- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1762-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11324-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki gyvos galvos, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jam yra 75 metai. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovo motinos santuoka, atsakovas liko gyventi su motina, iš tėvo jam buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį iki pilnametystės. Atsakovas su motina gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas atvykdavo sūnaus aplankyti, stengėsi dalyvauti jo gyvenime, eidavo į ugdymo įstaigas, pasidomėti kaip sūnui sekasi, dalyvaudavo darželio, mokyklos šventėse, bendraudavo su mokytojais, pasiimdavo atostogų metu. Šiuo metu ieškovas yra senatvės pensininkas, nedarbingas dėl sveikatos būklės, nuo 2013 m. jam neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis ir 40 procentų dalyvumo lygis, iš savo gaunamų pajamų neturi galimybės pragyventi, jam reikalinga sūnaus, t. y. atsakovo materialinė parama. Ieškovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), jam protezuoti abu keliai, atlikta širdies operacija, patirtas smegenų insultas, 2020 m. atlikta stuburo operacija, nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, sunkiai juda ir tai daro tik pagalbinių priemonių pagalba, neapsitarnauja buityje. Ieškovo pajamas sudaro 565,54 Eur (atlikus išskaitas išmokama suma yra 508,99 Eur) pensija, 42,29 Eur vienišo asmens išmoka, 124,80 Eur socialinė pašalpa, t. y. viso apie 675 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovas neturi, gyvenamąją patalpą nuomojasi, vidutiniškai gyvenamosios patalpos nuomai ir būsto išlaikymui reikalinga apie 175 Eur suma. Būstas yra be jokių patogumų, nėra vandentiekio, kanalizacijos, šildomas malkomis. Ieškovas naudojasi pirties (30 Eur) ir skalbyklos (40 Eur) paslaugomis. Be to, ieškovui reikia maistui – 400 Eur, higienos prekėms – 50 Eur, buitinei chemijai – 20 Eur, kirpyklos paslaugoms – 15 Eur, vaistams, maisto papildams – 50 Eur, socialinio darbuotojo paslaugoms – 19 Eur, degalams – 20 Eur, kitoms, nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur. Ieškovui dėl sveikatos būklės reikalingos platesnės socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos, taip pat reabilitacinės paslaugos, masažas, tai kainuotų apie 150 Eur / mėn., tačiau ieškovas neturi galimybių už tai mokėti. Iš viso ieškovui pragyvenimui per mėnesį reikalinga apie 1 020 Eur suma. Iš reikalingos sumos atėmus ieškovo gaunamas pajamas, iš atsakovo ieškovas prašo priteisti jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis ieškovui nėra žinoma. Atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, (duomenys neskelbtini) žaidžiantis pagal kontraktus. Jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų materialiai remti paramos reikalingo nedarbingo tėvo, ieškovui nėra žinomos. Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas pasinaudojo privalomąja mediacija šeimos bylose, susitarimas nebuvo pasiektas, nes atsakovas nesutiko teikti tėvui materialinės paramos. Atsakovas R. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paramos ieškovui reikalingumą ginčijo iš esmės tuo, kad ieškovas į paramos reikalingą padėtį dėl gaunamos mažos pensijos pateko išskirtinai dėl savo socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovo gaunamos pensijos atliekamos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus ir teismo sprendimus. Nutraukiant ieškovo ir atsakovo motinos santuoką, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas (duomenys neskelbtini), kurio šiai dienai jis nebeturi, be to, iš ieškovo priteistas išlaikymas atsakovui nebuvo sumokėtas gera valia, t. y. buvo išieškotas priverstine tvarka. Bylos šalių bendravimas sumažėjo dėl to, jog ieškovas nuolat žodžiu prašydavo duoti jam pinigų. Atsakovas dirba profesionaliu (duomenys neskelbtini), 2015-2018 m. laikotarpiu pagal sporto veiklos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), uždirbo viso 6 500 Eur, 2020–2021 m. laikotarpiu uždirbo viso 5 000 Eur, 2023 m. uždirbo viso 1 700 Eur, 2024 m. uždirbo viso 2 000 Eur, 2025-2026 m. sezonui (9 mėnesiams) pasirašytos sutarties pagrindu gauna 2 450 Eur / mėn. atlygį. Atsakovas pažymėjo, kad sutartis su (duomenys neskelbtini) yra pasirašoma (duomenys neskelbtini) sezonui ir vasaros metu atsakovas jokių pajamų negauna, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovui ieškovo prašoma mėnesinė 350 Eur paramos suma būtų nereikšminga. Atvirkščiai, tai būtų labai reikšminga pinigų suma. Atsakovas taip pat jokio kito turto neturi, taip pat turi nuolatinių išlaidų. Atsakovas tuo metu, kai nežaidžia (duomenys neskelbtini) ar net ir (duomenys neskelbtini) sezono metu ((duomenys neskelbtini)) grįžta į Lietuvą. Tam tikslui, kad būtų kur grįžti, būtų kur palikti savo asmeninius daiktus, atsakovas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), moka nuomos ir komunalinius mokesčius (bendrai viso apie 450 Eur / mėn.). Atsakovas maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms išleidžia apie 530 Eur / mėn. Atsakovui pačiam savo lėšomis tenka pirkti sporto reikmenis ((duomenys neskelbtini) avalynę, sportinę apranga ir kt.), vidutiniškai atsakovui tenka patirti papildomai 160 Eur / mėn. išlaidų, skirtų profesionaliam sportui. Vasaromis, t. y. tuo metu, kai atsakovas negauna jokių pajamų, privalo savarankiškai ruoštis kitam sporto sezonui, dirbti individualiai su sporto treneriais, pirkti sporto papildus, šios išlaidos papildomai sudaro apie 320 Eur / mėn., o (duomenys neskelbtini) sezono metu apie 180 Eur / mėn. Atsakovas kas mėnesį turi sumokėti privalomojo socialinio draudimo (toliau – PSD) mokestį bei mobilaus ryšio telefono sąskaitas (apie 140 Eur / mėn.). Kadangi atsakovas turi skraidyti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir atgal, dėl šios priežasties papildomai patiria 250 Eur išlaidų lėktuvo bilietams. Taigi, viso, atsakovas išleidžia vidutiniškai tarp 1 400 – 1 700 Eur / mėn., dėl ko net nepavyksta atsidėti piniginių lėšų į santaupas, o net ir atsidėjus, jos dažniausiai būna išleistos vasaros metu, kai atsakovas negauna jokių pajamų. Ieškovo reikalavimas būtų per didelė finansinė našta atsakovui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 7 d.) iki gyvos galvos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; atleido ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 28 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas ir 129 Eur antrinės teisinės pagalvos išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovo sūnus. Be atsakovo, ieškovas daugiau kitų vaikų neturi. Kaip nurodė ieškovas, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, tarp ieškovo ir atsakovo santykiai pašlijo prieš 1-1,5 m., nuo to laiko ieškovas su atsakovu ir atsakovas su ieškovu tarpusavyje nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, atsakovas nuo to laiko neteikia ieškovui jokios paramos ir pagalbos, juo nesirūpina. Ieškovas yra 75 m. amžiaus, išsituokęs, gyvena vienas; ieškovui iki gyvos galvos paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija; ieškovo mėnesio pajamas sudaro iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamos išmokos, kurių dydis yra 607,83 Eur (565,54 + 42,29), iki 2025 m. sausio 1 d. išmokos buvo mažesnės, t. y. už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 546,71 Eur (508,48 + 38,23); iš ieškovo senatvės pensijos kiekvieną mėnesį vykdomos 56,55 Eur sumos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus; taip pat ieškovas gauna 124,80 Eur socialinę pašalpą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos; kitų pajamų ieškovas negauna; asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi; ieškovo vardu registruotas lengvasis automobilis, kurio įsigijimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovui buvo skirta 4 480 Eur dydžio išlaidų kompensacija. Teismas sprendė, kad ieškovo kas mėnesį gaunamos pajamos yra 732,63 Eur (atlikus išskaitą realiai išmokama suma sudaro 667,08 Eur), daugiau jokių pajamų ieškovas negauna, nekilnojamojo turto neturi. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra 75 metų amžiaus, sunkiai juda, jaučia didelius skausmus ir pastoviai vartoja vaistus, sprendė, kad papildomai užsidirbti ir gauti papildomų pajamų neturi jokių galimybių.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kad pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ieškovas buvo nurodęs, jog turimų įsiskolinimų kilmė – greitieji kreditai, o fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta dėl kitokių nei ieškovo nurodomų priežasčių, t. y. ieškovas bankroto proceso metu disponavo lėšomis ne kreditorių interesais, iš gautų pajamų nevykdė jokių mokėjimų pagal ieškovui privalomą mokumo atkūrimo planą, nuslėpė lėšas, didesnes už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, nepateikė bankroto administratoriui gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų ir susidariusio įsiskolinimo raginamas neapmokėjo. Dėl to teismas sprendė, kad išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus negali būti pripažinti ieškovo būtinosiomis išlaidomis, prie kurių dengimo turėtų prisidėti atsakovas, todėl teismas jų į skaičiavimus neįtraukė.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateikta gyvenamojo ploto nuomos sutartis nėra registruota viešajame registre, be to, gyvenamoji vieta nedeklaruota, todėl šios išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis, tačiau tai nepaneigė tos aplinkybės, jog tokios išlaidos gali atsirasti ateityje. Teismas sutiko, kad ieškovui dėl sveikatos būklės reikalingos platesnės socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos, taip pat tam tikros reabilitacinės paslaugos, tai kainuotų apie 150 Eur / mėn., tačiau ieškovas šiuo metu neturi galimybių už tai mokėti. Teismo skaičiavimu, iš viso ieškovui pragyvenimui per mėnesį reikalinga apie 820 Eur suma. Dėl to, teismas, įvertinęs ieškovo teiginius, atsižvelgęs į ženkliai padidėjusias degalų, maisto, kitų būtinųjų prekių bei paslaugų kainas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sunkiai juda, nuolat vartoja vaistus, nėra jokių duomenų apie tai, kad jo sveikatos būklė artimiausiu pagerės ir jam nebereikės tolimesnio gydymo bei socialinio darbuotojo pagalbos, kas iš ieškovo pareikalaus papildomų išlaidų, teismas padarė išvadą, kad ieškovui būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 833 Eur, iš šios sumos atėmus ieškovo gaunamas pajamas, t. y. 732,63 Eur, akivaizdu, kad ieškovui, jo būtiniausių poreikių patenkinimui trūksta apie 100 Eur, vadinasi, ieškovui yra reikalinga parama. Teismas vertino, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, jog jam per mėnesį yra reikalingas papildomas 350 Eur išlaikymas. Įvertinęs tai, kad ieškovas turi vieną pilnametį vaiką – atsakovą, teismas sprendė, kad atsakovas ieškovui turėtų teikti po 100 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį, kad ieškovas galėtų patenkinti savo būtiniausius poreikius ir oriau gyventi.
Teismas nurodė, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo per mėnesį turimas išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir negalėjimą teikti išlaikymo savo tėvui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dirba, jo mėnesio darbo užmokestis yra apie 1 837,50 Eur, neturi kitų išlaikymo reikalingų asmenų, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam kiekvieną mėnesį ieškovui teikti 100 Eur dydžio išlaikymą. Teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad priteisus iš atsakovo 100 Eur išlaikymą ieškovui, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėtų. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad sutinka padėti paramos reikalingam tėvui, kai grįš į Lietuvą po (duomenys neskelbtini) sezono, taip patvirtindamas savo galimybes teikti paramą tėvui ir supratimą apie paramos reikalingumą ieškovui. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pakaktų ieškovui paramą suteikti tik jam grįžus į Lietuvą ir aplankius ieškovą, bei aplinkybę, kad ieškovui pardavus butą (duomenys neskelbtini), kuris jam atiteko po santuokos nutraukimo, gauta suma galėtų patenkinti jo padidintus poreikius senatvėje. Teismas nustatė, kad butą ieškovas užgyveno santuokoje su atsakovo motina, po pastarųjų santuokos nutraukimo ieškovas šį turtą įgijo, vadinasi, butas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, ir jis, kaip buto savininkas, turėjo teisę spręsti – parduoti butą ar ne. Ieškovas priėmė sprendimą savo turtą parduoti, o tokią teisę, jis kaip savininkas, turėjo ir atsakovo leidimas jam nebuvo reikalingas. Be to, už parduotą butą gautus pinigus ieškovas išleido savo nuožiūra savo reikmėms ir tuo metu nebuvo poreikio planuoti pajamas ir išlaidas į ateitį, suėjus senatviniam amžiui ar numatyti sveikatos pablogėjimą.
Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jo ir ieškovo bendravimas buvo minimalus, ieškovas lankė atsakovą 3-4 kartus per metus, klasės susirinkimuose nedalyvavo, nepadėjo priimti sprendimų dėl mokslų, dalyvavo tik mokyklos baigimo šventėje, per 18 m. iš ieškovo yra gavęs dvi dideles dovanas, taip pat buvo kelionė į (duomenys neskelbtini). Patarimų ir pagalbos, priimant sprendimus dėl ateities, nebuvo. Teismas vertino, kad atsakovo nurodyti ieškovo atlikti veiksmai jo atžvilgiu, nesudarė pagrindo teigti, kad tokiais veiksmais ieškovas vengė atlikti savo pareigas atsakovui, pastarajam būnant nepilnamečiu. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio dalyką ir pobūdį, sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra asmens, kuris gali būti atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo teisme net ir ieškinio tenkinimo iš dalies atveju (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Atleidus ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovo teisinės pagalbos išlaidos proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai, neatlygintos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą pasisakyti dėl visų reikšmingų atsakovo argumentų. Teismas tiesiog ignoravo esminės reikšmės šiai civilinei bylai atsakovo argumentą, jog ieškovas vengė vykdyti savo kaip tėvo pareigas, kai atsakovo motinai priteistą išlaikymą iš ieškovo atsakovo naudai teko išieškoti priverstiniu būdu. Atsakovas buvo pateikęs teismui įrodymus, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas kaip atsakovo tėvas. Ieškovas atsakovo motinai priteisto išlaikymo atsakovui geranoriškai nemokėjo beveik trejus metus, dėl ko atsakovo motinai teko imtis veiksmų dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Tačiau teismas iš esmės ignoravo šiuos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog neva ieškovas tinkamai atliko savo pareigas nepilnamečiui sūnui.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat buvo nurodęs, kad ieškovas sunkioje finansinėje padėtyje yra dėl savo pačio veiksmų. Nors atsakovas neginčijo ieškovo teisės gyventi taip, kaip ieškovas pageidauja ir pageidavo, tačiau ieškovas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir šioje byloje teismas turėjo padaryti išvadą, jog ieškovas pats savo veiksmais sukūrė situaciją, jog šiuo metu galimai jam reikalingas išlaikymas. Ieškovo atsainų požiūrį į savo pinigines lėšas ir įsipareigojimų vykdymą, įrodo ne tik tai, kad ieškovas iššvaistė turėtą turtą, nevykdė išlaikymo prievolės atsakovo motinai, tačiau net ir pradėjus fizinio asmens bankroto bylą, ieškovas bankroto procese disponavo lėšomis ne kreditorių interesais, iš gautų pajamų nevykdė jokių mokėjimų pagal ieškovui privalomą mokumo atkūrimo planą, nuslėpė lėšas, didesnes už vieną bazinės socialinės išmokos dydį, susidariusių įsiskolinimų raginimų neapmokėjo, dėl ko bankroto procesas buvo nutrauktas (ką pripažino ir teismas). Tačiau šių faktinių aplinkybių, gausių rašytinių įrodymų teismas apskritai nevertino ir net nepasisakė dėl atsakovo argumentų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šios faktinės aplinkybės yra nesvarbios, nereikšmingos ir atsakovo argumentų net neaptarė.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pritaikęs dvigubą įrodinėjimo standartą ir taisykles. Teismas vertino ir priėmė ieškovo žodinius teiginius teismo posėdžiu metu apie patiriamas išlaidas, nors ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jo teiginius. Atsakovas taip pat nurodė savo mėnesines išlaidas. Tačiau teismas atsakovo teiginius teismo posėdžio metu jau vertino neįrodytais, nurodant, jog neva atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo per mėnesį turimas išlaidas, turimas finansinius įsipareigojimus ir negalėjimą teikti išlaikymo savo tėvui. Taigi, teismui siekiant išsiaiškinti, ieškovo ir atsakovo finansinius pajėgumus, patiriamas išlaidas ir užduodant tokio pobūdžio klausimus teismo posėdžio metu abiem šalims vienodai, gauti ginčo šalių atsakymai ir teiginiai taip pat turėtų būti vertinami vienodai. Tačiau teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pritaikė dvigubo įrodinėjimo standartą, ginčo šalių teiginius identiškoje situacijoje vertindamas skirtingai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė teismų praktikoje ir teisės aktuose neegzistuojančią išlaikymo ieškovui reikalingumo prezumpciją. Teismas tokiu būdu ne tik pažeidė procesinės teisės normas, tačiau ir materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertinant paprasčiausią ieškovo ir atsakovo bendravimą atsakovui būnant nepilnamečiu. Teismo išvada, jog neva ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas nepilnamečiui sūnui, nevengė atlikti savo pareigas atsakovui, tiesiog yra nepagrįsta. Atvirkščiai, ieškovas iš esmės vengė rūpintis savo sūnumi, prisidėjo minimaliai prie atsakovo auklėjimo ir auginimo, ir net ir tuo atveju, tris metus geranoriškai nemokėjo išlaikymo (alimentų) atsakovo motinai.
Pirmosios instancijos teismas, turėdamas tam tikrą išankstinį nusistatymą bylos baigtimi, padarė nepagrįstą išvadą, netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas – ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Teismo išankstinį nusistatymą, be kita ko, pagrindžia tai, jog teismas atsakovo atstovui neleido apklausti atsakovo motinos, kuri tik galėjo papildomai paliudyti apie tai, kaip ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas atsakovui. Teismas akivaizdžiai šališkai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, buvo akivaizdžiai iš anksto nusistatęs dėl civilinės bylos baigties, iš esmės visus įrodymus vertino ieškovo naudai, dėl ko pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Ieškovas R. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su išlaikymo teikimu, šalių bendravimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodyti ieškovo atlikti veiksmai nesudaro pagrindo teigti, kad tokiais veiksmais ieškovas vengė atlikti savo pareigas atsakovui, būnant nepilnamečiu. Priešingos išvados, atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, ir nebuvo galima padaryti. Išlaikymas buvo išieškomas iš ieškovui Sodros mokamos pašalpos. Ieškovas buvo pateikęs įrodymus apie savo sveikatos būklę – apie 2011-2014 m. atliktas operacijas, pažymas iš Sodros apie tuo laikotarpiu turėtus nedarbingumo laikotarpius bei gautas pajamas, iš kurių matyti, kad būtent dėl pablogėjusios sveikatos būklės ieškovas 2012 m. tapo nepajėgus pervedinėti išlaikymo gera valia ir atsakovo motina kreipėsi dėl priverstinio vykdymo. Tačiau išlaikymas buvo mokamas išieškant iš Sodros mokamos pašalpos. Atsižvelgus į ieškovo sveikatos būklę, šalių gyvenimą skirtinguose miestuose, konfliktinius ieškovo ir atsakovo motinos santykius, labai dažnas bendravimas net nebuvo įmanomas, tačiau ieškovas pagal galimybes visą laiką dalyvavo sūnaus gyvenime.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, jog ieškovas savo veiksmais sukūrė sunkią finansinę padėtį. Teismas vertino ir ieškovo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo aplinkybes ir atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su pinigų, gautų pardavus butą po santuokos nutraukimo su atsakovo motina 2003 m.. Net jei teismas atskirai ir smulkiai dėl kiekvieno atsakovo argumento nepasisakė, negalima teigti, kad šių įrodymų visumos nevertino.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl šališko įrodymų vertinimo vertinant atsakovo galimybes mokėti išlaikymą ir ieškovo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis laikė ne visas išlaidas, pvz. neįskaičiavo išlaidų už gyvenamųjų patalpų nuomą, mažino kitas reikalingas išlaidas ir teismas ieškovui vietoje ieškiniu prašytos 350 Eur išlaikymo sumos priteisė tik 100 Eur išlaikymo. Atsižvelgus į ieškovo pajamas, kitus į bylą pateiktus įrodymus, tikrai nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia tėvo išlaikymui mokėti po 100 Eur kas mėnesį ar kad ieškovui net tokia išlaikymo suma yra nebūtina, atsižvelgiant jo amžių, sveikatos būklę bei gaunamas pajamas. Teismas šiuo atveju visiškai nebuvo šališkas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Atsakovas prašė apklausti jo motiną. Ieškovas prieštaravo, kad ši liudytoja būtų apklausta, atsižvelgus į bylos pobūdį, kad ginčas yra asmeninio pobūdžio taip tėvo ir sūnaus, ieškovo įsitikinimu, didžiausia problema šioje situacijoje ir buvo būtent atsakovo motinos kišimasis į jų tarpusavio santykius. Ieškovo ir atsakovo motinos santykiai buvo konfliktiniai, santuoka nutraukta ne bendru sutarimu, o ginčo teisenos tvarka, būtent ši liudytoja būtų davusi šališkus parodymus. Net iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už atsakovo atstovo paslaugas šioje byloje pirmoje instancijoje sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neapklausti šios liudytojos ir to negalima laikyti šališkumu ar išankstiniu nusistatymu prieš atsakovą. Teismas tenkino visus atsakovo prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, ir net išdavė ne liudijimus, o pats išsireikalavo iš įstaigų atsakovo prašytus įrodymus, kad byloje būtų išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo priteisimo tėvui iš jo pilnamečio vaiko.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų (CK 3.205 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį (CK 3.205 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 straipsnio 4 dalis). Taigi, pagal minėtą CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, t. y. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra 75 metų amžiaus, išsituokęs, gyvena vienas, ieškovui iki gyvos galvos paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, ieškovo mėnesio pajamas sudaro iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamos išmokos, kurių dydis yra 607,83 Eur (565,54 Eur + 42,29 Eur), t. y. už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 546,71 Eur (508,48 Eur + 38,23 Eur). Be to, iš ieškovo senatvės pensijos kiekvieną mėnesį vykdomos 56,55 Eur sumos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, ieškovas gauna 124,80 Eur socialinę pašalpą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, kitų pajamų ieškovas negauna, asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi, ieškovo vardu registruotas lengvasis automobilis Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio įsigijimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovui buvo skirta 4 480 Eur dydžio išlaidų kompensacija. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus duomenis apie būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį būtiną sumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį ieškovui yra reikalinga 100 Eur parama, kurią ginčo sprendimu priteisė iš ieškovo pilnamečio sūnaus.
Atsakovas (apeliantas) R. D., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad buvo netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes: byloje nustatyta, ieškovas nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos auklėti, ugdyti vaikus ir išlaikyti juos materialiai bei paruošti savarankiškam gyvenimui, kad ieškovas sunkioje finansinėje padėtyje atsirado dėl savo pačio veiksmų, netinkamai vykdė įsipareigojimus fizinio asmens bankroto byloje, netinkamai įvertino šalių pateiktas įrodinėjimo priemones apie patiriamas išlaidas būtinų poreikių tenkinimui bei apie gaunamas pajamas.
Minėta, kad tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi. Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga įrodyti minėtas aplinkybes.
Spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties ir dėl ieškovo konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gaunamas pajamas sudaro išmokos iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir SODROS. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliko detalią analizę apie ieškovo realias pragyvenimo išlaidas bei būtiniems poreikiams užtikrinti reikalingas sumas, gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę bei galimybę papildomas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti byloje duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad ieškovui neužtenka pragyvenimui jo gaunamų pajamų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, ieškovui, jo būtiniausių poreikių patenkinimui trūksta apie 100 Eur, t. y. ieškovui yra reikalinga parama.
CK 3.206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti, jais rūpintis ir panašiai. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.
Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis).
Byloje sprendžiant ginčo klausimą, taip pat svarbu tai, kad ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiribojo vien išlaikymo teikimu, kadangi ieškovas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas atsakovui visapusiškai vystytis. Kartu pažymėtina, jog tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma, pirmiausia, dėl to, kad sulaukę pilnametystės vaikai yra parengiami savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo aspektu ieškovas, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, savo pareigas vaiko atžvilgiu nors ir minimaliai, tačiau vykdė.
Vertinant aplinkybes dėl ieškovo vengimo atlikti pareigas vaikui, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, nors ieškovo ir atsakovo bendravimas buvo minimalus, tačiau ieškovas lankė atsakovą, dalyvavo mokyklos baigimo šventėje, dovanojo dovanas, materialiai prisidėjo prie atsakovo kelionės į užsienį. Nustačius šias aplinkybes, byloje pateikti duomenys, kad iš ieškovo išlaikymas buvo priteistas teismine tvarka ir vykdomas išieškomas pagal vykdomąjį raštą priverstine tvarka negali būti prilyginamas netinkamu tėvo pareigų vykdymu savo vaikui ir atleisti pilnametį vaiką (atsakovą) nuo pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą (ieškovą).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybių išlaikyti ieškovą, vertino atsakovo gaunamas pajamas, patiriamas pragyvenimo išlaidas ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam kiekvieną mėnesį ieškovui teikti 100 Eur dydžio išlaikymą bei, kad priteisus iš atsakovo 100 Eur išlaikymą ieškovui, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėtų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apeliantas, nesutikdamas su byloje esančių įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, jog pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.
Akcentuotina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė išlaikymo nedarbingiems tėvams priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, atsakovas R. D. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu byloje pateikti duomenys, jog valstybė už ieškovui teikiamas teisines paslaugas patyrė 175 Eur išlaidas, kurios vadovaujantis Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.3 punktu (-ais), valstybės naudai priteisiamos iš apelianto (atsakovo) R. D.. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.