Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovės IES1 atstovei advokatei AIE1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), natūra, šią žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei IES1, neišmokant atsakovui ATS1 kompensacijos bei priteisti ieškovei IES1 iš atsakovo ATS1 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-829/2016 (toliau – teismo sprendimas) buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų IES1 (toliau – ieškovė) ir ATS1 (toliau – atsakovas) (toliau – ieškovė ir atsakovas kartu vadinami šalimis) prašymą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Teismo sprendimu taip pat buvo padalintas šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausęs turtas. Bendru šalių susitarimu panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą ir padalinus šalims bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, šalys taip pat susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nepilnamečio sūnaus G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymui teikti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 80 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų G. I. išlaikymui lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti jo motiną IES1. Atsakovui nevykdžius teismo sprendimu nustatytos pareigos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. I. teikimo, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo ir formos pakeitimo, prašydama išlaikymo skolą priteisti nekilnojamuoju turtu. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-670/2024 buvo nuspręsta: „Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-829/2016 priteistą išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ATS1, nepilnamečio sūnaus G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovę IES1 paskirti nepilnamečiam G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti nepilnamečio vaiko G. I., asmeninėn nuosavybėn – ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) – 2800 Eur, ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini) Eur, ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ kitų statinių, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotų ATS1 vardu. Perleidžiamo turto valdytoju uzufrukto tvarka paskirti IES1 iki G. I. pilnametystės.“ Pradėjus vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui G. I. pakeitimo – registruojant vaiko nuosavybės teises į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir 2026 m. sausio 20 d. išdavus Nekilnojamojo turto registrui (toliau – NTR) išrašą dėl vaiko nuosavybės teisių įregistravimo ieškovei paaiškėjo, kad šis žemės sklypas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje tarp šalių nebuvo padalintas ir todėl ½ dalis šio žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tebepriklauso ieškovei ir atsakovui. Tokia situacija, dėl kurios šalys santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje pasidalino ne visą joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. liko nepadalintas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), susiklostė per klaidą – ši klaida įvyko rengiant šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartį, o taip pat ir bylą nagrinėjusiam teismui per apsirikimą nepatikrinus, ar šalys į dalintino turto balansą įtraukė visą joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Dėl paminėtų priežasčių šiuo metu ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nepilnamečiam vaikui G. I. (ši dalis buvo priteista atsakovo neteikto vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti), o kita ½ dalis šio sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem šalims. Įvertinus aukščiau susiklosčiusią situaciją, ieškovė teikia ieškinį dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančios abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo – kadangi atsakovo dalis buvo nukreipta nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti, darytina išvada, kad likusi žemės sklypo dalis turėtų priklausyti ieškovei, todėl šiuo ieškiniu prašoma šios sklypo dalies priteisimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės IES1 atstovė advokatė AIE1 teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje nėra galimybės, kadangi nuo teismo sprendimo yra praėję 10 metų, tuo tarpu naikinamasis terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra 5 metai. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams turtą pasidalinus. Šiuo atveju yra situacija, kad šalių santuoka yra nutraukta, todėl tokia nuosavybės teisinė forma yra pasibaigusi, bet turtas per apsirikimą liko nepadalintas. Atsakovui turėjusi priklausyti ½ sklypo dalis yra perleista nepilnamečiam vaikui, kadangi buvo modifikuota atsakovo prievolė dėl vaiko išlaikymo. ²/₃ pastatų priklauso ieškovei ir ¹/₃ vaikui. ½ žemės sklypo priklauso vaikui, o ¹/₂ – šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo šaukimas įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-829/2016 panaikintas Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) įrašytas akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp IES1 ir ATS1, įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas ir prievolės (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos.

Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 nutraukus santuoką, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, santuokos nutraukimo sprendimo ir ieškovės atstovės paaiškinimų, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje, jis nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nutraukiant santuoką nebuvo tarp buvusių sutuoktinių padalintas. Tokiu atveju yra taikytinos nuostatos, kaip ir sutuoktiniams nutraukiant santuoką, dalinant turimą bendrąją sutuoktinių jungtinę nuosavybę, numatytos CK 3.116–3.127 straipsnyje.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės inicijuoti naują bylą dėl santuokos metu galimai nepadalinto bendro sutuoktinių turto padalijimo, pažymi, kad teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).

Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno iš jų) turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Taigi, tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi penkerių metų naikinamąjį proceso atnaujinimo terminą. Susiklostė situacija, kad šalių santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras sutuoktinių turtas bei dėl naikinamojo penkerių metų termino pabaigos ieškovė nebeturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Kaip teigia ieškovė, apie tai, kad minėta žemės sklypo dalis šalims vis dar tebepriklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovė sužinojo tik 2026 m. sausio 20 d. išdavus NTR išrašą dėl vaiko nuosavybės teisių įregistravimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus bei kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, siekiant neapriboti ieškovės teisės į teisminę jos galimai pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis), ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje, kadangi ieškovei neturint teisių žinių bei pagrindų, tikėtina, jog galėjo susidaryti situacija, kad ieškovė net nesuprato, jog žemės sklypas yra nepadalintas, kadangi visas likęs turtas buvo padalinta, bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turto padalijimo pareikšti nėra praleistas. Įvertinus išskirtines aplinkybes bei siekiant nepažeisti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, teismo vertinimu ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo dalis buvo nukreipta nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti, todėl likusi žemės sklypo dalis turėtų priklausyti ieškovei.

Vertinant tokią ieškovės poziciją svarbu atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje e2-81-670/2024 buvo nuspręsta: „Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje

Nr. 2-52-829/2016 priteistą išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ATS1, nepilnamečio sūnaus G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovę IES1 paskirti nepilnamečiam G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti nepilnamečio vaiko G. I., asmeninėn nuosavybėn – ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), ¹/₃ kitų statinių, (duomenys neskelbtini), įregistruotų ATS1 vardu. Perleidžiamo turto valdytoju uzufrukto tvarka paskirti IES1 iki G. I. pilnametystės“. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmuo informuotas apie posėdį, tačiau savo pozicijos neišreiškė, padalijimo būdo neginčijo. Taigi, faktiškai susidariusioje situacijoje nėra objektyvių duomenų, remiantis kuriais galima būtų abejoti ieškovės atstovės paaiškinimais (CPK 178 straipsnis). Taigi laikytinas pagrįstas ieškovės argumentas, jog ½ ginčo objekto dalis, priklausiusi atsakovui ATS1, buvo priteista šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei priteistina asmeninės nuosavybės teise ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui ATS1 kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo: 23 Eur žyminio mokesčio bei 715 Eur už teisines paslaugas. todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, tai yra iš atsakovo priteistina 738 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 8 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos. Kadangi atsakovo tiksli gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma ir jam procesinių dokumentų įteikti kitu būdu negalima, esant ieškovės prašymui, jam procesiniai dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu. Kai adresatų gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Viešo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Nustatytina procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data – 2026 m. rugpjūčio 20 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Padalinti ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), natūra, šią žemės sklypo dalį asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensacijos.

Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini , ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 738 Eur (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje išspausdinant tokio turinio pranešimą:

„Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2026 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4268-630/2026 pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą. Teismo sudėtis: teisėja Lina Antanaitienė. Informacijos teirautis tel. 0 345 60271.“

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.