų jungėsi per Zoom platformą), trukę atitinkamai 10 min., 1 val., 1,5 val.), advokatui apmokėjo 4000,00 Eurų grynaisiais ir pavedimu. Nustatydamas proceso išlaidų dydį, teismas įvertina tai, kad ieškinys nors ir paruoštas advokato dr. Karolio Kaklio, nėra sudėtingas, nereikalaujantis jokių ypatingų teisinių žinių, teisės aktų analizės, apsiribota teismų praktikos citavimu, taigi tokiems ieškiniams parengti nereikia nei didelės profesinės kvalifikacijos, nei žymesnių darbo laiko sąnaudų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2026 m. balandžio 27 d. posėdyje buvo apklausti kaltinamieji ir buvo suderintas teismo posėdis 2026 m. birželio 16 d. baigiamųjų kalbų išklausymui, kas ir buvo padaryta. Teismo posėdžio metu advokatas prašė nebaigti įrodymų tyrimo, nes ketina pateikti papildomas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ką ir padarė pateikdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 13). Pažymėtina ir tai, kad teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, tenkintą civilinių ieškinių dalį, bendrą pragyvenimo lygį šalyje, teismas mano, kad priteisti prašoma nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma – iš viso 4000,00 Eurų yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiojo suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl prašomos priteisti proceso išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį mažintinos iki 3000,00 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, praėjus vykdyti šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti K. K. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą K. K. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, praėjus vykdyti šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jį perduoti laiduotojo S. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. K. ir A. S. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 55,59 Eur turtinę žalą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šios žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. K. nukentėjusiojo V. S. naudai 5 195,59 Eur sumą turtinei žalai atlyginti ir 2 500,00 Eur neturtinės žalos bei iš A. S. nukentėjusiojo V. S. naudai priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos.

Priteisti iš K. K. ir A. S. po 1 500,00 Eur iš kiekvieno nukentėjusiojo V. S. naudai jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas.

Prie bylos pridėtus CD diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.