Kauno apylinkės teismo nutarimas

Administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-41-1108/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00302-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.4; 7.12; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1, jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Gabijai Vilkauskei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pareiškimu, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrijos teisinis statusas – bankrutuojantis) (toliau – ir Bendrija) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 20 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 54 975,24 Eur, kuriuos sudaro: 5 795,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 117,97 Eur GMP delspinigių, 657 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 52 Eur pelno mokesčio ir 0,53 Eur pelno mokesčio delspinigių, 47 404,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 895,29 Eur PVM delspinigių bei 52 Eur mokesčio už aplinkos teršimą. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2025 m. liepos 1 d.: 1) 2025 m. liepos 21 d. Nurodymu nurašyti 6 580,63 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2025 m. gruodžio 2 d. Nurodymu nurašyti 47 146,69 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2025 m. gruodžio 9 d. Nurodymu nurašyti 5 880,20 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2025 m. gruodžio 18 d. Nurodymu nurašyti 52 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota; 5) 2026 m. sausio 5 d. Nurodymu nurašyti 413,45 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota; 6) 2026 m. sausio 22 d. Sprendimu išieškoti 53 616,14 Eur mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrija iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir turėdama pradelstus įsiskolinimus valstybės biudžetui, didžiausi iš atsiskaitymų:

2025 m. gegužės 2 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 500 Eur (4 777 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. gegužės 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 091 Eur (4 776,99 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. gegužės 7 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ – 360 Eur (4 777 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 320 Eur (4 777 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 100 Eur (1 775,60 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 548,08 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 580 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 10 d. APA1 – 1 000 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 328,22 Eur (3 160,58 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 532,02 Eur (3 187,13 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 187,13 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 187,13 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 187,13 Eur mokestinė nepriemoka);

2025 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur (3 187,13 Eur mokestinė nepriemoka).

Pareiškime nurodyta, kad Bendrijos vadovas APA1, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-41-1108/2026 pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena APA1 atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 90–91).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2026 m. gegužės 26 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus. APA1 apie skolą VMI nežinojo. APA1 nevengė ir tyčia nesiekė neatsiskaityti su VMI nurodytais laikotarpiais. VMI netaikė apribojimų APA1 banko sąskaitoms. Nurodytais laikotarpiais įmonės veikla vyko įprastai, Bendrija generavo pajamas, gavo nemažai įplaukų į banko sąskaitą. Šios įplaukos buvo gaunamos iki 2025 m. lapkričio mėnesio. Jeigu VMI būtų taikiusi apribojimus dėl galimai esančios skolos, lėšų būtų pakakę įsiskolinimams padengti. VMI nurodyta skola buvo mažareikšmė palyginus su Bendrijos gaunamomis pajamomis. Pagrindo APA1 iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti baudą nėra, kadangi asmens veiksmuose nėra tyčios ir sąmoningo veikimo siekiant pažeisti įstatyme numatytą atsiskaitymo eiliškumą ir išvengti atsiskaitymo su VMI. Jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą, prašo atsižvelgti į APA1 finansinę ir šeimyninę padėtį, į asmens pastangas dengti įsiskolinimus, taip pat į baudos įtaką asmens, jo šeimos, bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesams, bei nuobaudos neskirti arba skirti minimalią baudą. Įmonė, kuri teikia buhalterines paslaugas, APA1 suvesdavo mokėjimus į banką, o APA1, kaip vadovas, juos patvirtindavo. Mokėjimai nurodytais laikotarpiais į banką nebuvo suvesti, todėl APA1 nežinojo apie juos. Susisiekė su buhalterine įmone ir atsakingas asmuo paaiškino, kad skola atsirado patikslinus ataskaitas. Ataskaitos buvo tikslinamos, kai inicijavo nemokumo procesą. Patikslinus ataskaitas, buhalterija pateikė galutinį kreditorių variantą. Tuo metu APA1 tapo žinoma apie skolas. APA1 nežinojo, kad skola susiformavo iš ankstesnių laikotarpių. Prašo priteisti APA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu APA1 paaiškino, kad nėra buhalteris, todėl samdė buhalterinę įmonę, kuri organizavo mokėjimus ir jį (APA1) informavo kada ir ką reikia atlikti. Baldų gamyba – sudėtingas verslas. Iš apyvartos matyti, kad buvo didelis judėjimas. Kiek iš buhalterinės įmonės žinojo apie būtinus mokėjimus, tiek juos atlikdavo. Nežinojo, kad vėlavo sumokėti VMI. Tuo metu galimai nebuvo įkelti mokėjimai į banko sąskaitą, nebuvo informuotas, kad reikia atlikti mokėjimus. Jeigu būtų taikyti apribojimai banko sąskaitoms, galimai būtų skola nusirašiusi. Bendrijos veikla vyko aktyviai, todėl tuo metu pasitikėjo buhalterine įmone. Nekalbėjo su šios įmonės atstovais, kodėl jie neinformavo apie privalomus atlikti mokėjimus. Kai pamatė, kad yra prasta finansinė situacija rudens pabaigoje, pradėjo analizuoti situaciją, galimai nepaklausė, neišsiaiškino. Pripažįsta, kad buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas, tačiau tuo metu to nežinojo, todėl nesumokėjo. Tyčios veiksmuose nebuvo. Negali užginčyti VMI pateiktų dokumentų, neginčija, kad buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas. Bendrijoje dirbo apie 8-10 darbuotojų. Pats nusiųsdavo arba nuveždavo dokumentus. Šiuo metu nesumokėjęs apie 900 Eur dydžio baudų už administracines nuobaudas, yra sudėtinga finansinė situacija. Be to, dalis paskirtų baudų yra už administracinius nusižengimus, padarytus su Bendrijai priklausančiu automobiliu – buhalterinė įmonė turėjo pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Bendrijoje už mokesčių mokėjimą buvo atsakinga buhalterija, ji turėjo pasakyti ką ir kada sumokėti. Buhalterinė įmonė neveikė Bendrijos vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas ir asmuo baustinas administracine tvarka

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą

pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) (2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2365 redakcija; toliau tekste taikoma ši redakcija).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šioje byloje VMI pateiktais duomenimis nustatyta, kad APA1 buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo Bendrijos įsteigimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d., iki 2026 m. vasario 12 d. (Bendrija yra bankrutuojanti nuo 2026 m. vasario 7 d.) (b. l. 8–10). MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, 2026 m. kovo 20 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas VMI yra 54 975,24 Eur (b. l. 15). Bendrijos mokestinę prievolę VMI (PVM su delspinigiais), kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2025 m. gegužės 2 d. sudarė 6 128,96 Eur (b. l. 73), 2025 m. liepos 11 d. ši mokestinė prievolė siekė 6 580,63 Eur (b. l. 80). Kaip nurodoma VMI pareiškime, laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 21 d. Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, iš Bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina AB SEB banko pateikto 2026 m. vasario 3 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys ir VMI pateikti duomenys apie Bendrijos nepriemoką, jos dydį konkrečiomis datomis. Atliekant šiuos mokėjimus buvo nesilaikoma CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Iš AB SEB banko pateikto 2026 m. vasario 3 d. sąskaitos išrašo (b. l. 17–72) taip pat matyti, kad Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, atsiskaitymus su kitais prekių, paslaugų teikėjais, t. y. kitais žemesnės eilės kreditoriais, vykdė ir po 2025 m. liepos 21 d., kas sąlygojo mokestinės nepriemokos didėjimą: 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis, mokestinę prievolę sudarė 6 128,96 Eur (b. l. 73), 2025 m. liepos 21 d. duomenimis – 6 580,63 Eur (b. l. 83), o 2026 m. kovo 20 d. duomenimis – 54 975,24 Eur (b. l. 15).

Teismo posėdyje APA1 neginčijo VMI pareiškime nurodytų aplinkybių apie atitinkamų mokėjimų atlikimą žemesnės eilės nei VMI kreditoriams. Taip pat nebuvo ginčijama aplinkybė, kad būtent APA1, kaip Bendrijos vadovas, buvo atsakingas už tinkamą Bendrijos mokesčių sumokėjimą VMI, už Bendrijos kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo laikymąsi – jokio kito atsakingo asmens Bendrijoje nebuvo. Tačiau APA1 nagrinėjant bylą teisme laikėsi pozicijos, kad jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad APA1 nieko nežinojo apie pradelstą skolą VMI, jeigu būtų žinojęs, tikrai būtų padengęs. Kiek iš buhalterinės įmonės žinojo apie būtinus mokėjimus, tiek juos atlikdavo, jis pats nėra buhalteris. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliota atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė, kuri Bendrijai teikė buhalterines paslaugas, APA1 suvesdavo mokėjimus į banką, o APA1, kaip Bendrijos vadovas, juos patvirtindavo. Mokėjimai aptariamais laikotarpiais į banką nebuvo suvesti, todėl APA1 nežinojo apie skolą VMI. Jeigu būtų taikyti apribojimai banko sąskaitoms, galimai skola būtų buvusi nuskaityta. Rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, pažymima, kad CK 6.930¹ straipsnį turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams padengti. APA1 įgaliota atstovė, atlikusi AB SEB banko pateikto Bendrijos sąskaitos išrašo analizę, t. y. palyginusi Bendrijos atitinkamų mėnesių išlaidas ir įplaukas, rašytiniuose paaiškinimuose padarė išvadą, kad Bendrija VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, o VMI nurodyta skola buvo mažareikšmė palyginus su Bendrijos gaunamomis pajamomis. Rašytiniuose paaiškinimuose deklaruojama, jog 2025 m. vasarą ir rudens pirmoje pusėje Bendrijos veikla vyko įprastai, kad Bendrijos veikla sutriko tik 2025 m. lapkričio mėnesį. 2025 m. lapkričio mėnesį veiklai sutrikus, APA1 būdamas vieninteliu Bendrijos nariu ir vadovu, be delsimo, 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą dėl nemokumo bylos iniciavimo Bendrijai. Tačiau teismas šiuos argumentus pripažįsta gynybiniais ir vertina kritiškai. Paminėtų argumentų pagrįstumą paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti objektyvūs bylos duomenys.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 7 punkte numatyta, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę – jokių šios mokesčių mokėtojų prievolės išimčių nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad už mokesčių mokėjimą buvo atsakinga buhalterines paslaugas Bendrijai teikianti įmonė, tačiau ši aplinkybė nešalina Bendrijos vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtent APA1, kaip Bendrijos vadovas, buvo atsakingas už tinkamą mokesčių sumokėjimą VMI – jokio kito atsakingo asmens Bendrijoje nebuvo. Būdamas atsakingas už tai, kad Bendrija laiku ir tiksliai įvykdytų mokestines prievoles, APA1 turėjo itin atidžiai rinktis buhalterinę įmonę, kurios paslaugomis naudosis Bendrija, o taip pat kontroliuoti, kad pasirinkta buhalterinė įmonė tinkamai atliktų savo pareigas. Ne civilinės sutarties pagrindu buhalterines paslaugas teikianti įmonė, o būtent APA1, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo užtikrinti tiek tinkamą Bendrijos mokesčių apskaičiavimą ir savalaikį sumokėjimą, tiek ir tai, kad, vykdant atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais, būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos ir eiliškumo.

Pažymėtina, kad Bendrijos vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui. Be kita ko, Bendrijos vadovas atsako už Bendrijos kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai bei daryti viską, kad Bendrija funkcionuotų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios APA1 objektyviai būtų sutrukdžiusios gauti informaciją apie Bendrijos įsiskolinimą VMI, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių toks informacijos gavimas būtų buvęs apskritai neįmanomas. Kaip matyti iš AB SEB banko pateikto Bendrijos sąskaitos išrašo, Bendrijos mokesčių mokėjimas VMI 2025 m. gegužės 13 d., kuomet sumokėtas PVM įsiskolinimas su delspinigiais (b. l. 77), apskritai nutrūko. Atitinkamai, APA1, kaip Bendrijos vadovui, ne tik galėjo, bet ir turėjo kilti klausimų, kodėl staiga nutrūko PVM mokėjimas VMI, nors pavedimai iš klientų buvo gaunami – nenustatyta, kad APA1 dėl to būtų kreipęsis į buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, kad būtų dėjęs bent minimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją. Atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. buvo vykdomi nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo taip pat su Bendrijos vadovo žinia – kaip minėta, 2025 m. gegužės 13 d. buvo sumokėtas ne tik PVM įsiskolinimas, bet ir delspinigiai, kuriuos sumokant Bendrijos vadovas iš esmės pripažino, kad jie paskaičiuoti tinkamai ir pagrįstai, kad iš tiesų vėluojama mokėti PVM. Tuo tarpu nuo 2025 m. gegužės 13 d. Bendrijai nebeatliekant jokių mokėjimų VMI, APA1 objektyviai negalėjo nežinoti apie Bendrijos mokestinę nepriemoką VMI. Vien tai, kad asmuo, būdamas juridinio asmens vadovu, jam tenkančias pareigas atliko atsainiai, apsiribodamas buhalterinės įmonės sukeltų bankinių pavedimų patvirtinimu ir nesigilindamas į tų pavedimų turinį, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad tokio asmens veiksmuose nėra kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Tai tik patvirtina, kad užėmęs atsakingas pareigas asmuo elgėsi aplaidžiai.

Tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliota atstovė laikėsi pozicijos, kad Bendrija atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams padengti, kad 2025 m. vasarą ir rudens pirmoje pusėje Bendrijos veikla vyko įprastai, kad Bendrijos veikla sutriko tik 2025 m. lapkričio mėnesį. Teismui buvo akcentuojama, jog VMI netaikė apribojimų per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) VMI pareiškime nurodytoms sumoms, o jeigu šie apribojimai būtų buvę taikyti, lėšų būtų pakakę įsiskolinimams padengti. Atmetant pirmiau nurodytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad apribojimai per PLAIS yra kraštutinė priemonė – apribojimų nebuvimas neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos tinkamai bei laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, o taip pat nuo pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo. Visų antra, vien tik įplaukų į Bendrijos sąskaitą dydis, kuris akcentuojamas rašytiniuose paaiškinimuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrija aktualiu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose skaičiuojant įplaukas į Bendrijos banko sąskaitą, nieko nekalbama apie Bendrijos turėtus skolinius įsipareigojimus. Teismų informacinės sistemos LITEKO I duomenimis nustatyta, kad Bendrijai dar 2025 m. pavasario pradžioje kilo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais – 2025 m. kovo 25 d. buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymas (civilinė byla Nr. eL2-2651-1118/2025), kuriuo iš Bendrijos kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 544,50 Eur skola. Teismų informacinės sistemos LITEKO I duomenimis, Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta Bendriją likviduoti dėl bankroto (civilinė byla Nr. eB2-616-638/2026). Sulyginus minėtoje Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartyje pateiktus duomenis su AB SEB banko pateikto Bendrijos sąskaitos išrašo duomenimis, matyti, kad nuo 2025 m. gegužės 30 d. Bendrija ėmė avansus ir kitus mokėjimus iš fizinių asmenų, tačiau didesnės dalies prisiimtų užsakymų net nepradėjo vykdyti. Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi yra tenkinti fizinių asmenų kreditoriniai reikalavimai, kurių dydis atitinka jų Bendrijai nuo 2025 m. gegužės 30 d. pervestas sumas (KNA1 12 250,00 Eur; KNA2 4 310,00 Eur; KNA3 5 660,74 Eur; KNA4 10 928,85 Eur; KNA5 1 137,60 Eur; KNA6 20 300,00 Eur; KNA7 39 397,60 Eur ir kt.). Kaip matyti, jau nuo 2025 m. gegužės mėnesio Bendrija neturėjo lėšų veiklai vykdyti – Bendrijos veikla buvo finansuojama gaunant pavedimus iš fizinių asmenų, iš kurių tik paimti pinigai ir kuriems baldų gamybos paslaugos net nepradėtos teikti. Kad Bendrija, nepriklausomai nuo įplaukų į jos banko sąskaitą dydžio, neturėjo lėšų visiems reikalavimams padengti patvirtina ir faktas, jog pagal VMI 2025 m. liepos 21 d. Nurodymą nurašyti 6 580,63 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 22 d. VMI buvo sumokėta tik 27,46 Eur (b. l. 43). Pastebėtina ir tai, kad net ir po 2025 m. liepos 21 d.

Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)

Nr. (duomenys neskelbtini) APA1, kaip Bendrijos vadovas, nesiėmė jokių veiksmų Bendrijos mokestinei nepriemokai padengti – ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog APA1 teiginiai apie tai, kad būtų sumokėjęs mokesčius, jei būtų apie juos žinojęs, yra deklaratyvūs ir kad jis sąmoningai prioritetą teikė ne VMI, o žemesnės eilės kreditoriams, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė veikdamas tyčia.

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. liepos 21 d. (o taip pat ir vėliau) MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti ir turėdama mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. APA1, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad būtų laikomasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas pažeistas APA1 veikiant tyčia. APA1, žinodamas apie Bendrijos turimą nepriemoką VMI, suvokdamas, kad dėl kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises. Taigi nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai APA1, ėjusio MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, veikoje pasitvirtino.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. VMI pareiškime prašoma APA1 skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

APA1 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. APA1 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas eilę kartų (Administracinių nusižengimų registro išrašo apimtis – 21 puslapis), ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 109–119). APA1 atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiamas pirmą kartą. Teismas ne tik nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą APA1 atžvilgiu taikyti rašytiniuose paaiškinimuose minimą ANK 34 straipsnio 6 dalį, bet ir aplinkybių, kurios leistų skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą – jis savo kaltės nepripažino, dėl padaryto administracinio nusižengimo nesigailėjo, o iš jo paaiškinimų akivaizdu, kad savo veikos nevertina kritiškai. Be to, APA1 yra nesumokėjęs dalies baudų, paskirtų už ankstesnius administracinius nusižengimus, o dalies baudų sumokėjimas, kaip matyti, jo neatgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Tačiau, kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad APA1 yra dirbantis – veikia pagal individualios veiklos pažymą, teikia konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą (b. l. 153), kad yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas – dar kūdikis (b. l. 157), nekilnojamojo turto (b. l. 154) ar transporto priemonių (b. l. 156) neturi. Įvertinus šias aplinkybes, APA1 už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina mažesnė negu vidurkis bauda.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu taip pat gautas APA1 įgaliotos atstovės prašymas priteisti APA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikti išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad APA1 administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 1 101,10 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 164). Pagal 2026 m. gegužės 27 d. susitarimą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas atidėjimo pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir APA1 susitarė, kad, be kita ko, APA1 už šias teisines paslaugas apmokės iki 2026 m. gruodžio 31 d. (b. l. 163).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas turi būti pakeista) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje nustatyta, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina administracinė nuobauda, todėl tenkinti prašymą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Buvusį MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2365 redakcija), ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

APA1 išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-41-1108/2026.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Netenkinti prašymo priteisti APA1 naudai 1 101,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vieną eurą 10 ct) turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.